Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. J. (P. J.) ir atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. (P. J.) ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: perkelti įrodinėjimo naštą dėl diskriminavimo atsakovui; pripažinti neteisėtu ir panaikinti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“) Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-16, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą; grąžinti į eitas pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pripažinti neteisėtu ir panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P(KnGS)-229, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; priteisti nesumokėtą kintamąją atlyginimo dalį už asmeninį indelį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus bei prieskaitą už ištarnautus metus, nepaisant to, ar teismo sprendimu bus panaikintos drausminės nuobaudos; pripažinti neteisėtu ir panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. P(KnGS-91), kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba.Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. įsidarbino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju-remontininku. Aktyviai dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau – profesinė sąjunga) veikloje, užėmė pirmininko pavaduotojo pareigas. Ieškovo teigimu, dėl dalyvavimo profesinėje sąjungoje buvo engiamas ir diskriminuojamas darbovietėje, buvo norima su juo susidoroti. Būtent profsąjunginė veikla buvo priežastis, dėl kurios jam Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. P (KnGS)-16 paskirta griežčiausia drausminė nuobauda –atleidimas iš darbo.Ieškovas 2015 m. kovo 9 d. gavo darbdavio reikalavimą pasiaiškinti dėl nepatenkinamos darbo kokybės, t. y. kodėl 2015 m. kovo 5 d. neišėjo sutikti traukinio Nr. 2314. Jis pasiaiškinime nurodė, kad negirdėjo per raciją duoto pavedimo. Operatorė V. K. pranešimo nepakartojo, nors tai padaryti iki gauto patvirtinimo privalėjo pagal pokalbių reglamentą. Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto viršininkas S. P., būdamas operatorinėje ir girdėdamas, kad ieškovas neatsiliepia per raciją, galėjo paprašyti operatorės pakartoti pranešimą, bet to nepadarė. 2015 m. kovo 17 d. įvykusiame operatyviniame pasitarime, kuriame ieškovas dalyvavo, nuspręsta už netinkamą pareigų vykdymą skirti ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą. Darbdavys 2015 m. kovo 18 d. kreipėsi į profesinę sąjungą sutikimo skirti drausminę nuobaudą, tačiau ši duoti sutikimą atsisakė. Profesinės sąjungos 2015 m. balandžio 25 d. atsisakymas teismo sprendimu panaikintas. Atsakovas 2016 m. balandžio 25 d. priėmė įsakymą Nr. P(KnGS-91), kuriuo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (toliau – Epizodas 1).Ieškovas 2016 m. kovo 1 d. gavo reikalavimą pasiaiškinti, kodėl 2016 m. vasario 22 d. nesutiko atvykstančio traukinio Nr. 3266. Ieškovas nurodė, kad operatorė N. Š. radijo ryšio priemonėmis pranešė, jog sutikimą turi atlikti ieškovas ir I. V.. Ieškovas radijo ryšio priemonėmis pranešė operatorei, kad užduotį suprato, tačiau, pro langą pamatęs, kad I. V. atvykstantį traukinį sutikinėja iš kairės pusės, suprato, jog iš kitos stoties kelio pusės nėra galimybės sutikti atvykstančio traukinio – ieškovas nebūtų spėjęs atvykti į būtiną stebėjimo poziciją. 2016 m. kovo 1 d. operatyvinio pasitarimo metu nuspręsta paskirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą. Atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą sutikimo drausminei nuobaudai skirti, tačiau ši atsisakė jį duoti. Apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu profesinės sąjungos nesutikimą panaikino. Apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovui 2016 m. gruodžio 29 d. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (toliau – Epizodas 2).Ieškovas 2017 m. vasario 3 d. gavo reikalavimą pasiaiškinti, kodėl 2017 m. sausio 18 d., dirbdamas naktinėje pamainoje su J. K., nesutiko traukinio Nr. 2777, taip pat kodėl 2017 m. sausio 21 d., dirbdamas dieninėje pamainoje su M. K., nesutiko traukinio Nr. 2761. Ieškovas pasiaiškinime nurodė, kad negirdėjo operatorės V. K. per raciją duoto pavedimo, ši pranešimo nepakartojo. Be to, ieškovas pažymėjo, jog paskirtų traukinių nebūtų galėjęs sutikti, nes tuo metu buvo Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto patalpose, iki apšilimo posto, esančio iš Molodečno pusės, kurioje turėjo būti sutikti traukiniai, yra 1 km, einant akmens skaldos keliu, kuriuo rizikinga bėgti. Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko 2017 m. vasario 9 d. įsakymu ieškovas atleistas iš darbo. Paskiriant šią drausminę nuobaudą, neorganizuotas operatyvinis pasitarimas, ieškovas nepakviestas į operatyvinį pasitarimą, svarstant kitų susijusių darbuotojų drausminės atsakomybės klausimus, nesupažindintas su kitų asmenų pasiaiškinimais ir G. O. tarnybiniu pranešimu, apie kurį sužinojo tik 2017 m. kovo 3 d., gavęs atsakymą į paklausimą dėl dokumentų, susijusių su jo atleidimu, pateikimo. Ieškovo vertinimu, skiriant jam griežčiausią drausminę nuobaudą, tinkamai neužtikrinta teisė apginti savo teises ir teisėtus interesus (toliau – Epizodas 3).Ieškovo teigimu, jo kaltės nustatymas neatsiejamas nuo operatorės V. K. kaltų veiksmų, kurie nustatyti 2017 m. vasario 15 d. operatyvinio pasitarimo metu. Be to, atsakovo bendrovėje dažnai būna traukinių nesutikimo atvejų, nes darbuotojai ne visada spėja nueiti į sutikimo poziciją, operatoriai tinkamai nepraneša apie tai ir pan. Tačiau kitiems darbuotojams už analogiškus pažeidimus drausminės nuobaudos neskiriamos. Ieškovas teigimu, atsakovas reikalavo atlikti veiksmus, kurių neįmanoma atlikti (Epizodai 2 ir 3). 2017 m. vasario 15 d. operatyviniame pasitarime, kuriame ieškovas nedalyvavo, nevertinta, kada jam pranešta apie atvykstančius traukinius, ir ar objektyviai buvo galima suspėti juos sutikti. Dėl to, ieškovo teigimu, jis atsidūrė sudėtingesnėje padėtyje, negu visi kiti darbuotojai, kurie dalyvavo nurodytuose įvykiuose, t. y. ieškovas buvo diskriminuojamas. Ieškovas įsitikinęs, kad tokį neteisingą atsakovo elgesį jo atžvilgiu lėmė ieškovo aktyvi veikla profesinėje sąjungoje, dėl to jis patyrė diskriminaciją. Sudėtingą padėtį, kurioje ieškovas atsidūrė dėl diskriminavimo, pasak jo, taip pat pagrindžia ir kitos aplinkybės. 2016 m. pabaigoje jis sužinojo, kad Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko S. G. nurodymu viso padalinio darbuotojams panaikintos galiojančios drausminės nuobaudos. Ieškovo teigimu, jam vieninteliam drausminė nuobauda nepanaikinta. Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ieškovas 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į viršininką ir 2017 m. sausio 10 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta informacija dėl drausminių nuobaudų panaikinimo tvarkos ir kriterijų. Pasak ieškovo, atsakovo nurodyta drausminių nuobaudų panaikinimo tvarka – neaiški. Ieškovo nuomone, drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimą jam lėmė aktyvus profesinės sąjungos ir paties ieškovo veikimas (2016 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 24 d. tarnybiniai pranešimai) prieš neteisėtus Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto viršininko S. P. veiksmus, kurie atsakovo nebuvo tinkamai ištirti. Ieškovo teigimu, jo persekiojimą įrodo ir S. P. nepagrįstas 2017 m. sausio 17 d. reikalavimas pasiaiškinti dėl naudojamų priemonių priežiūros. Be to, dėl skirtų drausminių nuobaudų ieškovui neišmokėta kintamoji atlyginimo dalis ir priemoka už ištarnautus metus. Ieškovo vertinimu, šios išmokos yra darbo užmokesčio dalis, todėl jų skyrimas nepriklauso nuo darbdavio diskrecijos. Ieškovas taip pat nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ didelį dėmesį skiria savo darbuotojų kvalifikacijai kelti. Ieškovui pateikus prašymą darbdaviui kompensuoti mokymosi išlaidas, šį prašymą nepagrįstai atsisakyta tenkinti. Ieškovo