- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1708-230/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17138-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė (pran.)
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- O. S., L. S.
- Trečiasis asmuo
- Ž. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1317-615/2015 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovams O. S., L. S., trečiajam asmeniui Ž. G. dėl kompensacijos už turto pagerinimus ir dalies bendrų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 587,07 Eur (5 479,82 Lt) kompensaciją už ieškovo patirtas išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo 1997 m. birželio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio ieškovas ir trečiasis asmuo Ž. G. žodinės panaudos sutarties pagrindu naudojosi dalimi atsakovams O. S. ir L. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklausantis butas yra keturių kambarių, tačiau ieškovas D. G. ir Ž. G. naudojosi dviem kambariais, o virtuve, koridoriumi, vonia ir tualetu naudojosi bendrai su atsakovais. Kartu su ieškovu ir trečiuoju asmeniu gyveno ir du jų nepilnamečiai vaikai. Atsižvelgiant į tai, tarp atsakovų, kaip buto savininkų, bei D. G. ir Ž. G., kaip dalies buto naudotojų, susiklostė panaudos teisiniai santykiai, todėl šiems santykiams turi būti taikomos panaudos ir nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 6.501 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkui pagerinus išsinuomotą daiktą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Ieškovas D. G. ir Ž. G. 2004-03-16 atsakovų sutikimu pakeitė atsakovams priklausančio buto senas lauko duris naujomis, kurias įgijo išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, iš viso sumokėdami 467,15 Eur. 2006-07-18 atsakovų sutikimu pakeitė atsakovams priklausančio buto virtuvės ir dviejų kambarių senus langus naujais. Buvo pakeistos trys vidinės ir dvi išorinės palangės, dėl to patyrė 961,54 Eur išlaidų. 2008 metais atsakovams pritariant užsakė, nupirko ir sumontavo atsakovams priklausančio buto virtuvėje naujus baldus, dėl ko patyrė 1 650,83 Eur išlaidų. 2008-06-14 atsakovams pritariant nupirko ir sumontavo vandens valymo sistemą ROS SPURE, patirdami 1 176,61 Eur išlaidų. Vandens valymo sistema nuosavybės teise priklausė D. G. ir Ž. G.. Be ieškovo ir trečiojo asmens vandens valymo sistemą naudojo ir jų nepilnamečiai vaikai bei atsakovai, todėl tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kaip vandens valymo sistemos savininkų, bei atsakovų, kaip vandens valymo sistemos naudotojų, susiklostė kilnojamojo daikto panaudos teisiniai santykiai. Pagal UAB „Krištoliniai vandenys“ pateiktus duomenis, aptarnaujant sumontuotą sistemą, buvo atlikti penki filtrų keitimai iš viso už 283,83 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vandens valymo sistema buvo bendrai naudojama iš viso šešių asmenų, sistemos eksploatacijos išlaidos, neskaičiuojant įrangos amortizacijos, vienam asmeniui sudarė 47,30 Eur, o atitinkamai dviem atsakovams 94,61 Eur per visą naudojimo laikotarpį. Kadangi ieškovas D. G. ir trečiasis asmuo Ž. G. visas nurodytas išlaidas patyrė būdami santuokoje iš bendrų pinigų, preliminariai kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį reikalavimo sumokėti kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo D. G. atsakovei O. S. 462,73 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 9,04 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teismas nustatė, jog ieškovas D. G. ir trečiasis asmuo Ž. G., kuri yra atsakovų duktė, buvo susituokę ir atsakovai nuo 1997 m. birželio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio gera valia leido ieškovui ir trečiajam asmeniui, kartu su nepilnamečiais vaikais gyventi savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad, atsakovams gera valia leidus ieškovui ir jo šeimai tam tikrą laiką gyventi atsakovams priklausančio buto dalyje, tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, todėl atsakovai turi atlyginti dalį ieškovo turėtų buto pagerinimo ir vandens filtravimo įrenginio eksploatavimo išlaidų. Teismas pažymėjo, jog ne kiekvienas leidimas kitam asmeniui ar asmenims tam tikrą laiką gyventi kartu savininkui priklausančiame bute, yra prilyginamas CK 6.629 straipsnyje numatytos panaudos sutarties sudarymui. Pagal CK 6.629 straipsnį panaudos sutartimi yra laikomas tiktai toks susitarimas, kuriuo panaudos davėjas perduoda panaudos gavėjui daiktą valdyti, o ne tik leidžia juo naudotis. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovai ieškovui ir trečiajam asmeniui buvo perdavę savo buto dalį valdyti, o ne tik leidę šioje buto dalyje tam tikrą laiką gyventi. Be to, net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų susiklostę panaudos teisiniai santykiai, ieškovui, kaip panaudos gavėjui, pagal CK 6.636 straipsnį būtų tekusi pareiga išlaikyti jam perduotą buto dalį, taip pat daryti šios buto dalies einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas išlaikymo išlaidas. Ieškovas civilinėje byloje neįrodė aplinkybės, kad jis už visą laikotarpį, kurį gyveno atsakovams priklausančioje buto dalyje, proporcingai apmokėjo visas šios nekilnojamojo daikto dalies išlaikymo išlaidas, o aplinkybės, kad buto langų ir išorinių durų keitimas nagrinėjamu atveju nepatenka į einamojo ir kapitalinio remonto sąvokas, ieškovas byloje net neįrodinėjo. Be to, teismas sprendė, jog byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų buvusi sudaryta rašytinė panaudos sutartis. Kadangi ieškovas nesilaikė CK jam suponuotos pareigos panaudos sutartį sudaryti rašytine forma, pareiškęs teisme ieškinį dėl dalies buto pagerinimo ir vandens filtravimo įrenginio eksploatavimo išlaidų priteisimo iš atsakovų, jis byloje privalėjo įrodyti ne tik tą aplinkybę, kad atsakovai savo buto pagerinimų norėjo, jų siekė ir su buto pagerinimais iš anksto sutiko, bet ir tą aplinkybę, kad dėl mokėjimo už pagerinimus pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį nebuvo susitarta kitaip. Tokių aplinkybių ieškovas civilinėje byloje neįrodė. Nei atsakovai, nei trečiasis asmuo, nei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, nei į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai tokių, vien tiktai ieškovo nurodomų aplinkybių nepatvirtino. Be to, ieškovo nurodomi buto pagerinimai buvo atlikti visų pirma pačio ieškovo ir jo sutuoktinės bei jų nepilnamečių vaikų patogumų padidinimui, kaip ir vandens filtravimo įrenginio, kuris nutraukiant ieškovo ir trečiojo asmens santuoką buvo priteistas ieškovui, įsigijimas. Juo labiau ieškovas civilinėje byloje neįrodė aplinkybių, kad buto pakeitimų ir vandens filtravimo įrenginio įsigijimo atsakovai siekė, ketindami kaip nors prie to prisidėti finansiškai, o ne paprasčiausiai neprieštaraudami, jog kartu gyvenanti jų dukros šeima pasigerintų savo gyvenimo sąlygas savo pačių lėšomis ir savo pačių finansine rizika, nors savo lėšomis atsakovai tokių pakeitimų niekada nebūtų darę. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybę, jog už buto pakeitimus ir vandens filtravimo įrenginio įsigijimą bei eksploatavimą atsakovai niekada nėra žadėję ieškovui ar trečiajam asmeniui kaip nors atsilyginti, teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Pagrįsdamas savo reikalavimus, nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Teismas, tvirtindamas, kad tarp šalių panaudos teisiniai santykiai neatsirado, nes ieškovas su trečiuoju asmeniu dalimi buto tik naudojosi, be ne valdė, nenurodė, kokie santykiai tokiu atveju tarp šalių atsirado ir kokios teisės normos juos reglamentuoja. Kvalifikuoti šalių teisinius santykius yra teismo, o ne šalių pareiga. Kad ieškovas naudojo atsakovams priklausančio buto dalį, byloje atsakovai neginčijo, o ir teismas pripažino šią faktinę aplinkybę esant nustatytą. Teisė valdyti daiktą turi būti suprantama, kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį ir ūkinį poveikį. Gyvendamas atsakovų bute, ieškovas neabejotinai darė fizinį poveikį ne tik jam perduotai buto daliai, bet ir bendrai naudojamoms patalpoms. Fizinis poveikis pasireiškė langų pakeitimu ieškovui perduotuose kambariuose ir virtuvėje, įėjimo į butą durų pakeitimu ir virtuvės baldų, kurie buvo pagaminti specialiai pritaikant konkrečiai vietai, pakeitimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovų, kaip buto savininkų, bei ieškovo D. G. ir trečiojo asmens Ž. G., kaip dalies buto naudotojų, susiklostė panaudos teisiniai santykiai.
2) Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse yra apibrėžtos kapitalinio ir paprastojo remonto sąvokos. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Tuo tarpu statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Remiantis šiomis teisės normomis galima tvirtinti, kad bet koks nekapitalinis remontas, taip pat langų ir durų pakeitimas atsakovams priklausančiame bute, neabejotinai atitinka einamojo remonto sąvoką. Virtuvės baldų pakeitimas taip pat turėtų būti pripažintas einamuoju remontu, kadangi seni baldai, buvę pritaikyti atsakovų virtuvei, buvo pakeisti naujais baldais, kurie buvo gaminti pagal specialų užsakymą ir sumontuoti atsižvelgiant į virtuvės matmenis, dujų prievadą (viryklę) ir santechnikos mazgus – kriauklę. Iš to darytina išvada, kad ieškovas šiais veiksmais įvykdė savo kaip panaudos gavėjo pareigą daryti einamąjį remontą. Pagal CK 6.501 straipsnio nustatytą reglamentavimą, nuomininkas, pagerinęs išsinuomotą daiktą su nuomotojo leidimu, turi teisę į turėtų būtinų išlaidų atlyginimą. Reiškia, nuomotojas, kaip ir panaudos davėjas, neturi teisės gauti naudos iš nuomininko atlikto daikto pagerinimų, nebent pagerinimai atlikti be jo sutikimo ir jų neįmanoma atskirti be žalos daiktui. Neigiant nuomininko teisę gauti išlaidų atlyginimą už nuomotojo sutikimu padarytą daikto einamąjį remontą, būtų paneigtas nuomos sutarties turinys (CK 6.477 str. 1 d.). Analogiškai turėtų būti aiškinami ir panaudos teisiniai santykiai. Atsakovai, perduodami ieškovui neatlygintinai naudotis buto dalimi, pasibaigus panaudos sutarčiai turėjo teisę reikalauti grąžinti jiems daiktą tokios būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti faktą, jog jis, gyvendamas atsakovams priklausančio buto dalyje, proporcingai prisidėjo prie buto išlaikymo išlaidų, tačiau to neįrodė. Ieškovas visą laiką apmokėdavo komunalinių patarnavimų ir kitas su atsakovų buto eksploatacija susijusių išlaidų sąskaitas, tai jis patvirtino teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, bet rašytinių įrodymų teismui neteikė, nes byloje pakako kitų įrodymų patvirtinti tarp bylos šalių susiklosčiusius panaudos teisinius santykius (pvz., einamųjų remontų darymas). Atsakovų pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo taip pat pripažino, kad komunalinius mokesčius mokėdavo su atsakovais per pusę. Jei teismui kilo abejonių dėl buto išlaidų paskirstymo, teismas, laikydamasis CPK 8 straipsnyje deklaruoto teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis principo, bei imdamasis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, galėjo šias faktines aplinkybes išsiaiškinti, užduodamas papildomus klausimus arba pasiūlydamas pateikti papildomus įrodymus. Be to, nuomos ar panaudos sutarčių pagrindu naudojamo daikto išlaikymo išlaidos negali apimti išlaidų einamajam ar kapitaliniam remontams atlikti. Pagal panaudos teisinių santykių prasmę panaudos davėjas neturi teisės reikalauti grąžinti jam pagerintą daiktą, nebent šalys iš anksto būtų taip susitarusios. Kita vertus, jei panaudos sutarties šalys susitaria, kad pasinaudojęs daiktu panaudos gavėjas turi jį grąžinti suremontuotą ar kitaip pagerintą, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normas būtų laikoma, kad panaudos davėjas gavo pajamas natūra, o pajamų gavimas už perduoto daikto naudojimą atitiktų ne panaudos, bet nuomos teisinių santykių prasmę. Tai reiškia, kad daikto išlaikymo išlaidos apima tik tuos panaudos gavėjo veiksmus, kuriais jis siekia užtikrinti normalų daikto dėvėjimąsi sutarties galiojimo laikotarpiu.
4) Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovai su ieškovo padarytais pagerinimais nesutiko. Remiantis ieškovo paaiškinimais ir visuma byloje nustatytų aplinkybių labiau tikėtina, kad toks sutikimas buvo, nei kad jo nebuvo, kadangi visi pagerinimai nebuvo atlikti vienu metu, todėl jeigu buto lauko durys 2004 metais būtų ieškovo pakeistos be atsakovų sutikimo ir dėl to būtų kilęs konfliktas, nelabai tikėtina, kad ieškovas būtų ryžęsis po dvejų metų pakeisti langus, o dar po dviejų – uošvio rankų darbo virtuvės baldus. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovų ir jų pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens paaiškinimai apie tas pačias aplinkybes iš esmės skiriasi. Atsakovai tvirtino, kad visus pagerinimus ieškovas atliko jiems iš anksto nežinant ir apie juos atsakovai sužinodavo tuomet, kai jie jau būdavo atlikti. Tuo tarpu trečiasis asmuo aiškino, kad iš anksto informuodavo atsakovus apie ketinimus gerinti būstą, tačiau šie prieštaraudavo. Esant tokiems paaiškinimų nesutapimams bei atsižvelgiant į atsakovų ir trečiojo asmens artimus giminystės ryšius, jų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, o svarbios bylos aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos vertinant faktų ir duomenų visumą. Esant įstatyme nustatytai panaudos gavėjo pareigai daryti einamąjį ir kapitalinį remontus, panaudos davėjas, perduodamas daiktą, tuo pačiu duoda sutikimą remontams atlikti. Tai reikštų, kad atsakovai negalėjo iš esmės prieštarauti ieškovo atliekamiems remonto darbams – jeigu einamąjį remontą reikėjo atlikti, jį pagal įstatymą turėjo atlikti ieškovas, o jei atsakovai nebūtų su tuo sutikę, jie patys būtų privalėję atlikti remontą arba nutraukti panaudos sutartį.
5) Nepagrįstas teismo argumentas atmesti ieškinį dėl to, kad atsakovų buto pagerinimai buvo atlikti visų pirma paties ieškovo ir jo sutuoktinės bei jų nepilnamečių vaikų patogumų padidinimui. Visais atvejais, kai nuomininkas ar panaudos gavėjas atlieka nuomojamo buto einamąjį remontą ir toliau juo naudojasi, galima tvirtinti, kad jis remontą darė pirmiausia dėl savęs. Tačiau toks tvirtinimas neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant remonto išlaidų kompensavimo klausimą. Panaudos sutartis pirmiausia reiškia tai, kad daikto savininkas perduoda daiktą kitam asmeniui valdyti ir naudotis neatlygintinai. Tačiau panaudos santykiams pasibaigus, daiktą naudojęs asmuo neprivalo grąžinti savininkui suremontuoto daikto, jei daiktas buvo dėvėtas normaliomis sąlygomis.
6) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi faktu, kad vandens filtravimo įrenginys, nutraukiant ieškovo ir trečiojo asmens santuoką, buvo priteistas ieškovui. Ieškovas neprašė teismo priteisti iš atsakovų įrenginio įsigijimo išlaidų dalies, todėl nėra svarbu, kad įrenginys yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Įrenginys buvo sumontuotas ant atsakovams priklausančiame bute esančio vandentiekio vamzdžio. Vartodami vandenį, visi buto gyventojai naudojosi pagerinta vandens kokybe. Eksploatuojant įrenginį buvo privalu periodiškai keisti filtrus. Todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų proporcingai apskaičiuotą dalį įrenginio išlaikymo išlaidų. Teismui buvo pateikti visi įrodymai, patvirtinantys išlaidų dydį. Todėl atsakovai, sutikę vartoti pagerintos kokybės filtruotą vandenį, bei visą įrenginio eksploatacijos laikotarpį naudojęsi juo, privalėjo prisidėti prie išlaidų.
