- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1087-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- R., R. M.
- Ieškovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. ir 2010 m. kovo 15 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-1573-375/20109 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 3-4) prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. M. ir N. M. išlaikymui po 2 000 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-01 iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-12-01 iki 2009-11-30 – 48 000 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 2 000 Lt už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat areštuoti atsakovui priklausančias lėšas banko sąskaitose 48 000 Lt sumai, o jų nesant – atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. nutartimi (b. l. 43) prašymą priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 2 000 Lt už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Lt už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. nutartimi (b. l. 42) ieškovės prašymą areštuoti atsakovui priklausančias lėšas banko sąskaitose 48 000 Lt sumai, o jų nesant – atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą tenkino. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nuo 2008 m. gruodžio mėn. atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, laikytina, jog yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2010-03-09 atsakovas pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą 8 400 Lt sumai, areštuojant atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas banko sąskaitose. Atsakovas šiame prašyme nurodo, jog pritaikyto arešto mastas ir būdas neatitinka kitoje nutartyje pažymėtų kriterijų – protingumo ir teisingumo, taip pat vaikų interesų prioritetinės apsaugos principo. Teismas turėjo vertinti ar sutuoktiniai skiria ir ar vaikams reikalinga 4 000 Lt suma per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 81) atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, jog 48 000 Lt sumą ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi kaip įsiskolinimą už laikotarpį, per kurį atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teismas pažymėjo, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o kadangi bylos įrodymai dar neištirti, negalima nei patvirtinti, nei paneigti, ar ieškovės prašoma priteisti suma atitinka jų poreikius ir yra pagrįsta.
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 54) dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą areštuoti atsakovui priklausančias lėšas banko sąskaitose 48 000 Lt sumai, o jų nesant – nekilnojamąjį turtą, prašo nutartį pakeisti ir areštuoti atsakovo turtą 8 400 Lt sumai, pirmiausia areštuojant atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas banko sąskaitose. Atsakovas nurodo, jog kadangi teismas kita nutartimi, kurios atsakovas neskundžia, priteisė laikiną išlaikymą po 350 Lt kiekvienam vaikui, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, arešto mastas skaičiuotinas nuo šių 350 Lt kiekvienam vaikui, kas sudarytų 8 400 Lt įsiskolinimą. Iš ieškinio matyti, kad konkretus vaikų išlaikymo dydis nebuvo nustatytas šalims nutraukiant santuoką, tačiau teismas nusprendė pirmiausia areštuoti atsakovo lėšas, o tik po to nekilnojamąjį turtą. Atsakovas mano, jog teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turėtų pirmiausia areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas banko sąskaitose.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 87) dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti areštuotino turto mastą iki 8 400 Lt, areštuojant atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas banko sąskaitose. Atsakovas nurodo, jog teismui sutikus su 350 Lt suma išlaikymu vienam vaikui, lieka neaišku kokiu pagrindu teismas nustatė 2 000 Lt sumą vienam vaikui išlaikymo įsiskolinimą per mėnesį ir taikė tokio mastą areštą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kiekvienai dukrai reikia po 2 000 Lt išlaikymo kiekvieną mėnesį. Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie ieškovės patiriamas vaikų išlaikymo išlaidas, atsakovas tuo pačiu metu patiria neproporcingai didelė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naštą net 48 000 Lt sumai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 94-95) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, jog pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius vaikų išlaikymo dydžio poreikį, teismas priimta nutartimi siekė apsaugoti vaikų interesus.
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą areštuoti atsakovui priklausančias lėšas banko sąskaitose 48 000 Lt sumai, o jų nesant – nekilnojamąjį turtą, tenkintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties nutrauktinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CK 3.65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas.
CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Be to, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, vadovaujasi ir tėvų galimybių skirti tam tikrą išlaikymą vaikui ir jo poreikių proporcingumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimo teismui faktas patvirtina galimą vaiko išlaikymo teisės pažeidimą, todėl esant šalies prašymui, teismas privalo ją taikyti. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemonę ir atsakovo įsiskolinimo vaikams įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovo pinigines lėšas 48 000 Lt sumai, o jų nesant – atsakovo nekilnojamąjį turtą. Šie teismo veiksmai atitinka CK 3.65 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 5 punkto reikalavimus. Atsakovas atskiruoju skundu nurodo, kad kadangi teismas kita nutartimi, kurios atsakovas neskundžia, priteisė laikiną išlaikymą po 350 Lt kiekvienam vaikui, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, arešto mastas skaičiuotinas nuo šių 350 Lt kiekvienam vaikui, kas sudarytų 8 400 Lt įsiskolinimą. Kolegija pažymi, jog konkretus reikalingas ir būtinas išlaikymo dydis vaikams, tame tarpe ir įsiskolinimas, kuris susidarė dėl to, jog atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo tam tikrą laikotarpį, bei atsakovo galimybės teikti tokio išlaikymo dydį bus nustatytas tik išsprendus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, jog tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji jo turtinė padėtis ir vaikų poreikiai. Kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo, tame tarpe ir įsiskolinimo, dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, kurių atsakovas neginčija, atsakovas jokio materialinio išlaikymo savo vaikams neteikia jau nuo 2008 m. gruodžio mėn. Šalių dukros yra paauglės, kurių, kaip suprantama, poreikiai kasdien didėja. Tačiau kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia galėjo areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tuo būtų mažiau suvaržytos atsakovo galimybės disponuoti savo lėšomis, tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos ir užtikrinančios sprendimo vykdymą. Todėl kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, pakeičia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį, kuria teismas tenkino prašymą areštuoti atsakovui priklausančias lėšas banko sąskaitose 48 000 Lt sumai, o jų nesant – nekilnojamąjį turtą, nurodant, kad ieškinio įvykdymo užtikrinimui 48 000 Lt sumai areštuotinas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų sąskaitose.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtintas vienas iš apeliacinio proceso nutraukimo pagrindų, t.y. apeliacinis procesas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, teismo nutartis, dėl kurios buvo priimtas atskirasis skundas, nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas, nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi, kuria buvo areštuotos atsakovo lėšos 48 000 Lt sumai, padavė pirmosios instancijos teismui ir atskirąjį skundą dėl šios nutarties, ir prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuose išreiškė tuos pačius reikalavimus, t.y. taikyti atsakovo turto areštą 8 400 Lt sumai, pirmiausia areštuojant atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – atsakovo pinigines lėšas. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, atsakovas pateikė dėl jos atskirąjį skundą, prašydamas to paties kaip ir aukščiau paminėtuose dokumentuose, t.y. taikyti atsakovo turto areštą 8 400 Lt sumai, pirmiausia areštuojant atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant – atsakovo pinigines lėšas. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinės instancijos teismas išsprendė atsakovo prašymus, išdėstytus abiejuose atskiruosiuose skunduose, pasisakydamas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarčiai nebetekus procesinės reikšmės, laikytina, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2S-1087-485/2010 dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties išnyko apeliacinio apskundimo objektas, dėl ko apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria teismas tenkino prašymą areštuoti atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančias lėšas banko sąskaitose 48 000 Lt sumai, o jų nesant – nekilnojamąjį turtą ir nurodyti, jog ieškinio įvykdymo užtikrinimui areštuoti 48 000 Lt (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių litų) sumai atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose.
Apeliacinį procesą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties nutraukti.