Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-281-614/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-01
Bylos Nr.: e2A-281-614/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30512-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas: M. R. S., A. E., S. S., P. Č., J. C., A. C., T. M., L. L., G. S.
Ieškovas: T. Š.

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-281-614/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30512-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant apelianto (ieškovo) atstovui advokatui L. B., apeliantų (atsakovų) atstovui advokatui D. K., atsakovui M. R. S., kitiems proceso dalyviams nesant, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. Š. bei atsakovų A. E. ir A. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovams M. R. S., S. S., P. Č., A. E., A. E., J. C., A. C., T. M., L. L., G. S. – M., M. A. ir V. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai T. Š. ir N. Š. ieškiniu prašė atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios pusrūsio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų pateiktą atidalijimo projektą: T. Š. ir N. Š. nuosavybės teise priskirti 83/1000 dalių iš 142,42 kv. m, t. y. 11,80 kv. m negyvenamosios pusrūsio patalpos, plane pažymėtos P-7. Ieškovas 2015-07-14 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė jį vieną pripažinti byloje ieškovu, nes, 2015-07-10 sudarius su N. Š. sutuoktinių turto padalijimo sutartį, ji savo pusrūsio patalpų dalį perleido T. Š..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-16 nutartimi ieškovė N. Š. buvo pakeista jos procesinių teisių perėmėju ieškovu T. Š., kuris patikslintu ieškiniu prašė nuosavybės teise priskirti 83/1000 dalių iš 142,42 kv. m, t. y. 11,80 kv. m negyvenamosios pusrūsio patalpas, plane pažymėtos P-7.

Atsakovai J. C. ir A. C. 2015-07-19 pareiškimais T. Š. ieškinį pripažino ir prašė pašalinti juos iš bylos. Tačiau, esant J. C. ir A. C. nesutarimui su kitais pusrūsio patalpos bendraturčiais, jie pagrįstai yra byloje dalyvaujančiais asmenimis.

Atsiliepimas

Atsakovai A. E. ir A. E. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog Šablinskai dėl naujo atidalijimo projekto į atsakovus nesikreipė, ir ieškovai negali remtis ankstesniu, 2008-05-25, kreipimusi, kurio pagrindu jau buvo priimtas teismo sprendimas. Ieškovų pateiktas pasiūlymas yra tik dėl dalies bendros dalinės nuosavybės padalijimo, todėl ateityje apsunkinamas sprendimo priėmimas dėl kitų patalpų atidalijimo. Tokiu būdu pažeidžiami visų bendraturčių interesai. Ieškovai nesprendžia galimybės modernizuoti šilumos mazgą ir perkelti jį į mažesnę patalpą. Ieškovų dalis bendrojoje nuosavybėje nėra didžiausia, o į ieškinyje nurodytą P-3 patalpą, kurioje įrengtas šilumnešis ir vandentiekio mazgas, galima patekti tik per P-4 patalpą, todėl sumažėtų kitų bendraturčių dalis. Iš visų bendraturčių vieninteliai ieškovai nesikooperavo ir nebendradarbiavo, sprendžiant klausimą dėl bendros nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Atsakovai E. pateikė jų parengtą pusrūsio patalpų atidalijimo projektą, kuriame numatytos konkrečios pusrūsio patalpos kiekvienam pastato bendraturčiui. Prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovai M. R. S. ir S. S. nurodė panašius nesutikimo su ieškiniu argumentus. Pažymėjo, jog ieškovas neatliko jokių veiksmų, kad pasiektų visų bendraturčių susitarimą dėl pusrūsio patalpų atidalijimo.

Atsakovė T. M. su ieškiniu nesutiko ir prieštaravo E. pateiktam pusrūsio patalpų atidalijimo projektui, kuriame T. M. tenkantis plotas padalintas į dvi dalis, esančias skirtingose vietose. T. M. pateikė savo siūlomą atidalijimo projektą, kuriam iš esmės pritarė atsakovai E., tačiau jam prieštaravo ieškovas.