7) Teismo išvada, kad ieškovas civilinėje byloje neįrodė aplinkybių, jog buto pagerinimų ir vandens filtravimo įrenginio įsigijimo atsakovai siekė, ketindami kaip nors prie to prisidėti finansiškai, nepagrįsta. Ieškovas buvo santuokoje su atsakovų dukra, gyveno viename bute, tarp šalių tuo metu buvo susiklostę artimi santykiai. Vien tik dėl šių asmeninių aplinkybių ieškovas nereikalavo iš atsakovų pažado ar realaus prisidėjimo prie išlaidų. Bet kuriuo atveju, ieškovas neatsisakė savo teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo ir išsaugojo dispozityviškumo principu grindžiamą teisę reikšti ieškinį arba jo nereikšti.
Atsiliepimas
Atsakovai O. S. ir L. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą pagrįstai sprendė, kad ieškovas civilinėje byloje neįrodė, jog atsakovai savo buto pagerinimų norėjo, jų siekė ir su buto pagerinimais iš anksto sutiko, bei tai, kad dėl mokėjimo už pagerinimus pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį nebuvo susitarta kitaip. Ieškovui ir trečiajam asmeniui atsakovai jokio sutikimo dėl buto lauko durų, langų ar virtuvės baldų keitimo niekuomet nebuvo davę nei žodžiu, nei raštu. Apie planuojamus atlikti darbus su jais niekas nesitarė ir neatsiklausė. Ieškovas savavališkai pakeitė buvusius dviejų kambarių ir virtuvės langus plastikiniais atsakovams apie tai nieko nesakęs ir būtent tuo metu, kai pastarieji buvo išvažiavę gyventi į sodą. Ieškovas pakeitė langus būtent tuose kambariuose, kuriais naudojosi jis pats ir jo nepilnamečiai vaikai. Tuo tarpu patį faktą, kad langai bute yra pakeisti atsakovai sužinojo tik praėjus kuriam laikui. Po to, kai jie sužinojo, kad be jų leidimo buvo pakeisti virtuvės baldai, namuose kilo konfliktas. Tuo tarpu buto lauko durys buvo pakeistos, nors atsakovai dėl to taip pat prieštaravo. Aplinkybę, kad ketinama keisti lauko duris atsakovai sužinojo tik tuomet, kai atvažiavę įmonės darbuotojai jau rengėsi jas pakeisti. Minėtuosius darbus ieškovas atlikinėjo siekdamas pagerinti savo šeimos, t. y. žmonos ir nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantas taip pat netinkamai interpretuoja įstatymą nurodydamas, kad panaudos santykiuose panaudos davėjas, perduodamas daiktą, tuo pačiu duoda sutikimą remontams atlikti, todėl atsakovai šiuo atveju iš esmės negalėjo prieštarauti ieškovo atliekamiems remonto darbams. Toks įstatymo interpretavimas ne tik, kad yra netinkamas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, tačiau iš esmės paneigia atsakovų teisę į nuosavybę ir jos neliečiamumą. Be to, nuo ieškovo nurodytų darbų atlikimo praėjo maždaug šešeri - aštuoneri metai, todėl šiuo atveju ieškovas visiškai neįvertina daiktų nusidėvėjimo, todėl neaišku, kuo remiantis ieškovas daro išvadą, jog, praėjus šešiems - aštuoniems metams nuo savavališkai atliktų darbų, galima daryti išvadą, kad tariami pagerinimai šiuo metu aplamai egzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, prašo priimti į bylą naujus įrodymus – mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, kad ieškovas, gyvendamas atsakovų bute, prisidėjo prie buto išlaikymo išlaidų. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas būtinybę pateikti šiuos naujus įrodymus grindžia tuo, kad jis nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovas turėjęs įrodyti faktą, kad jis proporcingai prisidėjo prie buto išlaikymo išlaidų, tačiau to neįrodė, kadangi teismas turėjo pasiūlyti jam pateikti papildomus įrodymus. Kolegija sprendžia, kad aplinkybės dėl ieškovo prisidėjimo prie buto išlaikymo išlaidų nebuvo ginčo dalyku, kadangi tokio reikalavimo atsakovai byloje nebuvo pareiškę, ir nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas tik klausimas dėl kompensacijos už ieškovo patirtas išlaidas buto pagerinimams atlikti priteisimo. Todėl nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė paminėtą išvadą, kad ieškovas neįrodė prisidėjimo prie buto išlaikymo fakto, tačiau tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir šios aplinkybės byloje nenustatinėtinos, dėl ko nauji šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai nepriimtini į bylą.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
Byloje kilo ginčas dėl buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, kai ieškovas naudojosi atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto dalimi jiems sutinkant ir gyvendamas jį pagerino – pakeitė lauko duris, dviejų naudojamų kambarių ir virtuvės langus ir palanges, pakeitė virtuvės baldus bei įrengė vandens filtravimo sistemą bute, kuria naudojosi ir atsakovai. Ieškovas prašė priteisti 5 479,82 Lt (1587,07 Eur) kompensaciją už jo turėtas išlaidas buto pagerinimams, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad ieškovas neįrodė, jog buvo sudaryta panaudos sutartis, be to, jei ir būtų susiklostę panaudos santykiai, ieškovas privalėjo atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą, o ieškovas neįrodė, kad pagerinimus atliko su atsakovų sutikimu. Ieškovas, ginčydamas nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad tarp šalių vis tik buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, o šalių paaiškinimai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagerinimai atlikti atsakovams sutinkant.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė Ž. G., kuri yra atsakovų duktė, bei jų nepilnamečiai vaikai, atsakovams gera valia sutikus, nuo 1997 m. birželio mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio gyveno atsakovų bute, jame atsakovai naudojosi dviem kambariais iš 4 bute esančių ir bendrai su atsakovais virtuve, koridoriumi, vonios ir tualeto patalpomis. Nors apylinkės teismas, nustatęs tokias faktines bylos aplinkybes, šalių santykių nekvalifikavo, kaip susiklosčiusių panaudos santykių, tačiau ir apskritai neįvardijo, kokie santykiai tuomet tarp šalių susiklostė, t. y. faktiškai neįvykdė pareigos kvalifikuoti teisinius santykius, nors atmesdamas ieškinį vis tik rėmėsi panaudos ir nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Kadangi šalys neginčijo nurodytų aplinkybių, todėl iš esmės nėra ginčo dėl tarp šalių susiklosčiusių faktinių santykių, o šios aplinkybės patvirtina, kad tai atitinka panaudos teisinius santykius. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovas neįrodė, kad buto dalis jam buvo perduota valdyti, tačiau CK 4.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto valdymu yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas valdė jam perduotą atsakovų buto dalį ir ja naudojosi. Todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurių šalys neginčija, laikytina, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Nors panaudos teisiniams santykiams taikytino CK 6.478 straipsnio 1 dalis (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau nėra numatyta, kad šios formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, o tarp šalių ginčo dėl nurodyto žodinio susitarimo – buto dalies panaudos nėra. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių nesiejo panaudos teisiniai santykiai, tačiau teismas, atmesdamas ieškinį iš esmės rėmėsi tinkamomis daikto pagerinimus, jį išsinuomojus ar naudojantis neatlygintinos panaudos pagrindu, reglamentuojančiomis normomis.
