Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 2 316,96 Eur skolą, sumokėtą pagal preliminariąją sutartį, 1 997,40 Eur nuostolių, atsiradusius sumokant už UAB „GEOMETRA“ paslaugas bei kelio tiesimo darbus, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog 2014-06-30 tarp jo ir P. L., buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad P. L. įsipareigoja parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo 0,0163 ha dalį, pažymėtą žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas už šį žemės sklypo dalį sumokėjo P. L. 8000 Lt (2 316,96 Eur). Tačiau su P. L. pasirašyti pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nespėjo, nes (duomenys neskelbtini) ieškovo brolis, P. L., mirė. Iki brolio mirties nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, nes nebuvo baigti ketinamo parduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbai. Po P. L. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. L.. Tačiau atsakovė, J. L., nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki pat 2015 metų pabaigos, nors ne kartą žadėjo parduoti minėto žemės sklypo dalį, tačiau vėliau atsisakė tai padaryti. Tuomet 2015 metų pabaigoje ieškovas prašė, jog ieškovui būtų grąžinti už žemės sklypą sumokėti pinigai, tačiau ir šių pinigų atsakovė negrąžino. Taip pat ieškovas prašo priteisti išlaidas, kurias patyrė savo ir P. L. bendru susitarimu užsakydamas ir sumokėdamas UAB „GEOMETRA“ už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbus. Be to, ieškovas prašo priteisti už kelio tiesimui panaudotas lėšas perkant medžiagas, už išlaidas kurui jų atvežimui. Ieškovas nurodė, kad prieš daugiau kaip trejus metus ieškovas remontavo ir platino kelią, todėl medžiagas vežė būtent į jo gyvenamą vietovę - keliui, kuris yra (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir atsakovė. Pastebėjo, kad UAB „GEOMETRA“ nebūtų atlikusi ieškovo užsakymu projektavimo darbų atsakovės sutuoktinio sklype, jei nebūtų buvę paties P. L. sutikimo. Atsakovė neatkreipia dėmesio į tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas sudarytas 2014 m. balandžio 24 d., suderintas 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasirašytas paties P. L. (kad sutinka su 2014 m. balandžio 24 d. akte nurodytomis ribomis). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius nebūtų derinęs projekto, jei su projektu nesutiktų savininkas. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas turėjo pareikšti atsakovei reikalavimą nuo palikimo atsiradimo dienos (2014 m. rugsėjo 24 d.) per tris mėnesius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau to jokiais būdais nepadarė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į atsakovę 2015 m. pabaigoje tik dėl neva sumokėtų 2 316,96 Eur grąžinimo už žemės sklypo dalies pirkimą. Ieškovas pats nurodo, kad reikalavęs iš atsakovės tik 2 316,96 Eur, tačiau dabar prašo priteisti ir 1 997,40 Eur už UAB „GEOMETRA“ paslaugas bei už kelio tiesimo darbus. Atsakovės teigimu, priešingai, nei teigia ieškovas, P. L. jokių bendrų susitarimų su ieškovu tvarkyti ar įrengti, platinti kelią, kiek ji žino, nebuvo sudaręs, be to ieškovo nurodomos išlaidos patirto iki preliminariosios sutarties pasirašymo. Iš pateiktų duomenų visiškai nėra aišku, kur ieškovo deklaruojamas žvyras buvo nuvežtas ar panaudotas. Be to, ieškovas savavališkai, nesilaikant STR ir skaičiavimuose pateiktų reikalavimų, neteisėtai, neturint jokių kompetentingų institucijų išduotų leidimų, neva įrenginėjo minėtą kelio dalį. Skaičiavimas ir prie jo pridėtos Automobilinių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės (duomenys neskelbtini) neįrodo, jog skaičiavime nurodyti kelio tvarkymo darbai buvo faktiškai atlikti ar šiuos darbus būtų atlikęs ieškovas. Reikia atkreipti dėmesį, jog skaičiavimas atliktas specialisto S. G., kuris yra ieškovo dukros K. sutuoktinis. Atsakovės nuomone, į bylą ieškovo pateiktas antstolės Gitos Andrijauskienės 2016 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, jog kelias praplatintas ar jo praplatinimo darbus vykdė ieškovas, kadangi antstolė neturėjo galimybės palyginti, kaip šis kelias atrodė anksčiau, o, tuo labiau, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neužfiksuoti atliekami jokie kelio tvarkymo darbai. Atsakovė akcentavo, kad atsakovės sutuoktinis P. L., kiek yra žinoma atsakovei, neturėjo tikslo perleisti ieškovui ieškinyje minimo žemės sklypo dalies už 2 316,96 Eur (8 000,00 Lt). P. L. nėra davęs sutikimų žemės sklypų pertvarkymo, sujungimo ir padalijimo reikalams tvarkyti. Atsakovė išreiškė abejonę ieškovo sąžiningumu ir į bylą pateikta 2014 m. birželio 30 d. preliminari žemės sklypo dalies pirkimo sutartimi, kadangi sutarties pirmas lapas nėra pasirašytas. Nepasirašyta sutartis, t. y. nepasirašyti sutarties lapai, galėjo būti pakeisti, nurodant juose kitą sutarties objektą ar nurodant kitą pinigų sumą. Kaip minėta, atsakovės vyras P. L. neturėjo tikslo ieškovui parduoti ieškinyje nurodytos žemės sklypo dalies ir nėra žadėjęs tai atlikti, taip pat jokių pinigų iš ieškovo už neva žemės sklypo dalies pardavimą nėra gavęs. Atsakovė paminėjo, kad ieškovas pateikė UAB „GEOMETRA“ pinigų priėmimo kvitus nurodydamas, jog, visi šie kvitai susiję su žemės sklypo pertvarkymo, sujungimo ir padalijimo darbais, kurį preliminariojoje žemės sklypo dalies pirkimo sutartyje numatyta neva parduoti ieškovui, t. y. patirtos ieškovo išlaidos kildinamos iš to, kad nebuvo įsigytas sklypas, kurio atskyrimui ir formavimui ieškovas skyrė lėšas. Akcentuotina, jog dalis pateiktų UAB „GEOMETRA“ kvitų yra apmokėti iki ieškovo pateiktos preliminarios žemės sklypo dalies pirkimo sutarties sudarymo (iki 2014-06-30). Reikia atkreipti dėmesį ir į UAB „GEOMETRA“ 2014 m. kovo 14 d. paslaugų perdavimo priėmimo aktą, kadangi jame nurodyta, kad paslaugos buvo atliekamos pagal 2013 m. sausio 16 d. sutartį, o užsakovais nurodyti ieškovas ir jo sutuoktinė B. L.. Taip pat UAB „GEOMETRA“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. paslaugų perdavimo - priėmimo akte užsakovu nurodytas ieškovas G. L.. Atsakovei nėra žinoma, kieno užsakymu ir kam pageidaujant ieškovas ėmėsi iniciatyvos užsakyti paslaugas pas UAB „GEOMETRA“ ir kam šių paslaugų atlikimas turėjo būti naudingas ir reikalingas, todėl ir ieškovo prašomos priteisti išlaidos, patirtos už UAB „GEOMETRA“ atliktas paslaugas, negali būti priteistos iš atsakovės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio 30 d. tarp ieškovo ir jo brolio P. L. (mirusio (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis. Šia sutartimi nustatyta, kad P. L. įsipareigoja parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2475 ha bendro ploto), 0,0163 ha dalį, pažymėtą žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini). Ieškovas įsipareigojo už minėtą žemės sklypo dalį sumokėti 8 000,00 Lt (2 316,96 Eur). 2014 m. birželio 30 d. P. L. ieškovas perdavė visą sutartą sumą. Šį faktą šalys nurodė preliminariojoje sutartyje, įrašant prierašą, jog P. L. sutartą sumą gavo. Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2014 m. spalio 1 d., o P. L. priklausanti žemės sklypo dalis ieškovo nuosavybėn pereis tada, kai bus sudaryta pagrindinė sutartis, tačiau ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pagrindinės sutarties sudarymo (b. l. 19). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo brolis P. L. (b. l. 17). G. L. bei T. L. 2014 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutartimi (not. registro Nr. (duomenys neskelbtini) perleido paveldėjimo teises J. L.. 2014 m. rugsėjo 30 d. palikimą priėmė atsakovė, palikėjo sutuoktinė, J. L. (b. l. 18).

