Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – vedęs, nedirbantis, teistas – 1) 1995 metų sausio 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismo; 2) 1997 m. sausio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo; 3) 1997 m. gegužės 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo; 4) 1997 m. rugpjūčio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo; 5) 2002 m. liepos 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo; 6) 2011 m. rugsėjo 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo; 7) 2014 m. rugsėjo 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo, teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B., 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 20:45 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilės neblaivumas), konflikto metu, tyčia mosikuodamas virtuviniu peiliu, vieną kartą perrėžė M. S. kaklą bei du kartus perrėžė per kairę jos ranką, tuo nukentėjusiajai M. S. padarydamas durtinę-pjautinę „V“ formos, 10x15 mm dydžio, 20 mm gylio žaizdą kaklo kairėje pusėje, dvi iki 2 cm žaizdas kairiame dilbyje ir vieną 3 cm žaizdą kairėje plaštakos V piršte, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – nežymiai sužalojo kitą asmenį.

3. Kaltinamasis A. B., apklaustas 2020 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. vakarą jis buvo gana stipriai neblaivus, kaip ir J. su M.. M. buvo prašiusi ir jis iš parduotuvės parnešė nupirkęs tris litrus alaus, kurį visi gėrė. Įvyko M. ir J. konfliktas, nes M. jį nuolat tą vakarą vadino A.. J. supyko, matyt jį gynė ir vijo M. iš jų buto. Jos žodžiais susibarė, paskui susistumdė jų kambaryje. Jis jau buvo besnaudžiantis, gulėjo ant lovos. Kažkaip girdėjo jų pakeltus tonus, dėl ko atsikėlė ir stojo J. ginti. Norėjo M. išvyti iš kambario, kad ji eitų į savo butą, nes matė, kad gražiuoju neišeis. Kažkuriuo metu jis paėmė virtuvinį peilį, tik negali pasakyti ar tada, kai M. vijo link durų, ar dar prieš tai, eidamas link jos, pasiėmė tą peilį. Įprastai peilį su J. laiko „sloike“ ant spintelės tame pačiame kambaryje, tad tas peilis negalėjo būti ant staliuko kambaryje. Na, negali pasakyti, kur jis buvo padėtas tiksliai, neatsimena. Gal tą vakarą peilį naudojo pjaustydami užkandą, negali to pasakyti. Peilis yra virtuvinis, gal apie 20 cm ar daugiau cm ilgio, juodos spalvos, sulūžusia rankena, apsitrynęs. Jis gerai neatsimena, kaip viskas įvyko. Tikrai galėjo peiliu perbraukti M. per kaklą ar jos kairę ranką. Gal M. pati stvėrė už to peilio, kada jis ją vijo iš buto ir stumtelėjo ją nuo savęs rankomis į priekį, norėdamas greičiau ją išprašyti. Nežino, gal jis pasimosikavo tuo peiliu ir taip sužalojo M. kaklą ir jos kairę ranką. Visko gali būti. Dėl to savo kaltės neneigia ir prisiima atsakomybę. Paskui pamatė kraują, M. kraujavo kažkur viršutinėje kūno dalyje. Bėgo kraujas ant žemės šalia lovos ir ant jų lovos, po ko J. su M. ėjo į bendro naudojimo prausyklą praustis. Jis irgi ėjo su jomis, padėjo M. nusiprausti. Matė kraują, bet iš kurios tiksliai vietos kraujavo, negali pasakyti. Prisimintų, pasakytų tai. Girtas buvo juk. Vonioj dar pati M. jo atsiprašinėjo, kad taip įvyko ir sakė dėl jo niekam nesiskųs, į policiją neskambins. Po to M. parėjo namo, o jis su J. taip pat parėjo namo. Kai parėjo namo, jis jau nieko nebeatsimena, matyt užmigo. Nežino, kur jų kambaryje buvo paliktas tas peilis, apie kurį pasakojo. Po to atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė. Visą vakarą atsimena protarpiais, ne viską. Šiandien tikrai pasakojo tiesą. Kaip minėjo, kaltę dėl M. sužalojimo pripažįsta, labai gailisi, kad šitaip įvyko (b. l. 97-100).

