- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-505-527/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-23149-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1575-375/2010 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 2-3) prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. M. ir N. M. išlaikymui po 2.000 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-01 iki vaikų pilnametystės; 48.000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-12-01 iki 2009-11-30 bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 2.000 Lt už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-12 nutartimi (b. l. 8) prašymą priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 2.000 Lt už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Lt už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
Atsakovas 2010-10-20 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo (b. l. 21) prašė pakeisti 2010-02-12 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, priteisiant iš atsakovo po 125 Lt laikiną išlaikymą per mėnesį šalių dukroms, iš viso 250 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-21 nutartimi atsakovo prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą atmetė, nes nebuvo aiški atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas teismui pateikė tik duomenis, kad turimi jo žemės sklypai yra areštuoti, o iš 2010-10-15 UAB „UAB „ELMO technologijos“ pažymos Nr. 31 matyti, kad atsakovui nėra išmokėtas atlyginimas už 3 mėnesius. Teismas negalėjo spręsti apie atsakovo turtinę padėtį, nes nėra aišku, ar atsakovas neturi kitų darboviečių, ar negauna kitų pajamų, pašalpų ar kitokių išmokų, ar neturi santaupų, kilnojamojo turto ir pan.
Šalies argumentai
Atsakovas 2010-11-08 pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo (b. l. 30) prašė pakeisti 2010-02-12 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą laikinojo išlaikymo dydžio dalyje, nuo nutarties priėmimo dienos priteisiant iš atsakovo po 125 Lt laikiną išlaikymą per mėnesį šalių dukroms, iš viso 250 Lt per mėnesį. Atsakovas, teikdamas pakartotinį prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pateikė antstolio R. Budreikos pažymą (b. l. 12), iš kurios matyti, kad atsakovas neturi transporto priemonių, turimi žemės sklypai ir sąskaitos bankuose, kuriose lėšų nėra, areštuotos, darbo užmokesčio laikinai negauna dėl įmonėje susidariusių įsiskolinimų. Atsakovo teigimu, ieškovės padėtis yra žymiai geresnė, jos pajamos per mėnesį sudaro 5 670,98 Lt – 6 032,09 Lt, jos išlaidos per mėnesį sudaro 10 270 Lt, tame tarpe išlaidos vaikams sudaro net 7 367 Lt. Atsakovas pažymėjo, jog teismo 2003-10-17 sprendimu nebuvo nustatytas joks konkretus išlaikymo dydis, šalys susitarė, jog atsakovas geruoju teiks išlaikymą dukroms. Atsakovo nuomone, ši susitarimo nuostata yra svarbi, nes tai reiškia, jog ieškovei buvo priimtinas išlaikymo dydžio nustatymas, atsižvelgiant į einamąją situaciją, konkrečius įvykius ar aplinkybes atskirais laiko periodais, o būtent šiuo momentu atsakovo turtinė padėtis yra ypatingai bloga, o ieškovės – labai gera.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2010-11-12 nutartimi (b. l. 36-37) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas, pakartotinai prašydamas pakeisti arešto mastą, neatsižvelgė į tai, kad teisminis ginčas nėra baigtas, neaišku, kiek truks šios bylos nagrinėjimas. Be to, ieškovės prašymas priteisti laikino išlaikymo po 4.000 Lt kiekvienai dukrai nebuvo tenkintas visiškai, teismas, nepažeisdamas proporcingumo ir šalių lygybės principo, prašomą laikino išlaikymo sumą ženkliai sumažino iki 350 Lt kiekvienai dukrai. Atsakovas, teikdamas pakartotinį prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pateikė antstolio R. Budreikos pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovas neturi transporto priemonių, turimi žemės sklypai ir sąskaitos bankuose areštuotos, darbo užmokesčio laikinai negauna dėl įmonėje susidariusių įsiskolinimų. Tačiau iš byloje esančių duomenų ir iš pateiktos minėtos pažymos nėra apskritai aiškus atsakovo darbo užmokesčio dydis. Be to, nėra aišku, ar šiai dienai minėta bendrovė nėra jau atsiskaičiusi su atsakovu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas minėtoje bendrovėje eina vadovo pareigas vienasmeniniu atstovavimo pagrindu (b. l. 33), minėta bendrovė nėra įrašyta į asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, sąrašą (www.vmi.lt), be to, lieka neaišku, kokiu būdu minėta bendrovė gali didinti savo įstatinį kapitalą iki 100.000 Lt piniginiais įnašais, jei, atsakovo teigimu, bendrovė turi įsiskolinimų, o darbuotojams neišmokami atlyginimai (VĮ Registrų centras LR juridinių asmenų registro išplėstinis sąrašas).