Dėl ieškovo teisės į išlaidų, turėtų buto pagerinimams atlikti, atlyginimo
Panaudos gavėjo pareigas perduoto jam valdyti ir naudoti daikto atžvilgiu nustato CK 6.636 straipsnis, kuriame numatyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Be to, panaudos santykiams taikytino CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita, 2 dalyje – kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti, o 3 dalyje – kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Ieškovo atlikti darbai – lauko durų, langų, palangių, virtuvės baldų pakeitimas laikytini atsakovų buto pagerinimais, todėl teismas pagrįstai, atmesdamas ieškinį, rėmėsi CK 6.501 straipsnio reikalavimais. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Įstatymo taip pat nenustatytas leidimo turinys. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Vis tik iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti.
Kolegija sutinka su teismo sprendimo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai iš anksto sutiko ir leido daryti ieškovui pagerinimus bei sutiko už juos apmokėti. Atsakovai tik nereikalavo iš ieškovo, kad po jo atliktų pagerinimų būtų atstatyta pradinė buto būsena, nes tai būtų neracionalus ir neekonomiškas sprendimas. Vien ieškovo nurodytų prielaidų, kad pagerinimo darbai buvo atlikti per keletą kartų ir nėra duomenų, kad dėl to būtų kilęs konfliktas, nepakanka nuspręsti, jog ieškovas buvo gavęs atsakovų leidimą atliktiems buto pagerinimams. Kolegija neįžvelgia prieštaravimų tarp atsakovų ir trečiojo asmens Ž. G. paaiškinimų, nes jie iš esmės patvirtina aplinkybę, kad atsakovai nedavė sutikimo (leidimo) atlikti buto pagerinimus arba jiems prieštaravo, kaip paaiškino trečiasis asmuo Ž. G., o ieškovas priešingai neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo atliktų pagerinimų negalima pripažinti einamuoju remontu, nes ieškovo atliktų darbų tikslas buvo ne suremontuoti langus, duris ar baldus, bet juos iš esmės pagerinti, t. y. pakeisti geresnės kokybės daiktais. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Ieškovas, neįrodęs, kad pagerinimus atliko turėdamas buto savininkų (atsakovų) leidimą, juos atlikdamas veikė savo nuožiūra, taip pat, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, savo interesais bei savo rizika, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti jų išlaidas.
Dėl vandens filtravimo įrenginio išlaikymo išlaidų priteisimo
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų proporcingą jo įsigytos vandens filtravimo įrangos filtrų keitimo išlaidų, kaip šio daikto išlaikymo išlaidų, dalį, kadangi ieškovui įrengus šią sistemą ja naudojosi ir atsakovai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vandens filtravimo įrenginys ieškovo ir trečiojo asmens Ž. G. santuokos nutraukimo byloje buvo priteistas ieškovui, o atsakovai nedavė išankstinio sutikimo prisidėti prie jo įsigijimo išlaidų. Apeliantas teigia, kad jis neprašė padengti proporcingą vandens filtravimo sistemos įsigijimo išlaidų dalį, bet prašė priteisti proporcingą šios sistemos eksploatavimo, t. y. jos išlaikymo išlaidų dalį, kadangi šį kilnojamąjį daiktą panaudos pagrindu perdavė naudotis atsakovams. Tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad būtent ieškovas panaudos pagrindu valdė ir naudojosi atsakovams priklausančia buto dalimi, kurią pagerindamas įrengė vandens filtravimo sistemą, tai laikytina buto pagerinimu, kuris gali būti atskiriamas be žalos butui (CK 6.501 straipsnio 2 dalis), todėl nėra jokio pagrindo reikalauti atlyginti jo išlaikymo išlaidų. Ieškovas vandens filtravimo sistemą įrengė be atsakovo išankstinio leidimo ir sutikimo, todėl negalima pripažinti, kad vandens filtravimo sistema buvo perduota naudotis atsakovams panaudos sutarties pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apelianto turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir atstovavimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovų prašymas priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidas negali būti patenkintas visa apimtimi, kadangi byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina tik 100 Eur sumokėjimą, kuriuos pagal kvitą sumokėjo atsakovė O. S.. Todėl iš ieškovo atsakovei O. S. priteistinos 100 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. S. (duomenys neskelbtini) 100 Eur atstovavimo išlaidas.
Priteisti iš ieškovo D. G. valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 4,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.