Atsakovas L. L. atsiliepimu su ieškiniu taip pat nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų, siekiant suderinti visų bendraturčių interesus, o 2008-05-25 kreipimasis į atsakovus negali būti laikomas pasiūlymu atsidalinti, nes jo pagrindu jau buvo priimtas teismo sprendimas. Beveik visi bendraturčiai buvo pateikę tarpusavyje suderintą alternatyvų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą. Ieškovo pateiktas projektas netinkamas, nes ateityje apsunkins sprendimo priėmimą dėl kitų pusrūsio patalpų atidalijimo taip, kad būtų išvengta neproporcingos žalos padarymo likusioms patalpoms. Ieškovo pasiūlyme dėl atidalijimo jo plotas nesumažėja dėl būtinumo turėti bendro naudojimo patalpas, ieškovas nepatirs jokių išlaidų dėl būtinų statybos darbų, įrengiant tinkamus įėjimus į patalpas, atskiriant ir įrengiant bendro naudojimo patalpasa.

Atsakovė G. S. – M. atsiliepime į ieškinį nurodė panašius argumentus, kaip ir kiti, su ieškiniu nesutinkantys, atsakovai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovams A. E. ir A. E. iš ieškovo 774,34 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 40,78 Eur pašto išlaidas. Teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas prieštarauja pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių daugumos teisėtiems interesams, todėl negali būti laikomas priimtiniausiu. Nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013 įsiteisėjimo ieškovas būtų atlikęs bent kokius veiksmus, siekdamas suderinti savo valią su kitų bendraturčių daugumos valia. Pagal A. E. ir A. E. bei T. M. pateiktas schemas sumažinus šilumos punkto plotą T. Š. papildomai tektų 14,71 kv. m ploto, t. y. daugiau nei jis reikalauja atidalinti šiuo ieškiniu. Bendraturčiams turi būti atidalintas visas dalintinas plotas. Sprendžiant ginčą pagal ieškovo reikalavimą dėl 11,80 kv. m ploto atidalijimo ir neįvertinus kitų atsakovų atidalijimo schemų, liktų neatidalinto ploto, į kurį turėtų teisę pretenduoti T. Š., t. y. būtų didelė tikimybė kilti naujam ginčui. Teismo nuomone, aplinkybių šioje byloje vertinimas yra susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-545/2014 įsiteisėjimu, nes toje byloje T. Š. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius - sumažinti savavališkai padidintą buto plotą. Atidalinant pusrūsio patalpos ieškovo dalį, turi būti įvertinti visų pusrūsio patalpos bendraturčių teisėti interesai, turi būti atsižvelgta į visą dalintiną plotą, siekiant išvengti bendraturčių ginčų ateityje, bei neturi būti sudaryta galimybė T. Š. įteisinti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Atsakovų pateiktos galimos pusrūsio atidalijimo schemos susijusios su namo bendrojo naudojimo objekto (šilumos punkto) plotu, todėl nuo to, ar bus suderintas ieškovo tikslas atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės su daugumos bendraturčių valia dėl atidalijimo būdo, priklauso galimybė naudoti šilumos punktą pagal paskirtį, nes ieškovui, kaip ir kiekvienam bendraturčiui, galioja tos pačios teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objekto priežiūra, išlaikymu ir pan. (CK 4.82 str. 1 d., 7 d., 4.83 str. 3 d.). Atsakovų A. E. ir A. E. atstovas nurodė, kad teismas turi galimybę be priešieškinio patvirtinti bendraturčių daugumos suderintą atidalijimo schemą. Tačiau teismas pažymėjo, jog tokia suderinta schema su bendraturčių daugumos parašais teismui nebuvo pateikta. A. E. ir A. E. iniciatyva parengtoje schemoje yra vienų bendraturčių parašai, o T. M. iniciatyva parengtoje schemoje – kitų bendraturčių parašai, tačiau abiejose schemose nėra J. C. ir A. C. bei T. Š. parašų. Prieš tvirtinant atidalijimo schemą, turi būti suderinta bendraturčių valia bei ji turi būti aiškiai išreikšta teisme, todėl, esant nors kokioms abejonėms dėl vieno bendraturčio valios, atidalijimo schemos patvirtinimas negalimas. Įgyvendindamas savo teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą (CK 4.37 str. 1 d.), ieškovas negali pažeisti kitų bendraturčių tokios pačios teisės. Teismo nuomone, atidalijimas įmanomas tik įgyvendinus daugumos bendraturčių suderintą valią, kuriai pasiekti ieškovas iš esmės nesiėmė jokių priemonių. Todėl teismas nepriėmė ir atsakovų J. C. ir A. C. ieškinio pripažinimo. Teismas nurodė, kad klaidingas T. Š. savo teisių į nuosavybę įgyvendinimo suvokimas nesudaro pagrindo paskirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), nes ieškovas, nors ir nepaisydamas kitų bendraturčių interesų, siekė ginti savo teisę savo pasirinktu būdu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas T. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir arba priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, teismo vertinimas, jog bendraturtis privalo atsidalinti visą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiomis teisės normomis bei iš esmės paneigia ieškovo disponavimo teises. Byloje esantys įrodymai apie tarp tų pačių šalių buvusius teisminius ginčus įrodo, jog šalys bendru sutarimu ginčo pusrūsio patalpų atsidalyti negali. Įstatymai nenurodo, jog yra privaloma atidalyti visą bendrąją dalinę nuosavybę arba jog yra draudžiama atidalyti tik dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kartu dalį paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovo nuomone, teismo vertinimas, kad jis turi teisę atsidalinti tik visą nuosavybės teise valdomų patalpų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir neturi teisės atsidalinti mažesnės patalpų dalies, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiomis teisės normomis, prieštarauja teismų praktikai, priimtas skubotai, neįsigilinus ir neatskleidus bylos esmės. Spręsdamas, jog ieškovas nepakankamai derino savo valią atsidalinti dalį ginčo pusrūsio patalpų su bendraturčiais, teismas iš esmės paneigė akivaizdų konfliktą tarp ginčo šalių ir nepagrįstai atsisakė atidalinti patalpas. Toks sprendimas, be kita ko, reiškia, jog teisinė taika tarp ginčo šalių nėra pasiekta ir konfliktinė situaciją yra išlikusi. Vertindamas ieškovo parengtą ginčo pusrūsio patalpų atidalijimo projektą, teismas jį susiejo su A. E. ir A. E. bei T. M. pateiktomis patalpų atidalijimo schemomis ir nepagrįstai nagrinėjo ne egzistuojančią, o hipotetinę situaciją apie sumažintą šiluminį mazgą. Visiškai nepagrįstu ir neturinčiu teisinės reikšmės yra laikytinas teismo siekis vertinti du skirtingus ir nesuderinamus ginčo pusrūsio patalpų atidalijimo projektus, kurie, be kita ko, teismo buvo atmesti. Atsakovų teiginiai apie tariamą šilumos punkto sumažinimą laikytini tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir yra teismo paneigtos. Prielaida yra ir argumentas dėl ateityje kilsiančių ginčų. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15-545/2014, kadangi ši byla yra sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje, nagrinėjamoje, byloje. Teismas nepagrįstai sprendė, jog visa patalpa, pažymėta indeksu P-3, yra skirta aptarnauti šilumos punktą ir negali būti dalinama. Dėl to liko nenustatyta, kokioje apimtyje ši patalpa gali būti dalintina, ir nebuvo svarstyta ir kompensacijos bendraturčiams galimybė.

