Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 34 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę 5 metams bei turto konfiskavimas;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 40 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams bei turto konfiskavimas;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metams bei automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. 2023 m. liepos 9 d. apie 14.05 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Kauno rajone, Vilkijos apylinkių sen., (duomenys neskelbtini) kaime (kelyje (duomenys neskelbtini)) iki pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini)numeriu, vairavo kelių transporto priemonę – motorolerį ,,Honda Dio“, be valstybinių numerių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“ Nr. ARKB-0348, 14.35 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.

Be to, K. G., žinodamas, kad jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 16 d., kartu su bausme yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, nevykdydamas šio draudimo 2023 m. liepos 9 d. apie 14.05 val. Kauno rajone, Vilkijos apylinkių sen., (duomenys neskelbtini) (kelyje (duomenys neskelbtini)) iki pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, vairavo motorinę transporto priemonę - motorolerį ,,Honda Dio“, be valstybinių numerių, tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis K. G. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 46), kurio patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 30 d., ir užfiksuotas 2023 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame kaltinamasis K. G. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais ir matomas jo ranka darytas įrašas ,,sutinku“ (b. l. 44). Transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu faktą taip pat patvirtina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės vairavimą, liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. K. G. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: išgėręs alaus sėdo už vairo, nors nebuvo jokios būtinybės vairuoti.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis K. G. 2023 m. liepos 9 d. apie 14.05 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Kauno rajone, Vilkijos apylinkių sen., (duomenys neskelbtini) (kelyje (duomenys neskelbtini)) iki pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, vairavo kelių transporto priemonę – motorolerį ,,Honda Dio“, be valstybinių numerių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“ Nr. ARKB-0348, nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis K. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš 2023 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. liepos 9 d. tikrinant kaltinamajam K. G. neblaivumą, jam 14.19 val. pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, 14.35 val. antrojo patikrinimo metu – 1,59 promilių neblaivumas. Kaltinime buvo nurodyti abu kaltinamajam nustatyti neblaivumo laipsniai. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad K. G. buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, paliekant tik aplinkybę, kad 14.35 val. nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Tai nekeičia kaltinamajam K. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, taip pat ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas K. G. dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, pasitvirtino.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2023 m. gegužės 16 d., K. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tačiau kaltinamasis K. G., ignoruodamas jam nustatytą draudimą, 2023 m. liepos 9 d. apie 14.05 val. Kauno rajone, Vilkijos apylinkių sen., (duomenys neskelbtini) (kelyje (duomenys neskelbtini)) iki pastato, pažymėto 8-uoju numeriu, vairavo motorinę transporto priemonę - motorolerį ,,Honda Dio“, būdamas neblaivus. Šiais savo veiksmais jis vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog K. G. buvo žinoma, apie tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimų sistemingumą, tačiau nagrinėjant bylą ištirti įrodymai K. G. padarytą baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi pažeidimą leidžia vertinti kaip piktybinį dėl žemiau pateikiamų motyvų.

Nagrinėjant bylą ištirti įrodymai K. G. vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę leidžia vertinti kaip piktybinį – pats kaltinamasis pripažino, kad jau penktą kartą yra teisiamas už vairavimą būnant neblaiviu. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pažeidė praėjus tik kiek daugiau nei vienam mėnesiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, kaltinamasis K. G. baudžiamojo poveikio priemonės laikymąsi jis pažeidė darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. tokį patį nusikaltimą, už kurį jam kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu ir buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo padaryto pažeidimo piktybiškumą rodo ir tai, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. K. G. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį bei jos atlikimo tvarką, suvokė savo pareigą bei žinojo, kokie padariniai kyla už šių pareigų nevykdymą, suprato, jog nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei neabejotinai suvokė, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas, norėjo taip elgtis. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad K. G. veiksmuose nustatyti visi BK 243 numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, todėl K. G. pripažintinas kaltu ir baustinas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Nors kaltinamasis K. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nurodė, jog gailisi, tačiau teismas kaltinamojo gailėjimąsi vertiną kaip formalų, turint tikslą sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis K. G. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus. Pažymėtina, kad K. G. vairavo neblaivus taip pat ir 2017 m. spalio 9 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2021 m. gruodžio 22 d. bei 2023 m. balandžio 25 d. kaltinamasis nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kas tik patvirtina jo atsakomybės stoką ir abejingumą galimoms kilti pasekmėms. Įvertinęs šių objektyvių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad K. G. savo elgesio kritiškai nevertina ir neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu prisipažinimu jis stengiasi sušvelninti savo padėtį bei dėl padarytų nusikalstamų veikų kylančias neigiamas pasekmes. Todėl teismas kaltinamojo K. G. prisipažinimo dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir jo gailėjimosi nepripažįsta, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl abiejų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad K. G. praeityje teistas 4 kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 80–107), kaltinamasis baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (b. l. 76–77). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (b. l. 68), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 67), tačiau kaltinamasis pateikė ,,R. K.“ 2023 m. liepos 17 d. medicinos dokumentų išrašą apie tai, kad gydosi savo turimą priklausomybę. Kaltinamasis K. G. nuo 2021 m. balandžio 7 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 72–73).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad K. G. yra teisiamas jau penktą kartą už vairavimą esant neblaiviam, tuo tarpu nei baudos, nei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nei realus arešto bausmės atlikimas didesnės įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo – jis toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bausmes parinkti ir paskirti teisingai, K. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinktina bei skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laivės atėmimas, o už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinktina bei skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad tokios bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti K. G., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaltinamajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės terminas, trumpesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinas arešto bausmės terminas ilgesnis, nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi K. G. naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant.

Pripažinus, kad K. G. kelių eismo transporto priemonę – motorolerį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog K. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas motorolerį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors šią teisę yra praradęs. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis K. G. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad K. G. vairavo neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,59 promilės neblaivumas, t. y . vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau net keturis kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kaltinamojo K. G. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paeis bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam K. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 6 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BPK 357 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

K. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas motorolerį ,,Honda Dio“, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo K. G. parodymų bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. D. parodymų matyti, kad nors transporto priemonė – motoroleris ,,Honda Dio“ nėra įregistruotas, tačiau faktinis jo valdytojas-savininkas yra K. G., todėl motoroleris turi būti konfiskuojamas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam K. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121–124) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. G. turtui – motoroleriui ,,Honda Dio“ (b. l. 125–128) paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, su arešto bausme, paskirta už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, subendrinti apėmimo būdu griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę ir kaltinamajam K. G. paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam K. G. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir kaltinamajam K. G. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. G. faktinio sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam K. G. baudžiamojo poveikio priemones:

- 6 (šešis) metus uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos;

- konfiskuoti motorolerį ,,Honda Dio“.

Kaltinamajam K. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. G. turtui – motoroleriui ,,Honda Dio“ palikti galioti iki transporto priemonės konfiskacijos pradžios, o pradėjus transporto priemonės konfiskaciją panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.