Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-11 · Civilinė byla Nr. 2S-659-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
2S-659-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28662-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
A. A.
Kreditorius
uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, UAB „Conlex“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-659-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28662-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.20.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. B., išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (naujasis išieškotojas UAB „Conlex“).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. A. pateikė skundą dėl antstolio G. B. veiksmų ir prašė panaikinti antstolio 2017 m. liepos 12 d. patvarkymą, kuriuo ekspertizę atlikti pavesta UAB „Negrita“ ekspertui K. K., taip par prašė ekspertizės atlikimą pavesti atlikti UAB „Capital vertinimas“ ekspertui J. P.. Skunde nurodoma, kad kvalifikuotas ekspertas, UAB „Capital vertinimas“, 2017 m. gegužės 5 d. pateikė išsamią konsultaciją Nr. 17-NK04-49 dėl areštuoto turto vertės nustatymo lyginamuoju metodu. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Negrita“ dirba 7 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginamas sudaro 186,25 Eur, o UAB „Capital vertinimas“ dirba 22 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas 474,69 Eur, dėl ko, pareiškėjo nuomone, UAB „Capital vertinimas“ darbuotojų kvalifikacija yra aukštesnė. Be to, UAB „Capital vertinimas“ metinė apyvarta yra 10 kartų didesnė, todėl pastaroji bendrovė yra patikimesnė. Kadangi UAB „Capital vertinimas“ jau yra teikusi turto vertės konsultaciją, ji atliktų turto vertės ekspertizę už ženkliai mažesnę kainą. Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. 0040/13/02907-JJ3 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį su vykdomąja byla nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad kilus abejonių dėl pareiškėjo A. A. pateiktoje informacinėje pažymoje apie turto kainą nurodytų turto verčių, taip pat siekiant užtikrinti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, bei įvertinus tai, kad informacinio pobūdžio pažymos negali būti pripažintos tinkamu įrodymu apie areštuoto objekto rinkos vertę, antstolis nusprendė skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Pareiškėjo pateikti teiginiai, kad UAB „Capital vertinimas“ yra patikimesnė įmonė nei UAB „Negrita“ nėra pagrindas eksperto K. K. nušalinimui.Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimo nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. A. skundo dėl antstolio G. B. veiksmų netenkino. Iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalies nuostatų turinio teismas padarė išvadą, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui, o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Eksperto nušalinimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 65 ir 67 straipsniuose (CPK 598 straipsnis). Teismas pripažino, kad antstolio paskirtas turto vertintojas atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus, keliamus ekspertams. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Capital vertinimas“ darbuotojų kvalifikacija yra aukštesnė, teismas nelaikė pagrindu atmesti paskirto eksperto kandidatūrą ar ekspertą nušalinti. Pažymėjo, kad skundo prielaida dėl pareiškėjo siūlomo eksperto ekspertizės kainos nėra pagrįsta jokiais įrodymais; pareiškėjas nenurodė, kiek konkrečiai kainuos antstolio paskirto eksperto bei pareiškėjo siūlomo eksperto ekspertizės, kurias palyginęs, teismas galėtų padaryti objektyvią išvadą dėl pareiškėjo siūlomo eksperto iš esmės mažesnės ekspertizės atlikimo kainos. Pastarąją pareiškėjo prielaidą atmetė kaip neįrodytą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir ekspertizės atlikimą pavesti atlikti UAB „Capital vertinimas“ ekspertui J. P.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Antstolio patvarkymas nėra išsamus, jame neaptarti klausimai, susiję su turto vertinimo pavedimu konkrečiam turto vertintojui. Skolininkui neaišku, kokiu kriterijumi ar metodika buvo vadovautasi ekspertizę pavedant atlikti antstolio pasirinktam ekspertui; šio eksperto kandidatūra nebuvo derinta su skolininku, neaišku, ar jis sugebės objektyviai atlikti savo funkcijas; be to, nežinoma ekspertizės atlikimo kaina.Pareiškėjas pasiūlė antstoliui turto vertintoją UAB „Capital vertinimas“, kuri buvo pateikusi konsultaciją, tačiau antstolis nenurodęs jokių motyvų turto vertintoju skyrė UAB „Negrita“ ekspertą. Pažymi, kad UAB „Capital vertinimas“ atliko didžiąją turto vertinimo darbų dalį, todėl darbo sąnaudos būtų minimalios. Teismas nusprendęs, kad pareiškėjas savo prielaidai pagrįsti nepateikė įrodymų, pats neparodė savo iniciatyvos dėl papildomų įrodymų pateikimo, nesivadovavo suformuota teismų praktika, todėl byla iš esmės išspręsta neteisingai.