Atsiliepimas

Atsakovai A. E. ir A. E. atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, paskirti ieškovui 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dalį paskirtos baudos priteisiant atsakovams - A. E. kartu su A. E. ir T. M. – po 500 Eur, likusiems atsakovams, išskyrus J. C. ir A. C., M. S. kartu su S. S., G. S. M., L. L., V. S. bei P. Č. – po 100 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, ieškovas netinkamai įgyvendino bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo teisminiu būdu pareigą, visiškai neatsižvelgė į kitų bendraturčių teisėtus interesus, pateiktu atidalijimo planu siekė individualios naudos, neužtikrino ir nepagrindė neatidalijamos dalies tolimesnio naudojimo ateityje. Ieškovas pats teigia, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti absoliutus, jam taikomas prioritetas, tačiau jokiais įrodymais ar reikalavimais neužtikrina, kad dėl jam priklausančių 37/1000 dalių ateityje nekils ginčų ar apsunkinimų atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės kitiems bendraturčiams. Atsakovų teigimu, nesutikimas su ieškovo atidalijimo planu, kuris prieštarauja kitų bendraturčių interesams, negali būti tapatinamas su nesutarimu ar ieškovo tinkamu CK 4.75 str. įtvirtintos pareigos siekti susitarimo dėl bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. Ieškovo atidalijimo plane pateiktas tik ieškovui priklausančių dalių atidalijimo variantas, neatsižvelgta ir nespręsta dėl kitų bendraturčių dalių atidalijimo, nespręsta dėl patalpos, kurioje yra šilumos mazgas naudojimo ateityje. Ieškovas taip pat nepagrindė ir neįrodinėjo, kodėl jo pasiūlytas atidalijimo planas yra priimtiniausias ir protingiausias susiklosčiusioje situacijoje, kaip užtikrinami kitų bendraturčių interesai, kaip bus sprendžiamas ieškovo 37/1000 dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje klausimas ateityje, kodėl jos neturėtų būti atidalytos. Tokiu projektu nepaisoma kitų bendraturčių interesų, ir jis prieštarauja CK 4.75 str., 4.80 str. bei formuojamai teismų praktikai. Atsakovų nuomone, siekdamas atsidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas siekia įteisinti savavališkas statybas. Ieškovo teiginiai dėl šilumos mazgo patalpos, pažymėtos Nr. P-3, yra klaidinantys ir prieštarauja paties ieškovo teiginiams. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinį pateikė, pasikeitus vienintelei aplinkybei - ieškovas įsigijo didesnę dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovas pateikė analogišką atidalijimo iš bendrosios nuosavybės planą kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013, kurioje jo ieškinys buvo atmestas.

