- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- 1-246-1037/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44369-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- M. Ž.
- Nukentėjusysis
- V. M.
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Ž. 2024 m. lapkričio 11 d., apie 23 val. 30 min., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto tarp jo ir jo buvusios sugyventinės V. M., tyčia pastarajai kėde suduodamas vieną kartą į kairiąją veido pusę, taip sukėlė buvusiai sugyventinei V. M. fizinį skausmą.
Taip pat jis 2024 m. gruodžio 3 d., apie 20 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto tarp jo ir buvusios sugyventinės V. M., tyčia spirdamas jai su koja į kairės kojos šlaunį, bei tyčia ją pastumdamas ir jai neišlaikius pusiausvyros, ji krisdama nuo laiptų susižalojo galvą, taip jis padarė buvusiai sugyventinei V. M. muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, tuo padarydamas V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. Ž. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad lapkričio 11 dieną susitiko su V. pažįstamu P. mieste ir išvažiavo taksi pas P. P. į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pradėjo išgėrinti, gėrė visi trys alų, su V. prigėrę pradėjo konfliktuoti, V. pradėjo ant jo pulti, jis ją pastūmė, su kėde stūmiau jai į koją, nuėjo į kitą kambarį, todėl nežino kas iškvietė policijos pareigūnus. Kai jie atvažiavo, jis buvo sulaikytas. Nebuvo taip, kad V. ant galvos laikė kėdę, nežino kaip jai atsirado sužalojimas, jokio sužalojimo jis nematė. Jis iš dalies pripažįsta, kad jai spyrė su ta kėde į koją, gal ji ir pajuto fizinį skausmą, jai į koją pastūmė kėdę, bet ne į veidą dėjo. Pasak kaltinamojo, jeigu jis į veidą būtų su kėde dėjęs tai tikrai nebūtų tik paraudimai atsiradę. Nežino kaip veide atsirado paraudimai. Įpūtė atrodo, 2 promiles, kaip ir nelabai daug, nes yra įpūtęs ir virš 4 promilių. Paskui kaltinamasis paaiškino, kad gal gali ir prisipažinti, nors neprisimena, jog būtų trenkęs jai su ta kėde. Paėmė kėdę ir metė jai į galvą. Pasak kaltinamojo, jis trenkė jai su ta kėde, nes susipyko, ji jį pastūmė ir pataikė kažkur, nes buvo paraudimai. Pasak kaltinamojo, jis prisipažįsta, nereikia kviesti P. P. Dėl jam inkriminuojamo kaltinimo, kuris buvo įvykdytas gruodžio 3 d. kaltinamasis nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini), valandų neprisimena, jam paskambino V. M., pasikvietė alaus atsigerti, o jai buvo uždėti apribojimai prie jo nesiartinti, bet ji atėjo ir pradėjo vartoti alkoholį. Begerdami pradėjo konfliktuoti, jis ją pradėjo ginti lauk iš namų, paėmė ją per duris įstūmė į koridorių, ji nėjo, jis spyrė į koją ir pastūmė ir ji neišlaikiusi pusiausvyros krito nuo trijų laiptukų ir atsitrenkė į medinę sieną ir kažkaip prasiskėlė galvą. Kaip nurodė kaltinamasis, jie nėra pora, nors seniau buvo sugyventiniai, dabar yra tik draugai.
Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai, nukentėjusioji V. M.
Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Aplinkybę, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus patvirtina asmens apžiūros protokolas. Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant V. M. kairės pusės skruosto matomas patinimas (1 t., b. l. 86-89).
Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarybos Šiaulių skyriaus 2024 m. lapkričio 22 d. specialisto išvados dėl nukentėjusiosios V. M. sužalojimo, jai kraujosrūva kairiojo žando gleivinėje be kitų sužalojimų galėjo būti padaryta ir užduotyje nurodytu laiku, kuris sutampa su kaltinime nurodytu laiku (1 t., b. l. 93-94).
Aplinkybė, kad būtent kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją V. M. patvirtina P. P. parodymai. Liudytojas nurodė, kad pas jį atėjo M. ir V. Išgėrė butelį ir jis nuėjo į tualetą, o jie dėl kažko susikivirčijo. V. buvo lovoje, o M. iš virtuvės pasiėmė kėdę ir užmovė jai, tada V. pradėjo šaukti. Pasak liudytojo, jis atėjo ir kėdę nuo M. atėmė bei nunešė į kambarį padėti, o V. išsikvietė pareigūnus. Liudytojas paaiškino, kad kėdė buvo V. prie kaklo pridėta, o ar jis ten smaugė ar nesmaugė, jis nežino. Pasak liudytojo, M. tą kėdę buvo pridėjęs, bet nebuvo jos ant galvos užmovęs.
Taip pat aplinkybę, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo kaltinamasis patvirtina ir pačios jos parodymai. Nepaisant to, kad nukentėjusioji ir neprisiminė visų įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko. Nurodė, kad lieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Pasak nukentėjusiosios, kaltinamasis lyg ir spyrė jai koja. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ji juos patvirtino. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys patvirtina, kad ji šaukė pagalbos P. P., kai M. Ž. jai sudavė smūgį su kėde. Nukentėjusioji patikslino, kad M. Ž. tą kėdę jai uždėjo ant galvos ir taip jai buvo sutrenkta kairė veido pusė (1 t. b. l. 27–30; 39–40).
Aplinkybę, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė E. M., kuri atvyko į įvykio vietą. Pasak pareigūnės, ji atsimena, kad ant nukentėjusiosios veido matėsi guzas, patinimas. Pabendravus su bute buvusiu dar vienu asmeniu jis nurodė, kad M. Ž. ir V. M. kambaryje pykosi ir galimai M. Ž. trenkė su kėde į veidą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-16).