Antstolis G. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą. Nurodė savo poziciją išdėstęs 2017 m. liepos 20 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą.Išieškotojas UAB „Conlex“ (buvęs kreditorius UAB „Vilniaus energija“) atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0040/13/02907 medžiagos nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo 700,53 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. A. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai. 2013 m. rugsėjo 27 d. areštuotas pareiškėjui A. A. priklausantis turtas: 1/2 dalis sodo pastato, kurio bendras plotas 92,68 m², ir žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,0644 ha, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas antstoliui pateikė 2017 m. gegužės 5 d. UAB „Capital vertinimas“ išplėstinės formos informacinę pažymą, kurioje nurodyta labiausiai tikėtina aukščiau minėto turto kaina – iki 30 700 Eur (sodo pastato – 17 200 Eur, žemės sklypo – 13 500 Eur). Antstolis 2017 m. liepos 12 d. patvarkymu skyrė ekspertizę aukščiau minėto turto vertei nustatyti, pavedė ją atlikti UAB „Negrita“ ekspertui K. K., pastarajam užduodant klausimą, kokia yra minėto turto rinkos vertė. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio 2017 m. liepos 12 d. patvarkymo. Antstolis G. B. 2017 m. liepos 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad: 1) pareiškėjas siūlė antstoliui turto vertintoją, tačiau antstolis nemotyvuotu ir neišsamiu patvarkymu, nederinęs eksperto kandidatūros su skolininku, skyrė UAB „Negrita“ ekspertą; 2) UAB „Capital vertinimas“ atliko didžiąją turto vertinimo darbų dalį, todėl šio vertintojo darbo sąnaudos būtų minimalios; 3) teismas neparodė savo iniciatyvos dėl papildomų įrodymų pateikimo, nesivadovavo suformuota teismų praktika.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš esmės nesiejami su skundžiamos nutarties turiniu, motyvais ir pan. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl esminių, ginčui išnagrinėti reikšmingų klausimų, vadovavosi ekspertizės bei ekspertų skyrimą reglamentuojančiomis teisės normomis. CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.Taigi, įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tačiau tai nereiškia, kad vykdydamas šią pareigą antstolis besąlygiškai privalo atsižvelgti į kiekvieną vykdymo proceso dalyvio pageidavimą. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui. Šiuo klausimu analogiškai yra pasisakyta ir kitose bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1611-262/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1456-796/2017).Apelianto teiginiai, kad nėra aišku, ar jis (antstolio paskirtas ekspertas) sugebės nešališkai ir objektyviai atlikti savo funkcijas, nenurodžius konkrečių tokias prielaidas patvirtinančių aplinkybių bei įrodymų, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti antstolio patvarkymą. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato reikalavimo skiriamo eksperto kandidatūrą derinti su vykdymo proceso šalimis, ir juolab, jų pasiūlymai nėra privalomi. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Skundžiamoje nutartyje detaliai išvardinti teisiniai eksperto nušalinimo pagrindai, tačiau atskirojo skundo argumentai su šių pagrindų buvimu nesiejami. Įrodymų apie paskirtos ekspertizės įstaigos ir eksperto neobjektyvumą, suinteresuotumą ar šališkumą pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.Atskirojo skundo teiginiai dėl antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareigos taip pat nereiškia skolininko nurodytos eksperto kandidatūros privalomumo. Kaip minėta, šiuo atveju apeliantas antstoliui nenurodė jokių argumentų, galinčių kelti abejones dėl paskirto eksperto tinkamumo ir galimybės teisingai įkainoti turtą, todėl nėra pagrindo spręsti apie antstolio bendradarbiavimo pareigos pažeidimą. Aplinkybių dėl netinkamo patvarkymo motyvavimo, jo neišsmumo, pareiškjas nebuvo nurodęs skunde dėl antstolio veiksmų; dėl jų nepasisakė nei antstolis, nei pirmosios intsancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, numatančia draudimą apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja.Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad jo nurodomas vertintojas UAB „Capital vertinimas“, ruošdamas konsultaciją Nr. 17-NK04-49, atliko didžiąją turto vertinimo darbų dalį, todėl sąnaudos turo vertės nustatymui būtų minimalios, o pirmosios intsancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo pasiūlytas ekspertas ekspertizę atliks už mažesnę kainą, savo iniciatyvos dėl papildomų įrodymų pateikimo neparodė. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylas ypatingosios teisenos tvarka, taip pat ir skundus dėl antstolio veiksmų, turi būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tai paaiškinama būtinumu ginti viešąjį interesą. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai).Šiuo atveju, pareiškėjas neįrodinėjo, kad negali gauti duomenų apie atitinkamos ekspertizės kainas bei jų skirtumus – šių duomenų apskritai nebuvo nurodęs skunde dėl antstolio veiksmų. Netgi atskirajame skunde apeliantas nesukonkretino antstolio paskirto ir pareiškėjo siūlomo ekspertų atliekamų ekspertizių kainos skirtumo, o pamąstymai apie ekspertizei atlikti būtinų sąnaudų įtaką ekspertizės kainai yra subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina apelianto teiginio, kad byla išpręsta neteisingai. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič