Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2022-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-561-1010/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
e1-561-1010/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07153-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
V. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-561-1010/2022Proceso Nr. 1-01-1-07153-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Valdo Grabausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, nedirbantis, paskutinis teistumas:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2000 eurų) bauda. 2020 m. lapkričio 16 d. bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. smurtaudamas nežymiai sužalojo sveikatą savo šeimos nariui, t. y. jis 2022 m. kovo 1 d. apie 12.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą sugyventinės D. B. atžvilgiu, abiejų rankų delnais vienu metu sudavė po vieną smūgį į vienos ir kitos pusės veido sritį bei suėmęs už nukentėjusiosios kaklo ją smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai odos įdrėskimą sprando kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai, ir parodė, kad 2022 metų kovo mėn. pradžioje, tikslaus laiko neprisiminė, jis atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklausė D. B., t. y. moteriai su kuria kartu pragyveno kaip šeima virš 20 metų, susilaukė vaikų. Neprisiminė, ar į butą atvyko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar ne. Pas D. nuvyko norėdamas su ja pasikalbėti apie jų santykius, buvo piktas, nes ją kaltino dėl jų santykių baigties, nurodė, kad kartu nebegyvena nuo 2022 metų sausio mėn. Buto duris atidarė D.. Kiek prisiminė, vaikų bute nebuvo. Tarp jo ir D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu, jis nesusitvardė bei rankomis suėmė už jos kaklo siekdamas, kad ji nusiramintų ir nebešauktų. Neprisiminė ar D. sudavė į veidą, tačiau, jei D. taip nurodė, ja tiki ir dėl to prisipažino. Sutiko, kad dėl jo veiksmų D. galėjo patirti fizinį skausmą. Po to, kai D. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kiek prisiminė, D. išėjo iš namų. Netrukus iš namų išėjo ir jis. Kurį laiką su D. nebendravo. Nurodė, kad jautėsi pavargęs, irzlus, turi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl, galimai dėl to užsipuolė D.. Labai dėl to gailėjosi, jos atsiprašė (b. l. 105-107 ).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji D. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. apie 12.40 val., jai būnant namuose, adresu(duomenys neskelbtini)., išgirdo durų skambutį. Priėjusi prie durų, jas atrakino ir atidarė, nes galvojo, kad į namus grįžo jos vaikas, tačiau pamatė, kad už durų stovėjo jos buvęs sugyventinis V. U., kuris bandė patekti į butą. Ji bandė jo neįleisti, tačiau sugyventinis vis tiek įėjo į butą, teigdamas, kad jam reikia pailsėti, nes šis yra nemiegojęs. Tačiau ji jam kartojo, kad šis išeitų iš buto, tačiau V. U. ją nustūmė į svetainę ir pastūmė ją ant sofos. Jai bandant atsistoti nuo sofos, šis šaukė ir abiem rankomis delnais trenkė jai į dešinės ir kairės pusės veido sritį, vėliau paėmęs ją už kaklo bandė smaugti. Dėl šių buvusio sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Tuomet ji V. U. sakė, kad šis nurimtų, nes tuojau pat turi grįžti namo vaikas. Jiems toliau konfliktuojant į duris pasigirdo durų skambučio garsas ir ji nuėjusi prie durų pamatė, kad namo grįžo jos vaikas, su kuriuo iš kart laiptais nusileido į lauką, kur iškvietė policiją. Buvęs sugyventinis supratęs, kad ji kviečia policiją, iš buto pasišalino ir išeidamas lauke prie laiptinės pagrasino, kad visus užmuš. Buvęs sugyventinis jai grasino ne pirmą kartą, todėl ji bijojo, kad jo grasinimai gali būti realūs.

Papildomai apklausta D. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. U., yra vyras su kuriuo kartu pragyveno kartu 24 metus, vedė bendrą ūkį, susilaukė dviejų vaikų, kuriuos kartu augino. Santuokos sudarę nebuvo, tačiau ji jį laiko artimu žmogumi, su kuriuo pragyveno daug metų, turi vaikų. Jų santykiai pašlijo nuo 2021 metų pabaigos, pradėjo nebesutarti, todėl V. išėjo iš namų, nuo to laiko jie kartu nebegyvena. Nuo to laiko su V. bendravo mažai, jis labai pasikeitė, tapo agresyvus, piktas. Pabrėžė, kad tai ne pirmas kartas, kai V. prieš ją smurtavo, jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 2015 m. dėl jo smurto prieš ją, tačiau po to karto susitaikė, bandė gyventi kartu toliau. 2022 m. kovo 1 d. bute, kuriame ji gyvena su savo vaikais, (duomenys neskelbtini)., V. smurtas prieš ją, sukėlė jai fizinį skausmą. Ji pradėjo V. bijoti, nebenori jo matyti ir bendrauti. Žinojo, kad V. gyvena asocialų gyvenimą, niekur nedirba, nebendrauja nei su ja ir vaikais, nei su savo tėvais. Butas, esantis (duomenys neskelbtini)., yra registruotas jos vardu, įsigytas už jos santaupas, o V. prisidėjo tik maža dalimi. Minėtame bute, gyvena ji su vaikais, V. šiame bute nebegyvena ( b. l. 28-31 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matyti (duomenys neskelbtini) aukštų blokinis namas, kurio laiptinės rytų pusėje. Priėjus prie namo trečios laiptinės, žiūrint iš kairės pusės, matyti žalios spalvos, kodines laiptinės durys, pro kurias įėjus ir laiptais pakilus į ketvirtą namo aukštą, priešais matyti, šarvuotos, medžio tipo durys. Pro kurias įėjus pateko į (duomenys neskelbtini) buto koridorių, kuriame pasisukus į kairę pusę, matyti uždarytos, baltos spalvos medinės durys su stiklo paketu, pro kurias įėjus pateko į svetainę. Svetainėje pasisukus į dešinę pusę, prie svetainės šiaurinės sienos, matyti pastatyta pilkos spalvos sofa, ant kurios sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą, įvykiui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nematyti. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebėta (b. l. 2).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus D. B. jokių akivaizdžių sužalojimų nenustatė ( b. l 24-25)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. padarytas odos įdrėskimas sprando kairėje, kas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 47).

Iš įvykio vietos filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams duris atidarė moteris vėliau prisistačiusi D. B. vardu. Moteris nurodė, kad įėjo į butą sugyventinis, ir ją sumušė. Nurodė, kad po įvykio išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Paaiškino įvykio aplinkybes, kad įėjęs į butą buvęs sugyventinis trenkė jai per veidą, patikslino, kad smūgis buvo suduotas delnu, vėliau bandė už kaklo griebti, smūgio sudavimo metu ji jautė skausmą. Nurodė, kad su sugyventiniu kartu negyvena nuo gruodžio mėnesio. Alkotesteriu patikrinus moters blaivumą, nustatyta 0,00 prom. blaivumas. Taip pat moteris nurodė, kad su sugyventiniu gyveno 24 metus, butas, kuriame gyveno, priklauso jai (b. l 54-55).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog paties kaltinamojo V. U. parodymais, kuriais jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuosekliais nukentėjusiosios D. B. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos ir kitais apžiūrų protokolais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. U. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei ir ją nežymiai sužalojo, tai yra jis 2022 m. kovo 1 d. apie 12.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą sugyventinės D. B. atžvilgiu, abiejų rankų delnais vienu metu sudavė po vieną smūgį į vienos ir kitos pusės veido sritį bei suėmęs už nukentėjusiosios kaklo ją smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai odos įdrėskimą sprando kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo V. U. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo šeimos narę - sugyventinę D. B., kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis V. U. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptą į kito žmogaus sveikatą, jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. B.. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis V. U. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam V. U. už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant numatytą didesnį nei minimalų, tačiau vidurkio nesiekiantį bausmės dydį. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 121-122).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. U. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina (b. l. 108-111).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. U. paskirti galutinę –20 parų arešto bausmę.

Išaiškinti M. B., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuteistasis arešto bausme, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lina Šakarnienė