- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 1-601-476/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- A. D.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnio
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus: esant 2011-11-17 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimui išlaikyti vaikus U. D., gim. duomenys neskelbtini) ir A. D., gim. duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinę išmoką po 72,40 Eur (250 litų) kiekvienam vaikui iki pilnametystės, laikotarpyje nuo 2014-10-14 iki 2015-11-02, nuo 2016-01-01 iki 2018-01-31 niekur nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje, neteikė kitos būtinos materialinės pagalbos, nuo 2014-08-01 iki 2014-10-13 ir nuo 2015-11-03 iki 2015-12-31 dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau išlaikymo nemokėjo, dėl ko susidarė 5937,16 eurų įsiskolinimas.
Kaltinamasis A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis yra U. D. gim. duomenys neskelbtini) ir A. D. gim. duomenys neskelbtini) tėvas. 2011 m. lapkričio 17 d. Raseinių rajono apylinkės teisme vyko teismo posėdis, dėl jo minėtų dukrų išlaikymo. Teismo posėdyje jis dalyvavo. Teismo sprendimas buvo įteiktas. Jis viską suprato ir viską žinojo apie vykdymo tvarką, žino, kad kiekvienai dukrai į mėnesį turėjo mokėti periodinę išmoką po 250 litų. Nuo teismo sprendimo iki 2014 m., bet tiksliai neatsimena iki kurio mėnesio, bet tai gali būti iki rugpjūčio mėn., jis rūpinosi savo dukromis, dukroms teikė kas mėnesį periodinę išmoką, bet toliau iki 2018 metų savo dukromis nesirūpino, jokio išlaikymo neteikė. Darbo biržoje jis nesiregistruoja jau daug metų. Tiksliai neatsimena kuriais metai, bet tai gali būti 2014 arba 2015 metai, jis du mėnesius dirbo, pagal verslo liudijimą. Daugiau jis niekur kitur nedirbo, darbo biržoje jau daug metų registruotas nėra. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., jis savo dukromis nesirūpino, joms neteikė kitokios būtinos materialinės pagalbos, dėl to, jis labai gailisi ir savo kaltę jis visiškai pripažįsta. Supranta, kad savo dukromis turi rūpintis, teikti joms išlaikymą, tačiau vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti savo dukras, tai pripažįsta visiškai. Jis kas mėnesį pasižada pervesti savo dukroms priteistą sumą išlaikymui, teiks joms būtiną materialinę pagalbą (b. l. 47-48).
Kaltinamojo A. D. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo:
Nukentėjusiosios R. D. parodymai, kad ji 2011-11-17 išsituokė su buvusiu sutuoktiniu A. D. gim. 1981-07-22. 2011-11-17 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. D. jai buvo priteista po 250 litų kasmėnesinė suma, kiekvienos dukros: U. D. gim. 2008-01-29 ir A. D. gim. 2009-06-09, išlaikymui. Po skyrybų, iki 2014 m. rugpjūčio su A. D. jie bendravo ir jis jai padėjo išlaikyti dukras, mokėjo priteistus pinigus. 2014 m. metais jie susipyko galutinai ir jis nustojo su ja bendrauti. Nuo to laiko iš buvusio sutuoktinio negavo jokių lėšų vaikų išlaikymui. Negaudama lėšų iš A. D., kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir išmokas vaikų išlaikymui gaudavo iš minėto fondo. 2015 metais, apie liepos mėnesį, dukrai Ugnei buvo atliekama krūtinės ląstos operacija. Tuomet ji telefonu buvo susisiekusi su A. D. ir prašė finansinės pagalbos. A. D. jai pasakė, kad gauna pinigus iš valstybės ir užtenka, o jis jokių pinigų neduos. Šiuo metu susidariusio įsiskolinimo jis nėra padengęs. Mano, kad A. D. vaikų išlaikymui pinigų nemoka piktybiškai, nes dirba Vokietijoje ir mano, kad turi galimybę mokėti vaikų išlaikymo pinigus (b. l. 14-17).
2018-02-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolas (b. l. 14-18).
2011-11-17 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas išlaikyti vaikus U. D., gim. 2008-01-29 ir A. D., gim. 2009-06-09, mokant kas mėnesį periodines išmokas po 72,40 Eur (250 litų) kiekvienam vaikui iki pilnametystės (b. l. 24-26).
Pažyma iš Sodros, iš kurios matyti, kad A. D. nuo 2014-10-14 iki 2015-11-02 ir nuo 2016-01-01 iki 2018-01-31 buvo įsigijęs verslo liudijimą, daugiau niekur nedirbo (b. l. 66).
Pažyma iš Darbo biržos, kuri patvirtina, kad A. D. darbo biržoje neregistruotas. (b. l. 67, 72).
Motyvuojamoji dalis
BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, A. D. veikoje nustatė visus vengimo išlaikyti vaikus sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius: A. D. būdamas sveikas, darbingas, žinodamas apie pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus Aistę ir U. D., jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaikus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamasis A. D. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant A. D. asmenybę, pažymėtina, kad jis administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti (b. l. 60-61), neteistas (b. l. 59), Raseinių psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 64).
Prokurorė siūlo A. D. pagal BK 164 str., skirti 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – viešuosius darbus, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, jos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, manytina, kad paskyrus būtent tokią bausmę kaltinamajam A. D. bus pasiekti bausmės tikslai.
Kaltinamasis A. D. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 73-75).
Kaltinamasis A. D. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Iki bausmės vykdymo pradžios A. D. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam A. D. jog jis nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.