Nors atsakovė nesutinka, kad jos sutuoktinis buvo sutaręs su ieškovu dėl žemės sklypo dalies pardavimo už 8000 Lt (2 316,96 Eur), juolab, kad šiuos pinigus P. L. gavo, tačiau byloje esantys įrodymai, teismo vertinimu, šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina (CPK 178 str., 185 str.). 2014 m. birželio 30 d. preliminarioje sutartyje yra P. L. ranka rašytas prierašas, kad 8000 Lt gavo, šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytoja B. L. (ieškovo sutuoktinė), kuri taip pat dalyvavo perduodant pinigus. Apie tarp šalių vykusias derybas dėl žemės sklypo dalies pirkimo patvirtino ir ieškovo dukros R. J. ir K. G.. Nepaisant to, kad šie liudytojai yra ieškovo artimi giminaičiai, nėra pagrindo abejoti jų parodymų įrodomąja reikšme, juolab, kad atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Be to, šių liudytojų teigimu, o ypač liudytojos B. L., kuri dalyvavo perduodant pinigus, visame šiame procese nuo pat pradžių dalyvavo ir atsakovė J. L. bei ji žinojo tiek apie tarp brolių vykusias derybas dėl žemės sklypo dalies pirkimo/pardavimo, tiek apie perduotus pinigus, tiek apie visus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbus bei atliktus darbus žemės sklype. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir tai, kad šalių gyvenamoji vieta yra šalia vienas kito, perkamo žemės sklypo dalis taip pat yra prie pat jų gyvenamosios vietos, todėl, atsakovė negalėjo nežinoti apie ieškovo ir jos sutuoktinio vykusius susitarimas. Be to, J. L. netgi yra pasirašiusi įgaliojimą UAB „Geometra“ (b.l. 22), kuriuo ji pagal P. L. įgaliojimą, įgaliojo paslaugų tiekėją UAB „Geometra“ teikti Kauno rajono skyriui derinti bei atsiimti suderintą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl įgaliojimo trūkumų, nepaneigia aplinkybės, kad jai buvo žinoma apie ketinamo parduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbus. Liudytojai taip pat patvirtino, kad atsakovė netgi dalyvavo 2014-04-24 ženklinant žemės sklypo ribas. Taigi, preliminariąja sutartimi bei liudytojų parodymais yra nustatytas faktas, jog ieškovas (pirkėjas) atsiskaitė pagal šią sutartį ir sumokėjo joje nurodytą 8000 Lt sumą. Tuo tarpu liudytojo T. L. parodymai apie tai, kad jo tėvai, t.y. atsakovė ir velionis P. L., su ieškovo šeima visiškai nepalaikė jokių ryšių, todėl negalėjo būti jokių jų susitarimų dėl žemės klypo dalies pirkimo pardavimo, vertinti kaip niekuo nepagrįsti. Juos paneigia tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek kitų liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad T. L. nuo 2009 metų iki 2015 metų vidurio gyveno užsienyje, be to paties liudytojo ir ieškovo šeimos santykiai yra priešiški. T. L. pripažintas kaltu padaręs smurtinius nusikaltimus ieškovo ir jo sutuoktinės atžvilgiu (b.l. 12-16).

