Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovui V. V., trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A. Č., trečiojo asmens atstovui advokatui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvavusi teismo posėdyje ieškovė V. V. parodė, kad gyvendama santuokoje su atsakovu nežinojo, kad paimta 9000,00 Lt paskola. Minėta paskola nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. A. Č. pažinojo tik per bendrą pažystamą. 2008 m. jis skambino ir sakė, kad reikia sudrausminti V. V., kelti bylą ar ieškinį. Ji jam atsakiusi, kad apie tą skolą nieko nežino ir A. Č. patvirtino, kad ji čia nieko dėta, bet toks yra gyvenimas. Jis tuo skambučiu pripažino, kad paimta paskola yra atsakovo, tačiau ji turi darbą, turtą, todėl skolą galės greičiau susigrąžinti iš jos nei iš atsakovo.

Teismo posėdyje dalyvavęs ieškovės atstovas advokatas G. G. parodė, kad jo atstovaujamoji V. V. į teismą kreipėsi dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir yra įsitikinęs, kad ieškinys teismui pateiktas pagrįstai, reikalavimai pagrįsti ir įrodyti prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė savo ieškiniu prašė priteisti jai gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir ieškinyje buvo išdėstytas reikalavimas, kad prievolė kreditoriui A. Č. sumoje 9000 litų asmeniškai turi įvykdyti V. V.. Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas, paimant paskolą iš banko Hansabankas, ir ieškovė asmeniškai, po santuokos nutraukimo, padengė bankui visą skolą. Atsakovas neprieštarauja ieškovės reikalavimui priteisti jai gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypu. Tai įrodo, dar pasirengimo stadijoje, teismui pateikta rašytinė šalių sudaryta taikos sutartis bei, po trečiojo asmens pareikštų savarankiškų reikalavimų, pateikta patikslinta taikos sutartis, kurioje šalys sutarė dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, todėl prašo ją patvirtinti bei grąžinti ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio. O trečiojo asmens A. Č. reikalavimą dėl 9000,00 Lt skolos priteisimo solidariai palieka spręsti teismui. Tačiau nurodo, kad A. Č. reikalavimas yra nepagrįstas. 2004-09-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje L2-2365-05/2004 buvo tenkintas A. Č. prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo ir 9000 litų skola išieškota iš V. V.. Apie tai, kad šiuo teismo įsakymu būtų priteista skola solidariai iš V. V. ir V. V. nėra nieko pasakyta. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu A. Č. kreipėsi į teismo antstolį S. D., kur buvo pradėta vykdomoji byla ir jokių pretenzijų į V. V. vykdomosios bylos vykdymo pradinėje stadijoje nebuvo. Priešingai, visi A. Č. veiksmai, kurie nustatyti toje vykdomojoje byloje, liudija, kad jis pats šią V. V. prievolę jam laikė asmenine prievole ir į ieškovę V. V. jokių pretenzijų nereiškė. Tai liudija 2005-04-18 A. Č. prašymas nuimti areštą nuo V. V. buto ir antstolio patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo. A. Č. su V. V. buvo susitarę, kad V. V. parduos jam po santuokos nutraukimo tekusį butą ir iš gautų pinigų grąžins jam paskolą. Tačiau atsakovas pažado netesėjo ir A. Č. pradėjo ieškoti galimybių šią prievolę padaryti bendra, užkraunant naštą ieškovei V. V., kad ir ji būtų atsakinga už šios prievolės įvykdymą, nes, A. Č. suprato, kad iš V. V. pinigus atgauti bus gana sudėtinga.

