Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovams J. S., M. S. dėl nuosavybės teisės gynimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, ieškovė ir atsakovai yra gretimų žemės sklypų savininkai: ieškovei priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r., atsakovams lygiomis dalimis (po ½) priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. (1 t., e. b. l. 31–37). 2017 m. liepos 21 d. atlikus atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad prie šalims priklausančių sklypų ribos atsakovai yra pastatę du statinius – garažą ir malkinę (1 t., e. b. l. 63–64). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į garažą. Duomenys apie malkinę registre neįregistruoti.

12. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad malkinė prie ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos buvo pastatyta 1995 m., jog atsakovai 2016 m. vasarą atliko statybos darbus, kurių metu buvo keičiamos susidėvėjusios malkinės konstrukcijos ir išbetonuotas pagrindas.

13. Darbų atlikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas“ 8.17.5 punkte, 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1–812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 2 punkte, 2 lentelės 17.1 punkte buvo nurodyta, kad pagalbiniai ūkio paskirties pastatai, tarp jų ir kieto kuro sandėlis (malkinė) bei tokio statinio betoninis pagrindas, yra priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių. Taip pat aptariamas klausimas reglamentuojamas ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 5 punkte, 3 lentelės 4.1 punkte. I grupės nesudėtingiems statiniams statyti (rekonstruoti ar remontuoti) nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai (darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1, 3.1 punktai; nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punktas). Naujo statinio statybos ar esamo statinio rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas, jei statinys yra arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos (darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktas, 11 priedo 4 punktas; nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punktas).

14. Aiškindamas nutarties 13 pastraipoje aptartą teisinį reglamentavimą kasacinis teismas nurodė, kad statant naują statinį statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Tokiu atveju gretimo sklypo savininkas neprivalo motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą statybai priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Priešingas šios nuostatos vertinimas paneigtų tokio statinio savininko galimybę tinkamai prižiūrėti teisėtai pastatytą statinį ir disponuoti nuosavybe. Minėta norma taikytina siekiant užtikrinti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, o ne išimtinai apsaugoti gretimo sklypo savininko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012). Rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015). Ši teismų suformuluota taisyklė yra perkelta į nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 8 punktą.

15. Ginčas byloje kilo dėl atsakovų atliktų malkinės statybos darbų teisėtumo. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė įrodinėja, kad atsakovų atlikti darbai turi būti vertinami kaip malkinės rekonstrukcija, kuriai atlikti buvo būtinas ieškovės sutikimas. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovai perstatydami malkinę paslinko ją link ieškovei priklausančio sklypo, taip pažeisdami ieškovės teises. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, jog malkinės dalis patenka į ieškovės sklypo ribas.

16. Įvertinusi į bylą surinktus duomenis apie ginčo malkinės padėtį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti aplinkybę, jog dalis malkinės patenka į ieškovei priklausančio sklypo ribas. Ieškovės pateikta kadastro žemėlapio nuotrauka (1 t., e. b. l. 29), kuria ieškovė grindžia savo poziciją, yra padaryta nenurodant sklypų ribų koordinačių. Kaip teisingai nurodo atsakovai, ieškovės ir atsakovų sklypų ir juose esančių statinių kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre nebuvo tikslinami po 2007 m., iš kadastro žemėlapio nuotraukos nėra aišku, kada ir kokiu pagrindu nuotrauka padaryta. Be to, į bylą pateiktoje situacijos schemoje (1 t., e. b. l. 117) patikrinimą atlikusios Inspekcijos atstovai neužfiksavo, kad malkinė kirstų sklypų ribą, nurodė, jog sklypas riboženkliais nepažymėtas, dėl ko nustatyti tikslią sklypo ribą neįmanoma. Teisėjų kolegija reikšminga pripažįsta aplinkybę, kad 2017 m. liepos 21 d. buvo atlikti atsakovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus parengtame sklypo plane (1 t., e. b. l. 63–64) užfiksuota, jog malkinės kampas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), sutampa su sklypų riba, o kampas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), yra atsakovams priklausančiame sklype netoli sklypų ribos. Būtent šiame plane užfiksuotus duomenis teisėjų kolegija vertina kaip tiksliausius, kadangi dokumentas parengtas specialistų teisės aktuose nustatyta tvarka, remiantis koordinačių sistema, dokumento sudarymo data patvirtina duomenų atitikimą faktinei padėčiai. Kad statinys nekerta sklypo ribos, teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovės sutuoktinis I. Z. (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 4 min. 15 sek. iki 1 val. 19 min. 40 sek.).