Taip pat kaltinamasis padarė analogišką nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją 2024 m. gruodžio 3 dieną. Be paties kaltinamojo prisipažinimo šį faktą patvirtina kiti į bylą surinkti įrodymai.
Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes teisiamojo posėdžio metu ji nurodė nieko neatsimenanti, ji juos patvirtino. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji su M. sukonfliktavo. M. ją sugriebė už rūbų ir ištempė ją į koridorių sakydamas, kad išeitų iš ten ir nustūmė nuo laiptų. Ji neišlaikiusi lygsvaros nuo laiptų nukrito, krito ant galvos ir prasiskėlė ją, pradėjo stipriai bėgti kraujas. M. nulipo laiptais žemyn ir dar jai gulinčiai ant žemės priėjęs spyrė su koja vieną kartą į kairės kojos šlaunį. Teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad jos galvoje buvo dvi siūles, išsikviečiau greitąją ir buvo daug kraujo. Pasak nukentėjusiosios, tuo metu su kaltinamuoju nebuvo sugyventiniai (1 t. b. l. 142-143, 148-149).
Šiuos nukentėjusiosios parodymus, kad buvo sužalota patvirtina 2024 m. gruodžio 4 d. atlikta nukentėjusiosios V. M. apžiūra, kurios metu nustatyta, kad V. M. buvo pasiūlyta parodyti sužalotas kūno vietas. V. M. parodė viršugalvį, ant kurio matėsi sutvarstytą žaizda medicininiu tvarčiu. Ant medicininio tvarčio yra pastebima rudos spalvos dėmės (1 t., b. l. 168-174).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2025 m. sausio 2 d. išvada dėl nukentėjusiosios V. M. sužalojimų patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryta: muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 179).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Ši vieta sutampa su kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta (1 t., b. l. 127-136)
Aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis patvirtina ir 2024 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo adresu, (duomenys neskelbtini), rastas neblaivus (2,56 prom. girtumas) kaltinamasis M. Ž. (1 t., b. l. 137-139).
Taigi nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamais padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dėl to pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje jam skirtina bausmė. Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau teistas ne kartą, teistumas neišnykęs. Anksčiau teistas už analogiška nusikalstamą veiką ir prieš tą patį asmenį. Vienintelis skirtumas tik tas, kad šiuo metu jie nebėra sugyventiniai, tačiau tai nepaneigia veikos pavojingumo ir poreikio skiriama bausme pasiekti jai keliamų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką ir prieš tą patį asmenį teismas nemato pagrindo skirti kitokią bausmės rūšį nei laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad prokuroras siūlė skirti kaltinamajam arešto bausmę, toks prokuroro siūlymas yra nelogiškas įvertinus faktą, kad anksčiau skyrus laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikalstamą veiką kaltinamasis išvadų nepadarė. Dėl to negali būti pateisinamas prokuroro siūlymas skirti švelnesnę bausmės rūšį, kai net ir griežtesne bausmės prevenciniai tikslai nebuvo visiškai pasiekti.
Parenkant bausmės dydį teismas įvertina, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra itin pavojingos, vienos iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata, tačiau vienos iš veikų padarymo būdas nustumiant nukentėjusiąją nuo laiptų yra itin pavojingas. Taip pat kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo veiksmuose lengvinančių aplinkybių teismas neįžvelgė. Nepaisant to, kad kaltinamasis vėliau ir prisipažino padaręs pirmąją jam iš inkriminuotų veikų (antrą prisipažino padaręs iš karto), tačiau nuoširdaus gailesčio teismas neįžvelgė jo atsiprašymas buvo formalaus pobūdžio.
Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad už nusikalstamos veikos padarymą 2024 m. lapkričio 11 d. kaltinamajam skiriama minimali trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokiam parinktos bausmės dydžiui esminę reikšmę turėjo pačios nusikalstamos veikos padarymo būdas ir mažas jos pavojingumas, o ne kaltinamojo veiksmuose esančios sunkinančios aplinkybės. Taip pat kaltinamajam už nusikalstamą veiką padarytą 2024 m. gruodžio 3 d. skirtina 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Didesnį bausmės dydį nulėmė pavojingesnis nusikalstamos veikos padarymo būdas (nustumiant nukentėjusiąją nuo laiptų) ir sunkiančios aplinkybės, kurios šios veikos padarymo kontekste turi būti įvertintos kaip nulėmusios pavojingesnį nusikalstamos veikos pobūdį.
BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs aplinkybę, kad padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, bausmės dydžiai arti minimalių, todėl paskirtas bausmes teismas bendrina visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 dalis) ir skiria kaltinamajam galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikymas nuo 2024 m. lapkričio 12 d. 00 val. 00 min. iki 2025 m. lapkričio 12 d. 16 val. 50 min ir nuo 2024 m. gruodžio 3 d. 22 val. 30 min. iki gruodžio 4 d. 16 val. 10 min., t. y. iš viso dvi paros. Vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Byloje yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 180-195, kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 151,07 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 151,07 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnį priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, teismas turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dėl to kėdė, kuri buvo paimta iš P. P. namų kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis grąžintina teisėtam jos savininkui (1 t., b. l. 118-121).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (2 t., b. l. 119-120; 137–140) pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Baudžiamojo proceso kodeksas 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2024 m. lapkričio 11 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2024 m. gruodžio 3 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdų ir paskirti M. Ž. galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo dviejų parų sulaikymas, kurios prilygintinos dvejoms laisvės atėmimo dienoms.
Iš nuteistojo M. Ž. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 151,07 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Telšių apylinės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikyti įpareigojimą gyventi skyrium ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu taikytą rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Kėdę saugojamą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje grąžinti P. P.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.