Atsakovas V. V., dalyvavęs teismo posėdyje, parodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu pilnai sutinka, todėl sudarė taikos sutartį ir pateikė ją teismui patvirtinti. O dėl A. Č. reikalavimų nurodė, kad su juo finansinių klausimų turėjo ne vieną ir ne du kartus. Pinigai buvo skolinamasi iš jo, pasirašant skolos raštelį. Pinigus skolinosi smulkiems verslo reikalams, vieno šaldytuvo įsigijimui. Paskutinė paskola buvo paimta 2000 metų lapkričio mėnesį ir už jį atsiskaitinėjo jo kompanionas R. K.. 2003 m. lapkričio mėnesį A. Č. su žmona atvažiavo į jo nuomojamas patalpas, (duomenys neskelbtini) Jie pasakė, kad reikia perrašyti skolos raštelį, nes senajame raštelyje neatitinka datos. Nieko blogo neįtardamas, pasirašė naują raštelį, o senąjį žadėjo atvežti, tačiau neatvežė. 2004-09-05 A. Č. pateikė teismui pareiškimą dėl 9000,00 Lt skolos priteisimo, tačiau apie tai jis sužinojo tik tada, kai skola jau buvo priteista, įsakymas įsiteisėjęs ir uždėtas areštas jam priklausančiam butui. Paprašė A. Č., kad nuimtų areštą, nes norėjo butą parduoti ir už gautus pinigus grąžinti skolas. Kai A. Č. pinigų negavo pradėjo ieškoti būdu kaip išieškoti 9000,00 Lt skolą iš ieškovės. Tačiau ieškovė su paimta 9000,00 Lt paskola nėra susijusi, nes ji buvo imta ne šeimos poreikiams tenkinti, o įmonės reikmėms.

Trečiojo asmens atstovas advokatas E. K. teismo posėdyje parodė, kad tai ar minėtoji paskola buvo skirta šeimai, ar atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, turi įrodinėti ieškovė su atsakovu, o ne tretysis asmuo, tačiau jie to nepadarė. Trečiojo asmens nedomina kaip bus padalytas turtas tarp ieškovės ir atsakovo, todėl teismas taikos sutartį gali patvirtinti. Tačiau trečiojo pareikšti savarankiški reikalavimai turi būti patenkinti. Teismo įsakymas yra priimtas, jis yra įsiteisėjęs, šalys turėjo pilną galimybę įstatymo nustatyta tvarka procesą atnaujinti, tačiau nieko nedarė. CK 3.92 str. 3 d. preziumuojama, kad būtent tokios skolos yra bendros abiejų sutuoktinių, jei jos paimtos santuokos metu. Todėl A. Č. prieš duodant paskolą nebuvo būtina reikalauti atsakovo sutuoktinės sutikimo. Todėl prašo tenkinti trečiojo asmens prašymą ir 9000,00 Lt, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš abiejų šalių trečiojo asmens naudai bei priteisti solidariai iš abiejų bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Civilinė byla dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nutrauktina šalims sudarius taikos sutartį. Ieškinys dalyje dėl prievolės pripažinimo atsakovo asmenine prievole tenkintinas. Trečiojo asmens A. Č. pareikšti savarankiški reikalavimai netenkintini.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2004-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1835-05/2004 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 6). Atsakovas minėtą sprendimą apskundė, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2004-09-20 nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-06-28 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 7-8). 2006-09-08 kreditorius A. Č. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bei turto pasidalijimo (b.l. 9). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007-02-30 nutartimi pareiškėjo A. Č. pareiškimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje (b.l. 10-12). A. Č. apskundus minėtą nutartį, Šiaulių apygardos teismas 2007-05-05 nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-02-20 nutartį panaikino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1835-05/2004, turto padalijimo dalyje ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui (b.l. 13-15). 2007-09-25 ieškovė kartu su atsakovu pateikė teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau teismas jos netvirtino (b.l. 16). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-111-215/2008 kreditoriaus A. Č. prašymą paliko nenagrinėtu ir ieškovės bei atsakovo santuokoje įgytas turtas bei prievolės liko nepadalinti (b.l. 17). Šiuo metu ieškovės su atsakovu iš santuokos metu turėto turto bei prievolių yra likęs gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio statiniais bei žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-22, 33-36), bei 9000,00 Lt paskola paimta atsakovo V. V. iš kreditoriaus A. Č. (b.l. 41-42, 47).

Dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė su atsakovu pateikė patikslintą taikos sutartį, kurioje aptarė santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimą ir prašo ją patvirtinti.

Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali ginčą baigti taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys (ieškovė ir atsakovas) sutinka santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą išspręsti taikos sutartimi, į tai, kad sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų bei trečiasis asmuo dėl taikos sutarties tvirtinimo neprieštarauja, todėl ieškovės V. V. ir atsakovo V. V. taikos sutartis tvirtintina (LR CPK 42 str. ir 140 str. 3 d.).

Šalims sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 2 d.), todėl ieškovei V. V. grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 2250,00 Lt (3000,00 Lt x 75 %).

Dėl prievolės įvykdymo.

Pagal LR CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Be to, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinų turto (LR CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (LR CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (LR CK 3.113 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

Prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Pažymėtina, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių (LR CK 3.118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-20 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti LR CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame LR CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai LR CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės LR CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (LR CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (LR CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-20 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas yra kilęs dėl 9000,00 Lt paskolos pripažinimo atsakovo asmenine prievole. Ieškovė prašo nustatyti, kad 9000,00 Lt prievolę kreditoriui A. Č. asmeniškai privalo įvykdyti atsakovas V. V.. Atsakovas su ieškovės prašymu sutinka, tačiau tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, prašo nustatyti, jog V. V. ir V. V., solidariai lygiomis dalimis turi įvykdyti prievolę kreditoriui.

Pažymėtina, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (LR CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (LR CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (LR CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CK 3.112 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad, ieškovei su atsakovu būnant santuokoje, atsakovas, 2003 m. lapkričio 10 d. iš trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus pasiskolino 9000,00 Lt. Atsakovui negrąžinus laiku paskolos, A. Č. su pareiškimu kreipėsi į teismą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2004-09-10 priėmė įsakymą dėl 9396,20 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo V. V. (b.l. 93). Minėtam įsakymui įsiteisėjus, antstolio S. D. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 156-1912/2014 ir vykdymo eigoje uždėtas areštas 3-jų kambarių butui, esančiam Sodų g. 12-19, Mažeikiai, priklausančiam V. V. (b.l. 92).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, jog pinigus iš trečiojo asmens buvo pasiskolinęs dar 2000 metų lapkričio mėnesį, o 2003-11-10 tik buvo perrašytas paskolos raštelis, tačiau teismas vadovaujasi prejudicinę galią turinčiu Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu priimtu 2004-09-10 civilinėje byloje Nr. L2-2365-05/2004 m., kuris yra galiojantis, nei skolininko, nei kitų asmenų neskųstas bei nepanaikintas, kuriame nurodyta, jog V. V. yra skolingas A. Č. 9000,00 Lt., kuriuos pasiskolino 2003-11-10.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika rodo, kad paskola gali būti pripažinta bendra abiem sutuoktiniams, jei sudaręs sandorį sutuoktinis įrodo, kad tai buvo padaryta siekiant užtikrinti bendrus šeimos interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-20 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė su atsakovu nurodė, kad minėtoji 9000,00 Lt paskola buvo paimta atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti (įmonės veiklai) ir ieškovė apie paskolą sužinojo tik po santuokos nutraukimo. Kitų įrodymų paneigiančių tiek ieškovės, tiek atsakovo poziciją byloje nenustatyta. Paminėtina ir tai, kad be ieškovės ir atsakovo, įrodinėjimo našta dėl paskolos pripažinimo solidaria, tenka ir trečiajam asmeniui A. Č. pareiškusiam byloje savarankiškus reikalavimus, tačiau įrodymų, kad minėtoji paskola buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, tretysis asmuo nepateikė. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) tretysis asmuo A. Č. parodė, kad „mėgino surasti kam buvo paimta paskola, tačiau nemato nieko, nei kad atsakovas įsigijo šaldytuvą įmonės veiklai, nei kad būtų pinigus įnešęs paskolos dengimui už įsigytą namą“ (2011-04-06 teismo posėdžio protokolas). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad įrodymų patvirtinančių, jog paskola paimta šeimos poreikiams tenkinti, byloje nenustatyta, laikytina, kad 9000,00 Lt paskola yra atsakovo asmeninė prievolė ir ją atsakovas V. V. trečiajam asmeniui (kreditoriui) A. Č. privalo įvykdyti asmeniškai. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 2004-09-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu buvo tenkintas trečiojo asmens A. Č. (tuo metu kreditoriaus) prašymas ir 9000,00 Lt skola buvo priteista iš atsakovo V. V.. Šiam teismo įsakymui įsiteisėjus, A. Č. kreipėsi į antstolį S. D. dėl skolos išieškojimo bei vykdymo bylos užvedimo atsakovo V. V. atžvilgiu (b.l. 41, 62) ir jokių pretenzijų, vykdomosios bylos vykdymo stadijoje, ieškovės V. V. atžvilgiu neturėjo. Todėl tokie trečiojo asmens veiksmai, kaip nesikreipimas į teismą dėl skolos išieškojimo solidariai iš ieškovės V. V. bei atsakovo V. V., arešto, taikyto atsakovo priklausančiam butui, panaikinimas, liudija, kad tretysis asmuo A. Č. 9000,00 Lt paskolą laikė atsakovo V. V. asmenine prievole ir tik nepavykus išieškoti skolos iš atsakovo, minėtą paskolą siekė pripažinti sutuoktinių bendra prievole ir solidariai išieškoti skolą iš abiejų šalių. Kadangi trečiojo asmens reiškiančio savarankiškus reikalavimus reikalavimas netenkintinas, tai nepriteistinos ir jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1000,00 Lt.