4. Kaltinamojo A. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

5. Liudytoja M. S., apklausta 2020 m. rugsėjo 11 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. įsikėlė gyventi į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvena viena, nes yra našlė. Šalia jos buto, (duomenys neskelbtini) bute, gyvena sutuoktiniai J. B. ir A. B.. Su jais susipažino 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 16:00 val., bendrabučio koridoriuje, prie skalbyklos durų. Jie pakvietė ją ateiti vakare pas juos į svečius. Ji A. davė 10 Eur, kad nupirktų alaus. Apie 18:00 val. ji nuėjo pas J. ir A. į svečius, į jų (duomenys neskelbtini) butą. Bendravo ir vaišinosi stipriu alumi. Išgėrė kelis plastikinius butelius alaus. J. papasakojo, kad A. buvo teistas ir sėdėjo įkalinimo įstaigoje. Už ką, nesakė. Buvo visi jau apgirtę. Apie 20:40 val. sutuoktiniai J. ir A. B. ėmė konfliktuoti. A. rėkė ant žmonos, vadino ją negražiais žodžiais. Ji pamėgino įsiterpti tarp jų ir nuraminti konfliktą. Tada A. užpyko, atsistojo, nuėjo prie buto durų, kur kabėjo jo striukė. Iš striukės kišenės jis kažką išsitraukė, nepamatė ką, priėjo prie jos, pasakė: ,,Suka tu, ko čia kišiesi, lendi!“ Dar kažkaip garsiai nusikeikė, neatsimena kaip, ir staiga brūkštelėjo su kažkuo aštriu jai per kaklo kairę pusę. Iš pjautinės žaizdos ėmė bėgti kraujas. Ji su kaire ranka užspaudė žaizdą. Tada A. dar du kartus, jau tada pamatė, kad su virtuviniu peiliu, brūkštelėjo jai per kairės rankos dilbį ir plaštaką, prie didžiojo piršto. A. B. buvo įsiutęs, agresyvus. Viską matė jo sutuoktinė J.. Daugiau bute nieko nebuvo, tik jie trise. J. ėmė rėkti: ,,Ką darai! išleisk ją!“ Tada A. atsitraukė nuo jos, atidarė duris ir pasakė jai: ,,Eik von!“ Ji atsistojo nuo fotelio ir išėjo į savo (duomenys neskelbtini) butą. Užsirakino duris ir paskambino 112, pranešė apie įvykį. Pirma atvyko greitoji medicinos pagalba. Slaugytoja sutvarstė jos žaizdas. Netrukus po medikų atvykimo, atvyko policijos pareigūnai. Papasakojo jiems, kas nutiko. Liko savo bute, o policijos pareigūnai nuėjo į B. (duomenys neskelbtini) butą. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo išvežta į VšĮ ,,Ukmergės ligoninė“ Priėmimo-skubios pagalbos skyrių (b. l. 39-42).

