Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui V. G. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Teigė, kad ji įsitikinusi, kad atsakovas yra mergaitės tėvas, nes tik su juo palaikė artimus intymius santykius. Su atsakovu susipažino apie 2004-2005 metus. Atsakovas atvažiuodavo pas ją į svečius, ji važiuodavo pas jį į kaimą į svečius. Tuo metu dar dirbo pašte, važinėdavo pas jį šeštadieniais su nakvyne. Artimus santykius palaikė iki neštumas buvo apie 5 mėn., po to nebevažinėjo, nes jai buvo sunku (nėščia su autobusais sunku važiuoti). Po to bendravo telefonu, po 2011 m. tik telefonu. Buvo nuvykusi pas atsakovą, kai vaikui buvo 2 ar 3 metai. Atsakovas aplankė dukrą, tik kai jai buvo apie 5 mėn., nes anksčiau nesugebėjo. Kai jau buvo 3 mėn. neštumo, ji pasakė atsakovui, ir vėliau ne kartą telefonu dar pakartojo (apie jo tėvystę), tik nežino, ar jis suprato, nes žmogus išgerdinėdavo. Vaiko gimdymo metu nedalyvavo. Atvykus (kai buvo 5 mėn. dukrai), vaiko į rankas nedavė, tik davė į dukrą pažiūrėti. Ji jam pristatė tuo metu savo dukrą, tokiu būdu supažindino. Jis tuo metu nieko neginčijo, neneigė. Nebuvo, kad kažkada pripažino kaip dukrą. Kad bendravo su atsakovu, žinojo jo tėvas (jau miręs), jo sesuo su vyru (abu irgi mirę) ir sūnėnas (miręs). Iš jos aplinkos apie jų santykius žinojo jos mama, nes ji visą laiką su ja gyveno. Atsakovas likdavo ir pas ją nakvoti. Dar draugė D. porą kartą jį (atsakovą) matė. Vaiko gimimo dieną davė 100 litų. Kodėl davė, gal tiesiog, duodamas nieko nesakė. Kai mergaitė paaugo, jis išreiškė norą su ja bendrauti. Bet dukra nenorėjo, nes išgėręs telefonu skambindavo. Vaikas jo bijo, nenori susitikti. Mergaitė palaikyti ryšio su juo nenori. Mergaitė žino, kad atsakovas jos tėvas. Gyvų susitikimų daugiau nebuvo. Dukra atsakovą vadina „jis“ arba „dėdė“. Dukra gal ir bendrautų, jei atsakovas būtų normalus, negertų, rodytų iniciatyvą dėl bendravimo. Su dukra apie tėvą dabar nekalba.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paaiškino, kad ji gali labiau dukra pasirūpinti nei atsakovas, nes turi darbą, gyvenamąją vietą

