- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- e2-1212-1089/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33277-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- R. J., V. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Vaikystės takas“
- Advokatai
- Loreta Paulavičienė, Edmundas Budvytis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. ir V. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vaikystės takas“ dėl nuomos mokesčio skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovai R. J. ir V. J., patikslinę savo reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vaikystės takas“ 1 200,48 Eur nuomos mokesčio skolą, 33,17 Eur delspinigius, 5 380,87 Eur nuostolių patalpoms atlyginimą, 1 183,30 Eur nuostolių inventoriui atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją ieškovai grindžia tokiais esminiais argumentais (2020 m. birželio 30 d. CBP-18699, 2020 m. lapkričio 25 d. DOK-230613):
1.1. Ieškovai su atsakove 2015 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 20150801/-01, pagal kurią ieškovai atsakovei atlygintinai vieneriems metams išnuomojo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal šalių 2015 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą tiek patalpų, tiek jose buvusių baldų ir įrangos būklė buvo gera, be defektų. 2017 m. rugpjūčio 1 d. bylos šalys sudarė Nuomos sutartį Nr. 20170801/01 (toliau – Nuomos sutartis) dėl to paties objekto nuomos.
1.2. Atsakovei pradėjus netinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė R. J. 2020 m. balandžio 29 d. išsiuntė atsakovei pretenziją. 2020 m. balandžio 30 d. atsakove pranešė, kad neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio, nes dėl Covid-19 pandemijos negali vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklos. 2020 m. gegužės 4 d. ieškovė R. J., be kita ko, pasiūlė arba atidėti nuomos mokesčio mokėjimą arba apibusiu susitarimu nutraukti Nuomos sutartį nuo 2020 m. gegužės 15 d. Atsakovė su tokiu pasiūlymu nesutiko ir 2020 m. gegužės 4 d. rašte nurodė, kad iš nuomotų patalpų išsivežė visus daiktus. Ieškovė R. J. 2020 m. gegužės 15 d. raštu paprašė, kad atsakovė 2020 m. gegužės 19 d. atvyktų į nuomojamas patalpas ir jas perduotų Nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė numatytu laiku neatvyko. Dėl to ieškovė R. J. vienašališkai pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame aprašė patalpų būklę priėmimo metu: pažeistos sienos (skylės, nubyrėjęs tinkas, pragręžtos skylės), pažeista grindų danga, sugadintas inventorius ir baldai (kaitlentė, sieninės spintos durų stiklas, antro aukšto vonios spintelė).
1.3. Laiku nemokėdama nuomos mokesčio, atsakovė pažeidė Nuomos sutartį. Dėl to ieškovai turėjo teisę 2020 m. gegužės 19 d. vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį remiantis Nuomos sutarties 5.1 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Taigi nuomos santykiai tarp bylos šalių tęsėsi iki 2020 m. gegužės 19 d.
1.4. Patalpų perdavimo dieną atsakovė buvo skolinga 2 435,48 Eur nuomos mokestį (500 Eur už kovo mėn., 1 200 Eur už balandžio mėn. ir 735,48 Eur už gegužės mėn.). Atsakovė 2020 m. birželio 26 d. pervedė 1 238 Eur ir liko skolinga 1 200,48 Eur nuomos mokesčio. Atsakovė turi pareigą ne tik sumokėti šią skolą, bet ir pagal Nuomos sutarties 5.2 punktą apskaičiuotus 33,17 Eur dydžio delspinigius.
1.5. Atsakovės sugadinto inventoriaus kaina yra 1 183,30 Eur: 779 Eur kaitlentė, sieninės spintos durų stiklo keitimo paslauga – 210 Eur, antro aukšto vonios spintelė – 62,30 Eur, pirmo aukšto ūkinė spintelė – 132 Eur.
1.6. Patalpų apgadinimo faktą patvirtina ne tik priėmimo–perdavimo aktas, bet ir antstolio D. S. 2020 m. gegužės 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Patalpos pablogėjo dėl atsakovės vykdytos veiklos, o ne kitų priežasčių. Dėl to atsakovė turi atlyginti dėl daikto pabloginimo ieškovų patirtus nuostolius (Nuomos stuarties 4.2.4, 4.4 ir 5.1 punktai, CK 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis). Patalpų remontui ieškovai išleido 5 380,87 Eur su PVM (3 178 Eur be PVM už sienų perdažymą, 200 Eur be PVM už pagalbinius darbus ir 959 EUR be PVM už parketo šlifavimą ir lakavimą).
Atsiliepimas
2. Atsakovė VšĮ „Vaikystės takas“ su ieškovų reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinio netenkinti. Savo poziciją atsakovė grindžia remdamasi tokiais esminiais atsikirtimais (2020 m. liepos 31 d. DOK-147749):
2.1. Atsakovės vienintelė ir pagrindė veikla – ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas. Šios veiklos dėl paskelbto karantino atsakovė nebegalėjo vykdyti nuo 2020 m. kovo 16 d. Su ieškove R. J. buvo žodžiu bendrauta dėl nuomos mokesčio sumažinimo. Ieškovei nesutikus sumažinti nuomos mokesčio, atsakovė patalpas atlaisvino ir perdavė ieškovei 2020 m. balandžio 27 d. Nurodytą dieną vykusio susitikimo metu ieškovė pareiškė pretenzijas dėl patalpų būklės. Tačiau atsakovė su ieškovės pretenzijomis nesutiko, nes atsakovė neturi pareigos šalinti natūralaus nusidėvėjimo pasekmių. Šalims nepasiekus kompromiso dėl patalpų remonto nebuvo pasirašytas ir patalpų priėmimo–perdavimo aktas. Bet ieškovei buvo perduoti patalpų raktai ir ji juos priėmė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nuomos mokestį sumokėjo už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 27 d.
2.2. Ieškovų minimi patalpų apgadinimai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Sienų spalva blunka, o parketas nusidėvėjo, nes juo intensyviai vaikščiota. Nežiūrint to, atsakovė sutinka savo lėšomis užtaisyti baldų kabinimui išgręžtas skyles ir perdažyti sienas. Pareikštu ieškiniu ieškovai nori atsakovės sąskaita padaryti esminį patalpų remontą, nors patalpos atsakovei perduotos prastos būklės ir atsakovė atliko einamąjį jų remontą.
2.3. Atsakovei buvo perduota naudotis ženkliai naudota kaitlentė. Be to, ieškovai siekia įsigyti kitokią kaitlentę, nei buvo perduota atsakovei.
2.4. Atsakovei ieškovų minima antro aukšto vonios spintelė ir pirmo aukšto ūkinė spintelė nebuvo perduotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
3. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė 2015 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Nuomos sutartį Nr. 20150801/01. Pagal šią sutartį ieškovai vienų metų laikotarpiui už atlyginimą išnuomojo atsakovei gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovei patalpos išnuomotos kartu su baldais, buitine ir sanitarine įranga bei kitu patalpose esančiu turtu (Nuomos sutarties Nr. 20150801/01 1.2 punktas). Patalpų priėmimo–perdavimo akte žymų, kad patalpos turėtų defektų, nebuvo padaryta. Akte taip pat pažymėta, kad atsakovei perduodamo inventoriaus būklė yra gera.
4. Bylos šalys 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Nuomos sutartį dėl tolesnės tų pačių patalpų nuomos. Naujas patalpų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Nors ir buvo sudaryta nauja nuomos sutartis, tačiau faktiniai nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo nutrūkę ir tęsėsi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.
5. Kaip galima spręsti iš bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, nuo 2020 m. kovo 15 d., kai Lietuvos Respublikos paskelbtas karantinas, atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio. Ieškovai neneigė, kad tarp jų ir atsakovės vyko derybos dėl atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį pakeitimo ir tolesnio Nuomos sutarties vykdymo. Tačiau bylos šalims susitarimo pasiekti nepavyko. Ieškovė R. J. 2020 m. balandžio 29 d. pateikė atsakovei rašytinę pretenziją dėl nemokamo nuomos mokesčio. Kitos dienos elektroniniame laiške, kuriuo atsakyta į ieškovės pretenziją, atsakovės įgaliotas atstovas nurodė, kad patalpų raktai ieškovei yra perduoti, o Nuomos sutartis nutraukta.
6. 2020 m. gegužės 4 d. rašte ieškovė R. J. pateikė atsakovei alternatyvius pasiūlymus: arba išdėstyti nuomos mokesčio mokėjimą, arba nutraukti Nuomos sutartį abipusiu susitarimu nuo 2020 m. gegužės 15 d. Atsakydama į pastarąjį ieškovės raštą, atsakovė 2020 m. gegužės 4 d. rašte pakartojo, kad yra atlaisvinusi ir perdavusi patalpas, todėl nebeturi jokių įsipareigojimų ieškovams. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 15 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl atvykimo į nuomotas patalpas 2020 m. gegužės 19 d., jog būtų pasirašytas patalpų priėmimo–perdavimo aktas. Ginčo dėl to, kad atsakovės įgalioti asmenys ieškovės nurodytu laiku į patalpas neatvyko, byloje nėra. Dėl to ieškovė R. J. 2020 m. gegužės 19 d. surašė vienašalį patalpų priėmimo–perdavimo aktą. Akte ieškovė atliko įrašus, kad pažeistos patalpų sienos (skylės, nubyrėjęs tinkas), pažeista grindų danga, sudaužyta kaitlentė, sudaužytos sieninės spintos durys (stiklas), išgręžta antro aukšto vonios spintelė. Patalpų faktinė būklė, buvusi 2020 m. gegužės 19 d., taip pat fiksuota antstolio D. S. 2020 m. gegužės 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-20-549.
7. Gindami savo interesus, ieškovai pareiškė sudėtinį reikalavimą dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo ir delspinigių, dėl žalos, padarytos patalpoms ir jose buvusiam inventoriui, atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Dėl kiekvieno iš paminėtų reikalavimų faktinio ir teisinio pagrįstumo pasisakytina atskirai.
Ar atsakovė VšĮ „Vaikystės takas“ yra įvykdžiusi savo prievolę sumokėti nuomos mokestį?
8. Pagal Nuomos sutarties 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 1 200 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovės atstovo paaiškinimai ir pateikti dokumentai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią atsakovė sumokėdavo į valstybės biudžetą už ieškovus jų mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, o likusią nuomos mokesčio sumą pervesdavo ieškovams (2020 m. lapkričio 3 d. DOK-213119, 2021 m. sausio 5 d. DOK-2050) (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Šį faktą paneigiančių įrodymų ieškovai nepateikė. Kiek tai susiję su klausimu, ar atsakovė yra sumokėjusi visą mokėtiną nuomos mokesčio skolą, esminis ginčo aspektas – kada nutraukta Nuomos sutartis ir kada ieškovams grąžintos patalpos. Nuo šių faktų priklauso nuomos mokesčio skaičiavimo laikotarpis. Ieškovai teigia, kad patalpų grąžinimo ir sutarties nutraukimo momentas yra 2020 m. gegužės 19 d., kai buvo pasirašytas patalpų priėmimo–perdavimo aktas. O atsakovė įrodinėja, kad patalpos faktiškai perduotos 2020 m. balandžio 27 d.
9. Nuomos sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad sutarties šalys turi teisę nutraukti šią sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu, o 6.4 punktu nuomininkui suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį apie tai informavus nuomininką prieš du mėnesius. Byloje pateiktų įrodymų visetas suponuoja, kad šių formaliųjų nuostatų nebuvo laikytasi. Liudytojo I. V. parodymai patvirtina, kad po karantino paskelbimo tarp ieškovų ir atsakovės žodine forma prasidėjo derybos dėl tolesnio Nuomos sutarties vykdymo; deryboms nepavykus atsakovė pranešė, kad atlaisvino patalpas ir nori jas perduoti; 2020 m. balandžio 27 d. vykusios patalpų apžiūros metu bylos šalys nepasiekė susitarimo dėl patalpų perdavimo ir priėmimo, tačiau atsakovės įgalioti asmenys paliko raktus duryse (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 39 sek. – 6 min. 12 sek.; 23 min. 10 sek. – 24 min. 27 sek.).
10. Liudytojo parodymai, taip pat prieš tai minėta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad šalys iki 2020 m. balandžio 27 d. derino Nuomos sutarties nutraukimo klausimą žodine forma. Aplinkybė, kad 2020 m. balandžio 27 d. organizuotas patalpų faktinis perdavimas, sudaro pagrindą išvadai, jog bylos šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo sąlygų ir momento. Priešingu atveju, nebūtų buvusi rengta patalpų apžiūra ir jų perdavimas. Nors tokie bylos šalių veiksmai neatitinka Nuomos sutarties 6.2, 7.2 punktuose nustatyto rašytinio sutarties pakeitimų formos reikalavimo, tačiau sutarties sąlygos bendru šalių sutarimu gali būti modifikuojamos tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.
11. Nuomos sutarties 4.1.2 ir 4.2.4 punktuose nustatyta, kad patalpos, pasibaigus sutarčiai, turi būti perduodamos remiantis perdavimo–priėmimo aktu. Nagrinėjamu atveju dvišalis patalpų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo sudarytas. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad faktiškai ginčo patalpos ieškovams turėjo būti perduotos 2020 m. balandžio 27 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Visų pirma, prieš tai minėtuose atsakovės 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 4 d. atsakymuose į ieškovės R. J. pretenzijas akcentuota aplinkybė, kad patalpos ieškovams yra grąžintos. Prieštaravimų dėl tokių teiginių ieškovė R. J. 2020 m. gegužės 4 d. rašte nereiškė. Antra, jau paminėta, kad liudytoju byloje apklaustas I. V. parodė, jog patalpos šalių faktiškai apžiūrėtos 2020 m. balandžio 27 d., šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl apgadinimų, tačiau atsakovės įgalioti asmenys paliko raktus duryse. Trečia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata, remiantis kuria atlikti patalpų remonto darbai, sudaryta 2020 m. gegužės 20 d. (2020 m. spalio 12 d. DOK-198628). I. V. parodė, kad sąmata suderinta ne iškart, prieš tai buvo vykdyta potencialių rangovų atranka, atlikinėtos patalpų apžiūros darbų apimčiai nustatyti (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 40 sek. – 11 min. 50 sek.). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovai faktiškai buvo perėmę patalpų valdymą iki 2020 m. gegužės 19 d.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias daikto grąžinimo nuomotojui procedūrą, yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina. Išsinuomoto turto grąžinimas reiškia nuomotojo galimybę toliau naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, o patalpų perdavimo–priėmimo aktas yra vienas iš įstatyme nurodytų įrodymų, jog nuomininkas savo pareigą yra įvykdęs. Dėl to bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie patalpų grąžinimą nuomotojui, turi vertinti abiejų šalių nurodytas aplinkybes, jų įrodytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).
13. Prieš tai aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė nesilaikė Nuomos sutartyje apibrėžtos patalpų grąžinimo ieškovams tvarkos – nepasirašė patalpų priėmimo–perdavimo akto. Tačiau ieškovams patalpos faktiškai buvo perduotos 2020 m. balandžio 27 d. ir ieškovai nuo to momento buvo perėmę patalpų valdymą. Papildomai įvertinus tai, kad pagal šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo I. V. parodymus šalys 2020 m. balandžio 27 d. patalpų priėmimo–perdavimo akto nepasirašė kilus tarpusavio nesutarimams dėl to, ar atsakovė turi pareigą atlikti patalpų remontą, spręstina, kad akto nepasirašymo faktas negali būti absoliutinamas. Nuomos teisiniai santykiai tarp šalių baigėsi, kai atsakovė atlaisvino patalpas. Nuomotas daiktas ieškovams buvo grąžintas iki 2020 m. gegužės 19 d.
14. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad daiktas grąžintas pavėluotai CK 6.499 straipsnio 2 dalies prasme, o nuomos teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi ne iki 2020 m. balandžio 27 d., o iki 2020 m. gegužės 19 d. Aplinkybė, kad po to, kai šalims 2020 m. balandžio 27 d. nepavyko pasiekti susitarimo dėl patalpų ir inventoriaus remonto išlaidų kompensavimo, ieškovai pakeitė savo poziciją dėl Nuomos sutarties tolesnio vykdymo, atsižvelgiant į bendrą šalių santykių faktinę eigą, yra nereikšminga.
15. Remiantis tuo, kas nurodyta, laikytina, kad ieškovai turi teisę reikalauti, jog atsakovė sumokėtų nuomos mokestį, apskaičiuotą iki 2020 m. balandžio 27 d. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. atsakovė pagal Nuomos sutartį turėjo sumokėti 4 680 Eur nuomos mokestį (3 × 1 200 Eur + (1 200 Eur / 30 × 27). Prieš tai nurodyta, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog atsakovė į valstybės biudžetą už ieškovus sumokėdavo gyventojų pajamų mokestį, apskaičiuotą nuo mėnesinio nuomos mokesčio. Nuo paminėtos 4 680 Eur sumos atsakovė turėjo sumokėti 702 Eur gyventojų pajamų mokestį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Ginčo byloje nėra dėl to, kad atsakovė 2020 m. birželio 26 d. sumokėjo nuomos mokestį už kovo mėn.
16. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus atsakovė už ieškovę 2020 metais į valstybės biudžetą sumokėjo 539 Eur (150 Eur + 389 Eur) dydžio gyventojų pajamų mokestį. Tai yra, mokestis pilnai sumokėtas už sausio ir vasario mėn., o už kovo mėn. liko 1 Eur nepriemoka. Taigi už kovo mėn. atsakovės ieškovams mokėtina nuomos mokesčio skola buvo ne 500 Eur, bet 321 Eur (1 200 Eur – 700 Eur – (1 200 Eur × 15 procentų – 179 Eur). Už balandžio mėn. atsakovė turėjo bendrai sumokėti ieškovams 1 080 Eur (1 200 Eur / 30 × 27) dydžio nuomos mokestį. 2020 m. birželio 26 d. atsakovė pervedė ieškovams 1 238 Eur. Išskaičiavus šią sumą iš atsakovės nesumokėtų sumų, darytina išvada, kad atsakovė skolinga ieškovams 163 Eur (321 Eur + 1 080 Eur – 1 238 Eur) nuomos mokesčio. Kitoje dalyje ieškovų pretenzijos tiek, kiek jos susijusios su nuomos mokesčio skolos priteisimu, yra nepagrįstos.
17. Nėra ginčo, kad atsakovė praleido nuomos mokesčio mokėjimo terminą. Nuomos sutarties 5.2 punkte numatyta ieškovų teisė skaičiuoti 0,02 procento dydžio delspinigius, jeigu atsakovė laiku nemokės nuomos mokesčio. Nuomos mokestis už kovo mėn. turėjo būti sumokėtas iki 2020 m. kovo 15 d., o už balandžio mėn. iki 2020 m. balandžio 15 d. Šią prievolę atsakovė iš dalies įvykdė 2020 m. birželio 26 d. Dėl to atsakovė už uždelstą atsiskaityti laikotarpį turi pareigą sumokėti ieškovams 22,16 Eur (321 Eur × 0,02 procentai × 103 d.) + (1 080 Eur × 0,02 procentai × 72 d.) delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis).
18. Aplinkybė, kad dėl Covid-19 grėsmės buvo apribota atsakovės veikla, nereiškia, jog atsakovė buvo atleista nuo Nuomos sutarties vykdymo. Nuomos sutartimi atsakovė prisiėmė finansinę prievolę laiku mokėti nuomos mokestį. Tokios prievolės vykdymui paskelbtas karantinas negalėjo turėti reikšmės. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties šalies finansinių išteklių stoka nelaikoma nenugalima jėga. Taigi atsakovė neturėjo teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti Nuomos sutartį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Covid-19 situacija nešalina atsakovės atsakomybės už prievolių pažeidimą.
Ar atsakovė VšĮ „Vaikystės takas“ yra atsakinga už inventoriaus sugadinimą?
19. Pareikštu ieškiniu ieškovai įrodinėja, kad atsakovė sugadino kaitlentę, sudaužė sieninės spintos durų stiklą, taip pat sugadino dvi spinteles: antro aukšto vonios ir pirmo aukšto ūkinę spintelę. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad sugadino kaitlentę (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Kitų daiktų sugadinimo faktą atsakovė neigė.
20. Aplinkybė, kad buvo sudaužytas kaitlentės stiklas, fiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pagal (duomenys neskelbtini) įmonės 2020 m. gegužės 22 d. išankstinę sąskaitą Nr. 2020/05/22-6 analogiška nauja kaitlentė su jos atvežimo paslauga kainuoja 779 Eur. Įrodymų, kad sąskaitoje nurodyta kitokia kaitlentė nei buvo sumontuota ginčo patalpose ir kad tokios kaitlentės kaina yra mažesnė, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad faktinė sugadintos kaitlentės vertė turėjo būti mažesnė nei prašoma priteisti ieškovų suma, ir nesigynė nuo pareikšto reikalavimo nusidėvėjimo fakto atsikirtimu. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dėl sugadintos kaitlentės dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį). Tokia procesine teise atsakovė nesinaudojo. Dėl to spręstina, kad atsakovė nepaneigė nuostolių dėl kaitlentės sugadinimo dydžio.
21. Kaitlentės paviršiaus stiklo sudaužymas nelaikytinas natūralaus nusidėvėjimo pasekme. Kaitlentė sugadinta dėl atsakovės veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Dėl to atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl kaitlentės sugadinimo ieškovų patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovai įrodė, jog atsakovė turi pareigą kompensuoti jiems naujos kaitlentės įsigijimo išlaidas, lygias 779 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 ir 3 dalys).
22. Taip pat kaip pagrįstas vertinamas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės sieninės spintos durų stiklo keitimo išlaidų atlyginimą. Spintos, esančios virtuvės patalpose, stiklo sudaužymo faktas fiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir toks daikto sugadinimas nelaikytinas jo natūraliu nudėvėjimu. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad stiklas buvo sudaužytas patalpų perdavimo atsakovei metu, nepateikta. Atsakovės atsikirtimas, kad stiklas buvo skilęs dar patalpų perdavimo metu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes reikalavimas pareikštas ne dėl kambaryje, o virtuvės patalpose esančios spintos sudaužyto stiklo keitimo paslaugos kainos priteisimo. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad stiklo keitimo kaina turėtų būti mažesnė nei nurodyta uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 4 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui Nr. 2020-05-04. Taigi atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovams ir 210 Eur išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 ir 3 dalys).
23. Ieškinio reikalavimas priteisti dėl spintelių sugadinimo patirtą žalą yra nepagrįstas. Visų pirma, antstolis spintelių sugadinimo nekonstatavo. Ieškovės R. J. surašytame patalpų priėmimo–perdavimo akte atliktas įrašas, kad išgręžta antro aukšto vonios spintelė, tačiau nėra jokių žymų apie pirmo aukšto spintelės sugadinimą. Liudytojas I. V. parodė, kad ieškovai patys sutvarkė pirmo aukšto spintelę, o antro aukšto spintelė buvo pakeista kaip komplektas su kriaukle, nes pastaroji turėjo defektų (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 12 sek. – 21 min. 52 sek.; 22 min. 15 sek. – 22 min. 25 sek.). Šie duomenys, visų pirma, patvirtina, kad pirmo aukšto spintelės sugadinimo faktas, apimtis ir pobūdis nebuvo aprašyti ir fiksuoti. Be to, ieškovai įsigijo ne naują spintelę, o susitvarkė seną. Antra, antro aukšto spintelės sugadinimo fakto antstolis taip pat neaprašė ir neužfiksavo. Iš liudytojo parodymų galima spręsti, kad spintelės keitimą lėmė tai, jog turėjo būti keičiama kriauklė. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog spintelių keitimo ir (ar) remonto poreikį lėmė atsakovės veiksmai, taip pat nepagrindė žalos fakto, nes viena spintelė nebuvo keista, o kitos spintelės kainos apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai nepateikti.
Ar atsakovė VšĮ „Vaikystės takas“ yra atsakinga už patalpų remonto išlaidų kompensavimą?
24. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Tuo atveju, jei skolininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnio 1 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011).
26. Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. Nesant šalių susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).
27. Nuomos sutarties 4.2.3 punktu atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovams nuostolius, susijusius su patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyktų dėl atsakovės kaltės, o 4.4 punktu – atlikti paprastąjį patalpų remontą. Sąlygų dėl to, kokios būklės patalpas atsakovė turėtų grąžinti, pasibaigus Nuomos sutarčiai, sutartyje nėra. Nenumačius Nuomos sutartyje, kad nėra taikoma nuostata dėl natūralaus patalpų nusidėvėjimo, sprendžiant dėl to, ar ieškovai pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 5 380,87 Eur nuostolių patalpoms atlyginimą, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar ieškovų minimi patalpų apgadinimai yra natūralaus ar ne nusidėvėjimo pasekmė.
28. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašyta, kad patalpų sienos turi žymių pažeidimų (sienos daug išgręžiotų skylių, vietomis pažeisti dažai, kai kur sienos išteptos dažais), o keliose patalpų grindų vietose pažeista (nutrinta) danga. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad antstolio fiksuoti pažeidimai atsirado, kai atsakovė naudojo patalpas, ir buvo patalpų perdavimo ieškovams metu. Aplinkybė, kad patalpų būklė aprašyta ne 2020 m. balandžio 27 d., o 2020 m. gegužės 19 d., iš dalies yra atsakovės veiksmų pasekmė – įstaiga nepasirašė patalpų priėmimo–perdavimo akto. Pasirinkusi tokį veikimo būdą, atsakovė kartu prisėmė ir riziką, susijusią su patalpų būklės nustatymu.
29. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 5 380,87 Eur nuostolių patalpoms atlyginimą. Nuostolius patalpoms, pasak ieškovų, sudaro 3 845,38 Eur su PVM išlaidos sienų dažymui, 242 Eur su PVM išlaidos pagalbiniams darbams ir 1 160,39 su PVM išlaidos parketo šlifavimui ir lakavimui. Šių verčių suma yra 5 247,77 Eur. Iš 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovų prašymo pagrindo akivaizdu, kad, apskaičiuodami prašomą priteisti nuostolių patalpoms atlyginimo dydį, ieškovai padarė matematinę klaidą. Tai yra, PVM be pagrindo skaičiavo nuo 4 447 Eur, o ne nuo 4 337 Eur (3 178 Eur + 200 Eur + 959 Eur) sumos. 2020 m. lapkričio 25 d. prašymo 5 punkte ieškovai aiškiai išskyrė, kad prašo priteisti iš atsakovės 3 178 Eur už sienų dažymą, 200 Eur už pagalbinius darbus ir 959 Eur už grindų tvarkymą. Taigi praktiškai ieškovų reikalavimo dėl nuostolių, padarytų patalpoms, atlyginimo priteisimo suma yra 5 247,77 Eur.
30. Ieškovų išlaidų patalpų remontui realumą ir faktą pagrindžia ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 18 d. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra Nr. 018, 2020 m. spalio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimas dėl sąmatos, bet ir ieškovų pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įmonės atliktus rangos darbus (2020 m. spalio 12 d. DOK-198628). UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje nurodytų atliktų darbų apimčių (dažytų sienų ir šlifuotų grindų plotų) atsakovė neginčijo. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 7 d. paaiškinimą dėl sąmatos, atliekant remonto darbus, buvo nuglaistyta ir perdažyta 192 kv. m. sienų (1/3 dalis visų patalpų sienų ploto), nušlifuota ir nulakuoti 29 kv. m. grindų (1/4 viso grindų paviršiaus). Už 1 kv. m. sienų glaistymo ir dažymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovai mokėjo 12 Eur, o už 1 kv. m. grindų šlifavimo ir lakavimo – 18 Eur.
31. Atsakovė ieškovų prašomos priteisti 5 247,77 Eur nuostolių atlyginimo sumos pagrįstumą, visų pirma, kvestionavo remdamiesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta sąmata (2020 m. spalio 23 d. DOK-207593). Šioje sąmatoje nurodyta, kad 1 kv. m. sienų dažymo ir glaistymo darbas turėtų kainuoti 5,20 Eur, o grindų šlifavimo – 6,05 Eur. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata nepaneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatos pagrįstumo, pagrindžia kelios aplinkybės. Pirma, atsakovės atstovas neneigė ieškovų argumento, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo statybos darbų atlikimo veiklos. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai nelaikytinas asmeniu, turinčiu žinių statybos darbų profesinėje srityje. O tai suponuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiavimai nėra patikimi. Antra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje nurodytos kainos objektyviai neatitinka vidutinių vidaus apdailos darbų kainų, aprašytų ieškovų pateiktame išraše iš infostatyba.lt (2020 m. lapkričio 18 d. DOK-224428). Pavyzdžiui, vidutinė sienų dažymo su paruošimu darbų rinkos kaina, neįskaičiuojant medžiagų, už 1 kv m. yra 7 Eur ir viršija UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomą kainą 1,80 Eur, nors į pastarąją įskaičiuota ir medžiagų kaina. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti įkainiai vertintini kaip neįprastai maži ir nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis. Pridurtina, kad atsakovė abejonių infostatyba.lt skelbiamų duomenų patikimumu nereiškė. Remiantis tuo, kas paminėta, spręstina, kad ieškovų pateikti dokumentai pagrindžia ne tik ieškovų išlaidų patalpų remontui dydį, remonto darbų apimtį ir faktą, bet ir tai, kad išlaidos yra protingo dydžio (CPK 178, 185 straipsniai).
32. Patalpų trūkumai, jų pobūdis, dėl kurių ieškovai remontavo patalpas, kaip jau pasisakyta, aprašyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Iš protokolo aišku, kad dalis patalpų grindų dangos buvo tvarkyta, nes buvo pažeista (nutrinta) grindų danga. Ginčo byloje nėra, kad ieškovams buvo žinoma, kokią veiklą (ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų ugdymui) atsakovė vykdys nuomotose patalpose. Tai atskleista ir tarp šalių pasirašytų nuomos sutarčių 1.3 punktuose. Atsakovė pagrįstai atsikerta, kad vaikų ugdymo veikla yra natūraliai susijusi su intensyviu patalpų naudojimu. Dėl to grindų dangos nutrinimas laikytinas natūralaus patalpų nusidėvėjimo jas naudojant pagal paskirtį pasekme. Paminėta suponuoja, kad atsakovei negali kilti atsakomybė už grindų remonto išlaidų atlyginimą. Atsakovės pareiga atlikti einamąjį nuomotų patalpų remontą negali būti aiškinama taip, kaip tą siūlo ieškovai. Tai yra, nuomininko pareiga atlikti einamąjį remontą (atnaujinti patalpas) nereiškia, kad nuomininkas turi atnaujinti nuomotą daiktą taip, jog būtų pašalinti natūralaus nusidėvėjimo padariniai (CK 6.493 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis). Nuomininko pareiga atlikti einamąjį patalpų remontą kyla tuo atveju, kai daikto nusidėvėjimas nuomos metu yra nuomininko veiksmų rezultatas, o ne normalus daikto nusidėvėjimas.
33. Kiek tai susiję su nuomotų patalpų sienų remonto poreikiu, visų pirma, išskirtina, kad dalį sienų ieškovai perdažė dėl to, kad sienose buvo žymių pažeidimų (išgręžta daug skylių, vietomis pažeisti sienų dažai, sienos išteptos dažais). Kryptingo fizinio poveikio sienoms negalima traktuoti kaip natūralaus nusidėvėjimo pasekmės. Šioje ginčo dalyje atsakovė nuo reiškiamo reikalavimo ginasi tuo, kad sienų pažeidimai atsirado, atsakovei pritaikius nuomotas patalpas savo veiklai. Atsakovės teisė pritaikyti patalpas taip, kad galėtų vykdyti jose vaikų ugdymo veiklą, buvo numatyta Nuomos sutarties 4.1.3 punkte. Tačiau paminėta nereiškia, kad atsakovei nekyla pareiga atlyginti patalpų būklei, atskiriant pertvarkymus, padarytą žalą. Pastaroji atsakovės pareiga kyla ne tik iš Nuomos sutarties 4.2.4 punkto, bet ir prievolės atlikti patalpų paprastąjį remontą, kaip jis apibrėžtas Nuomos sutarties 4.4 punkte. Priešingai nei teigia atsakovė, sienų trūkumai laikytini patalpų pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme. Ženklūs sienų pažeidimai, kaip pagrįstai nurodė ieškovai, mažina patalpų naudojimo pagal paskirtį galimybes, o tuo pačiu ir jų ekonominę vertę. Dėl to spręstina, kad atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovams turėtas sienų remonto išlaidas, kurios yra 3 378 Eur (3 178 Eur + 200 Eur) be PVM. Į šią sumą įskaičiuotina ir 200 Eur be PVM už pagalbinius darbus (elektros jungiklių demontavimas, grindų apvadų uždengimas ir kt.) ieškovų sumokėta suma, nes tokie darbai yra būtini, kad būtų galima išdažyti sienas. Ieškovai atliko ne visų ginčo patalpų sienų remontą, o tik tų dalių, kurios buvo pažeistos. O tai paneigia atsakovės atsikirtimą, kad ieškovai siekia visų patalpų esminio pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Dėl bylos baigties
34. Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovams iš atsakovės priteisiama 163 Eur nuomos mokesčio skola ir 22,16 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės ieškovams taip pat priteisiamas dalies patirtų nuostolių atlyginimas: 779 Eur už kaitlentę, 210 Eur už spintos stiklo keitimą ir 4 087,38 Eur (3 378 Eur × 1,21) už patalpų sienų remontą (CK 6.246 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis). Viso ieškovams iš atsakovės priteisiamas 5 076,38 Eur (779 Eur + 210 Eur + 4 087,38 Eur) nuostolių atlyginimas.
35. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 261,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Patenkinta 65,73 procentai (5 261,54 Eur / 8 003,95 Eur) ieškinio reikalavimų. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turi būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
37. Ieškovai pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jie už ieškinį sumokėjo 180 Eur dydžio žyminį mokestį, už antstolio paslaugas – 96,80 Eur, o už advokato suteiktą teisinę pagalbą – 1 210 Eur. Įvertinus suteiktos teisinės pagalbos turinį ir apimtį (parengtas ieškinys, eilė kitų procesinių dokumentų, atstovauta ieškovus teismo posėdžiuose, kurie truko daugiau nei 6 val.), ieškovų išlaidos teisinei pagalbai laikytinos pagrįstomis visoje apimtyje (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kitos ieškovų išlaidos taip pat yra pagrįstos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovams iš atsakovės priteisiamas 977,27 Eur (1 486,80 Eur × 65,73 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl tarp šalių neskirstomos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovams R. J. ir V. J. iš atsakovės VšĮ „Vaikystės takas“ 163 Eur (šimto šešiasdešimt trijų eurų) skolą, 22,16 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 16 ct) delspinigius, 5 076,38 Eur (penkių tūkstančių septyniasdešimt šešių eurų ir 38 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 261,51 Eur (penki tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt vienas euras ir 51 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 977,24 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.