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovų sklypo plane (1 t., e. b. l. 63–64) užfiksuoti duomenys paneigia ginčijamame sprendime keliamas abejones dėl to, ar malkinė yra pastatyta arčiau nei 3 metrai nuo ieškovės sklypo ribos. Konstatavus, kad malkinė pastatyta atsakovams priklausančiame žemės sklype mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, svarbu įvertinti, ar statybos darbams atlikti buvo būtinas ieškovės sutikimas. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad malkinė buvo ne rekonstruojama, bet remontuojama, o gretimo sklypo savininko sutikimas reikalingas tik statant naują statinį ar rekonstruojant esamą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalimi, statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Būtent laikančiųjų konstrukcijų ir statinio išorės matmenų pakeitimas leidžia atskirti statinio rekonstravimą nuo Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje apibrėžiamo statinio remonto.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju dėl atliktų darbų nepasikeitė statinio paskirtis, dėl nutarties 13 pastraipoje aptarto statinio teisinio statuso (malkinė priskirta I grupės nesudėtingų statinių grupei) darbams atlikti nebuvo būtina projektinė dokumentacija ar statybos darbus kontroliuojančių institucijų leidimai, dėl ko darbų eiga ir jų apimtis nebuvo detaliai fiksuojami. Teikdami paaiškinimus teismo posėdyje tiek atsakovai (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 30 min. 15 sek. iki 53 min. 30 sek. ir nuo 4 min. 20 sek. iki 1 val. 3 min. 15 sek.), tiek ir liudytoju apklaustas A. S. (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 32 min. 40 sek. iki 1 val. 43 min. 50 sek.) patvirtino, kad laikančiosios statinio konstrukcijos buvo keičiamos etapais. Pirmiausia malkos buvo perkeltos į toliau nuo garažo buvusią malkinės dalį ir pertvarkyta atlaisvinta prie garažo buvusi malkinės dalis. Tuomet malkos buvo perkeltos į sutvarkytą dalį ir pertvarkyta likusi malkinės dalis. Tvarkant kiekvieną iš malkinės dalių buvo liejamas betoninis pagrindas. Šiai aplinkybei pagrįsti buvo pateikta nuotrauka (1 t., e. b. l. 46), kurioje užfiksuotas betoninės dangos sujungimas. Įrodymų, paneigiančių atsakovų nurodytas aplinkybes, susijusias su statybos darbų eiga, ieškovė į bylą nepateikė. Be to, kaip minėta nutarties 16 pastraipoje, ieškovės sutuoktinis pripažino, kad dalies statinio konstrukcijų vieta nepasikeitė, t. y. malkinės kampas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), taip pat statinį sutvirtinantys elementai (pvz., skersiniai tarp laikančiųjų konstrukcijų), buvo suremontuoti. Kartu teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad dalies laikančiųjų konstrukcijų vieta buvo pakeista, be to, buvo išlietas naujas betoninis pagrindas. Tiek atsakovai (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 30 min. 15 sek. iki 53 min. 30 sek. ir nuo 4 min. 20 sek. iki 1 val. 3 min. 15 sek.), tiek ir liudytoju apklaustas A. S. (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 32 min. 40 sek. iki 1 val. 43 min. 50 sek.) patvirtino, kad atliekant statybos darbus buvo panaikintas tarpas tarp šio statinio ir garažo, statinys buvo padidintas atsakovų sklypo sąskaita, t. y. statinio matmenys pasikeitė. Nurodytos aplinkybės, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina atliktų darbų atitikimą Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje pateiktam rekonstravimo apibrėžimui.

19. Kaip minėta nutarties 14 pastraipoje, vykdant statinio rekonstrukciją teisės aktuose įtvirtinto atstumo iki gretimo sklypo ribos nesilaikymas ne visais atvejais gali būti vertinamas kaip gretimo sklypo savininko teisių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo realių neigiamų pasekmių, kurias jai sukelia rekonstruotas statinys. Malkinė yra į šiaurę nuo ieškovės sklypo, neužstoja saulės šviesos. Atsakovai, atsižvelgę į ieškovės pretenzijas, vandens lataką pakreipė taip, kad lietaus ar tirpstančio sniego vanduo nuo malkinės stogo tekėtų į atsakovų žemės sklypą. Statinio stogo detalės buvo išsikišę į ieškovės žemės sklypą tik darbų atlikimo metu. Šias aplinkybes ieškovė pripažino teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 10 min. 00 sek. iki 29 min. 00 sek.).

20. Ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia formaliu teisės aktuose įtvirtinto minimalaus atstumo tarp statinio ir ieškovės žemės sklypo ribos nesilaikymu, darbus atliekant be ieškovės sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis nutarties 13 pastraipoje aptartu teisiniu reglamentavimu ir nutarties 14 pastraipoje nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, ieškovės sutikimas rekonstruoti malkinę toje pačioje vietoje nebuvo būtinas, kadangi sutikimą vykdyti statybos darbus nesilaikant teisės aktuose nurodyto minimalaus atstumo dar prieš statant malkinę (duomenys neskelbtini) m. buvo davusi ieškovės mama, kuriai tuo metu priklausė žemės sklypas (1 t., e. b. l. 65). Ši aplinkybė pati savaime paneigia ieškinio reikalavimo patraukti statinį nuo sklypo ribos taip, kad būtų išlaikytas teisės aktuose nustatytas atstumas (3 metrai), pagrįstumą.

21. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad 2016 m. atsakovų atliktų malkinės rekonstrukcijos darbų teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar po rekonstrukcijos atstumai tarp malkinės ir ieškovės žemės sklypo ribos atitinka ieškovės mamos rašytiniame sutikime nurodytus atstumus. Ieškovė nurodo, kad jos mama sutiko su atsakovų parengtu projektu, pagal kurį prie žemės sklypų ribos turėjo būti statomi garažas ir ūkinis pastatas, o sutikimo statyti malkinę atsakovai neturėjo, be to, (duomenys neskelbtini) m. malkinė buvo pastatyta mažesniu atstumu nuo sklypų ribos, nei sutikime nurodyti 70 cm. Kaip teisingai nurodoma ginčijamame sprendime, ieškovės mama ne tik davė sutikimą statyti statinius prie jai priklausančio sklypo ribos, bet ir po faktinio statinių pastatymo nereiškė atsakovams jokių pretenzijų nei dėl statinio paskirties, nei dėl jo vietos. Priešingai, kaip patvirtino šalių kaimynė Z. M., tarpu tarp garažo ir malkinės, o kartu ir atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, ieškovės mama, pati ieškovė ir jos vyras naudojosi kaip praėjimu iki kelio (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 20 min. 35 sek. iki 1 val. 31 min. 40 sek.). Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad atsakovai ne tik turėjo rašytinį ieškovės mamos pritarimą statybos darbams prie sklypų ribos vykdyti, bet ir vėlesniais ieškovės mamos ir pačios ieškovės veiksmais (nereiškiant pretenzijų dėl faktiškai atliktų darbų, geranorišku bendravimu su atsakovais ir naudojimusi atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi) išreikštą pritarimą faktiškai atliktiems darbams. Atsakovų vykdytos rekonstrukcijos teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar po rekonstrukcijos malkinė priartėjo prie sklypų ribos lyginant su faktine malkinės vieta iki rekonstrukcijos. Priešinga išvada paneigtų per ilgą laiką atsakovams susiformavusį teisėtą lūkestį, kad sutikimą statyti statinius prie gretimo sklypo ribos davusi šio sklypo savininkė (bei jos teisių perėmėjai) jokių pretenzijų dėl statinio vietos nebereikš.