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paaiškino, kad atsakovas išlaikymo neteikė. Vaikas auga, visko reikia, į mokyklą reikia išruošti, todėl atsakovas turi prisidėti. Jos darbo užmokestis apie 600 Eur į rankas ir 126 Eur vaiko pinigų. Didžioji dalis išlaikymo sudaro maistas, tada uniforma, batai, apranga ir visa kita. Šiuo metu reikia naujos kuprinės. Mergaitė į mokyklą eina pėstute, nes tik 5 min. nuo namų iki mokyklos. Butas, kuriame gyvena, mamos butas, jos nuosavybės teisė. Komunalinius mokesčius abi su mama per pusę moka. Būna apie 150-200 Eur komunalinių mokesčių. Bute 2 kambariai, viename iš jų gyvena su dukra. Jos motina jau išėjusi į pensiją. Namie yra internetas, mergaitė turi ir telefoną. Savo vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Mergaitė lanko Dienos centrą po mokyklos. Ieškos šokių būrelio, nes labai mėgsta mergaitė šokti. Domisi kainomis, nes aktualu. Mėnesiui galėtų mokėti 50-60 Eur už šokius. Mergaitei reikalingi specialieji poreikiai, ji su mokslais atsilikusi. Trečioje klasėje jos gabumai kaip pirmokės. Didesnių išlaidų dėl mergaitės būklės nepatiria. Reiktų korepetitoriaus dėl matematikos. Domisi korepetitorių kainomis, būna 20-25 Eur už val. Mergaitė eis į penktą klasę.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog J. Z. su nepilnamete dukra G. Z. ir savo motina gyvena 2 kambarių, su visais patogumais, bute, kuris, pasak moters, priklauso jos motinai. Apsilankymo metu buvo švaru. Nepilnametė dalinasi kambariu su motina. Kambaryje yra dvi viengulės lovos, keletas sekcijų, stalas, kėdės, televizorius, žaislai. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. J. Z. nurodė, jog yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos gaunama išmoka apie 376 Eur/mėn., taip pat gauna vaiko pinigus 73,50 Eur/mėn. Pasak ieškovės, su atsakovu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Moteris nurodė, jog V. G. priklausomas nuo alkoholio. Vaiko motina teigė, kad atsakovą yra visur užblokavusi, nes jis skambina apsvaigęs nuo alkoholio. Anot ieškovės, jo neleidžia su dukra kalbėti telefonu ar susitikti, atsakovui esant neblaiviam. Pasak moters, V. G. dukros nematė apie 2 – 3 metus. J. Z. teigė, kad per 2022 metus, atsakovas vaiko išlaikymui skyrė apie 100 Eur. Telefonu bendrauta su atsakovu. Pasak V. G., nepilnametė G. Z. yra jo biologinė dukra. Vyras teigė, kad dukrai išlaikymo neteikia, sutinka, kad reikėtų teikti išlaikymą, tačiau jis neturi jokių pajamų. Anot atsakovo, jis gyvena vienkiemyje ir aplinkui nėra jokių darbo vietų, jis taip pat turi sveikatos problemų, jam atliktos operacijos, turi pusę plaučių. Pasak vyro, su dukra bendravo prieš kokius 2 metus, norėtų susitikti arba pabendrauti telefonu, tačiau ieškovė nesudaro galimybių ir atsakovą visur užblokavusi. Atsakovas nurodė, jog nieko negali padaryti, kai bendravimui su dukra prieštarauja ieškovė. G. Z. mokosi Vilniaus Naujininkų progimnazijoje, eis į 4-tą klasę. Mokslo metais papildomai lanko dienos centrą ir šokių būrelį (nemokamai). Pasak ieškovės, dėl sunkumų su mokslais, dukrai yra palengvinta mokymosi programa. Vaiko sveikatos priežiūra atliekama Centro poliklinikoje. Apsilankymo metu buvo individualiai bendrauta su vaiku. Pasak G., ji gyvena su močiute S. ir mama J.. Mergaitė nurodė, jog ji tėčio neturi, nes jis yra miręs ir kito tėčio nėra. G. teigė, kad nepamena, kada paskutinį kartą matė tėtį, jo vardo nežino. Pasiteiravus mergaitės ar ji pažįsta vyrą vardu V., mergaitė atsakė – tiesiog dėdė V. iš kaimo. Anot G., paskutinį kartą jį matė, kai gyveno kitame bute ir jis buvo atėjęs. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, neprieštarauja nepilnametės G. Z. interesams. Išsprendus tėvystės nustatymo klausimą, spręstini ir kiti klausimai, tarp jų išlaikymo vaikui priteisimo klausimas. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė išvadoje nurodytą poziciją. Šeima jiems žinoma, buvo taikyta atvejo vadyba, kuri yra baigta. Ieškovė geba pasirūpinti dukra. Atsakovas buvo Tarnybos atstovui nurodęs, kad jis yra mergaitės tėvas. Ieškinys atitinka vaiko interesus ir jis turėtų būti tenkinamas.

Liudytoja S. Z. parodė, kad ji yra ieškovės motina. Atsakovą pažįsta, žino jo vardą, t.y. V.. Tai yra dukros buvęs draugas. Neatsimena, kada draugavo, bet draugavo ilgai. Gali būti, kad bendravo apie 10 metų. Matydavo, kaip atsakovas atvažiuodavo pas dukrą, matė jį pas ją namie, likdavo atsakovas nakvoti. Dukra važiuodavo ir pas atsakovą, pas jį nakvodavo. Nematė jų intymaus bendravimo, bet galbūt artimai bendravo. Nežino, kodėl dukra bendravo su V.. Ji nepažįsta atsakovo artimųjų, pas jį nebuvo nuvažiavusi. Dukra apie nėštumą jai pasakė, pasakė ir nuo ko laukiasi. Ji sakė, kad atsakovui pasakė apie nėštumą. G. šiuo metu 12 metų. Su ja gyvena ieškovė ir G.. Mergaitė nelabi mėgsta tėvo, žino, kas jos tėvas. Nežino, ar atsakovas pripažįsta tėvystę. Butas, kur gyvena, yra jos. Komunalinius su dukra kartu moka mokesčius. Kai bendravo su V., dukra nebendravo su kitais vyrais. Ir šiuo metu dukra nedraugauja su kitu vyru. Po dukros gimimo dukra taip pat neturėjo kito vyro (draugo).