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 31) prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2010-11-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti 2010-02-12 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą laikinojo išlaikymo dydžio dalyje, nuo nutarties priėmimo dienos priteisiant iš atsakovo po 125 Lt laikiną išlaikymą per mėnesį šalių dukroms, iš viso 250 Lt per mėnesį. Atsakovas nurodo, kad teismo motyvas, jog neaišku, kiek truks bylos nagrinėjimas, niekaip neįtakoja laikino išlaikymo dydžio vaikams priteisimo. Teismas nei nustatė minimalius vaikų poreikius, nei vertino atsakovo turtinę padėtį, tačiau sprendė, kad nežinia kiek truks bylos nagrinėjimas. Be to, atsakovo nuomone, teismo motyvas, jog neaišku, kokiu būdu UAB „ELMO technologijos“ gali didinti savo įstatinį kapitalą iki 100.000 Lt piniginiais įnašais, jeigu, atsakovo teigimu, bendrovė turi įsiskolinimų, o darbuotojams neišmokami atlyginimai (b. l. 33-35), yra nepagrįstas, nes tai susiję su į bylą neįtrauktu asmeniu, jo įstatinio kapitalo didinimo dokumentai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas; kapitalo didinimas buvo atliktas 2010 m. balandžio – gegužės mėn., o pagal atsakovo pateiktą darbdavio administratorės 2010-10-15 pažymą (b. l. 24) atsakovui neišmokamas atlyginimas už 2010 m. liepos - rugsėjo mėnesius ( kai tuo tarpu prašyti sumažinti išlaikymo sumą jis pradėjo 2010-10-20). Atsakovas taip pat laiko nepagrįstu teismo motyvą, jog bendrovė nėra įrašyta į asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, sąrašą (www.vmi.lt), nes atsakovas neturi galimybės įtakoti interneto puslapio www.vmi.lt turinio, tačiau atsakovas pateikia įmonės banko sąskaitos išrašą (b. l. 39-40), iš kurio matyti, kad įmonė turi skolų biudžetui, jai ir dabar yra išstatytas inkasinis pavedimas (įrašas „rezervuota“) nurašyti lėšas nuo sąskaitos, nes ji laiku neatsiskaitė su valstybės biudžetu. Kadangi skolų sumos nedidelės ir mokamos dalimis, mokesčių administratorius galėjo pasirinkti ir neįtraukti bendrovę į mokesčių nemokančių asmenų sąrašą. Atsakovas taip pat nurodo, kad nuo 2010-03-01 jo padidintas atlyginimas iki 1.377,40 Lt (b. l. 41-43) iki šiol jam nemokamas, yra susidariusi skola. Tačiau net ir toks dydis yra nepakankamas pragyventi, jei būtų nurašomas 700 Lt dydžio išlaikymas pagal ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl šis faktas, taip pat aplinkybė, jog dar neaišku, kiek laiko bus nagrinėjama byla, niekaip neįtakoja atsakovo teisės į išlaikymo sumos sumažinimą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 46-47) prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-12 nutartį nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pagal pateiktą darbdavio administratorės 2010-10-15 pažymą jam neišmokėtas atlyginimas už 2010 m. liepos - rugsėjo mėnesius, todėl jo turtinė padėtis tapo prasta, be to, prašyti sumažinti išlaikymo sumą pradėjo nuo 2010-10-20, tačiau ieškovė kategoriškai nesutinka su tokiais atsakovo argumentais, nes apeliantas išlaikymo šalių dukroms nemoka nuo 2008 m. gruodžio mėnesio, todėl jo argumentas, jog šiuo metu negali teikti laikino išlaikymo dukroms dėl nuo 2010 m. liepos mėnesio pablogėjusios jo turtinės padėties, yra nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas skundė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-12 ir 2010-03-15 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (civilinė byla Nr. 2S-1087-485/2010), todėl jo argumentas, jog prašyti sumažinti išlaikymo sumą pradėjo nuo 2010-10-20, yra atmestinas. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog iš pateikto įmonės banko sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė turi skolų biudžetui, jai ir dabar yra išstatytas inkasacinis pavedimas (įrašas „rezervuota“) nurašyti lėšas nuo sąskaitos, nes ji laiku neatsiskaitė su valstybės biudžetu. Pažymėtina, jog pridedamuose apelianto banko sąskaitos išrašuose yra nurodytos rezervuotos sumos, tačiau iš šių dokumentų turinio nesimato, jog lėšos yra rezervuotos būtent dėl atsiradusio įsiskolinimo valstybės biudžetui. Apeliantas taip pat nurodo, jog jo atlyginimas nuo 2010-03-01 yra 1.377,40 Lt, kurių nepakanka pragyventi, jei būtų nurašomas 700 Lt dydžio išlaikymas pagal ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones. LAT praktikoje dėl išlaikymo dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-12 nutartimi nustatytas 700 Lt laikinas išlaikymas dukroms atitinka LAT praktiką, taip pat nepažeidžia prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos principo, todėl yra pagrįstas, tuo tarpu apelianto argumentas, jog jam liekantis atlyginimo dydis yra nepakankamas pragyventi, yra neįrodytas, apeliantas nepateikia jokių dokumentų, iš kurių matytųsi būtinos apelianto išlaidos, ar nenurodo kitų aplinkybių, kurios pagrįstų jo nurodytus motyvus, todėl yra atmestinas. Manytina, kad jei atsakovui nepakanka lėšų pragyventi, jis turėtų įsidarbinti ir realiai dirbti, o ne užimti direktoriaus pareigas, kurios neduoda realių pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). CK 3.196 str. 2 d. nustatyta, kad kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo, nurodė, jog atsakovas visiškai neteikia išlaikymo jų dukroms, todėl prašė priteisti laikiną išlaikymą iki sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms (beje, gerokai sumažindamas ieškovės prašomą priteisti 4.000 Lt sumą kiekvienai dukrai iki 350 Lt), nes tik tokiu būdu iki bus išnagrinėta iš esmės civilinė byla gali būti apsaugoti nepilnamečių dukrų interesai, kurie šioje byloje yra prioritetiniai. Atsakovas sutiktų kiekvienai dukrai mokėti mažesnį - po 125 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą, motyvuodamas tuo, jog bendrovės materialinė padėtis, kurioje jis dirba direktoriumi, yra labai bloga, turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, todėl jam nemokamas atlyginimas, kuris nuo 2010-03-01 sudaro 1.377,40 Lt per mėnesį, tačiau, pasak atsakovo, nors ir gaunant atlyginimą, kiekvieną mėnesį atskaičiuojant 700 Lt dydžio išlaikymą, jam likusių lėšų nepakaktų pragyvenimui. Atsakovas ir toliau atskirajame skunde teigia, jog jis darbo užmokesčio negauna, nes bendrovės, kurioje jis dirba direktoriumi, padėtis yra labai sunki, tačiau, nors skundžiamoje nutartyje teismui kilo abejonių, ar dar iki šiol bendrovė nėra atsiskaičiusi su atsakovu (iš 2010-10-15 pažymos Nr. 31 matyti, jog atsakovui nėra išmokėtas atlyginimas už 2010 m. 07, 08, 09 mėn. dėl įmonėje susidariusių įsiskolinimų (b. l. 24)), atsakovas apeliaciniam teismui jokių įrodymų nepateikė, todėl nesant duomenų, pagrindžiančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog atlyginimas jam ir toliau nemokamas, ir kad už kitus mėnesius jam yra susidariusi skola, teismas minėtą atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kita vertus, kolegijos nuomone, atsakovo per mėnesį gaunamas atlyginimas nėra toks mažas, jog apeliantas neišgalėtų teikti dukroms po 350 Lt per mėnesį laikino išlaikymo, atkreipiant dėmesį į tai, jog atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus (42 m.), darbingas ir dėl to galintis dirbti įvairius darbus, todėl dar labiau sumažinant priteistą išlaikymą, kolegijos nuomone, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų (b. l. 39-40) (iš kurių, atsakovo teigimu, matyti, jog bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui (o dėl bendrovėje susidariusių skolų jam yra nemokamas atlyginimas), jai ir dabar yra išstatytas inkasinis pavedimas (įrašas „rezervuota“) nurašyti lėšas nuo sąskaitos, nes ji laiku neatsiskaitė su valstybės biudžetu), kaip teisingai nurodoma ir atsiliepime į atskirąjį skundą, nematyti, jog lėšos yra rezervuotos būtent dėl atsiradusio įsiskolinimo valstybės biudžetui. Be to, pats atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad skolų sumos yra nedidelės ir mokamos dalimis, todėl galimai dėl to bendrovė ir nėra įtraukta į mokesčių nemokančių asmenų sąrašą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmė (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą); tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Be to, priteistas laikinas išlaikymas vėliau bus įskaitytas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Keisti ar naikinti šios nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.