6. Liudytoja J. G., apklausta 2020 m. rugsėjo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu, sutiko duoti parodymus byloje, kurioje nusikaltimu įtariamas jos vyras A. B.. Nurodė, kad prieš 2-3 savaites iki šios dienos, vakare ji su vyru A. grįžo namo į (duomenys neskelbtini), į bendrabutį, kuriame gyvena. Grįžo padirbę daržuose pas pažįstamą moterį, pas kurią po darbo pavalgė ir išgėrė alaus. Ji su A. buvo išgėrusi 2 litrus alaus. Grįžus į namus, į bendrabutį, sutiko koridoriuje kaimynę M. S., kuri sakė, kad jai labai bloga ir prašė jos nueiti iki parduotuvės nupirkti jai alkoholio. Ji atrodė prastai, drebėjo visa, veidas buvo užtinęs. Ji pati į parduotuvę nėjo, bet paprašė to padaryti A.. M. A. davė berods 7 Eur ir jam sakė nupirkti alaus ir „fleškutę“ degtinės. Pokalbis įvyko jos ir A. buto kambaryje, po ko A. išėjo į parduotuvę ir grįžo su trimis litrais alaus. M. atėjo į jų butą, kuriame visi trys sėdėdami gėrė alų. Pradžioje bendravo draugiškai. Alų parduoda iki 20 val., tad iki šio laiko A. dar tą vakarą spėjo jo nupirkti ir tada grįžo į jų butą. Gal gerą pusvalandį ar daugiau jokio konflikto nebuvo. Po to M. kažkaip pradėjo A. vadinti kitu, ne jo vardu, į jį kreipėsi A. vardu, kas ją ir A. erzino. Ją tai labiausiai erzino, nes yra labai pavydi ir tai pripažįsta. Ji liepė M. čiuožti iš jų namų pas tą savo A. ir pasiimti alų. Jos su M. susibarė žodžiais, po to M. atsistojo nuo fotelio, ji atsistojo nuo lovos ir abi kažkiek apsistumdė. Ji rankomis stūmė M. link durų, ji nepasidavė, stumdė ją į priekį nuo savęs. Ji net nuo jos pastūmimo rankomis į priekį pargriuvo ant žemės, ant nugaros. Neišlaikė lygsvaros, nes turi bėdų su stuburu. Griūdama nesusižalojo, nieko neskaudėjo. A., jai atrodo, jau ant lovos buvo pradėjęs snausti begulėdamas. Kada jis išgirdo jos ir M. barnį, jis pasikėlė nuo lovos ir ją su M. bandė skirti. M. matė, nuo stalo paėmė ant jo buvusį jų peilį. Tai nedidelis, juoda rankena, virtuvinis, su vienoj pusėje įtrūkusiu kotu peilis, ne daugiau nei 30 cm ilgio, gal net mažesnis. Jai atrodo, M. labai supyko, kad ji ją varo iš namų, dėl ko nuo stalo paėmė peilį ir jį laikė rankoje. Tada prie M., stovinčios kambaryje arti lango, gale lovos, priėjo Al. ir rankomis M. stumtelėjo link lovos, ragindamas ją išeiti iš buto. Ji negriuvo. Ji negali pasakyti, kaip viskas įvyko, nes ji atsitraukė nuo A. su M.. Gal buvo nusisukusi ar kaip, viskas labai greitai įvyko. A. su M. stovėjo šalia lango, gale lovos, kada pakėlusi akis pamatė, kad M. stovi palinkusi į priekį, į lovos pusę ir jai kraujavo kaklas. Jos rankos buvo taip pat kruvinos. Peilio ji pati rankoje neturėjo. Peilis, matė, gulėjo ant žemės, šalia lovos. A. stovėjo priešais M.. M. prašė nuvesti ją į vonią apsiprausti. Ji pati ją nuvedė į bendro naudojimo vonią, kur ji prausėsi kraują nuo kaklo. Ji jai dar padėjo apsiprausti. Kada M. prausėsi, ji dar pati jai sakė, kad nieko blogo neįvyko, užgis ir ji pareiškimo nerašys. Paskui ji parėjo namo, o M. nuėjo į savo namus. Nežino, kas vėliau iškvietė policiją. Visas įvykis įvyko apie 21 val., gal kiek prieš 21 val. Ji nežino, kaip M. buvo sužalota, bet pradžioje peilį ji jos rankoje matė, o po to priėjęs prie jos A. bandė ją išvaryti iš namų. Nematė, kad A. peilį būtų laikęs savo rankoje, bet visko gali būti, kad A. ją peiliu sužalojo. Ji negauna pašalpos, todėl šiuo meta su A. gyvena iš jo invalidumo (b. l. 69-72).

7. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. I. 2020 m. rugsėjo 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 20:45 val., patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu T. V., tarnybiniu automobiliu, iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 1 valandą kaimynas įdūrė pranešėjai su peiliu į kaklą. Atvykus į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), vietoje rado greitosios medicinos pagalbos brigadą, kuri apžiūrinėjo nukentėjusią moterį M. S.. M. S. matėsi ant kaklo kairės pusės galimai peilio durtinė žaizda. Moters kairė ranka taip pat buvo kraujuota. M. S. aiškino, kad buvo pas kaimynus bute, (duomenys neskelbtini). Pranešėja teigė, kad kartu su ja buvo buto savininkas A. B. ir jo žmona J. B.. Pasak pranešėjos, jie visi kartu kalbėjosi ir staiga, nieko nesakęs A. B. atsistojo nuo kėdės, priėjo prie durų ir iš tamsios spalvos striukės pasiėmė peilį, su kuriuo, priėjęs prie pranešėjos, dūrė jai į kaklą. Moteris teigė, kad pati atsistojo ir nuėjo į savo butą, tada ten išsikvietė pagalbą. Bute (duomenys neskelbtini) su kolega pastebėjo ant stalo gulintį peilį, ant kurio matėsi kraujo žymės. M. S. alkotesteriu Drager nustatytas 1.80 promilės girtumas, A. B. nustatytas 1.88 promilės girtumas ir J. B. nustatytas 1.84 promilės girtumas. Apklausus prie namo laiptinės stovėjusius kaimynus K. P., A. G. ir K. L., jie visi teigė, kad girdėjo, kaip minėti asmenys garsiai rėkavo, pasak jų, galimai pykosi. Nukentėjusi moteris, M. S., greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežta į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. 2020 m. rugsėjo 11 d., 21:10 val., A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Ukmergės r. PK. Panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Sulaikymo metu pilietis elgėsi agresyviai, muistėsi, stangrino rankas, garsiai šūkavo, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, bandė išvengti sulaikymo. Išvedant sulaikytą asmenį A. B. iš pastato, jis prie laiptinės bandė su koją įspirti namo gyventojui į veidą. Tiek A. B., tiek J. B., nieko paaiškinti dėl įvykio nesugebėjo, abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje (b. l. 30).

8. Iš Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo apsilankyta bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), šalia kurio rasti gyventojai K. P., A. G. ir K. L. parodė, jog 2020 m. rugsėjo 11 d. jie, būdami kieme, girdėjo triukšmą A. ir J. B. bute, (duomenys neskelbtini). Kaip jie suprato, bute buvo ir M. S.. Dėl ko įvyko konfliktas šiame bute, nė vienas iš kaimynų nematė, tik po įvykio matė kraujo bendro naudojimo tualete ant žemės (b. l. 33-34).

9. Iš byloje esančių 2020 m. rugsėjo 18 d. Medicininių dokumentų apžiūros protokolo, apžiūra pradėta 13:20 val., apžiūra baigta 13:45 val., apžiūros objektas – nukentėjusiosios M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), medicininiai dokumentai nustatyta – specialistas R. L., susipažinęs su įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiosios M. S. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad M. S. padaryta durtinė-pjautinė „V“ formos, 10 x 15 cm dydžio, 20 mm gylio žaizda kaklo kairėje pusėje, dvi iki 2 cm žaizdos (tikėtina durtinės-pjautinės arba pjautinės) kairiame dilbyje ir viena 3 cm žaizda kairės plaštakos V piršte. Žaizdos padarytos duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

10. Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. rugsėjo 11 d., 20:45 val., bendruoju pagalbos telefonu asmuo, prisistatęs vardu ir pavarde M. S., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), informavo apie tai, kad prieš valandą kaimynas jai įdūrė peiliu į kaklą. Į įvykio vietą iškviesti medikai apžiūrėjo M. S., kuriai buvo nustatytas 1,80 promilės girtumas. Moteriai įdurta į kairės pusės kaklą bei kairės rankos plaštaką ir dilbį. Moteris išvežta į VŠĮ Ukmergės ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Galimas įtariamasis A. B. sulaikytas. Jam nustatytas 1,88 promilės girtumas (b. l. 9-13).

11. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. rugsėjo 12 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo su fotonuotraukomis, apžiūra pradėta 21:30 val., apžiūra baigta 21:50 val., nustatyta – įvykio vietos apžiūros metu, bendrabučio tipo daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), laiptais užlipus į antrą aukštą, dešinėje, koridoriumi einant iki (duomenys neskelbtini) durų, ant linoleumo matomi ištiškimai, raudonos spalvos, panašūs į kraują, vienas 3x11 cm, kiti išsidėstę 36 cm spinduliu, 1x1 cm skersmens. Į butą patenkame pro medines duris. Butas vieno kambario. Viduje netvarkinga: ant baldų stovi nešvarūs indai, įvairūs namų apyvokos daiktai, drabužiai, sofa-lova nepaklota, ant jos purvina patalynė. Ant grindų pripilta kažkokio skysčio, mėtosi tušti plastikiniai alaus buteliai. Ant stalelio indai su maisto likučiais, tušti plastikiniai alaus buteliai. Ant to paties stalo guli virtuvinis peilis. Jo balto metalo geležtė yra 22,5 cm ilgio, 1,5 cm pločio ties kotu. Geležtė ištepta raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Kotas pagamintas iš juodos spalvos plastiko, prikniedytas dviem kniedėmis. Kotas yra nuskilęs, 7 cm ilgio, 1,5 cm pločio. Peilis paimtas. Prie lango, šalia televizoriaus stalelio, ant grindų stovi popierinis pirkinių krepšys, kuris yra aptaškytas raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, įrankių nerasta (b. l. 14-24).

12. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. B., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – nukentėjusiajai M. S. nežymiai sutrikdė sveikatą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, tarnybinį pranešimą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

13. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę mažinti 1/3 dalimi ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Paskirti poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

14. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka. Prašė paskirtą įmoką leisti sumokėti per 4 mėnesius (b. l. 122).

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

16. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. A. B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas (b. l. 111-112), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. spalio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 2 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį (b. l. 115-119). Kaltinamasis nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 114). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 97-100), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

18. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). Nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškia objektyviais padariniais žmogaus sveikatai. Nagrinėjamu atveju tai pasireiškė nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, nurodytais šio baudžiamojo įsakymo 1 punkte.

19. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

20. Kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

21. Teismas, skirdamas A. B. laisvės apribojimo bausmę, kartu skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 punktuose nurodytus įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Prokuroras taip pat prašo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

22. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 12 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. B. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. S. (b. l. 106-108), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

23. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 21:10 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 10:16 val. (b. l. 104-105) vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

24. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros metu, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas peilis, įpakuotas popieriniame voke, pagal kvitą BBB Nr. URPK001427, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. l. 25-27).

25. Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys. 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja A. Š., išnagrinėjusi 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimą, nutarė pripažinti Vilniaus teritorinę ligonių kasą civiliniu ieškovu (b. l. 65-66). Civilinis ieškinys pareikštas dėl 39,69 Eur žalos dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 59-61). Iš byloje esančio 2020 m. spalio 12 d. akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ kvito matyti, kad nurodyta civiliniame ieškinyje žala – 39,69 Eur, civiliniam ieškovui buvo atlyginta (b. l. 103). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devynis) mėnesius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 21:10 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 10:16 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimus ir draudimus:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. B. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. S., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. B., kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros metu, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą peilį, įpakuotą popieriniame voke, pagal kvitą BBB Nr. URPK001427, perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.