- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-820-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03084-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- D. K., V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir V. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir V. B. prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7379-1006/2023 pareiškėjų V. B. ir D. K. prašymą nutraukti santuoką sutuoktiniu bendru sutarimu tenkino ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis).
2. Pareiškėja D. K. 2023 m. birželio 29 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. V. B. vienašališkai nutraukė ikimokyklinio ugdymo sutartį su ikimokyklinio ugdymo įstaiga nuo 2023 m. liepos 15 d. ir nesilaiko Sutartyje nustatytų pareigų. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo aiškiai ir nedviprasmiškai Sutarties 3.1, 4.1, 4.2, 4.3 punktuose nustatytų pareigų V. B., pastarasis vienašališkai nutraukė ikimokyklinio ugdymo sutartį su ikimokyklinio ugdymo įstaiga nuo 2023 m. liepos 15 d. ir nesilaiko Sutartyje nustatytų pareigų;
2.2. ikimokyklinio ugdymo įstaigai 2023 m. birželio 23 d. buvo pateikta informacija apie nesutikimą su vienašališku ikimokyklinio ugdymo sutarties nutraukimu ir prašymu atitinkamą nutraukimą atšaukti (pridedama). Nepriklausomai nuo to, ikimokyklinio ugdymo sutarties nutraukimas nebuvo atšauktas;
2.3. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad „V. B. įsipareigoja iki 2023-09-01 asmeniškai apmokėti visas dukrų lankomo privataus darželio pateiktas sąskaitas <...> šalys susitaria, jog į šį V. B. teikimą išlaikymą yra įskaitomos ir Sutarties 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytos periodinės įmokos”. Nepaisant to, kad V. B. vienašališkai nutraukė sutartį su ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir už jos paslaugas nuo 2023-07-15 iki 2023-09-01 nemokėjo, tačiau vaikų išlaikymo pareiga įtvirtinta Sutartyje V. B. išlieka, todėl manytina, kad lėšos skirtos, vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2023-07-15 iki 2023-09-01 (1550 Eur suma (paskutinė ugdymo įstaigos sąskaita už mėn. buvo 1034 eurai, įvertinus laikotarpio trukmę nuo 2023-07-15 iki 2023-09-01, tikėtina bendra suma ne mažiau kaip 1550 Eur.)), turi būti kompensuotos;
2.4. V. B. atostogų trukmė viršijo Sutarties 3.7 punkte nurodytą maksimalią 30 dienų trukmę. Pranešime apie planuojamas atostogas buvo nurodyta ilgesnė atostogų trukmė, t. y. 31 diena. Nepriklausomai nuo to, kad Sutarties 3.7 punkte yra aiškiai nurodyta atostogų trukmė dienomis, V. B. atstovai komentuoja atostogų trukmės skaičiavimą kita tvarka nei nurodyta Sutarties 3.7 punkte,. t. y. paromis. Pranešime dėl planuojamų atostogų cituojamas Sutarties 3.6 punktas yra neaktualus, nes dukros lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje nėra vasaros atostogų, o atitinkama įstaiga veikia ištisus metus. Prašymus koreguoti planuojamą atostogų trukmę taip, kad ji atitiktų Sutarties 3.7 punkto reikalavimus V. B. ir jo atstovai atsisako. Pareiškėja bandė susitarti su V. B. atstovu dėl galimo situacijos sprendimo, tačiau pateikti atsakymai nesuderinami su Sutarties susitarimais, lingvistiniu ir sisteminiu Sutarties aiškinimu ir iš esmės nukreipti į asmeninius finansinius V. B. interesus, bet ne vaikų gerovę ar jam nustatytų pareigų vykdymą;
2.5. pareiškėja tinkamai vykdo savo pareigas V. B., apimant bet neapsiribojant kompensacijos mokėjimu už pastarojo faktiškai patirtas išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi išduotinas vykdomasis raštas dėl Sutarties 3.1, 3.7, 4.1, 4.2, 4.3 punktų nevykdymo.
3. Pareiškėjas V. B. 2023 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymo. Prašymą grindė tuo, kad vaikų motina 2023 m. rugpjūčio 16 d. nedavė dukrų pasimatyti, dėl ko buvo pažeistas Sutarties 3.5 punktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi 1) pareiškėjos D. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies, pareiškėjo V. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino; 2) išdavė pareiškėjai D. K. vykdomąjį raštą dėl tarp pareiškėjų D. K. ir V. B. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7379-1006/2023 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių 3.1 ir 3.7 punktų; 3) kitoje dalyje pareiškėjos D. K. prašymą atmetė; 4) priteisė pareiškėjui V. B. iš D. K. 978,16 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo pareiškėjui V. B. 2023 m. rugsėjo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-7379-1006/2023.
5. Įvertinęs bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos D. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto. Pažymėjo, kad šalys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-7379-1006/2023 pareiškėjų patvirtintoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių be kita ko sutarė dėl atsakovo teisės praleisti vieną kartą per metus su dukromis atostogas Lietuvoje ir/arba užsienyje, kurių trukmė nuo 15 iki 30 dienų. Teismas nurodė, kad V. B. atostogų trukmė, remiantis Sutarties 3.7 punktu yra nuo 15 iki 30 dienų, bet ne parų, kaip kad teigia pareiškėjas, todėl pasiėmęs dukras 2023 m. liepos 15 d. pareiškėjas turėjo jas gražinti mamai vėliausiai - 2023 m. rugpjūčio 13 d., t. y. 30-ąją atostogų su dukromis dieną, o ne 2023 m. rugpjūčio 14 d. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad buvo nustatyta teisė atostogauti pareiškėjui su dukromis paromis, o ne dienomis, kadangi Sutarties 3.7 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atostogų terminas yra skaičiuojamas dienomis. Kaip nepagrįstą atmetė ir pareiškėjo skaičiavimą pagal civilinio proceso kodekse numatytas terminų skaičiavimo taisykles, t. y. kad pirma atostogų diena yra sekanti diena, po dukrų paėmimo iš mamos, diena, kadangi dėl tokio skaičiavimo šalys nesitarė Sutartyje.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjas V. B. vienasmeniškai, nederindamas su D. K., priėmė sprendimą nuo 2023 m. liepos 15 d. nutraukti su (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis dėl dukrų ikimokyklinio ugdymo, todėl pažeidė Sutarties 3.1 punktą. Teismas tokį pažeidimą konstatavo įvertinęs šalių paaiškinimus, tarp jų ir pareiškėjo patvirtinimą teismo posėdžio metu, jog su D. K. nesitarė ir nederino klausimo dėl dukrų sutarčių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nutraukimo, ir dėl to, kad su dukromis atostogavo nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. manė, kad yra netikslinga mokėti ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad vadovaujantis teismo patvirtintos Sutarties 3.1 punktu pareiškėjas turi pareigą klausimus, susijusius su nepilnamečių dukrų ugdymu ir lavinimu, derinti su D. K., o tokie sprendimai priimamai - abipusiu šalių susitarimu.
7. Teismas sprendė neišduoti pareiškėjai vykdomojo rašto dėl Sutarties 4.1, 4.2, 4.3 punktų. Pažymėjo, kad vykdytini teismo sprendimai turi būti aiškiai apibrėžti ir konkretūs. Nustatė, kad sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, jog V. B. įsipareigoja iki 2023 m. rugsėjo 1 d. asmeniškai apmokėti visas dukrų lankomo privataus darželio pateiktas sąskaitas už vaikams teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas, pervedant visas mokėtinas sumas tiesiogiai į darželio atsiskaitomąją sąskaitą; taip pat susitarė, kad į šį V. B. teikiamą išlaikymą yra įskaitomos ir periodinės įmokos – išlaikymas, skirtas nepilnametėms dukroms po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, patvirtinti šią Sutartį, įsiteisėjimo dienos iki 2023 m. rugsėjo 1 d., pervedant šias lėšas į vaikų lankomų ikimokyklinio ugdymo įstaigų sąskaitas, apmokant už jų teikiamas paslaugas. Teismas nustatė, kad V. B. tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal 4.1, 4.2, 4.3 punktus, t. y. apmokėjo visas dukrų lankomo privataus daželio pateiktas sąskaitas, jokių įsiskolinimų darželiui nėra nustatyta. Kartu pažymėjo, kad šalys nesusitarė, kaip išlaikymas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. bus mokamas tuo atveju, jei dukros nelankys ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar tų atvejų, jei dukros nelankys ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kad tuomet V. B. turėtų išlaikymą pervesti tiesiogiai D. K.. Teismo vertinimu, nors ir buvo nustatyta, kad V. B., nesitardamas su D. K., nuo 2023 m. liepos 15 d. nutraukė su (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis dėl dukrų ikimokyklinio ugdymo, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro vertinimas, ar sutartys buvo nutrauktos pagrįstai bei ar buvo sumokėtas tinkamai išlaikymas dukroms už tą laikotarpį. Kartu pažymėjo, kad pagal pareiškėjų sudarytą Sutartį (4.2 ir 4.3 punktą), išdavus vykdomąjį dokumentą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., išlaikymą V. B. turėtų mokėti ikimokyklinio ugdymo įstaigai, nors sutartys tuo metu jau negaliojo ir dukros nelankė darželio.
8. Teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo kompensuoti už vaikų išlaikymą laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. apie 1550 Eur sumą, kadangi byloje yra sprendžiamas Sutarties 4.1, 4.2, 4.3 punktų pažeidimo ir tai, ar dėl to yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą klausimai, bet ne kompensacijos klausimas. Teismas laikė, kad vykdant teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra atsiradę nauji materialiniai teisiniai santykiai, kurie sudaro procesines prielaidas kreiptis į teismą su nauju ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl išlaikymo įsiskolinimo, kompensacijos priteisimo.
9. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo V. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 punkto, kuriuo susitarta dėl bendravimo tvarkos, nevykdymo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kurios konkrečiai sutartos bendravimo tvarkos sąlygos buvo netinkamai vykdomos, todėl prašyme nurodė išduoti vykdomąjį dokumentą dėl visos bendravimo tvarkos, t. y. dėl visų sutarties sąlygų. Laikė, kad iš pateiktų teismui dokumentų, paaiškinimų teismo posėdžių, matyti, jog yra prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 3.4. ir 3.5 punktų. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrindė, jog vaikų motina pažeidė minėtus Sutarties punktus. Pareiškėjo į bylą pateikto UAB „Bitė Lietuva“ atsakymo, kad V. B. mobilaus telefono numeris 2023 m. rugpjūčio 16 d. jungėsi adresu prie telekomunikacijų bokšto esančio prie D. K. gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)), t. y. (duomenys neskelbtini), nelaikė patvirtinančio aplinkybę, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 16 d. tarp 7 val. - 8 val. buvo atvykęs pasiimti vaikų į jų gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patvirtino, jog gyvena (turi išsinuomavęs butą) šalia D. K. namų, todėl tiek jo, tiek D. K. telefonai jungiasi prie to pačio telekomunikacijų bokšto esančio prie D. K. gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)), t. y. (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, kad ir pateikta V. B. telefono išklotinė paneigia jo teiginius, kad jis tik suėjus 8 val. ryto, iš karto kreipėsi į policiją, kadangi išklotinės duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 16 d. į policiją jis kreipėsi tik 9 val. 37 min, o D. K. skambino 6 kartus iš eilės tik 9 val. 32 min. Atkreipė dėmesį į tai, kad abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog vėliau, tą pačią dieną, V. B. vis dėl to susitiko su vaikais ir praleido su jais likusią dieną.
10. Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nustatė, kad pareiškėjas V. B. patyrė 4419,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1718,20 Eur patyrė sprendžiant D. K. patektą prašymą, o likusi suma patirta sprendžiant V. B. pateiktą prašymą. Kadangi V. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintas, bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą dėl jo pateikto prašymo teismas sprendė neatlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Įvertinęs tai, kad D. K. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 5 Sutarties punktų nevykdymo, o buvo patenkinti prašymai išduoti vykdomąjį dokumentą dėl 2 Sutarties sąlygų nevykdymo (patenkinta 40 proc.), todėl V. B. iš D. K. priteisė 1030,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant D. K. pateiktą prašymą. Tuo tarpu pareiškėja D. K. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudarė 131,89 Eur už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 171-23-86. Įvertinęs pareiškėjos patenkinto prašymo išduoti vykdomąjį raštą nustatytą procentinę dalį (40 proc.), teismas paskaičiavo, kad D. K. iš V. B. priteistina 52,76 Eur išlaidų už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, V. B. iš D. K. sprendė priteisti 978,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Pareiškėja D. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, prašydama: 1) panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 4.1, 4.2, 4.3 punktų ir priimti naują procesinį sprendimą išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 4.1, 4.2, 4.3 punktų; 2) kompensuoti bylinėjimosi išlaidas t. y. 131,89 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 171-23-86 dėl V. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo; 3) tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinti šie prašymai, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. pareiškėjas V. B. patvirtino, kad sutarties su ikimokyklinio ugdymo įstaigos privataus lankymo darželio nutraukimą lėmė finansiniai motyvai ir nebuvo skirtas Sutarties 4.1, 4.2, 4.3. punktuose nurodytas išlaikymas vaikams laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 15 d iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. Minėti Sutarties punktai turėtų būti vertinami neatskiriamai nuo Sutarties 3.1 punkto, kuriuo šalys įsipareigojo svarbiausius sprendimus, susijusius su nepilnamečių vaikų ugdymu, lavinimu planuoti ir vykdyti abipusiu šalių susitarimu. Teismui nepateiktos sąskaitos už dukrų lankomo privataus darželio teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d., taip pat ir įrodymai, kad į pareiškėjos sąskaitą buvo pervestos periodinės išmokos šiuo laikotarpiu. Taigi nėra pagrindo pritarti teismo argumentui, jog pareiškėjas vykdė įsipareigojimus;
11.2. priešingai nei nurodo apylinkės teismas, šios bylos dalyką sudaro ir klausimo, ar sutartys nutrauktos pagrįstai klausimas, į kurį atsakė pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog sutarčių nutraukimo klausimas nebuvo derinamas su pareiškėja. Nėra suprantama, kad teismas viename punkte išsprendė klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, o kitame teigia, jog tai nėra bylos dalykas;
11.3. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas priėmė neteisėtą ir nepilnamečių vaikų interesus pažeidžiančią nutarties dalį. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti sistemingi ir tęstiniai V. B. neteisėti (nesąžiningi) prieš nepilnamečių vaikų interesus nukreipti veiksmai: neteisėtas vienašalis ikimokyklinio ugdymo įstaigos privataus lankomo darželio sutarties nutraukimas, neteisėtai viršyta maksimali su nepilnamečiais vaikais atostogų trukmė, žodinio proceso metu patvirtinta informacija apie išlaikymo nepilnamečiams vaikams neskyrimą laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. Sutartyje nesant išlygų dėl išlaikymo nemokėjimo atostogų metu ar po jų, kai vaikai negali lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos dėl vienašališko V. B. ikimokyklinio ugdymo sutarties nutraukimo, kas sudaro pagrindą išvadai dėl nevienkartinių nesąžiningų procesinių veiksmų ir V. B. atsakomybės dėl teisminio proceso. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 131,89 Eur už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 171-23-86, kuris patvirtino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą nepagrįstumą, todėl nėra pagrindo priteisti mažesnės nei patirtos pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atsiliepime nurodo, kad:
12.1. vykdomojo rašto pagal Sutarties 4 punktą išdavimui reikia nustatyti išlaikymo įsiskolinimo (ne) buvimą. Teismas teisingai išanalizavo visas su šiuo klausimu susijusias aplinkybes ir priėmė tinkamą sprendimą, nurodydamas, jog pareiškėjas vaikams išlaikymą teikė tinkamai, o ugdymo įstaigos sąskaitos yra apmokėtos visos ugdymo įstaigos sąskaitos. Vaikų atostogų metu vaikai nelankė ugdymo įstaigų, buvo su pareiškėju, kuris pilnai išlaikė vaikus;
12.2. apeliantės reikalavimas dėl vykdomojo rašto dėl Sutarties 4.1., 4.2. ir 4.3. punktų nevykdymo išdavimo, dėl ko yra prašoma kompensacija už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 rugpjūčio 27 d., nėra aiškus. Nėra jokių objektyviai pagrįstų pagrindų apeliantei išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 4.1., 4.2. ir 4.3. punktų nevykdymo. Pareiškėjas laikotarpiu nuo teismo sprendimo iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečių vaikų išlaikymui turėjo skirti 3 000,00 Eur (600 Eur x 5 mėn.), tačiau, kaip matyti iš byloje pateikiamų mokėjimo nurodymų vien už vaikų ugdymą sumokėta net 4 056,40 Eur, t. y. suteiktas dar didesnis išlaikymas nei nurodyta Sutartyje, neįtraukiant vieno mėnesio atostogų su vaikais tenkinant jų poreikius. Ugdymo paslaugų sutartis atostogų metu nutraukta vadovaujantis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais ir gerove, užtikrinant kuo didesnę teikiamą naudą nepilnamečiams vaikams, kurie vėliau grįžo į tą pačią ugdymo įstaigą. Pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs įsipareigojimus ugdymo įstaigai už suteiktas paslaugas nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki apeliantės nurodomos 2023 m. rugpjūčio 27 d., todėl nepilnamečių vaikų interesai nepatyrė jokių neigiamų padarinių;
12.3. Sutarties 4.1 punkte numatytas pareiškėjo įsipareigojimas yra įvykdytas, visos ugdymo paslaugos apmokėtos, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog pareiškėjas nevykdo sprendimo. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog tinkamai įvykdyti ir Sutarties 4.2 ir 4.3 punktai, t. y. apmokėtos visos dukrų lankomos ugdymo įstaigos pateiktas sąskaitas. Pažymėtina, kad pareiškėjas siekė, jog vaikai lankytų šią ugdymo įstaigą ir apeliantei neprisiimant jokių su tuo susijusių išlaidų, vienas sutiko dengti visas ugdymo išlaidas. Nesant įsiskolinimo, vykdomojo rašto išdavimas objektyviai negali būti patenkinamas, kadangi reikalavimas įvykdyti apskritai yra neįmanomas;
12.4. nėra jokių ojektyvių pagrindų apeliantei išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 4.1., 4.2. ir 4.3. punktų nevykdymo, teikiant išlaikymą iki 2023 m. rugsėjo 1 d., kadangi Sutartyje aiškiai įtvirtinta, kaip turi būti atliekami mokėjimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys nesusitarė, kaip išlaikymas bus mokamas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. tuo atveju, jeigu dukros nelankys ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o tokia teismo pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kurioje konstatuota, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas, o tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016);
12.5. apeliantė nenurodė jokių pagrįstų priežasčių netaikyti bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos / mažinamos laimėjusiai šaliai dėl ne bet kokio, o būtent dėl procesinio bylą laimėjusios šalies elgesio, kurio nesąžiningumas turi nekelti jokių abejonių. Tuo tarpu apeliantė nepagrįstai pareiškėjo veiksmus materialiajame teisiniame santykyje sutapatina su procesiniu elgesiu. Kasacinio teismo praktika dėl procesinio elgesio (ne)sąžiningumo vertinimo kriterijų išplėtota ir nagrinėjamu atveju, priešingai, nei bando įrodyti apeliantė, pareiškėjo elgesys buvo sąžiningas, pareiškėjas viso proceso metu veikė tinkamai, teikė visus turimus įrodymus bei aktyviai reiškė prašymus teismui dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kategoriškai neatliko jokių nesąžiningų ar piktnaudžiaujančių procesinių veiksmų, kuriais būtų vilkinamas proceso trukmė, koncentruotai pristatė savo palaikomą poziciją bei objektyviai pateikė poziciją pagrindžiančius argumentus ir paaiškinimus. Prieš reikšdama akivaizdžiai nei teisės aktais, nei teismų praktika, nei Sutartimi nepagrįstą reikalavimą, apeliantė privalėjo įvertinti tokio reikalavimo tenkinimo tikimybę bei racionaliai suprasti, kad pareiškus nepagrįstą reikalavimą, pareiškėjas gindamasis nuo jo patirs bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantė imperatyviai privalės atlyginti. Taigi teismas pagrįstai vadovavosi bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas V. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos D. K. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti, o pareiškėjo V. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą, taip pat priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo rengimą. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
13.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 3.1 punktą, nutraukdamas sutartis su ugdymo įstaiga. Nepilnamečiai vaikai nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. atostogavo su apeliantu, todėl vadovaudamasis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais atostogų metu apeliantas buvo nutraukęs ugdymo paslaugų sutartį su ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kadangi ugdymas vasarą nevyksta. Vaikai grįžo į tą pačią ugdymo įstaigą, todėl objektyviai pagrįsta, kad vaikų interesai nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, o pareiškėjas galėjo skirti papildomas lėšas vaikų atostogoms;
Žemesnės instancijos teismas
13.2. teismo nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra objektyviai neįvykdytinas. Vykdomasis raštas racionaliai ir logiškai negali būti priverstinai įvykdomas atgaline tvarka, kadangi nepilnamečiai vaikai šiuo metu lanko kitą ugdymo įstaigą, numatytą Sutarties 5.4. punkte, juolab kad nepilnamečiai vaikai neturi jokio objektyviai pagrįstino intereso grįžti atgal į darželį. Apelianto veiksmai nepažeidė nepilnamečių vaikų interesų, kadangi net ir nenutraukus sutarties vaikai nebūtų objektyviai tuo laikotarpiu lankę darželio. Be to, Sutarties 3.1. punktas nenumato nei įpareigojimų, nei draudimų apeliantui sudaryti su konkrečia ugdymo įstaiga sutartį ar ją nutraukti. Taigi teismo išduotas vykdomasis raštas yra objektyviai privalomai neįgyvendintinas, todėl teismo nutartis ir pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas yra naikintini;
13.3. Sutartyje nėra nustatytos atostogų su nepilnamečiais vaikais termino pradžios ir pabaigos skaičiavimo taisyklės, todėl pagal analogiją turi būti taikomos CPK numatytos procesinių terminų skaičiavimo taisyklės. Pareiškėjai 2023 m. birželio 15 d. pranešta, kad su nepilnamečiais vaikais atostogaus nuo 2023 m. liepos 15 dienos, todėl apelianto atostogų pradžios terminas yra skaičiuojamas nuo 2023 m. liepos 16 dienos 0 valandų 0 minučių, o kadangi apelianto maksimali atostogų su nepilnamečiais vaikais trukmė yra 30 kalendorinių dienų, atostogų pabaigos terminas sueina 2023 m. rugpjūčio 14 dieną 24 valanda 0 minučių ir vaikai grąžinami iki 2023 m. rugpjūčio 14 dienos 24 valandos 0 minučių. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas pažeidė Sutarties 3.7. punktą, o teismo išduotas vykdomasis raštas yra naikintinas. Net jei nebūtų taikomos apelianto nurodytos terminų skaičiavimo taisyklės, apelianto atostogų trukmė vis tiek neviršija Sutartyje numatytos 30 dienų trukmės, skaičiuojant valandų trukme. Be to, įvertinus šalių ginčą dėl Sutarties 3.7 punkto vykdymo, vertintina, kad minėto punkto nuostatos yra neaiškios ir dviprasmiškos. Todėl pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas yra naikintinas, o pareiškėjai turėtų būti išaiškintina teisė kreiptis su prašymu peržiūrėti Sutartį, vadovaujantis proceso atnaujinimo tvarka;
13.4. teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjo prašymo pagrindu. Teismas pažeidė apelianto teisę sąžiningai ir lygiateisiškai rungtis su pareiškėja dėl nutartyje nagrinėjamo ginčo aplinkybių, kadangi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo liudijimo, suteikiančio teisę gauti duomenis apie pareiškėjos elektroninių ryšių sujungimus ginčo dieną. Tokia informacija būtų objektyviai patvirtinusi, kad pareiškėja ginčo dieną tarp 7-8 valandos nebuvo vaikų gyvenamojoje vietoje ir taip nevykdė teismo sprendimo perduoti vaikus pareiškėjui. Todėl nutartis šioje dalyje naikintina ir apeliantui išduotinas vykdomasis raštas dėl Sutartyje nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pažeidimo;
13.5. teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos veiksmų (ne)teisėtumo, o vertino išimtinai tik apelianto veiksmus, analizuodamas tik tai, ar apeliantas tinkamai vykdė Sutartį. Tuo tarpu teismas turėjo tirti ir nagrinėti pareiškėjos veiksmų neteisėtumą, o pareiškėja įrodyti savo veiksmų teisėtumą.
