- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-1637-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03186-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Lipnickienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. K., UAB „Aupreka“
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovams UAB „Aupreka“, A. K. dėl skolos, nuostolių ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Aupreka“ ir A. K. 2 077,73 Lt nesumokėtų mokėjimų, 4,17 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 1 990 Lt papildomų išlaidų, 6 167,07 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso 10 238,97 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, remdamasi 2006 m. rugsėjo 28 d. šalių pasirašyta lizingo sutartimi Nr. LT039432 ir laidavimo sutartimi, paskaičiavimais, pažymomis. Ieškinio reikalavimai grindžiami Civilinio kodekso 6.6, 6.38, 6.59, 6.37, 6.63, 6.81, 6.217, 6.256.189, 6.574 str. nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovo UAB „Aupreka“ ir atsakovo A. K. ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB naudai 2 077,72 Lt skolą, 4,17 Lt nuostolių, 1 999 Lt papildomų išlaidų, 6 167,07 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso 10 238,97 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 238,97 Lt sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovo UAB „Aupreka“ ir atsakovo A. K. ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB naudai bylinėjimosi išlaidas 307 Lt.
Teismas konstatavo, kad pagal šalių 2006 m. rugsėjo 28 d. pasirašytą lizingo sutartį Nr. LT039432, atsakovui UAB „Aupreka“ perduotas naudoti ir valdyti automobilis Mersedes Benz 500, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovas UAB „Aupreka“ įsipareigojo mokėti ieškovui sutartyje nurodyto dydžio įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Tą pačią dieną pasirašyta laidavimo sutartis Nr. LT039432, pagal kurią atsakovas A. K. įsipareigojo įvykdyti UAB „Aupreka“ prievoles pagal lizingo sutartį, jeigu UAB „Aupreka“ jų nevykdys ar netinkamai vykdys. Pirkimo-pardavimo sutartimi 2006 m. rugsėjo 28 d. „Swedbank lizingas“, UAB nupirko automobilį, kuris buvo perduotas atsakovui UAB „Aupreka“ naudotis ir valdyti. Kadangi atsakovas UAB „Aupreka“ įmokas už naudojamą automobilį mokėjo pavėluotai ir dėl to susidarė įsiskolinimas, remiantis sutarties sąlygomis buvo pareikalauta skolininką ir laiduotoją (atsakovus) per nustatytą terminą sumokėti įsiskolinimą bei grąžinti lizingo sutarties pagrindu perduotą ir valdomą turtą. Reikalavimo neįvykdžius buvo nutraukta lizingo sutartis ir reikalavimai pagrįstai pareikšti solidariai skolininkui ir laiduotojui. Atsakovas grąžino turtą, tačiau liko nesumokėta 2 077,73 Lt suma ir 6 167,07 Lt metinių palūkanų suma po sutarties nutraukimo, ieškovas patyrė 4,17 Lt nuostolių dėl turto pardavimo ir 1 990 Lt su tuo susijusių papildomų išlaidų. Pagal Civilinio kodekso 6.76, 6.81 str. nuostatas, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Pagal šalių pasirašytos laidavimo sutarties sąlygas (1 ir 2 punktai) laiduotojas A. K. laidavo už UAB „Aupreka“ ir įsipareigojo kreditoriui atsakyti solidariai ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Aupreka“. Teismas, remdamasis šalių pasirašytomis sutartimis, sąskaitomis-faktūromis, pažymomis, skolos paskaičiavimais bei vadovaujantis Civilinio kodekso 6.1-6.6, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.76, 6.81, 6.189, 6.210, 6.217, 6.256, 6.574 str. nuostatomis, sprendė, kad yra pagrindas solidariai iš atsakovų UAB „Aupreka“ ir A. K. priteisti ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB 10 238,97 Lt skolą ir nuostolius, penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atsakovo A. K. prieštaravimus pripažino nepagrįstais. Nurodė, kad pareikštų reikalavimų suma neviršija laidavimo sutartyje nurodytų įsipareigojimų dydžio. Susitarimai pasirašyti abiejų šalių atstovų, bylos nagrinėjimo metu yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi. Jeigu šalis (lizingo gavėjas) iš esmės pažeidė lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą bei sumokėti tokio dydžio nuostolių sumą, kad bendrovę grąžintų į tokią padėtį, jei lizingo sutartis būtų vykdoma tinkamai. Reikalaujama priteisti metinių palūkanų suma po sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties termino pabaigos padengia ieškovo (lizingo bendrovės) nuostolių sumą, susidariusią dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir sutarties nutraukimo prieš terminą. Ieškovui tokiu būdu yra atlyginami nuostoliai, tame tarpe ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), susidarę dėl lizingo sutarties nutraukimo prieš terminą dėl lizingo gavėjo kaltės (Civilinio kodekso 6.249, 6.251 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį bei priteisti iš ieškovo atsakovo A. K. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą neįvertino visų byloje buvusių įrodymų ir aplinkybių, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai tiek 2 077,72 Lt skolą, tiek 4,17 Lt nuostolių, tiek 1 999 Lt papildomų išlaidų, tiek 6 167,07 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, viso 10 238,97 Lt. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovo atstovo nurodytos teismų praktikos, remiantis kuria ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu negalėjo būti tenkintinas, taip teismas sprendime visiškai nepasisakė ir dėl kitų atsakovo pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytų motyvų. Iš esmės Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priimdamas sprendimą rėmėsi išimtinai tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir ieškovo pateiktais įrodymais, taip visiškai ignoruodamas atsakovo nurodytas aplinkybes. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui neįvertinus atsakovo nurodytų argumentų bei išdėstytų aplinkybių, teismas pažeidė civilinio proceso betarpiškumo principą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Sprendime teismas nepasisakė dėl senaties taikymo padarytai žalai atlyginti. Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl net jeigu būtų pripažinta, kad atsakovas privalo ieškovui sumokėti priteistą skolą bei palūkanas, teismas sprendime nepasisakė ar nėra suėjęs ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams dėl nuostolių ir papildomų išlaidų atlyginimo, todėl gal būt ieškovo ieškinys galėjo būti tenkintinas tik iš dalies. Teismas vertindamas atsakovo patirtų nuostolių dydį privalėjo atsižvelgti į tai, kad UAB „Aupreka“ valdytas automobilis buvo parduotas trečiajam asmeniui. Šią aplinkybę teismas privalėjo įvertinti sprendžiant dėl realių ieškovo nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, nes akivaizdu, kad pakartotinis tų pačių objektų lizingas kitam asmeniui gali sumažinti lizingo davėjo dėl ankstesnių lizingo sutarčių nutraukimo patiriamus nuostolius. To nevertinant buvo pažeista kompensacinė nuostolių atlyginimo paskirtis - gal būt ieškovui buvo priteista daugiau, nei iš tiesų buvo patirta nuostolių (CK 6.251 str. 1 d.). Vertinant realius nuostolius, teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kokia kaina naujajam lizingo gavėjui buvo perduotas lizingo objektas ir kokią naudą ieškovas įgijo iš naujos lizingo sutarties (palūkanos ir kt. gautinos įmokos bei mokėjimai). Tokia praktika atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-463/2011. Teismas, prieš priimdamas sprendimą, privalėjo iš ieškovo išsireikalauti naują automobilio lizingo sutartį su visais jos priedais bei pakeitimais ir tik tada spręsti ieškovo patirtų nuostolių dydžio klausimą. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalis suteikia teismui teisę, nustačius, kad dėl to paties skolininko veiksmo kreditoriui atsirado ir žala, ir nauda, gautą naudą, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, įskaityti į nuostolius. Byloje nebuvo duomenų leidžiančių spręsti, jog UAB „Aupreka“ ir atsakovas nuostolių ieškovui padarė tyčia. Šios aplinkybės neįrodinėjo ir ieškovas. Neteisėti veiksmai žalos padarė ieškovo turtiniams interesams, o tai nėra tas teisinis gėris, kuriam turėtų būti suteikta prioritetinė gynyba, kaip kad, pavyzdžiui, asmens gyvybė ar sveikata. Lizingo davėjas yra šalyje žinoma lizingo paslaugas teikianti bendrovė, kurios gera finansinė padėtis nekelia abejonių. Akivaizdu, kad gautos naudos įskaitymas į nuostolius lizingo davėjui būtų mažiau nepalankus, nei lizingo gavėjui būtų nuostolių iš jo priteisimas, neįvertinant lizingo davėjo gautos naudos. Todėl bet kokia lizingo gavėjo neteisėtų veiksmų sąlygota nauda lizingo davėjui įskaitytina į padarytus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, teismas priimdamas spendimą privalėjo apskaičiuoti visą ieškovo gautą naudą dėl sutarties nutraukimo, apskaičiuojamą remiantis nauja ieškovo sudaryta automobilio lizingo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Tačiau teismas priimdamas sprendimą šių veiksmų neatliko, taip pat neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, pažeidė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas A. K. iš dalies pripažino ieškinį. Savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas A. K. nurodė, jog „pripažįsta skolos dalį ieškovui, o būtent: 2 077,73 Lt pagal lizingo sutartį iki jos nutraukimo nesumokėtų mokėjimų, 4,17 Lt nuostolių dėl turto pardavimo bei 1 990 Lt papildomų išlaidų, viso - 4 071,90“. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu tą dar kartą patvirtino ir atsakovo atstovas. Taigi, atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino dalį ieškinio reikalavimų (CPK 140 str. 2 d.), todėl dabar reikšdamas reikalavimą panaikinti visą pirmos instancijos sprendimą atsakovas piktnaudžiauja teise. Civilinio proceso kodekso 312 str. numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nubuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas tokio reikalavimo neturėtų nagrinėti. Pirmos instancijos teisme „Swedbank lizingas“, UAB pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių savo reikalavimų dydį (nesumokėtus mokėjimus pagrindė pažyma apie įsiskolinimą). Patirtas papildomas išlaidas pagrindė pateikta sąskaita-faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, nuostolį iš turto pardavimo pagrindė pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo, taip pat lizingo sutartis, pagal kurios įmokų grafiką galima identifikuoti turto neišpirktą (likutinę) vertę, o taip pat nauja lizingo sutartis, kurioje nurodoma turto pardavimo kaina. Atsakovai jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimai nepagrįsti nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu (CPK 178 str.). Teismas pagrįstai nusprendė, jog „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimas priteisti nesumokėtus mokėjimus, nuostolius iš turto pardavimo ir patirtas papildomas išlaidas yra pagrįstas ir teisėtas. „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimas padengti palūkanų įmokas nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos reiškia lizingo bendrovės grąžinimą į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu UAB „Aupreka“ būtų tinkamai įvykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t.y. jeigu klientas būtų tinkamai vykdęs sutartį, laiku ir tinkamai mokėjęs sutartines įmokas, lizingo bendrovė būtų gavusi tokią pačią sumą palūkanų įmokų, kokią ji reikalauja priteisti iš atsakovų. Lizingo bendrovės reikalaujamos sumokėti palūkanų įmokos nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos yra lizingo bendrovės patirti nuostoliai, t.y. negautos pajamos, kurias „Swedbank lizingas“, UAB būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Taigi lizingo bendrovė reikalauja to, kas jai, vadovaujantis Civilinio kodekso, lizingo sutarties nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teisėtai ir pagrįstai priklauso. Todėl lizingo bendrovės reikalavimas sumokėti palūkanų įmokas nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos yra pagrįstas ir teisėtas. Kadangi lizingo bendrovė dėl lizingo gavėjo kaltės buvo priversta nutraukti lizingo sutartį ir atsiimti lizingo sutarties pagrindu kliento valdytą ir naudotą turtą, ji turi teisę reikalauti, kad klientas atlygintų savo kaltais veiksmais padarytus lizingo bendrovei nuostolius. Palūkanų įmokas „Swedbank lizingas“, UAB pagrindė kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo pateiktu įmokų grafiku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Dėl teisminės praktikos taikymo
Atsakovo A. K. atstovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ( b.l. 64-67) nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria priteista 6167,07 Lt palūkanų įmokų po lizingo sutarties nutraukimo už visą pagal įmokų grafiką likusį laikotarpį iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos. Nurodė, kad dėl to, jog atsakovas UAB „Aupreka“ grąžino lizinguojamą transporto priemonę ieškovui, reikalavimas pripažinti ieškovo nuostoliais palūkanas nuo lizingo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos yra nepagrįstas, nurodė kaip taikytiną byloje teisminės praktikos pavyzdį - Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1279/2010. Kitokių teisminės praktikos pavyzdžių atsakovo atstovas byloje nėra nurodęs. Nurodytoje apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad, nusprendęs nutraukti lizingo sutartį ir pareikalavęs grąžinti lizingo dalyką, kreditorius neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą, tačiau įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų kreditoriaus patirtus nuostolius, tad reikalavimas pripažinti kreditoriaus nuostoliais ir palūkanas nuo sutarčių nutraukimo (2009 m. vasario 19 d.) iki lizingo sutarčių termino pabaigos, kaip sutartines įmokas, yra nepagrįstas. Jas nagrinėjamu atveju priteisus, kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Vertinant, ar bylos yra analogiškos, turi būti nustatyta, koks kreditoriaus reikalavimas buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo byloje, kurioje priimta 2010-11-02 nutartis. Iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad kreditorius siekė, jog būtų patvirtintas byloje kreditorinis reikalavimas, susidedantis iš 35 978,90 Lt negautų pajamų pagal lizingo sutartis, 1 130,50 Lt turto vertinimo išlaidų, 112 015,16 Lt turto pardavimo nuostolio ir kiti reikalavimai. Iš nutarties teksto matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino 35 978,90 Lt dydžio UAB Danske lizingo kreditorinį reikalavimą - negautas pajamas, t.y. palūkanas nuo 2009 m. vasario 19 d. iki lizingo sutarčių termino pabaigos pagal lizingo mokėjimo grafikus-sąskaitas. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-02 nutartimi buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB Danske lizingo kreditorinis reikalavimas dėl 112 015,16 Lt parduoto turto nuostolių bei 24 894,20 Lt neparduoto turto nuostolių UAB „Jaromis“ bankroto byloje ir šios UAB Danske lizingo kreditorinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimas perduotas Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nėra išvadų dėl aplinkybės, kokiu būdu paskaičiuoti 112 015,16 Lt turto pardavimo nuostoliai, nėra išvados, ar kreditoriaus reikalaujamos 35 978,90 Lt negautos pajamos nebuvo įskaičiuotos į 112 015,16 Lt turto pardavimo nuostolius, todėl, nesant pagrindo teigti, kad bylų aplinkybės analogiškos, teiginys, esantis apeliacinio teismo nutartyje, netaikytinas šioje byloje, darant išvadą, kokiu būdu turi būti apskaičiuoti nuostoliai lizingo davėjui, atsiradę pardavus turtą, grąžintą po lizingo sutarties nutraukimo.
Nagrinėjamoje byloje lizingo sutartis buvo nutraukta 2008-01-22, ieškovas reikalauja palūkanų įmokų už laikotarpį nuo 2008-01-22 iki įmokų grafike nurodytos kaip mokėjimų paskutinės dienos – 2011-09-30, t.y. siekia gauti bendrai su jau sumokėtomis įmokomis 70704,15 Lt sumą iš atsakovų ( b.l.5). Apskaičiuodamas nuostolį iš turto pardavimo, neįvertina tos aplinkybės, kad jam nebuvo sumokėtos numatytos palūkanos pagal grafiką iki 2011-09-30 d., o nuostoliais įvardija skirtumą tarp likutinės neišpirktos turto vertės ir turto pardavimo kainos be PVM, t.y. 4,17 Lt. Ieškovo nuostolius, t.y. negautą naudą sutarties nutraukimo dienai sudaro ne tik neišmokėta turto vertė, bet ir nesumokėtos palūkanos, todėl ieškovas siekia gauti iš viso 4,17 Lt ir 6167,07 Lt nuostolių iš turto pardavimo ir sutarties nutraukimo, tik juos įvardija ne tik kaip nuostolius, o kaip palūkanų įmokas po sutarties nutraukimo. Pagal CK 6.574 straipsnį jam suteikiama teisė išsiieškoti ne palūkanas po sutarties nutraukimo, o nuostolius, kurie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Iš esmės siekdamas prisiteisti nuostolius, ieškovas juos įvardija palūkanomis. Atsakovas teigia, kad ieškovo nuostolių dydis negali būti apskaičiuojamas pagal sumas, kurias turėjo sumokėti pagal grafiką lizingo gavėjas, t.y. sumas, kurios buvo nurodytos kaip mokėtinos nuo datos, kai sutartis nutraukta. Priimtinas ieškovo argumentas, nurodytas atsiliepime į apeliacinį skundą, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio mėn. 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012,išaiškinta dėl to, kas sudaro lizingo davėjo nuostolius, kai lizingo sutartis nutraukta. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatuoja, jog lizingo davėjas dėl netinkamo sutarties vykdymo nutraukęs lizingo sutartį ir susigrąžinęs lizingo sutarties dalyką bei jį pardavęs už rinkos kainą, kuri kartu su jau gautomis iš lizingo gavėjo įmokomis yra mažesnė už visą lizingo sutartyje numatytą kainą, patyrė nuostolių, kuriuos turi teisę išieškoti iš lizingo gavėjo. Lizingo sutartyje numatyta kaina yra suma, kurią numatė gauti kaip turto išpirkimo įmokas ir palūkanų įmokas bei sutarties mokestį lizingo davėjas. Nors lizingo sutartyje nėra vartojama sąvoka „sutartyje numatyta kaina“, tačiau aiškinant, kokias sumas kasacinis teismas įvardija kaip lizingo sutartyje numatytą kainą, darytina išvada, kad tokia sąvoka buvo apibūdinta turto vertė, palūkanų įmokos ir sutarties mokestis, t.y. visos sumos, kurias įsipareigojo sumokėti lizingo davėjui lizingo gavėjas. Būtent tokio dydžio nuostolius ir nagrinėjamoje byloje siekė prisiteisti ieškovas, todėl teismas priėmė iš esmės pagrįstą išvadą, kokio dydžio sumos turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo ir laiduotojo ieškovas, kai sutartis nutraukta.
Net ir pripažinus, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartyje, kuri buvo priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1279/2010 nuostolių, kurių turi teisę reikalauti lizingo davėjas, dydį lemiančios aplinkybės aiškinamos skirtingai, nei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio mėn. 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, turi būti taikoma aukštesnės instancijos teismo suformuota teisės normos aiškinimo praktika, be to, šios instancijos teismo priimta nutartis buvo vėliau, nei apeliacinės instancijos teismo.
Dėl papildomų įrodymų byloje
Atsakovas teigia, kad prieš priimdamas sprendimą, teismas turėjo išsireikalauti naują automobilio lizingo sutartį ir tik tuomet spręsti apie ieškovo patirtų nuostolių dydį. Atsakovai turėjo galimybę siekti, kad šis įrodymas būtų byloje, tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu, tiek pareikšdamas prašymą išreikalauti šį įrodymą iš ieškovo apeliacinės instancijos teismui, tačiau tokių prašymų neteikė, todėl tenkinti jo prašymą atmesti ieškinį vien dėl to, kad nebuvo reikalaujamas šis įrodymas byloje, nėra pagrindo. Pripažintina, kad ta aplinkybė, kad ieškovas, susigražinęs turtą, jį vėl perleido naudotis pagal lizingo sutartį, būtų pagrindu atmesti ieškovo reikalavimus priteisti negautą naudą už laikotarpį, kai šias įmokas gavo ar turėjo teisę gauti iš naujojo lizingo gavėjo. Byloje esanti BRC autocentro PVM sąskaita faktūra leidžia daryti išvadą, kad ši bendrovė pardavė ieškovui priklausantį automobilį Mercedes-Benz S 500 ( b.l.24), todėl teismui neatsirado pareigos savo iniciatyva rinkti byloje papildomus įrodymus patvirtinimui aplinkybės, jog atsakovo naudotas automobilis buvo parduotas BRC autocentre.
Dėl ieškininės senaties termino taikymo
Ieškovas reikalavimą priteisti nuostolius, skolą, papildomas išlaidas, grindė sutartinių teisinių santykių pagrindu, todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas ieškininės senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo šioje byloje netaikytinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.