Byloje nėra duomenų, kad preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis būtų nuginčyta ar pripažinta negaliojančia įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su paminėtos sutarties sąlyga dėl pinigų sumokėjimo, nepateikė jokių paties pinigus perėmusio palikėjo (P. L.) patvirtinto pinigų priėmimo faktą paneigiančių įrodymų, nors šalys pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą privalo įrodyti nurodomas aplinkybes (CPK 12, 178 str.). Atsakovės visiškas neigimas aplinkybių, susijusių su jos mirusio sutuoktinio ir ieškovo susitarimais dėl sutikimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo darbų, taip pat pinigų gavimo pagal preliminariąją sutartį, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, leidžia spręsti, kad ji yra ne tik neteisi, bet ir nesąžininga (CPK 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pagal 2014 m. birželio 30 d. tarp ieškovo ir jo brolio P. L. (mirusio (duomenys neskelbtini)) sudarytą preliminariąją žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, palikėjas P. L. gavo 2 316,96 Eur (8 000,00 Lt), o apie šių pinigų gavimą nuo pat šių pinigų perdavimo žinojo ir atsakovė, nes dalyvavo perduodant pinigus.

Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti (ieškinio senaties termino taikymo).

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 5.63 str. 1 d., nes ieškovas praleido trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo momento (2014-09-24) kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą ar pareikšti teisme ieškinį su reikalavimu įvykdyti prievolę.

Ieškovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 87) nurodė, kad nepraleido ieškinio senaties termino (ar termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti), nes informavo atsakovę apie pageidavimą atgauti skolą 2014 metų pabaigoje. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad iki kreipimosi į teismą atsakovės neprašė grąžinti ieškiniu reikalaujamų sumų, nes vis tikėjosi, kad atsakovė savo pažadus įvykdys ir parduos žemės sklypo dalį dėl kurios buvo tariamasi su broliu, jam esant gyvam. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir atsakovės atstovo į bylą pateiktas ieškovo 2015-12-22 pranešimas paveldėtojai J. L. (b.l. 174), kuriuo siūloma atsakovei iki 2016-01-08 kartu su G. L. kreiptis į notarą dėl nurodytos žemės sklypo dalies pardavimo, o nesutinkant tęsti velionio P.L. valią, iki nurodyto termino prašoma grąžinti 2316,96 Eur, o taip pat atlyginti žemės sklypo ribų matavimo sąnaudas. Ieškovas atnaujinti ieškinio senaties terminą ar terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti neprašė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką ir ją plėtodamas, yra ne kartą nurodęs, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga, be to, nėra laikytinas ieškinio senaties terminu, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tai padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (CK 5.63 str. 1 ir 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

Ieškovas šioje byloje 2016-01-29 pateikė ieškinį dėl 2 316,96 Eur sumokėtų pagal preliminariąją sutartį priteisimo, taip pat 1 997,40 Eur už UAB „GEOMETRA“ paslaugas bei kelio tiesimo darbus atlyginimo. Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindė atsakovės, kaip palikėjo P. L. teisių ir pareigų perėmėjos, atsisakymu sudaryti pagrindinę žemės sklypo dalies pardavimo sutartį, kurio teisių pažeidimo faktas, paaiškėjo atsakovei tik atsisakius perleisti aukščiau minėtą turtą ieškovui. Iš liudytojų parodymų, galima spręsti, kad praėjus tik beveik metams laiko po ieškovo brolio mirties, iš atsakovės aiškiai suprato, kad ji neperleis minėto žemės sklypo dalies, iki tol atsakovė aiškiai savo pozicijos nebuvusi išreiškusi. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į prieš tai nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, jog teismas privalo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį šiuo pagrindu atmesti (CPK 185 str.). Teismo vertinimu, atsakovė visą laiką žinojo apie ieškovo ir palikėjo (jos sutuoktinio) susitarimus dėl minėto žemės sklypo, tame tarpe ir apie už žemės sklypą ieškovo atsakovui perduotus 2316,96 Eur, t.y. atsakovė žinojo apie palikėjo įsipareigojimus bei suprato, kad turės atsakyti už šiuos palikėjo įsipareigojimus (dėl 2 316,96 Eur gautų palikėjo pagal preliminariąją sutartį). Pažymėtina, kad nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Teismo vertinimu, dar iki palikimo priėmimo atsakovei buvo žinoma ieškovo kaip kreditoriaus pretenzijos dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo, šias pretenzijas ieškovas reiškė ir atsakovei kaip įpėdinei. Atsakovė priėmusi palikimą, kaip nurodė ieškovas bei liudytojai, žadėjo įvykdyti prievolę, t.y. pasirašyti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas reikalavimui dėl 2316,96 Eur priteisimo nepraleistas. Pažymėtina, kad buvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Todėl vien tik tai, kad ieškovas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą raštu nepareiškė reikalavimo atsakovei, kaip įpėdinei, būtent dėl 2316,96 Eur, sumokėtų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas prarado reikalavimo teisę dėl šių sumokėtų pinigų priteisimo.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 2316,96 Eur (8000 Lt) skolos, kuriuos jis sumokėjo P. L. pagal 2014-06-30 preliminariąją sutartį dėl 0,0163 ha dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis ir sutartu terminu šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioje sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas (2016-10-01) galėjo būti pratęstas rašytiniu jos šalių, ar ieškovo bei atsakovės susitarimu, tačiau tai nebuvo padaryta, atsakovė, mirus jos sutuoktiniui, atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (CK 1.73 str. 1 d. 7 p.). CK 6.156 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ir preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui – nagrinėjamu atveju ieškovo perduoti 2316,96 Eur (8000 Lt) buvo skirti preliminariosios sutarties vykdymui užtikrinti. Preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, kai preliminarioji sutartis neįvykdoma. Kadangi minėtų preliminariųjų sutarčių tikslas nebuvo pasiektas, t. y. turto pirkimo-pardavimo sutartis per sutartyje numatytą terminą nebuvo sudaryta, laikytina, kad pagal 2014-06-30 sutartį P. L. gauti pinigai buvo jam perduoti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Taigi šios sumos gali būti reikalaujama iš atsakovės, P. L. teisių ir pareigų perėmėjos, pagal CK 6.237 straipsnį, dėl ko ieškovo ieškinys atsakovei dėl 2316,96 Eur (8000 Lt) priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).