22. Ieškovei teko pareiga įrodyti, kad 2016 m. rekonstruojant malkinę ji buvo perstatyta arčiau ieškovei priklausančio sklypo ribos ir taip buvo pažeistos ieškovės teisės. Įvertinusi į bylą surinktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad šios pareigos ieškovė neįvykdė. Ieškovė siekė įrodyti, kad malkinė buvo paslinkta link sklypų ribos. Atsakovai ir liudytoju apklaustas jų sūnus A. S. (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 32 min. 40 sek. iki 1 val. 43 min. 50 sek.) šią aplinkybę neigė. Kad malkinė buvo perstatyta toje pačioje vietoje, patvirtino ir gretimo sklypo savininkė Z. M. (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 20 min. 35 sek. iki 1 val. 31 min. 40 sek.), kuri nurodė, kad jos sklypas ribojasi tiek su atsakovų, tiek su ieškovės sklypu, prie jos sklypo ribos pastatytas atsakovų garažas, pro kurį jai matosi ieškovės ir atsakovų sklypų riba ir atstumas, kiek pro garažą yra išsikišusi ginčo malkinė. Teisėjų kolegija reikšminga pripažįsta aplinkybę, kad teikdamas parodymus teismo posėdžio metu ieškovės sutuoktinis I. Z. (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 4 min. 15 sek. iki 1 val. 19 min. 40 sek.) pripažino, jog malkinės dešinys kampas (žvelgiant iš ieškovės sklypo pusės; šis kampas 2017 m. liepos 21 d. sklypo plane (1 t., e. b. l. 63–64) yra pažymėtas skaičiumi (duomenys neskelbtini)) liko toje pačioje vietoje. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovų į bylą pateikta nuotrauka (1 t., e. b. l. 149), kurioje matyti ankstesnio statinio liekanos. Kaip konstatuota nutarties 16 pastraipoje, skaičiumi (duomenys neskelbtini) pažymėtas malkinės kampas sutampa su sklypų riba. Vien ši aplinkybė pati savaime paneigia ieškovės argumentus, kad rekonstruojant malkinę atstumas tarp jos ir atsakovų sklypų ribos sumažėjo.

23. Teisėjų kolegija reikšminga pripažįsta ir aplinkybę, kad 2017 m. liepos 21 d. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai (1 t., e. b. l. 63–64). A. M. S. patvirtino, kad atlikus matavimus sklypų riba pasikeitė (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 30 min. 15 sek. iki 53 min. 30 sek.). Kad po atliktų matavimų riba pasislinko ieškovės naudai, patvirtino ir liudytoja Z. M. (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 20 min. 35 sek. iki 1 val. 31 min. 40 sek.). Tiek atsakovė, tiek ir liudytoja nurodė, kad ginčas su ieškove kilo tada, kai ieškovė nugriovė ties sklypų riba buvusią tvorą. Teikdamas parodymus ieškovės sutuoktinis I. Z. taip pat patvirtino, kad po matavimų sklypų riba buvo pakoreguota paaiškėjus, jog pagal senuosius matavimus rytinės atsakovų ir ieškovės sklypų kraštinės yra trumpesnės. Liudytojo tvirtinimu, iš viso pritrūkus 20 cm, ieškovei priklausančio sklypo kraštinė buvo sumažinta 10 cm (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 4 min. 15 sek. – 1 val. 19 min. 40 sek.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad palyginus prieš statant malkinę (duomenys neskelbtini) m. rengtoje projektinėje dokumentacijoje (1 t., e. b. l. 65, 147) ir 2017 m. sklypo plane (1 t., e. b. l. 63–64) užfiksuotus duomenis matyti, jog atsakovų žemės sklypo matmenys pasikeitė, išliko nepakitusi tik sklypo kraštinė, besiribojanti su liudytojos Z. M. žemės sklypu. Su ieškovės sklypu besiribojanti kraštinė prailgėjo nuo 27,70 m iki 27,94 m, tarp taškų 1 ir 5 (2017 m. sklypo plane) esanti kraštinė taip pat prailgėjo nuo 22,99 m iki 23,10 m. Tuo pačiu nuo 40,12 m iki 40,10 m sutrumpėjo rytinė sklypo kraštinė. Įvertinus aplinkybę, kad sklypas yra suformuotas taip, jog į rytus jo matmenys platėja, rytinės kraštinės sutrumpėjimas po atliktų kadastrinių matavimų patvirtina atsakovų poziciją, kad sklypo taškas, 2017 m. sklypo plane pažymėtas skaičiumi (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas atsakovų ir ieškovės žemės sklypų ribą paslenkant link ginčo statinių. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės poziciją, kad riba buvo paslinkta atsakovų naudai, išskyrus netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio ieškovės sutuoktinio parodymus, į bylą nepateikta. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovų malkinė priartėjo prie šalims priklausančių sklypų ribos dėl atlikus kadastrinius matavimus pakoreguotos pačios sklypų ribos, bet ne dėl atsakovų vykdytos malkinės rekonstrukcijos.

25. Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais keisti at naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei M. S. priteisiamas jos turėtų atstovavimo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu – 300 Eur (2 t., e. b. l. 24–26), kurių suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus priteistino atlyginimo dydžio, atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

27. Kadangi byla elektroninė, būtent elektronine tvarka proceso dalyviams siųsti procesiniai dokumentai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismai neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.