Atsiliepimas
14. Pareiškėja D. K. atsiliepime su apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamos nutarties dalis palikti nepakeistas, kompensuoti faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas, o tuo atveju, jeigu jis nebūtų kompensuojamos, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtų. Nurodo, kad:
14.1. byloje nėra ginčo, kad sutartis su vaikams ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikusiu privačiu darželiu buvo nutraukta apelianto vienašališkai, ir, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantas pažeidė Sutarties 3.1 punkto nuostatas. Apeliantas priėmė vienašališką sprendimą dėl Sutartimi sutartos (Sutarties 4.1, 4.2 ir 4.3 p.) ikimokyklinio ugdymo formos pertraukiamumo ir ikimokyklinio ugdymo privačiame darželyje nebuvimo nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. Apeliantas priėmė sprendimą sudaryti ne Sutartyje sutarto ugdymo formos ikimokyklinio ugdymo privačiame darželyje, o stovyklos sutartis ir ne visam likusiam laikotarpiui po atostogų iki mokyklinio ugdymo paslaugų pradžios (duomenys neskelbtini) t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d., o tik pavienėmis apelianto vienašališkai pasirinktomis dienomis. Taigi skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuotas Sutarties 3.1 punkto pažeidimas;
14.2. nėra ginčo, kad kad V. B. dukras pasiėmė 2023 m. liepos 15 d. ir gražino 2023 m. rugpjūčio 14 d. Aiškindamas terminų skaičiavimą bei Sutarties 3.7 punktą apeliantas pateikė kelias versijas, nors minėtame punkte aiškiai įtvirtintas termino skaičiavimas dienomis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus ir sprendė, kad trukmė skaičiuojama dienomis. Todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus teisingai konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos D. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Sutarties 3.7 punkto;
14.3. apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie Sutarties bendravimo tvarkos pažeidimą, o ir nėra ginčo, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 16 d. matėsi su vaikais. Teismas pagrįstai surinktų rašytinių įrodymų pagrindu netenkino apelianto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 punkto ir priėmė V. B. atžvilgiu teisingą ir pagristą skundžiamos nutarties dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, kuria išspręsti pareiškėjų prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagal teismo sprendimu patvirtintą pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-7379-1006/2023 patenkintas pareiškėjų V. B. ir D. K. prašymas nutraukti santuoką sutuoktiniu bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas D. K. teikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėjui nevykdant Sutarties 3.1., 3.7., 4.1., 4.2., 4.3., punktų, tuo tarpu pareiškėjas V. B. prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad pareiškėja netinkamai vykdė nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos D. K. prašymą tenkino iš dalies, pareiškėjo V. B. prašymo netenkino, šalys teiktais atskiraisiais skundais nesutinka su teismo nutartimi.
Dėl Sutarties 3.1 punkto (ne)tinkamo vykdymo
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas V. B. vienasmeniškai, nederindamas su D. K., priimdamas sprendimą nuo 2023 m. liepos 15 d. nutraukti su (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis dėl dukrų ikimokyklinio ugdymo, pažeidė Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktą, todėl šioje dalyje išdavė vykdomąjį raštą. Pareiškėjas V. B. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde teigia, jog nepilnamečiai vaikai nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. atostogavo su apeliantu, todėl jų interesai dėl to nebuvo pažeisti, o priešingai, pareiškėjas galėjo didesne apimtimi patenkinti dukrų poreikius. Ginčydamas šioje apimtyje skundžiamą nutartį remiasi ir tuo, kad vykdomasis raštas objektyviai negali būti įvykdytinas.
19. Nustatyta, kad Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkte „Šalys sutaria, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnametėmis dukromis ir dalyvauti jų auklėjime. Svarbiausi sprendimai, susiję su nepilnamečių dukrų sveikata, ugdymu, lavinimu bus planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukrų interesus ir poreikius. Šalys užtikrins savo nepilnametėms dukroms fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą. Šalys susitaria nustatyti sekančią V. B. (toliau – ir „Tėtis") bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką“. Byloje ginčo nekyla, pareiškėjas V. B. pripažįsta, kad nuo 2023 m. liepos 15 d. nutrauktos su (duomenys neskelbtini) sudarytos sutartys dėl dukrų ikimokyklinio ugdymo. Byloje pateikti įrodymai, kad nepilnamečiai vaikai po atostogų lankė (duomenys neskelbtini) stovyklas 2023 rugpjūčio 17, 18, 21 ir 25 dienomis, o nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. tęsė ugdymą (duomenys neskelbtini)mokykloje pagal pareiškėjo sudarytas sutartis.
20. Nors iš tiesų, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas vienašališkai nuo 2023 m. liepos 15 d. nutraukė su (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis dėl dukrų ikimokyklinio ugdymo, ir, formaliai vertinant, galima būtų laikyti, kad tokiu būdu pažeistas Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepritaria dėl šioje dalyje išduotino vykdomojo rašto. Kaip matyti iš Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkte įtvirtintų tėvų teisių ir pareigų, sprendimai nurodytais klausimais (tarp jų ir dėl ugdymo) planuojami ir vykdomi ne tik abipusiu šalių susitarimu, tačiau atsižvelgiant ir į nepilnamečių dukrų interesus ir poreikius. Taigi svarbus aspektas šioje Sutarties sąlygoje yra nepilnamečių vaikų interesai, į kuriuos šalys, kilus ginčui nagrinėjamu atveju, ir turėtų atkreipti dėmesį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui nutraukus 2023 m. liepos 15 d. sutartį su ikimokyklinio ugdymo įstaiga, būtų pažeisti ar nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai. Byloje ginčo nekyla (pareiškėja šią aplinkybę ir pati nurodo), jog dukros tuo metu atostogavo su pareiškėju, pastarasis rūpinosi tuo metu nepilnamečių dukrų poreikiais. Byloje nėra ginčo, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo (pareiškėja šios aplinkybės neįrodinėjo). Taigi, nėra pagrindo teigti, jog nepilnamečių interesai šiuo atveju buvo pažeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo atostogos buvo suplanuotos iš anksto, dėl jų trukmės ir pareiškėjos informavimo apie tokias atostogas buvo susitarta Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkte, todėl bet kuriuo atveju, pareiškėjui atostogaujant su nepilnametėmis dukromis, ikimokyklinio ugdymo sutarčių egzistavimas būtų tik formalus ugdymo prasme ir, tikėtina, ugdymas nebūtų vykdomas. Pažymėtina ir tai, kad bylos faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, jog pareiškėjas po atostogų neužtikrino vaikų interesų, kadangi, kaip jau minėta, vaikai lankė stovyklas atitinkamomis dienomis, o nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. toliau tęsė pagal jų amžių priklausantį ugdymą toje pačioje įstaigoje. Šių aptartų aplinkybių ir argumentų kontekste nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pareiškėja nepagrindė, kad dėl formaliai Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkto neatitinkančio pareiškėjo sprendimo būtų nukentėję nepilnamečių vaikų interesai. Kita vertus, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas neeliminuoja pareiškėjo pareigos klausimus, susijusius su nepilnamečių dukrų ugdymu ir lavinimu, derinti su D. K., ir atitinkamus sprendimus priimti abipusiu šalių susitarimu, kaip tai ir yra numatyta Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkte.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos pasvarstymai bei subjektyvus vertinimas, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nutraukė ugdymo sutartis, teisinės reikšmės neturi. Kaip jau minėta, esminė aplinkybė šiuo atveju yra tai, ar toks veiksmas nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nebūtų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai ar būtų pažeisti jų interesai.
22. Pritartina ir pareiškėjo argumentui, jog nagrinėjamu atveju išduotas vykdomasis raštas būtų objektyviai neįgyvendinamas. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjų nepilnamečiai vaikai yra ugdomi pagal pareiškėjo sudarytas naujas mokyklinio ugdymo sutartis su (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaiga, kaip tai numatyta Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.4 punkte. Taigi nepilnamečių vaikų ugdymas tęsiamas toliau pagal Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitartas sąlygas ir sutarčių sudarymas objektyviai nėra įmanomas.
23. Apibendrinant išdėstytą, skundžiama nutarties dalis, kuria spręsta pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkto nevykdymo naikintina ir šioje dalyje pareiškėjos prašymas netenkintinas.
Dėl Sutarties 4.1, 4.2, 4.3 punktų (ne)tinkamo vykdymo
24. Pareiškėja D. K. nepritaria apylinkės teismo argumentams, jog nėra pagrindo išduoti vykdomojo rašto dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1, 4.2, 4.3. punktuose nurodyto neteikto išlaikymo vaikams laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 15 d iki 2023 m. rugpjūčio 27 d.
25. Nustatyta, kad šalys Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1, 4.2, 4.3 punktuose susitarė:
i) „4.1 V. B. įsipareigoja iki 2023 m. rugsėjo 1 d. asmeniškai apmokėti visas dukrų lankomo privataus darželio pateiktas sąskaitas už vaikams teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas, pervedant visas mokėtinas sumas tiesiogiai į darželio atsiskaitomąją sąskaitą. Šalys susitaria, jog į šį V. B. teikiamą išlaikymą yra įskaitomos ir periodinės įmokos nurodytos Sutarties 4.2 ir 4.3 punktuose“.
ii. „4.2 Šalys susitaria, jog V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skiria vaiko I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Eur (trys šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, patvirtinti šią Sutartį, įsiteisėjimo dienos iki 2023 m. rugsėjo 1 d., pervesdamas šias lėšas į vaikų lankomų ikimokyklinio ugdymo įstaigų sąskaitas, apmokant už jų teikiamas paslaugas“.
iii) „4.3 Šalys susitaria, jog V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skiria vaiko M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, patvirtinti šią Sutartį, įsiteisėjimo iki 2023 m. rugsėjo 1 d., pervesdamas šias lėšas į vaikų lankomų ikimokyklinio ugdymo įstaigų sąskaitas, apmokant už jų teikiamas paslaugas“.
26. Taigi, kaip matyti, minėtuose punktuose aiškiai susitarta dėl vaikams teikiamo išlaikymo ir jų formos. Tai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šalys susitarė dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio ir formos, nenumatydamos kompensacijos. Nors apeliantė neigia pirmosios instancijos teismo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šios dalies apylinkės teismo nutarties argumentams.
27. Visų pirma, kaip pažymėjo apylinkės teismas, vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, kitais vykdytinais dokumentais. Tuo tarpu šalys neaptarė, kaip išlaikymas iki 2023 m. 2023 m. rugsėjo 1 d. bus mokamas tuo atveju, jei dukros nelankys ikimokyklinio ugdymo įstaigos bei kad išlaikymas turėtų būti pervedamas tiesiogiai D. K. tuo atveju, jeigu dukros nelankys ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Apeliantės siekis, kad šioje dalyje būtų išduodamas vykdomasis raštas dėl to, kad nutraukdamas sutartis su ugdymo įstaiga pareiškėjas turėjo teikti išlaikymą ir kompensuoti apeliantei ne mažiau kaip 1550 Eur išlaikymo sumą, reikštų ne ką kita, o naujų materialinių reikalavimų patenkinimą, kurie nebuvo numatyti Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tuo tarpu, kaip jau minėta, vykdomasis raštas šiuo atveju išduodamas remiantis teismo sprendimu patvirtinta Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
28. Antra, pagrįstai teismas laikė, jog nėra objektyvių pagrindų pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 4.1., 4.2. ir 4.3. punktų nevykdymo. Pagal minėtus Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus V. B. teikė išlaikymą dukterims iki 2023 m. rugsėjo 1 d. po 300 Eur, kuris įskaitomas į mokamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas, pervedant į vaikų lankomų ikimokyklinio ugdymo įstaigų sąskaitas. Taigi, šalys susitarė, kad išlaikymas bus mokamas pareiškėjo į ugdymo įstaigos sąskaitą tiesiogiai. Bylos duomenys ir šalys patvirtino, kad pareiškėjas V. B. tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal 4.1, 4.2, 4.3 punktus, t. y. apmokėjo visas dukrų lankomo privataus daželio pateiktas sąskaitas ir jokių įsiskolinimų nėra nustatyta. Apeliantė šių faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teisme nepaneigė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir šių argumentų pagrindu atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai.
29. Trečia, pareiškėja klaidingai interpretuoja Sutarties 4.1., 4.2. ir 4.3. punktus, teigdama, kad pareiškėjus nutraukus sutartis su ugdymo įstaiga jai turėtų būti kompensuotas dukrų išlaikymas. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą nėra interpretuojamos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, vykdamasis raštas išduodamas tuo atveju, kai nustatoma, jog atitinkamos sutartos sąlygos nėra vykdomos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju sprendžiama, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl minėtų Sutarties punktų nevykdymo, tačiau nesprendžiamas klausimas, ar pareiškėjai tokiu atveju turėtų būti priteista jos nurodoma kompensacija. Kaip minėta, toks klausimas nebuvo aptartas Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai yra atskiras materialinis reikalavimas, kuris nesudaro kilusio ginčo dalyko ir, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tai yra procesinė prielaida kreiptis į teismą su nauju ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl išlaikymo įsiskolinimo ir/ar kompensacijos priteisimo.
30. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 4.1, 4.2, 4.3 punktų (ne)tinkamo vykdymo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkto nevykdymo, pareiškėjos argumentai, susiję su sutarčių nutraukimo (ne) pagrįstumu, sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo šia apimtimi (Sutarties 4.1, 4.2., 4.3 punktų) neturi teisinės reikšmės.
Dėl Sutarties 3.7 punkto (ne)tinkamo vykdymo
31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas, grąžinęs vaikus pareiškėjai vėliau nei tai numatyta Sutarties 3.7 punkte, netinkamai vykdė minėtą punktą ir pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto. Pareiškėjas V. B. su tokia teismo išvada nesutinka, ginčija terminų skaičiavimą, remdamasis dviem aspektais: 1) pagal analogiją turėtų būti taikomas CPK įtvirtintos procesinių terminų skaičiavimo taisyklės; 2) jei nebūtų taikomos šios taisyklės, skaičiuojant valandomis maksimalaus praleidimo su vaikais atostogų terminas nėra praleistas.
32. Sutarties 3.7 punkto matyti, kad šalys sutarė – „3.7. Tėtis turi teisę vieną kartą per metus su dukromis praleisti atostogas Lietuvoje ir/arba užsienyje, kurių trukmė nuo 15 iki 30 dienų. Apie numatomas atostogas jis turi informuoti D. K. raštu (elektroniniu paštu arba sms žinutėmis) ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl bendravimo darbo dienomis, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko“. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, atostogų trukmės terminas ir jo skaičiavimo tvarka yra aiškiai apibrėžta – nuo 15 iki 30 dienų. Todėl pareiškėjo argumentai, jog ši sąlyga nėra aiški, atmestini kaip nepagrįsti.
33. Bylos medžiaga nustatyta ir ginčo dėl šalių dėl to nėra, kad V. B. 2023 m. birželio 15 d. informavo D. K., apie planuojamas atostogas su dukromis nuo 2023 m. liepos 15 d. iki rugpjūčio 14 d., t. y. 30 parų. Teismas sprendė, kad pagal Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punktą pareiškėjas dukras turėjo grąžinti vėliausiai 2023 m. rugpjūčio 13 d., t. y. 30 –ąją atostogų su dukromis dieną, o ne 2023 m. rugpjūčio 14 d. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmosios instancijos teismo skaičiavimui pritaria.
34. Kaip jau buvo minėta, Sutarties 3.7 punkto sąlyga dėl pareiškėjo atostogų trukmės su vaikais yra aiški, ji apibrėžta ir skaičiuojama dienomis, kaip kad pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliantas neteisingai interpretuoja sutartą termino skaičiavimo būdą sau palankia linkme. Apelianto nurodomas CPK įtvirtintas terminų skaičiavimo būdas šiuo atveju nebuvo sutartas (kaip kad pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas), juolab kad ginčo nėra, jog apeliantas vaikus pasiėmė 2023 m. liepos 15 d. Taip pat nėra pagrindo analogiškais argumentais (terminas aiškus ir suprantamas) skaičiuoti pagal alternatyvų apelianto metodą - atostogų trukmę valandomis, kadangi aiškiai apibrėžtas skaičiavimas dienomis. Taigi apelianto subjektyvi terminų skaičiavimo interpretacija šiuo atveju nėra pagrįsta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Sutarties 3.7 punktą ir pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą.
Dėl nustatytos bendravimo tvarkos
35. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria surinktų įrodymų pagrindu vertinta, jog pareiškėja nepažeidė nustatytos pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir atsisakė šioje dalyje išduoti vykdomąjį raštą. Nesutikimą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apelianto veiksmus, o ne pareiškėjos.
36. Teismas laikė, kad prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 3.4. ir 3.5 punktų, o ne dėl visos bendravimo tvarkos. Apeliantas šios aplinkybės neginčijo, taigi laikytina, kad apeliantas įrodinėjo, jog pareiškėja pažeidė šiuose punktuose įtvirtintą pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
37. Sutarties 3.4. punktas numato „Tėtis su vaikais bendrauja dvi darbo dienas per savaitę be nakvynių, tą savaitę, kai yra numatytas bendravimas savaitgalį, bendravimas vyksta pirmadienį ir trečiadienį, Tėtis vaikus paima 7-8 val. ryte iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina juos tą pačią dieną iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Tėtis užtikrina tinkamą vaikų ugdymo įstaigos lankymą“.
38. Sutarties 3.5. punktas nustato, kad „Tėtis su vaikais bendrauja tris darbo dienas per savaitę be nakvynių, tą savaitę, kai yra nenumatytas bendravimas savaitgalį, bendravimas vyksta antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Tėtis vaikus paima 7-8 val. ryte iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina juos tą pačią dieną iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Tėtis užtikrina tinkamą vaikų ugdymo įstaigos lankymą“.
39. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, tarp jų V. B. telefono išklotinę, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, nesutiko su apelianto argumentais, jog pareiškėjas, atvykęs pas D. K. 2023 m. rugpjūčio 16 d. laiku (7-8 val. ryte), jos gyvenamojoje vietoje nerado, todėl nustatytu laiku negalėjo paimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas pritarė pareiškėjai esant nelogiškiems apelianto paaiškinimams, kad vaikų laukė nuo 7-8 val. ryto jų gyvenamojoje vietoje iki kol susisiekė su pareiškėja 9.32 val. (laukė apie 1,5 valandos). Apeliantas nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjai skambino tik 9.32 val., o į policiją kreipėsi tik 9 val. 37 min. Taigi pritartina apylinkės teismui, jog logiškai nepagrįsti apelianto paaiškinimai, kad apeliantas, atvykęs laiku, t. y. iki 8 val. ir neradęs vaikų pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, nebandė susisiekti su pareiškėja daugiau kaip valandą laiko ir išsiaiškinti, kur yra vaikai. Todėl vertintina, kad pareiškėjas nepagrindė, jog vaikai sutartu laiku jam nebuvo perduoti dėl pareiškėjos kaltės.
40. Nepaneigia teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų apelianto argumentai, jog byloje pažeista apelianto teisė sąžiningai rungtis su pareiškėja. Nustatyta, kad apeliantui buvo suteikta teisė rinkti įrodymus apie apelianto valdomo abonento telefoninių ryšių sujungimus (2024 m. sausio 24 d. liudijimas), tuo tarpu prašymas rinkti įrodymus apie pareiškėjos valdomo abonento telefoninių ryšių sujungimus netenkintas (bylą nagrinėjusios teisėjos 2023 m. gruodžio 13 d. rezoliucija). Apeliacinio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma pakankama išvadai, jog apeliantui 2023 m. rugpjūčio 16 d. 7-8 val. vaikai jų gyvenamojoje vietoje nebuvo perduoti ne dėl pareiškėjos kaltės, o, dėl to, kad pareiškėjas sutartu laiku neatvyko į vaikų gyvenamąją vietą, padaryti, todėl, viena vertus, tai, kad apeliantui nesuteikta teisė rinkti įrodymus apie pareiškėjos valdomo abonento telefoninių ryšių sujungimus, nelems kitokios išvados įrodymų vertinimo aspektu. Kita vertus, kilus ginčui tarp pareiškėjų dėl galimos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pažeidimo ir apeliantui teigiant, jog atvyko į vaikų gyvenamąją vietą laikydamasis Sutartyje nustatyto laiko, jam ir tenka pareiga pagrįsti prašyme nurodytus teiginius. Taigi liudijimo išdavimas rinkti įrodymus nevertintinas kaip šalių rungimosi principo pažeidimas, juolab kad, kaip matyti, ginčo faktinės aplinkybės buvo įrodinėjamos ir kitais įrodymais.
41. Nėra pagrindo pritarti ir apelianto argumentams, jog teismas, turėjęs vertinti pareiškėjos veiksmus, nepagrįstai vertino apelianto. Pažymėtina, kad spręsdamas apelianto prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai be kita ko vertino esminę aplinkybę, t. y. tai, ar apeliantas Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 ir 3.5 punktuose sutartu laiku atvyko į vaikų gyvenamąją vietą, kartu spręsdamas, ar apelianto prašyme nurodyti teiginiai pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Taigi šių faktinių aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas neatsiejamas nuo apelianto veiksmų vertinimo. Pastebėtina ir tai, kad nepalankiai pareiškėjui įvertinti įrodymai savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog padarytos neteisingos išvados ir jos būtų paneigtos vertinant pareiškėjos veiksmus.
42. Kadangi apeliantas nepaneigė byloje surinktų įrodymų pagrindu padarytų teisingų ir pagrįstų išvadų, nėra pagrindo šioje dalyje panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą.
Dėl procesinės baigties
43. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas nepagrįstai sprendė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkto nevykdymo, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis keistina, iš dalies tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kita nutarties dalis, kuria išspręsti materialieji reikalavimai, paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
44. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, paskirstė šalių bylinėjimosi išalidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatė, kad pareiškėjas V. B. patyrė 4419,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1718,20 Eur patyrė sprendžiant D. K. patektą prašymą, likusią sumą - sprendžiant V. B. pateiktą prašymą. Netenkinęs V. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą dėl jo pateikto prašymo sprendė neatlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Kadangi pareiškėjo V. B. atskirasis skundas netenkintas, ši dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nekeistina (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, D. K. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 5 Sutarties punktų nevykdymo, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad dėl vieno Sutarties punkto prašymas tenkintas nepagrįstai, todėl laikytina, kad patenkintas prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą dėl vienos Sutarties sąlygos nevykdymo (patenkinta 20 proc.). Todėl V. B. iš D. K. priteistina 1374,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant D. K. pateiktą prašymą.
46. Nustatyta, kad pareiškėja D. K. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. 131,89 Eur už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 171-23-86. Pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti pareiškėjai D. K. iš V. B. proporcingą patenkintai reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, su tokiu teismo vertinimu nesutinka, prašo kompensuoti visas jos patirtas 131,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos patirtos dėl pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą arba peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį atsižvelgiant į pareiškėjo procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
47. Byloje ginčo nėra, kad D. K. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 131,89 Eur už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 171-23-86, kuris susijęs su pareiškėjo prašymu išduoti vykdomąjį raštą (informacija apie 2023 m. rugpjūčio 16 d. susirašinėjimo su V. B. turinį dėl V. B. bendravimo su vaikais tvarkos). Pareiškėjo V. B. prašymas netenkintas, todėl, įvertinus pareiškėjos D. K. bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, pritartina pareiškėjai, kad jos turėtų būti atlygintinos pareiškėjo V. B. pilna apimtimi, t. y. priteisiant pareiškėjai D. K. iš pareiškėjo V. B. 131,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys).
48. Pareiškėja kartu prašo apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Nėra aišku, ar pareiškėja apskritai prašo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimtį, ar šią išimtį susieja su tuo, kad jai turėtų būti priteistos pilna apimtimi bylinėjimosi išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tuo atveju, jeigu apeliantė turi omeny pastarąjį paskirstymą, jis yra išspręstas ankstesniuoju nutarties punktu. Tuo tarpu dėl pirmojo apeliantės nurodomo paskirstymo pasisakytina žemiau nurodytais argumentais.
49. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).
50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra paneigta pareiškėjo procesiniu elgesiu. Kaip jau buvo nustatyta, iš 5 pareiškėjos nurodomų Sutarties punktų nevykdymo pripažinta, jog patenkintas prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą tik dėl 1 Sutarties sąlygų nevykdymo (patenkinta 20 proc.). Tuo tarpu nenustatytas pareiškėjo netinkamas procesinis elgesys, t. y. nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningas procesinių pareigų atlikimas. Tai, jog pareiškėjas nesutiko su pareiškėjos reikalavimais ar kad taip pat pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, vertintina kaip pareiškėjo naudojimasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, o ne piktnaudžiavimas procesu ar nesąžiningas procesinių pareigų atlikimas. Taigi nėra pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti nuo pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal bendrąsias CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintas taisykles. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į į jį argumentai nelemia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
51. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, V. B. iš D. K. priteistina 1242,67 Eur (1374,56 Eur -131,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikytinos ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
53. Atskiruosius skundus ir atsiliepimus į juos pateikė abi šalys. Pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas tenkintas iš dalies (spręsta neišduoti vykdomojo rašto dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkto), taigi, patenkinta dalis sudaro 30 proc. Procesinio pobūdžio klausimo išsprendimas (bylinėjimosi išlaidų perskirstymas) materialinio teisinio rezultato nelemia.
54. Apeliantas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kad už atskirojo skundo parengimą patyrė 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, o už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos 2024 m. balandžio 3 d. mokėjimo dokumentu ir 2024 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra. Pareiškėjo patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (8.15-8.16 punktai).
55. Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas patenkintas 30 proc., o pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, apeliantas įgijo teisę į 30 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą rengiant atskirąjį skundą ir visa apimtimi į bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą. Taigi visa atlygintina apeliantui bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 642,51 Eur (98,01 Eur (326,70 Eur x 30 proc.) +544,50 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (pareiškėjos) D. K. atskirojo skundo netenkinti, pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 dalies nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
„ Pareiškėjos D. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti iš dalies.
Pareiškėjo V. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
Išduoti pareiškėjai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl tarp pareiškėjų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7379-1006/2023 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių 3.7 punktą.
Kitoje dalyje pareiškėjos D. K. prašymą atmesti.
Priteisti pareiškėjui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1242,67 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt du Eur 67 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo pareiškėjui V. B. 2023 m. rugsėjo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-7379-1006/2023.“
Priteisti pareiškėjui V. B. iš D. K. 642,51 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt du Eur 51 centą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.