Šalies argumentai

Atsakovai A. E. ir A. E. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patvirtinant atsakovės T. M. pusrūsio patalpų atidalinimo schemą, paskirti ieškovui 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dalį paskirtos baudos priteisiant atsakovams - A. E. kartu su A. E. ir T. M. – po 500 Eur, likusiems atsakovams, išskyrus J. C. ir A. C., M. S. kartu su S. S., G. S. M., L. L., V. S. bei P. Č. – po 100 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, teismo atsisakymas patvirtinti T. M. iniciatyva parengtą schemą yra nepagrįstas, kadangi būtent ši schema atitinka ne tik visų atsakovų, bet ir ieškovo interesus. Ieškovas nepateikė jokių argumentų dėl savo prieštaravimo paskirti jam didesnį plotą. Prašydami ieškovui paskirti baudą, atsakovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013.

Atsiliepimas

Ieškovas T. Š. atsiliepimu su atsakovų A. E. ir A. E. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje dėl atsisakymo patvirtinti T. M. ginčo patalpų padalijimo planą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad reikalavimo patvirtinti atsakovės T. M. parengtą ginčo pusrūsio patalpų atidalijimo projektą apeliantai anksčiau nekėlė, o naujus reikalavimus kelti apeliacinės instancijos teisme draudžiama. T. M. apeliacijos galimybe byloje nepasinaudojus, procesinės teisės kitiems bylos dalyviams nepereina (CPK 44 str. 1 d.). Apeliantai nesuformulavo aiškių skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo (ar jo dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jų teises bei teisėtus interesus. Nenurodytas skundo pagrindas, skundo argumentai neturi sąsajumo su ginčo dalyku. Apeliantai ignoruoja teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovės T. M. iniciatyva parengtame ginčo pusrūsio patalpų padalijimo projekte nėra visų bendraturčių parašų ir kad pastarieji nėra išreiškę aiškios savo valios dėl ginčo pusrūsio patalpų atidalijimo. Ieškovo teigimu, atsakovės T. M. iniciatyva parengtas ginčo pusrūsio patalpų atidalijimo projektas neatsiejamai susijęs su jos parengtu rūsio patalpų atidalijimo projektu, tačiau dėl rūsio patalpų atidalijimo nagrinėjamoje byloje nesprendžiama, todėl tokiu būdu negali būti atidalintos ir ginčo pusrūsio patalpos. Ieškovas pažymėjo, jog nėra pagrindo spręsti apie jo nesąžiningumą ar ieškinio nepagrįstumą. Atsakovai-apeliantai naudojasi tokia pačia teise, kaip ir ieškovas. Be to, apeliantams iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos kompensuoja jų patirtus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė patenkinti ieškovo apeliacinį skundą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą o atsakovų apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovas M. R. S. prašė ieškovo apeliacinė skundą atmesti, nurodė, kad patalpos turi būti atidalintos visiems.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

T. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

A. E. ir A. E. apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad ieškovui T. Š. nuosavybės teise priklauso 120/1000 idealiųjų dalių negyvenamosios pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui P. Č. nuosavybės teise priklauso 10782/200000, atsakovams A. E. ir A. E. nuosavybės teise priklauso 15863/100000 bei 102/1000 dalys, atsakovei T. M. nuosavybės teise priklauso 97/1000 dalių, atsakovams M. R. S. ir S. S. nuosavybės teise priklauso 26435/1000000 dalių, atsakovams J. C. ir A. C. nuosavybės teise priklauso po 22725/1000000 dalių, atsakovui L. L. nuosavybės teise priklauso 4060/100000, atsakovei G. S. M. nuosavybės teise priklauso 5406/100000 dalių, atsakovei M. A. nuosavybės teise priklauso 30/1000 ir atsakovei V. Š. nuosavybės teise priklauso 34/1000 dalių pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip kad nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovas T. Š. pateikė ieškinio reikalavimą atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „MK Centras“ parengtą pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo planą, pagal kurį jis siekia, kad pusrūsyje jam būtų skirta 11,80 kv. m ploto patalpa P-7, esanti šalia jam (T. Š.) priklausančios 34,27 kv. m ploto patalpos P-6. Kitų bendraturčių dalių atidalinti ieškovas nesiūlė, vien jo.

Nesutikdami su tokiu ieškovo reikalavimu atsakovai A. E. ir A. E. pateikė V. Š., A. E., A. E., L. L., S. S., M. R. S. ir G. S. M. pasirašytą patalpų atidalijimo schemą, kurioje ieškovui T. Š., dėl ploto, skirto šiluminiam punktui sumažinimo (iki 7,37 kv. m) numatyta 14,71 kv. m ploto ir būtų galima atidalinti papildomą patalpą 2.55 kv.m. dydžio. Su šia schema nesutiko atsakovė T. M., nes toje schemoje T. M. tenkantis plotas padalintas į dvi patalpas - 15,53 kv. m ploto patalpą 116 ir kitoje pusėje esančią 3,75 kv. m patalpą 116 (ci.b.lpriedo b.l. 116, 2 t.).

T. M. pateikė atidalijimo schemą, kurioje T. M. numatyta vientisa 19,29 kv. m ploto patalpa 116, o toje vietoje, kur šalia 100-sios buvo numatyta 3,75 kv. m patalpa 116 iki 9,48 kv. m padidintas bendro naudojimo patalpos plotas. T. M. pateikė schemą su M. A. ir L. L. parašais.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šia įstatymo nuostata įtvirtinta bendraturčių teisė reikalauti jį atidalyti. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Minėta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. Taip ši norma aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).

Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad ieškovas jau buvo pateikęs analogišką reikalavimą teisme: civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-19 sprendimu atmetė T. Š. ieškinį, kuriuo jis prašė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios pusrūsio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), skiriant jam asmeninės nuosavybės teise 83/1000 dalis iš 142,42 kv. m patalpos, t. y. prašė jam atidalinti 11,80 kv. m negyvenamąją pusrūsio patalpą, plane pažymėtą P-7.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi T. Š. apeliacinius skundus 2014-03-21 nutartimi apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimą ir 2013-09-05 papildomą sprendimą paliko nepakeistus (civilinė byla Nr. 2-2540-432-2013 / 2A-78-467/2014, 56-58, 72-74, 138-145 b. l., VI tomas). Prejudicinę galią turinčioje minimoje civilinėje byloje teismai konstatavo, kad ginčo patalpose yra šiluminis mazgas - patalpa P-3, 35,03 kv.m ploto, kurioje yra daugiabučio namo šildymo įranga, ir ji yra reikalinga visų pusrūsio bendraturčių interesams tenkinti, nes joje yra šildymo įranga, būtina viso namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui. Teismai pripažino, kad ši patalpa negali sudaryti ploto tų pusrūsio patalpų, iš kurių galėtų būti atidalyta ieškovo dalis. Atėmus šią patalpą iš bendro patalpų ploto, bendras dalintinas pusrūsio patalpų plotas reikštų, kad ieškovui priklausytų tik 9,56 kv.m (ieškovui priklausė 89/1000 dalys). Todėl ieškovo pateiktas atidalijimo būdas prieštarauja CK 4.37 straipsnio 1 daliai.