Liudytoja D. D. parodė, kad yra ieškovės draugė. Jos kartu dirbo daug metų. Draugauja gal apie 15 metų. Susipažino su ieškove, dar ieškovei neturint dukros. Atsakovą yra mačiusi du kartus, žino jo vardą. Atsakovo nežinojo iki mergaitės gimimo. Ieškovė pasakė, kad atsakovas yra dukros tėvas. Atsakovą matė pas ieškovę namuose, sėdėjo, lyg arbatą gėrė, tuo metu ji buvo trumpam užsukusi. Dar po kažkiek metų atsakovą atsitiktinai dar kartą matė. Tiksliau aplinkybių neatsimena. Nežino apie kitus ieškovės draugus (vyrus). Jai nesakydavo, nekalbėdavo apie kitus draugus. Žino ieškovės dukrytę G.. Dukra nenori būti su atsakovu. Dukra žino, kas yra jos tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

G. Z., gim. (duomenys neskelbtini),, gimimo liudijimo duomenimis motina yra nurodyta ieškovė J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) duomenų apie tėvą nėra. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, nevedė bendro ūkio.

Vaiko teisė žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi tenkino ieškovės J. Z. atstovo advokato Dmitrijaus Bogdanovo prašymą (tam pritarė ir atsakovas) ir paskyrė DNR ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbantiems ekspertams (Didlaukio g. 86E, LT-08303 Vilnius). Ekspertams pavesta atsakyti į klausimą, ar atsakovas V. G., gim. (duomenys neskelbtini),, yra G. Z., gim. (duomenys neskelbtini),, biologinis tėvas. 2023 m. birželio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos vedėja informavo, kad į laboratoriją tėvystės nustatymui atvyko ieškovė su dukra. Atsakovas į laboratoriją neatvyko. Posėdžio metu paklaustas, atsakovas nurodė, kad neturi pinigų, nepažįsta miesto, todėl nežinojo, kur važiuoti. Tokios atsakovo nurodytos priežastys vertintinos kritiškai ir nelaikytinos pateisinamomis neatvykti ekspertizei atlikti.

Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas į posėdžius savo iniciatyva neatvyko (buvo atvesdintas), taip pat į atsakovo atsisakymą atlikti DNR ekspertizę, tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 28 d. akte užfiksuotas atsakovo pripažinimas apie tėvystę (posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad akte nurodytas tel. Nr. yra jo), todėl, atsakovui pakeitus poziciją, nesutinkant pripažinti tėvystę nepilnametės G. Z. atžvilgiu, sprendžia, kad atsakovas galimai vengia pripažinti tėvystę dukros atžvilgiu, siekdamas išvengti atsakomybės bei pareigos išlaikyti vaiką. Atsižvelgiant į bylos dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kurie patvirtino ginčo šalių ilgalaikius artimus santykius, bei į tai, kad atsakovas, nepripažindamas tėvystės be objektyvių priežasčių (argumentų) nenuvyko atlikti DNR ekspertizės ir nedėjo pastangų siekiant paneigti byloje pateiktų įrodymų tikrumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovą V. G. pripažinti G. Z. tėvu, o G. Z. atsakovo dukra (CK 3.148 straipsnis; CPK 389 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, šalių nepilnametė dukra nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove), atsakovo beveik nepažįsta, tik žino faktą, kad atsakovas yra jos tėvas. Posėdžio metu ieškovė teigė, kad ji gali pasirūpinti vaiku tinkamiau nei atsakovas. Nurodė, kad turi gyvenamąją vietą, šalia jos yra vaiko mokykla (vaikas nueina pėsčiomis). Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo savo, kaip motinos, pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, taip pat byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos.

Remiantis išdėstytu, Tarnybos išvada byloje, bei tuo, jog nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. Z. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Nustačius atsakovo V. G. tėvystę vaiko G. Z. atžvilgiu, atsiranda pagrindas spręsti dėl išlaikymo iš atsakovo jo nepilnametės dukros naudai priteisimo. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas 2023 m. minimaliosios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, kad ieškovė J. Z. dirba, jos mėnesinės pajamos yra skirtingos (įvairaus dydžio). Posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur, ieškovė taip pat gauna išmokas vaikui po 126 Eur. Nurodė, kad gyvena motinai priklausiančiame bute, kartu su motina, kuri šiuo metu gauna senatvės pensiją (G. močiutė), moka komunalinius mokesčius, kurie priklausomai nuo sezono svyruoja tarp 150-200 Eur. Ieškovė su dukra dalijasi kambariu dviese, vaiko senelė gyvena gretimame kambaryje (butas dviejų kambarių). Ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, neturi ir transporto priemonių. Ieškovės atžvilgiu vykdomi 3 išieškojimai priverstine tvarka.