įsitikinimu, jo diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje rodo nepagrįstas drausminių nuobaudų skyrimas, netinkamai įvertinus aplinkybes, susijusias su darbo drausmės pažeidimais (kitų asmenų kaltę, objektyvias aplinkybes dėl galimybės atlikti pareigas), pažeidus drausminių nuobaudų skyrimo tvarką (paskiriant nuobaudas be operatyvinio pasitarimo, neleidžiant susipažinti su tarnybiniu pranešimu ir kitų darbuotojų pasiaiškinimais, nekviečiant ir neleidžiant apginti savo teisių kitų darbuotojų operatyvinio pasitarimo metu). Ieškovo teigimu, darbdavys vykdė ir kitus tendencingus veiksmus: pateisino savavališkus punkto viršininko veiksmus, nereaguodamas į skundus, nepanaikino drausminių nuobaudų, atiminėdavo darbo priemones, nekompensavo studijų išlaidų.Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas nurodė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui skirta už pakartotinius darbo drausmės pažeidimus, nesutinkant traukinių.2015 m. kovo 5 d. ieškovas pagal operatorės V. K. nurodymą turėjo sutikti traukinį Nr. 2314 kartu su T. P., tačiau traukinį sutiko tik porininkė. Nustačius, kad ieškovas operatorės nurodymo neįvykdė dėl aplaidumo, operatyviniame pasitarime nustatytas Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-l9 patvirtintų JKTAP VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 punkto, Kenos geležinkelio stoties viršininko 2014 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-104 patvirtintų JKTAP nuostatų 9.1 punkto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo-Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. Į(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.P(KnGS)-91 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, drausminės nuobaudos nepanaikino. Ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu įsakymą, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda – pastaba, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes šis reikalavimas jau išnagrinėtas teisme.2016 m. vasario 22 d. traukinį pagal operatorės N. Š. pranešimą turėjo sutikti P. J. ir I. V.. Abu vagonų tikrintojai-remontininkai radijo ryšio priemonėmis patvirtino, kad pranešimą suprato, tačiau traukinį sutikti išėjo tik I. V.. Apie šį darbo drausmės pažeidimą buvo informuotas S. P. ir Kenos geležinkelio stoties viršininkas S. G.. Pagal 2016 m. vasario 22 d. reikalavimą pasiaiškinti ieškovas 2016 m. kovo 1 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad operatorės nurodymą sutikti atvykstantį traukinį jis girdėjo. Ieškovas nusprendė neiti sutikti atvykstančio traukinio, nes neva pamatė, kad vagonų tikrintojas-remontininkas I. V. atvykstantį traukinį sutikinėja iš kairės pusės ir kad į kitą stoties kelių pusę sutikti atvykstančio traukinio nėra galimybės nueiti, o sutikinėti atvykstantį traukinį iš tos pačios pusės dviem vagonų tikrintojams-remontininkams nėra prasmės. Nustačius, kad ieškovas operatorės nurodymo neįvykdė dėl aplaidumo, operatyvinio pasitarimo metu nustatytas Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-252 patvirtintų JKTAP VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 punkto, Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. Į(KnGS)-47 patvirtintų JKTAP nuostatų 8.1 punkto, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo-Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. Į(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 punkto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 2.1.1.2 punkto pažeidimas. Operatyvinio pasitarimo metu išsiaiškinta, kad nuo operatorės pranešimo gavimo iki traukinio atvykimo ieškovas turėjo pakankamai laiko savo pareigai įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, nutarta už darbo drausmės pažeidimą ieškovui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 5 d. atsisakymas skirti ieškovui drausminę nuobaudą ginčytas teisme, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu panaikintas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovui 2016 m. gruodžio 29 d. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu ieškovas buvo įspėtas, jog atsisakymas vykdyti jo darbą reglamentuojančius teisės aktus bus vertinamas kaip savavaliavimas.Atsakovas 2017 m. vasario 2 d. gavo vyresniojo vagonų tikrintojo-remontininko G. O. tarnybinį pranešimą, kad 2017 m. sausio 18-19 d., dirbant naktinėje pamainoje, nesutiktas traukinys Nr. 2777. Operatorė V. K. radijo ryšiu informavo vagonų tikrintojus-remontininkus J. K. ir P. J., kad jie turi sutikti nurodytą traukinį, tačiau traukinys nebuvo sutiktas. Dėl šio įvykio paprašyta pasiaiškinti. Atsakovas, išanalizavęs visas su įvykiais susijusias aplinkybes, įvertinęs darbuotojų pateiktus rašytinius paaiškinimus, nustatė, kad 2017 metų sausio 18 ir 19 d., dirbdamas naktinėje pamainoje, P. J. nesutiko jam paskirto sutikti traukinio Nr. 2777; dirbdamas 2017 m. sausio 21 d., P. J. nesutiko jam operatorės nurodymu paskirto sutikti traukinio Nr. 2761. Pažeisti Kenos geležinkelio stoties viršininko 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.Į(KnGS)-l 11 patvirtintų pareiginių nuostatų 6.1 punkto, 2016 m. birželio 29 d. Kenos geležinkelio stoties viršininko įsakymu patvirtintų JKATAP nuostatų 8.1 punkto, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo - Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.Į(DK)-87 patvirtintos stoties veiklos technologijos 90 punkto, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos (66/V) 2.1.1.2 punkto reikalavimai. Ieškovas, 2017 metų sausio mėn. 18-19 d. ir 2017 metų sausio 21 d. nesutikęs jam paskirtų sutikti traukinių, padarė darbo drausmės pažeidimą, analogišką ankstesniems, už kuriuos ieškovui jau buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Dėl to, vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsakovas 2017 m. vasario 9 d. įsakymu paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo argumentai dėl jo persekiojimo ir diskriminavimo nepagristi rašytiniais įrodymais. Ieškovas padarė konkretų darbo drausmės pažeidimą – nevykdė jam paskirtų darbo funkcijų. Tai, kad ieškovas nebuvo persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsąjunginės ar visuomeninės veiklos, pripažino Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-3301-727/2017. Pasak atsakovo, darbdavys turi pareigą užtikrinti darbo drausmę. Drausminės nuobaudos pagal įstatymą – teisėta priemonė darbo drausmei užtikrinti. Drausminės nuobaudos skyrimas savaime nereiškia, kad darbuotojas persekiojamas ar diskriminuojamas. Tai, kad darbuotojui skirta drausminė nuobauda, nereiškia, jog jam buvo taikytos mažiau palankios sąlygos, nei kitiems darbuotojams, nepriklausantiems profesinei sąjungai. Atsakovo teigimu, drausminės nuobaudos už įvairius darbo drausmės pažeidimus taikytos ne tik profesinės sąjungos nariams, bet ir darbuotojams, nepriklausantiems jokiai profesinei sąjungai, ar priklausantiems kitai pas atsakovą veikiančiai profesinei sąjungai. Atsakovas niekada netrukdė ieškovui vykdyti jo profsąjunginės veiklos, jis buvo atleidžiamas nuo darbo profesinės sąjungos pareigoms atlikti. Be to, šiuo atveju reikšmingi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-525-852/2017, pateikti išaiškinimai, pažymint, kad atstovavimas darbuotojams kolektyviniuose santykiuose ir ginčuose su darbdaviu neatleidžia ieškovo nuo tinkamo savo tiesioginių darbo pareigų vykdymo ir atsakomybės už darbo rezultatus.Dėl ieškovui skirtos drausminės nuobaudos nepanaikinimo 2016 m. pabaigoje, atsakovas nurodė, kad ne vienam ieškovui drausminė nuobauda nepanaikinta, buvo kitų darbuotojų, kuriems drausminės nuobaudos taip pat nepanaikintos. Be to, drausminės nuobaudos panaikinimas yra darbdavio teisė, ne pareiga. Įgyvendindamas šią teisę, darbdavys atsižvelgia į tai, kaip darbuotojas dirbo, ar po paskirtos drausminės nuobaudos savo darbo funkcijas atliko tinkamai, ar suvokė padaryto darbo drausmės pažeidimo ir jam skirtos drausminės nuobaudos