Išaiškintina, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas LR CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-20 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjant bylą susidarė 21,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Valstybei (LR CPK 88 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Civilinę bylą Nr. 2-52-853/20111 dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nutraukti.

Ieškinį dalyje dėl prievolės pripažinimo atsakovo asmenine prievole tenkinti.

Trečiojo asmens pareikštų savarankiškų reikalavimų netenkinti.

Patvirtinti ieškovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2010-10-29 sudarytą taikos sutartį:

Mes, šalys civilinėje byloje Nr. 2-2060-853/2010, ieškovė, V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas, V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) toliau sutartyje vadinami šalimis, vadovaudamiesi geranoriškumo principu ir siekdami užbaigti ginčą abipusiu nuolaidų būdu, sudarėme šią taikos sutartį, pagal kurią susitarėme mūsų santuokoje įgytą turtą pasidalinti tokiu būdu:

Ieškovei, V. V., asmeninėn nuosavybėn atitenka nekilnojamasis turtas:

0,3156 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantys statiniai: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - pirtis (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai kiemo statiniai (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė 100 000,00 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų 00 ct);

Šalys konstatuoja, kad tokiu būdu pasidalinus santuokoje bendrai įgytą turtą nebus pažeista LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes V. V. asmeniškai be V. V. pagalbos, įvykdė piniginę prievolę bankui AB „Swedbank“, kartu su palūkanomis sumokėdama bankui 98119,14 Lt (devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas devyniolika Lt 14 ct);Šalys atsisako bet kokių kitų reikalavimų vienas kito atžvilgiu ir nereiškia pretenzijų dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų apmokėjimo;Bylos procesines (pašto) išlaidas įsipareigoja apmokėti atsakovas V. V.;Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. ir 294 str. nuostatos;Sutartis surašyta 3 egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai ir vienas Mažeikių rajono apylinkės teismui;Prašydamos teismo patvirtinti šią taikos sutartį, šalys, vadovaudamosis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d. prašo teismo grąžinti V. V. 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio.

Nustatyti, kad 9000,00 Lt prievolę kreditoriui A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai privalo įvykdyti atsakovas V. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2250,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010 m. gegužės 4 d., banke „Swedbank“, AB, mokėjimo kvitu ir 2010 m. liepos 8 d., banke „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymu.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 21,01 dvidešimt vieną litą ir 1 centą) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.