- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- AS-602-96-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02070-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilko pėda“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilko pėda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilko pėda“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilko pėda“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Vilko pėda) 2011 m. spalio 3 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 30-1164 „Dėl administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 30-36 „Dėl UAB „Avarija“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo iš UAB „Vilko pėda“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo buvo išbrauktas daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), jo priežiūrą perduodant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Avarija“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo; UAB „Avarija“), bei prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, kuri 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė, kad byla teisminga administraciniam teismui ir bylą grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atnaujino UAB „Vilko pėda“ terminą skundui paduoti ir nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teisme 2011 m. gruodžio 2 d. iš pareiškėjo gauti teismo prašyti dokumentai.
Šalies argumentai
Skundu, paduotu pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, jog teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, visos iš ginčijamo Įsakymo kilusios pasekmės būtų iš esmės neteisėtos. Nurodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų šiurkščiai pažeistos ne tik jo teisės bei teisėti interesai, bet ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų bei kitų patalpų savininkų interesai. Pažymėjo, jog nesustabdžius Įsakymo galiojimo ir perdavus namo administravimą trečiajam suinteresuotam asmeniui, jis įgautų teisę disponuoti šio namo administravimo dokumentais ir lėšomis, kas leistų UAB „Avarija“ dar bylos nagrinėjimo metu sąmoningai perleisti gyvenamųjų namų administravimą trečiajam asmeniui, iššvaistyti iš administruojamų namų patalpų savininkų surinktas administravimo lėšas ir pan., o tokie namo administravimo paslaugų subjekto pasikeitimai tikrai neprisidėtų prie tinkamos namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, neužtikrintų bei neskatintų namų administratorius imtis sudėtingų bei ilgalaikių namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ar remonto darbų, tokiu būdu tik prisidedant prie namo bendraturčių turto naikinimo bei namo bendraturčių teisėtų lūkesčių gauti tinkamos kokybės namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas pažeidimo. Pabrėžė, jog nesustabdžius Įsakymo galiojimo, nebūtų išvengta papildomų išlaidų (pareiškėjas privalėtų surinkti visus su administruojamu namu susijusius dokumentus, padaryti jų kopijas, nutraukti palankiomis sąlygomis sudarytas ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis). Pridūrė, jog teismui priėmus palankų sprendimą UAB „Avarija“ daugiabutį gyvenamąjį namą būtų administravusi be pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė administracinę bylą nutraukti; perduoti bylą atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui; atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“ prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu; pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą; atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.
Teismas nurodė, jog atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei į tai, kad, jei skundo patenkinimo atveju, pareiškėjas ir turėtų neigiamų pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka. Konstatavo, jog sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjas UAB „Vilko pėda“ 2011 m. gruodžio 16 d. (pagal gavimo teisme datą) padavė atskirąjį skundą (b. l. 49 – 52), kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti bei pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių patenkinti.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje yra ne tik tikslingas, bet ir reikalingas tinkamam proceso šalių interesų balansui išlaikyti bei būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, bei būtinas siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų – Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų – interesus gauti teisės aktų reikalavimus bei teisėtus lūkesčius atitinkančias bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo bei priežiūros paslaugas. Pažymi, jog nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo ir perdavus namo administravimą UAB „Avarija“, ji įgautų teisę disponuoti šio namo administravimo dokumentais bei lėšomis, o tokia situacija leistų trečiajam suinteresuotam asmeniui dar bylos nagrinėjimo metu sąmoningai perleisti gyvenamojo namo administravimą trečiajam asmeniui, išvaistyti iš administruojamo namo patalpų savininkų surinktas administravimo lėšas ir pan. Priduria, jog tokie namo administravimo paslaugų subjekto pasikeitimai tikrai neprisidėtų prie tinkamos namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, neužtikrintų bei neskatintų namo administratorių imtis sudėtingų bei ilgalaikių namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ar remonto darbų, tokiu būdu netiesiogiai prisidedant prie namo bendraturčiams priklausančio turto naikinimo bei namo bendraturčių teisėtų lūkesčių, gauti tinkamos kokybės namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas, pažeidimo. Atkreipia dėmesį, jog teismui panaikinus Įsakymą, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Avarija“ turėtų pareiškėjui sugrąžinti visus namo administravimo dokumentus bei lėšas, o dėl tokio nuolatinio dokumentų perdavimo kyla rizika, jog perdavinėjant dokumentus tarp įmonių dalis jų gali dingti ar likti neperduoti, kas papildomai apsunkintų galimybę vykdyti nuolatinę ir nepertraukiamą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Nurodo ir tai, jog perdavus namo administravimą UAB „Avarija“, ši bendrovė privalėtų tinkamai pasirengti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų tiekimui, todėl nemažai laiko jai prireiktų susipažinti su daugiabučio namo dokumentacija bei jos specifika. Atsižvelgiant į tam tikrą dėl ginčo kilusį teisinį netikrumą, susijusį su namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus keitimu, bei jo sąlygotą teisinį neapibrėžtumą, manytina, jog naujasis namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, siekdamas