Tačiau visai kitaip vertintinas ieškovo reikalavimas priteisti 1 997,40 Eur nuostolius, patirtus sumokant už UAB „GEOMETRA“ paslaugas bei išlaidas kelio tiesimo darbams. Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, šioje normoje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku. Nors tarp ieškovo ir palikėjo dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo buvo susitarimai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbų, tačiau ieškovas kaip kreditorius iki atsakovė priėmė palikimą ar per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą nepareiškė pretenzijų atsakovei, iš kurio būtų įpėdinei pakankamai aišku suprasti šių skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Ieškovas tik 2016-01-29 teismui pateiktu ieškiniu informavo atsakovę apie savo kreditorinius reikalavimus dėl 854,96 Eur už UAB „GEOMETRA“ paslaugas bei 1142,44 Eur išleistus kelio tiesimo darbams (viso 1997,40 Eur). Pažymėtina, kad šios informacijos nebuvo nurodyta netgi kreditoriaus 2015-12-22 pranešime įpėdinei (b.l. 174). Kreditorius nenurodė jokių svarbių trijų mėnesių termino praleidimo priežasčių, juolab, kad net neprašė šio termino atnaujinti (CPK 178 str., 5.63 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl termino pratęsimo galimybę, yra nurodęs, kad svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje P Pereiva v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009).

Ieškovas, praleidęs minėtą terminą, neteko teisės reikalauti iš atsakovės kaip įpėdinės priteisti patirtus nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė 0,0163 ha dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 1 997,40 Eur nuostolių, kuriuos patyrė sumokėdamas už UAB „GEOMETRA“ paslaugas bei kelio tiesimo darbus, priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas, organizuodamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo darbus UAB „GEOMETRA“ už paslaugas sumokėjo 854,96 Eur, tą byloje patvirtina ir byloje esantys kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Atsakovė ginčijo ieškovo prašomas priteisti 1142,44 Eur, kuriuos, kaip nurodo ieškovas, investavo kelio tiesimo darbams atlikti. Tačiau šie ir kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai, įvertinus tai, kad reikalavimas dėl 1997,40 Eur nuostolių atlyginimo atmestas dėl to, kad ieškovas praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, taip pat įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 4 d.).

Šioje byloje ieškovas ieškiniu prašė priteisti 4 314,36 Eur. Išnagrinėjus civilinę bylą, ieškovui priteista 2 316,96 Eur, sumokėtų pagal preliminariąją sutartį. Taigi, ieškinys patenkintas 53,70 proc., o atmestas – 46,30 proc.

Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro: 130 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 10,11), 1800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 9, 141), 40 Eur išlaidos antstoliui dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo (b.l. 139), 100 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 138), 60 Eur išlaidos už mineralinių medžiagų planą (b.l. 146), 125 Eur išlaidos už mineralinių užpildų kokybės tyrimą (b.l. 166). Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 173).

Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimas dėl 1142,44 Eur už kelio tiesimo darbus priteisimo atmestas, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusias su įrodymų gavimu, įrodinėjant šį ieškinio reikalavimą, taip pat atmetamas, t.y. dalyje dėl 285 Eur bylinėjimosi išlaidų (už faktinių aplinkybių konstatavimą, mineralinių medžiagų planą, mineralinių užpildų kokybės tyrimą).

Bylos šalims, jų išlaidas paskirsčius vadovaujantis pirmiau nurodyta proporcija, iš atsakovės ieškovui iš viso priteistina 1057,89 Eur (1970 Eur x 53,70 proc.), o iš ieškovo atsakovei – 463 Eur (1000 Eur x 46,30 proc.), (CPK 93 str.).

Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovės ieškovui priteisia 594,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (1057,89 Eur – 463 Eur = 594,89 Eur).

Šioje byloje valstybė patyrė 7,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį patenkinus iš dalies, taip pat priteistinos iš šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. iš ieškovo 3,51 Eur, iš atsakovės 4,07 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Bylos šalims išaiškintina, kad šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. L. iš atsakovės J. L. 2316,96 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų, 96 ct) skolos, 594,89 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus, 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. L. valstybei 3,51 Eur (tris eurus, 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės J. L. valstybei 4,07 Eur (keturis eurus, 07 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.