esmę, t. y., ar pritaikyta drausminė atsakomybė pasiekė savo tikslą. Atsakovo teigimu, ieškovas darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos (pastaba ir papeikimas), niekada nepripažino, dėl jų nesigailėjo, dėl leidimo skirti drausmines nuobaudas ieškovui atsakovas turėjo teisminių ginčų su profesine sąjunga. Teismų sprendimais konstatuota, kad drausmines nuobaudas siekiama skirti ne dėl darbuotojo priklausymo profesinei sąjungai, bet dėl individualiuose darbo santykiuose nustatytų pareigų pažeidimo. Pasak atsakovo, jis neturėjo pagrindo panaikinti ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą dėl neatsakingo ieškovo požiūrio į darbo drausmę. Be to, pats ieškovas nesikreipė į atsakovo atstovus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.Atsakovo nuomone, sprendžiant, ar ieškovas buvo diskriminuojamas dėl priklausymo profesinei sąjungai, svarbu atsižvelgti į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28879-631/2016, kurioje apibrėžti diskriminacijos atvejai. Ieškovo veiksmai (kreipimasis su tarnybiniu pranešimu 2016 m. rugsėjo 6 d.), kuriuos jis nurodo kaip aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje, galėjusią išprovokuoti diskriminaciją jo atžvilgiu, atlikti vėliau, nei kilo ginčai dėl drausminių nuobaudų skyrimo. Atsakovo nuomone, ieškovo argumentai, susiję su kitų asmenų kalte, – nepagrįsti, teisiškai nereikšmingi nagrinėjant šį ginčą.Dėl ieškovui nesumokėtos kintamos atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) rezultatus bei prieskaitą už ištarnautus metus atsakovas nurodė, kad dėl drausminių nuobaudų paskyrimo ieškovui neišmokėta iš viso 241,97 Eur kintamosios atlyginimo dalies ir 58,07 Eur prieskaitos už ištarnautus metus. Nurodytų išmokų nemokėjimo atvejai reglamentuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Į-277 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių planų įvykdymą ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašo (KAD aprašas) 21 punkte ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 5.7 punkte. Atsakovo vertinimu, ieškovo teisę į nurodytas išmokas nagrinėjamu atveju paneigia ir Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. kovo 13 d. konsultacijos bei Vilniaus apygardos teismo išaiškinimai 2013 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2A-2119-553/2013 ir Nr. 2A-525-852/2017.Dėl mokymosi išlaidų nefinansavimo atsakovas nurodė, kad studijų išlaidų dengimą reglamentuoja Kolektyvinės sutarties 11 susitarimo 4 punktas, 2012 m. spalio 10 d. generalinio direktoriaus įsakymu Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų studijų išlaidų dalinio dengimo bei mokėjimo už mokymosi atostogas tvarkos aprašo ir dalinio studijų apmokėjimo sutarties formos patvirtinimo Nr. Į-810 patvirtintas Aprašas. Sprendimą dėl mokymosi išlaidų dengimo priima atsakovo generalinis direktorius, atsakovo administracijos personalo skyriui įvertinus, ar darbuotojas, pateikęs prašymą, atitinka Aprašo 3 punkte nustatytus reikalavimus. Prašymų atmetimų pagrindai ar skundų dėl netenkintų prašymų nagrinėjimas atsakovo vidaus teisės aktuose nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, darbo sutarties šalių nesutarimai dėl papildomo premijavimo ir dalies mokymosi išlaidų dengimo nagrinėtini DK nustatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. 2013-2016 metų laikotarpiu dviem darbuotojams skirtos piniginės išmokos, susijusios su studijomis. Ieškovui pagal 2013 m. lapkričio 12 d. protokolą Nr. 4(KnGS)-34 skirta išmoka studijų išlaidoms dengti. 2014 m. balandžio mėn. atsisakyta tokią išmoką skirti, nes pagal bendrą atsakovo (visos bendrovės) socialinių reikmių politiką (jokiam lokaliam teisės akte tai nereglamentuota) nuspręsta, kad šie fondai neturėtų būti naudojami reikmėms, susijusioms su studijomis, juolab kad to nenumato ir Kolektyvinė sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas ne kartą yra gavęs tokias išmokas iš socialinėms reikmėms skirtų fondų.