Sodra duomenimis atsakovas nedirba. Paklaustas posėdžio metu atsakovas V. G. paaiškino, kad šiuo metu yra eilėje dėl darbo (Užimtumo tarnyboje), tačiau išmokų negauna. Teigė, kad padeda žmonėms ir tokiu būdu užsidirba pragyvenimui nelegaliai (neoficialiai). Gaunamų pajamų užtenka maistui ir cigaretėms. Nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: 3351/7274 dalis žemės sklypo, viso sklypo vidutinė rinkos vertė 35801 Eur, pastatą – gyvenamąjį namą, kurio vidutinė rinkos vertė 485 Eur, pastatą – ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė 108 Eur, pastatą – ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė 48 Eur, pastatą – ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė 160 Eur, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Atsakovo vardu nėra vykdomų išieškojimų. Nėra duomenų, jog atsakovas turi kitų išlaikytinų asmenų. Rašytinėje bylos medžiagoje yra nurodyta, jog, anot atsakovo, jis turi sveikatos problemų, jam atliktos operacijos, turi pusę plaučių (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 28 d. aktas), tačiau byloje nėra tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Kita vertus, teismo posėdžio metu atsakovas į klausimą, kodėl nedirba (oficialiai), nurodė, kad jo gyvenamojoje vietoje nėra darbų, t.y. nenurodė sveikatos problemų. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kodėl jis oficialiai nedirba, nelaikytinos svarbiomis ir pateisinamomis. Atsakovas yra darbingo amžiaus žmogus, todėl turi dėti visas pastangas, siekiant gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu kuo labiau prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo.

Byloje pateikta vaiko poreikių lentelė, kurioje nurodyta, kad vaikui per mėnesį reikalinga suma – 100 Eur maistui, 30 Eur drabužiams, 15 Eur lavinimo priemonėms, knygoms, 10 Eur avalynei, po 5 Eur patalynei ir gimtadieniui, 1 Eur transportui, 80 Eur buto komunalinėms ir kitoms išlaidoms, 15 Eur kompiuteriui, internetui, telefonui, 10 Eur baldams, būsto remontui (iš viso 271 Eur per mėnesį). Nors ieškovė nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų dėl vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų, tačiau teismas, įvertinęs prašomas išlaikymui konkrečias sumas bei išlaidų kategorijas, vertina, kad išlaidos yra tikėtinos. Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vertinant protingumo požiūriu, visų mergaitės poreikių bei nenumatytų išlaidų, rašytiniais įrodymais pagrįsti neįmanoma, o ieškovei, auginančiai dukrą, natūraliai tenka didesnė bei nenumatytų išlaidų dalis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (šiuo metu 11 metų), jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. Z. priteistinas išlaikymas, mokėtinas po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nors baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas prašė teismo iniciatyva, išeinant už ieškinio reikalavimo ribų, priteisti didesnę (300 Eur sumą), tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius (nors ieškovė nurodė, kad turi specialių poreikių, bet iš esmės dėl to didesnių išlaidų nepatiria), sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti didesnę išlaikymo sumą.

Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta kitiems asmenims.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisidėjo ir neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris jos skaičiavimu sudaro 9 000 Eur (36 mėn. x 250 Eur). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, ieškovė nurodo, jog minėtu laikotarpiu išlaikė vaiką viena, atsakovas prie išlaikymo neprisidėjo. Teigė, jog atsakovas du kartus buvo įteikęs ieškovei vienkartinę pinigų sumą (100 Lt ir 100 Eur), nors niekada neįvardijo šios paramos kaip išlaikymo vaikui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. gegužės 24 d.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 9 000 Eur – už 36 mėnesius (36 mėn. x 250 Eur).

Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. Z. 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Taip pat ieškovė remiantis 2023 m. rugpjūčio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl Antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kai ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, tai jos priteisiamos iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į byloje pareikštus reikalavimus teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, taikant indeksavimą už neturtinius reikalavimus ieškinio padavimo momentu dėl tėvystės nustatymo ir gyvenamosios vietos nustatymo žyminis mokestis – 200 Eur ((100/100 x 133,6 x 0,75) x 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas); už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo žyminis mokestis – 270 Eur ((250 x 12 + 9 000) x 0,75 x 0,03) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai už turtinius ir neturtinius reikalavimus žyminis mokestis sudaro 570 Eur (200 + 270), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Teisme gauta 2023 m. rugpjūčio 28 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Nr. APD-2023-12988), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 336,67 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Bylos duomenimis, teismas turėjo 46,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko G. Z., gim. (duomenys neskelbtini),, tėvas, o vaikas G. Z. yra atsakovo V. G. dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Z., gim. (duomenys neskelbtini),, gyvenamąją vietą su motina J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. Z., gim. (duomenys neskelbtini),, naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 24 d.) mokant kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. Z., gim. (duomenys neskelbtini),, 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Vaiko G. Z., gim. (duomenys neskelbtini),, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 46,94 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 336,67 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 8 0101 1239 4300 , įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui - 5660, išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu – 5662, antrinės teisinės pagalbos išlaidoms – 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui (raštinei).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.