Šioje byloje ieškovas ieškinį grindė papildomu argumentu, jog jam šiuo metu priklauso 120/1000 patalpos dalys. Papildomai įsigijęs 31/1000 pusrūsio dalių, ieškovas teigė, jog jam priklauso 12,88 kv m ploto ir todėl gali būti atidalinta 11,80 kv ploto patalpa. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovo teisė atsidalinti vertintina kartu su kitų bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais. Iš bylos duomenų matyti, jog 2010 m. buvo suderinta daugumos bendraturčių valia atidalinti pusrūsio patalpas (e.b.l. 65, 1 t.), kuri ieškovo netenkino. Tačiau apeliantas T. Š. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2540-432/2013 įsiteisėjimo neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų suderinti savo valią su kitų bendraturčių daugumos valia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neieškojo naujų sprendinių, tuo tarpu atsakovai įvertino šiluminio mazgo sumažinimo galimybę ir siūlė net keletą planų, schemų, kur taip pat atsižvelgiama į ieškovo interesą valdyti ginčo patalpų dalį po savo butu. Iš tiesų ieškovui įsigijus papildomas patalpas, jam galėtų būti atidalintas 11,80 kv m patalpų plotas, tačiau apeliantas ignoruoja atsakovų interesą išlaikyti didesnę ploto dalį.

Pagal E. bei T. M. pateiktas schemas sumažinus šilumos punkto plotą, apeliantui T. Š. tektų 14,71 kv m ploto, t.y. beveik 6 kv. m daugiau, nei jis šioje byloje reikalauja atidalinti. Sutiktina, kad ginčui tęsiantis tokį ilgą laiką, tikslinga atidalinti visą ginčo patalpų plotą, o neatidalintas plotas neturėtų būti paliktas.

Vis tik apeliantas reikalauja tik 11,80 kv m ploto atidalijimo ir nepasisako dėl likusio ploto perspektyvoje, nepareiškia ir kad tos dalies jis atsisakytų. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog tokioje padėtyje išlieka tikimybė naujam ginčui kilti.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog padėtis sietina ir su kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-15-545/2014 konstatuotomis aplinkybėmis: 2014-06-27 sprendimu T. Š. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius –pertvarkyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumažinant buto plotą iki 46,72 kv. m. Nors minimą teismo sprendimą T. Š. yra apskundęs ir Liteko duomenimis, apeliacinis skundas dar nėra neišnagrinėtas (bylos nagrinėjimas sustabdytas), šis faktas dar kartą patvirtina, jog apeliantas nederina savo interesų su kitų bendraturčių interesais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių šalių atstovų paaiškinimus sprendžia, kad apelianto T. Š. skundo argumentai, jog turėtų būti atidalinta vien jo patalpa, atmestini.

Atsakovų apeliantų E. atstovas teismo posėdyje nurodė, jog jų pateiktas atidalijimo planas identiškas atsakovės T. M. pateiktam planui/schemai, išskyrus tai, kad jos pateiktoje schemoje jai tenkanti patalpų dalis nėra išskaidyta (e. b.l. priedo b.l. 97, t. 2). Tiek E. plane, tiek M. schemoje ieškovui Šablisnkui priskirtina ir atidalijama patalpa pažymėta „100“ 17,71 kv.m ploto. Patalpa yra faktiškai ieškovo vienašališkai užimtų patalpų vietoje, šalia jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, pažymėtos „115“ 32,67 kv.m ploto (ieškovo plane žymima P-6 34,27 kv.m ploto), bendras patalpų ilgis skiriasi tik dešimčia centimetrų. Šią aplinkybę posėdžio metu ieškovo atstovas pripažino. Tai matyti ir iš byloje esančių schemų ir planų: pagal ieškovo projektą jam priklausytų 2.22 m ir 6,43 m, t. y. 8,65 ilgio metro, o pagal E. ir M. projektą – 2,76 m ir 6,00 m, t. y. 8,76 ilgio metro (e.b.l. 24, 1 t., e.b.l. 17, 2 t. ir kt). Kolegija daro išvadą, jog toks nedidelis netekimas nevertintinas kaip esminis ieškovo teisių pažeidimas ar ignoravimas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismas turi galimybę be priešieškinio patvirtinti bendraturčių daugumos suderintą atidalijimo schemą. Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tokia suderinta schema su bendraturčių daugumos valia teismui nebuvo pateikta. Teismas nurodė, jog E. iniciatyva parengtoje schemoje yra vienų bendraturčių parašai, o M. iniciatyva parengtoje schemoje – kitų, abiejose schemose nėra C. bei ieškovo parašų. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas pernelyg formalus. Minėta, kad E. ir M. schemos identiškos, išskyrus tai, kad pastarosios schema tinkamesnė (dėl to, kad jos patalpos neišskaidytos). Kitų atsakovų ir ieškovo patalpų plotas ir lokalizacija visiškai nesikeičia. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas teigti, jog pastaroji schema atspindi bendraturčių daugumos interesą ir valią. Tai, jog parašai išsidėstę dviejuose atskiruose dokumentuose, o ne viename dokumente, šios aplinkybės nepaneigia. Kadangi apeliantas T. Š. nepateikė jokių įtikinamų argumentų, jog jo teisės kaip nors iš esmės būtų pažeidžiamos atidalinant patalpas pagal T. M. pateiktą atidalijimo schemą, kolegija sprendžia, jog jo atsisakymas pripažinti (pasirašyti) šį atidalijimo pasiūlymą yra nepagrįstas. Ieškovas taip pat neįrodė, kad jo siūlomas planas yra priimtiniausias visiems bendraturčiams (CPK 178 str.).