išvengti galimų nuostolių atsiradimo, susilaikys nuo tinkamai namo priežiūrai būtinų investicijų, dėl ko yra pagrindas manyti, jog ginčo laikotarpiu administravimo paslaugos nebus pakankamai kokybiškos bei maksimaliai atitinkančios namo butų savininkų interesus. Akcentuoja, jog teismui galutiniu sprendimu panaikinus Įsakymą ir pareiškėjui atgavus namo dokumentaciją, jis privalėtų pakartotinai atlikti šių dokumentų apskaitą, susipažinti su name kitos bendrovės administravimo metu įvykusiais pokyčiais, priimtais sprendimais, parengtais ūkiniais finansiniai planais, nustatytais ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais ir pan. Nekyla jokių abejonių, kad keletą kartų perdavinėjant namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą dėl aukščiau minėtų procedūrų atlikimo būtinybės savininkų mokamos lėšos būtų naudojamos neefektyviai, o administravimo paslaugas vykdanti bendrovė tuo metu negalėtų tinkamai ir kokybiškai vykdyti savo, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, funkcijų. Priduria, jog dėl šių priežasčių ateityje gali kilti ginčų ir dėl atskirais laikotarpiais paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės atribojimo. Papildomai nurodo, jog dėl Įsakyme nurodyto namo priežiūros paslaugų teikimo yra sudaryta nemažai ilgalaikių paslaugų teikimo sutarčių, pvz. valymo, komunalinių atliekų tvarkymo, techninės priežiūros šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų nuolatinės techninės priežiūros. Teigia, jog šios ilgalaikės paslaugų teikimo sutartys užtikrina jo, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, teikiamų paslaugų kokybę, pilnumą bei tęstinumą. Atkreipia dėmesį, jog visos sutartys yra pasirašytos palankiomis sąlygoms, nes jis su minėtų paslaugų tiekėjais bendradarbiauja jau ilgą laikotarpį, todėl jas nutraukus žalą patirtų tiek administruojamų namų savininkai, tiek ir pats pareiškėjas, o pakartotinai sutarčių sudarymui prireiktų papildomų kaštų. Pamini ir tai, jog UAB „Avarija“ bylos nagrinėjimo metu supratusi, kad teismas galimai panaikins neteisėtą Įsakymą, gali sąmoningai blogai administruoti daugiabutį, pažeidinėti namo butų ir kitų patalpų savininkų teises, o vėliau dėl to pareiškėjas gali būti priverstas investuoti papildomų lėšų bei organizuoti papildomų namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų atlikimą, kas vėlgi pažeistų butų savininkų teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 30-1164 „Dėl administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 30-36 „Dėl UAB „Avarija“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“, kuriuo iš pareiškėjo administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo buvo išbrauktas daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), jo priežiūrą perduodant trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Avarija“ teisėtumo. Pareiškėjas šį Įsakymą ginčija, be kita ko, prašydamas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Įsakymo galiojimą laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio konkretaus ir objektyvaus pagrindo manyti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pasunkėtų iki byloje ginčijamo nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas.
Pažymėtina, jog atskirajame skunde pareiškėjas tikina, jog nesustabdžius Įsakymo galiojimo ir ginčo daugiabučio namo administravimą perdavus UAB „Avarija“, ji įgautų teisę disponuoti šio namo administravimo dokumentais bei lėšomis, o tokia situacija leistų šiai bendrovei sąmoningai perleisti gyvenamojo namo administravimą trečiajam asmeniui, išvaistyti iš administruojamo namo patalpų savininkų surinktas administravimo lėšas ir pan., be to, perdavinėjant administravimo dokumentus tarp įmonių jie gali dingti ir pan. Tačiau minėtos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas abejoja trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Avarija“ sugebėjimu tinkamai administruoti daugiabutį namą ir galimu piktnaudžiavimo faktu, nėra grindžiamos jokiais įrodymais, bet priešingai – tai vertintina kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. spalio 28 d. administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011).
Pridurtina, jog teisėjų kolegijos taip pat neįtikina pareiškėjo argumentai dėl butų savininkų teisių, teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimo, nes, kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas yra susijęs su negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą arba esminiu jo įvykdymo pasunkėjimu, o ne su galimu ginčo daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų, kurie, beje, kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, pasinaudodami įstatymo jiems nustatyta teise, patys pasirinko pakeisti namo administratorių, galimai kilsiančiu teisių pažeidimu.
Akcentuotina ir tai, kad pagrindo taikyti prašomą reikalavimo nagrinėjamoje byloje nesuteikia pareiškėjo nurodomi galimai ateityje dėl netinkamo UAB „Avarija“ administravimo, ilgalaikių, palankiomis sąlygomis sudarytų, daugiabučio priežiūrai reikalingų, sutarčių nutraukimu atsirasiantys papildomi kaštai ar kiti pareiškėjo nurodomi dėl namo administratoriaus pasikeitimo kilsiantys nepatogumai (būtinybė susipažinti su kitos bendrovės administravimo metu įvykusiais pokyčiais ir pan.), ar tai, kad ateityje dėl administratoriaus pasikeitimo ir atskirais laikotarpiais paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės atribojimo galės kilti ginčų. Teisėjų kolegija pažymi, jog palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo sprendimo galimai kilusi žala, galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis. Tuo tarpu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr. administracines bylas Nr. AS502–177/2008, AS442–314/2008, Nr. A525-1689/2010).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrindė konkrečiais įrodymais, jo pateikti argumentai vertintini kaip prielaidos, be to, byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju prašomos priemonės taikymas yra būtinas, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintinas. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad ginčijamo Įsakymo galiojimo nesustabdymas šiuo konkrečiu atveju pažeis proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 straipsnio 5 dalis), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė procesinės teisės normas, todėl jo nutartis, kuria atsisakyta šioje byloje pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilko pėda“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.