Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)”(bankrutuojanti) ieškinį atsakovui M. Z. (M. Z.) dėl darbo ginčo dėl teisės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė (jos atstovai) nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovei (jos atstovams) nedalyvaujant, procesinį sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis byloje surinktais ir ieškovės pateiktais duomenimis.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta (CPK 130 straipsnis).

Civilinė byla nagrinėjama ieškovei (jos atstovams), atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir atsakovo M. Z. sudaryta terminuota (nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 31 d.) darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas priimtas dirbti plytų mūrininku UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis, atsakovas M. Z. UAB ,,(duomenys neskelbtini)”dirbo nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. birželio 19 d., darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

2020 m. rugsėjo 29 d. Komisija darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. DGKS-5725 (toliau ir – Sprendimas), kuriuo atsakovo M. Z. prašymą dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo tenkino iš dalies ir nusprendė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” išieškoti 999,98 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2019 m. spalio – gruodžio mėnesius, 1 981 Eur dienpinigius už 2019 m. spalio – gruodžio mėnesius, 118,78 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 100 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškovė su atsakovo reikalavimais nesutinka, nurodo, jog atsakovui buvo išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Dėl ieškinio reikalavimų

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžiama, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (DK 140 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (teisės akto redakcija nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2022 m. kovo 31 d.) (toliau ir – Nutarimas) nustatytos dienpinigių ir komandiruotės išlaidų apmokėjimo taisyklės, patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas, dienpinigių apmokėjimo tvarkos aprašas ir kt. Nutarimu patvirtinto Dienpinigių apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) 2 punktas numato, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Remiantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui (DK 147 straipsnio 2 dalis). DK 147 straipsnio normų tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog atsakovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dirbo nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. birželio 19 d. VSDFV duomenimis nustatyta, jog ieškovė atsakovui priskaitė su darbo santykiais susijusias sumas (darbo užmokestį) nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. bendrai 999,98 Eur sumai (atskaičius mokesčius), t. y. 2019 m. spalio mėn. atsakovui priskaičiuota 374,81 Eur draudžiamųjų pajamų suma, 2019 m. lapkričio mėn. – 722,00 Eur draudžiamųjų pajamų suma, o 2019 m. gruodžio mėn. – 385,07 Eur draudžiamųjų pajamų suma. Remiantis byloje esančiais UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos duomenimis, atsakovui už 2019 m. spalio mėnesį, atskaičius gyventojų pajamų bei valstybinio socialinio draudimo mokesčius, turėjo būti išmokėta 252,92 Eur suma, 2019 m. lapkričio mėn. – 487,21 Eur, o 2019 m. gruodžio mėn. – 259,85 Eur.

Bylos duomenimis (ieškovės 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 15 d. dienpinigių priskaitymo pažymos) taip pat nustatyta, jog atsakovas buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini), atsakovui už 2019 m. spalio mėn. apskaičiuota 496 Eur dienpinigių suma (už 16 dienų taikant 31 Eur dienpinigių normą), 2019 m. lapkričio mėn. – 930 Eur (už 30 dienų taikant 31 Eur dienpinigių normą) ir 2019 m. gruodžio mėn. – 465 Eur (už 15 dienų taikant 31 Eur dienpinigių normą), taigi iš viso apskaičiuota 1 891 Eur suma. Remiantis Nutarimu patvirtinto maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo 146 punktu, maksimali dienpinigių suma ginčo laikotarpiu siekė 62 Eur, taigi šiuo atveju atsakovui dienpinigiai apskaičiuoti taikant 50 proc. Nutarimu nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio. Byloje ginčo dėl ieškovės galimybės mažinti dienpinigius, nėra, atsakovas Komisijai tokių duomenų taip pat neteikė, todėl labiau tikėtina, jog šalys dėl dienpinigių dydžio buvo susitarusios (CPK 187 straipsnis).

Iš VSDFV duomenų matyti, jog nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. birželio 12 d. atsakovui fiksuotos nemokamos atostogos, nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 19 d. – pravaikštos, t. y. po 2019 m. gruodžio 15 d. su darbo santykiais susijusių sumų už atliktą darbą atsakovas gauti neturėjo.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis (CPK 12 straipsnis, ). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškovė apskaičiavo atsakovui su darbo teisiniais santykiais susijusias mokėtinas sumas, o būtent 999,98 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2019 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpį bei 1 891 Eur dienpinigius už 2019 m. spalio – gruodžio mėn. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su atsakovu atsiskaitė, išmokėjo jam priklausančias su darbo santykiais susijusias sumas grynaisiais pinigais, jokių objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje esančių įrodymų visetas nesuponuoja išvadų, jog ieškovė įstatymo nustatyta tvarka su atsakovu M. Z. atsiskaitė, todėl laikytina, jog atsakovo M. Z. reikalavimas priteisti (išieškoti) su darbo santykiais susijusias išmokas – darbo užmokestį, dienpinigius, yra pagrįstas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Remiantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, byloje nesant duomenų, jog atsakovui už įgytas (ar suteiktas) atostogas buvo mokėtos jam priklausančios sumos, nutraukus darbo sutartį, laikytina, jog atsakovas įgijo teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, DK 146 straipsnis).

Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius (DK 126 straipsnio 1 dalis). Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis (DK 126 straipsnio 3 dalis). Remiantis DK 127 straipsnio 4 dalies 4 punktu į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (DK 127 straipsnio 6 dalis). Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai) (DK 130 straipsnio 1 dalis). Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, kurio 5 punktas numato, jog vidutinis darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis (5.1 punktas); vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (5.4 punktas). Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką (5.7 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” faktiškai dirbo nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d., iš viso 42 darbo dienas. Nuo 2019 m. gruodžio 16 d. atsakovui fiksuotos nemokamos atostogos, o nuo 2020 m. birželio 15 d. iki darbo santykių pabaigos – pravaikštos. Remiantis DK 127 straipsnio 4 dalies 4 punktu, į laikotarpį, už kurį skaičiuojamos atostogos įtraukiama 10 darbo dienų nemokamų atostogų. DK 126 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog darbuotojui suteikiamos ne mačiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Šalių darbo teisinių santykių pasibaigimo momentu (2020 m.) metinis darbo dienų skaičius sudarė 253 darbo dienas. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovas įgijo teisę į 4,11 darbo dienų kasmetines atostogas (20 d. d. : 253 d. d. * 52 d. d.) (CPK 185 straipsnis). Kadangi atsakovas laikotarpiu, už kurį skaičiuotinas jo dienos vidutinis darbo užmokestis (3 paskutiniai mėnesiai) faktiškai darbo funkcijų neatliko, vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas pagal šalių sudarytos darbo sutarties nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog atsakovo darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtina minimali mėnesinė alga (darbo sutarties 1.3 punktas). Ieškovės ir atsakovo darbo santykių pasibaigimo momentu minimali mėnesinė alga sudarė 607 Eur (neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o 2020 m. birželio mėnesį sudarė 21 darbo diena, todėl, remiantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatomis, atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 28,90 Eur (607 Eur: 21 d. d.), atitinkamai kompensacija už nepanaudotas atostogas lygi 118,78 Eur (neatskaičius mokesčių) (4,11 d. d.*28,90 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, nesant duomenų, jog atsakovas pasinaudojo teise į kasmetines atostogas ir jam buvo išmokėti atostoginiai, nutraukus darbo sutartį, atsakovui pagrįstai apskaičiuota 118,78 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 127 straipsnio 5 dalis, 6 dalis, DK 130 straipsnis, 145 straipsnis, 146 straipsnio 2 dalis).

Visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro teisinį ir faktinį pagrindą išvadai, jog ieškovė pasibaigus darbo teisiniams santykiams su atsakovu, su juo neatsiskaitė (uždelsė atsiskaityti), todėl privalo mokėti netesybas (CPK 185 straipsnis, DK 147 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į vidutinį atsakovo dienos darbo užmokesčio dydį, darbo teisinių santykių pabaigos momentą (2020 m. birželio 19 d.) bei byloje esančius duomenis apie Komisijos posėdžio datą (2020 m. rugsėjo 29 d.), remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, DGK apskaičiavo ieškovei 2 012,31 Eur netesybų sumą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo darbo laiką UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kreipimosi į darbo ginčus nagrinėjančią ikiteisminę instituciją laiką, ieškovės finansinę padėtį, remiantis DK 24 straipsnyje įtvirtintais principais, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, laikytina, jog iš ieškovės išieškotinų netesybų dydis, sumažintas iki 100 Eur, yra protingo dydžio, adekvati sankcija ieškovės padarytam pažeidimui bei proporcinga kompensuoti atsakovo praradimus dėl uždelsto atsiskaityti laiko. Nustačius, jog ieškovė uždelsė atsiskaityti su atsakovu ir išmokėti jam su darbo santykiais susijusias sumas, pripažintina, jog atsakovas pagrįstai įgijo teisę reikalauti netesybų, o ieškovė privalo šias sumokėti, todėl spręsti, jog atsakovo reikalavimas šioje dalyje nebuvo pagrįstas, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, DK 2 straipsnis, 24 straipsnis, 147 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, surinktų įrodymų visetą bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškovė ieškinio reikalavimų neįrodė, byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė paskutinę atsakovo darbo dieną išmokėjo atsakovui visas su darbo santykiais susijusias sumas, dėl ko atsakovo reikalavimai šias sumas išieškoti pripažintini pagrįstais, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, ieškovės ieškinys netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)”ieškinio.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.