Klegija pažymi, jog atsakovai C. patalpų atidalijimo procese ir bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvūs. Jie pritarė ieškovo ieškiniui, tačiau minėta, kad ieškinyje nebuvo sprendžiama nei dėl jų, nei kitų bendraturčių patalpų atidalijimo. C. dėl nežinomų priežasčių nepritarė nei E., nei M. siūlytam projektui, tačiau jie nepateikė ir kito tinkamesnio atidalijimo projekto. Pažymėtina, jog jiems priskirtos patalpos yra panašaus dydžio ir toje pačioje lokalizacijoje kaip kad 2010 m. daugumos bylos šalių suderintame patalpų naudojimosi projekte, kuriame yra C. parašai.

Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčus yra pasisakęs, jog teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2 dalyje – kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį šį klausimą sprendžia teismas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikšdamas ieškinį ir jame nurodydama atidalijimo būdą. CPK 17 straipsnyje įtvirtinta, kad šalių procesinės teisės lygios. Ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas - gintis nuo pareikšto ieškinio. Įstatyme nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio. Atsikirtimai į ieškinį gali būti materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalūs).

Nagrinėjamoje byloje atsakovai pareiškė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) nenustatyta, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas savo poziciją dėl atidalijimo ir atidalijimo būdo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu pateikti ar, atsakovai būtinai turi reikšti priešieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį, todėl priešieškinio nepateikimas nereiškia ieškinio ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U., T. G., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-7/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, padariusi išvadą, jog atsiliepimuose atsakovų nurodyti atsikirtimai į ieškinį yra pagrįsti, o atsakovės T. M. pateikta ginčo patalpų atidalijimo schema nėra ydinga ir atitinka daugumos bendraturčių interesus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą atidalinti šalis pagal minimą projektą. Šiais argumentais teisėjų kolegija nutaria, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje ir šalys atidalintinos iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal T. M. pateiktą sudalinimo schemą, kurį 2015-09-10 parengė UAB „KM Centras“ (e.bl. priedo b.l. 97, 2 t., el. bl. b.l. 97, 2 t.). Likusioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Bylinėjimosi išlaidos

Apelianto T. Š. skundą atmetus, priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Atsakovai E. už apeliacinį skundą sumokėjo 31,00 eur žyminį mokestį ir patyrė 1.473,78 eur atstovavimo išlaidų teisme, viso – 1.504,78 eur (e.b.l. 42-48, 3 t.). Patenkinus jų apeliacinį skundą 1.504,78 eur bylinėjimosi išlaidų suma jiems priteistina iš T. Š.. Kito proceso dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 93 straipsnis). Pažymima, kad pirmosios instancijos paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nėra keičiamos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų prašymu skirti bylos dalyviams baudas dėl nepagrįsto bylinėjimosi ar piktnaudžiavimo procesu nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti.

Atidalinti ieškovui T. Š. ir atsakovams M. R. S., S. S., P. Č., A. E., A. E., J. C., A. C., T. M., L. L., G. S. – M., M. A. ir V. Š. negyvenamosios pusrūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės T. M. pateiktą sudalinimo schemą, kurią 2015-09-10 parengė UAB „KM Centras“. Laikyti šią schemą neatsiejama šios Vilniaus apygardos teismo nutarties dalimi (elektroninės bylos priedo 97 lapas 2 tome).

Priteisti iš T. Š. 1.504,78 eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas Alvydos ir A. E. naudai solidariai.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisEglė SurgailienėAldona Tilindienė