Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovei N. J. – Puknienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014 m. rugsėjo 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 6AT-(14.6.78.)-9 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. dėl to, kad, vykdant NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 18 d. ir 2014 m. kovo 12 d. pavedimus Nr. 1 PAV – (1.8.)-98, Nr. 1 PAV – (1.8.)-154 dėl anonimo pranešimo apie statinio naudojimą, 2013-03-13 ir 2014-03-28 buvo nuvykta patikrinti situacijos ir patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šalia SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo sklypo, kurio savininkas yra R. K., adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas namelis be pamatų su malkomis ant laisvos valstybinės žemės. Protokole nurodyta, kas žemės naudojimo sutartis nesudaryta ir galimai pažeista žemės naudojimo tvarka, todėl buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai: 2013-03-13 Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-1 ir 2014-03-28 Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-5. Be to, 2014-03-28 patikrinimo metu dalyvavo kaimyninio sodo sklypo atstovai ir žodžiu paliudijo, kad nameliu naudojosi R. K., kuris 2014-04-04 raštu Nr. 6SD-(14.6.101.)-1024 buvo įspėtas iki 2014-05-02 nuimti namelį su malkomis. Pakartotinai 2014-05-06 patikrinus vietoje, nustatyta nepasikeitusi situacija, pažeidėjas neatsiliepė. 2014-05-21, gavus D. J. pranešimą dėl R. K., jis 2014-06-21 iškviestas dėl protokolo surašymo, tačiau neatvyko. 2014-10-21 atlikus patikrinimą nustatytos faktinės aplinkybės, kad namelis su malkomis yra ant laisvos valstybinės žemės ir ši žemė galimai naudojama neteisėtais. Protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės paželdomų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d. nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo nepripažino ir papildomai paaiškino, kad su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutinka, nes iš surinktos medžiagos matyti, kad 2013-03-13 NŽT atstovė nustatė, kad yra namelis stovi, t.y. kad buvo padarytas pažeidimas, tačiau tada jokio protokolo nesurašė. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis slapstėsi, nepratęsti terminai ir matosi, kad suėjo 6 mėn. patraukimo atsakomybėn terminas. Be to matosi, kad pagal J. skundą namelis pastatytas 1999 m., o jis su bendrasavininke sklypą įsigijo tik 2006-03-24. Taigi namelis stovėjo dar prieš jam įsigyjant sklypą, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis pasistatė tą namelį ir juo naudojosi, išskyrus liudytojų J. ir T., kurios ant jo pyksta todėl, kad dėl jo pranešimų buvo patrauktos administracinėn atsakomybėn, melagingus liudijimus. Pažymėjo, kad protokolas surašytas, nes statinys pastatytas yra svetimoje žemėje. Kadangi jo sklypas yra šalia, tai pagal melagingus teiginius galima susidaryti nuomonę, kad statinys yra jo, bet taip pat statinys gali būti ir kieno nors kito. Šalia to namelio yra laikinai pasimetęs krūvelę malkų, tačiau žino sklypo ribas ir žino, kad yra valstybės žemė. Nurodė, kad nežino, kodėl protokolas surašytas būtent jam, nes ne tik jis yra žemės savininkas, o ir jo gyvenimo draugė J. L.. Jie abu yra sklypo bendrasavininkai ir sklypą įsigijo iš moters, kuri nurodyta kadastro duomenų pažymoje 2006-03-24, negali atsakyti į klausimą, ar 2006 m. perkant sklypą tas namelis buvo, tačiau kai atvyko po kadastrinių planų parengimo, tai namelis ten jau buvo. Pirkimo procese dalyvavo tik tada, kai pasirašinėjo pirkimo-pardavimo dokumentus, į sklypą atvažiavo vėliau, kai buvo pradėtas statyti namas. Apklaustas nurodė, kad nameliu niekas nesinaudoja, o šalia namelio esanti krūvelė malkų tikrai yra jo, tačiau niekaip nesusijusi su šiuo pažeidimu. Jokių raštų jis nėra gavęs ir nematęs. Su Pukniene vieną kartą bendravo telefonu ir kitą kartą bendravo, kai buvo atvykusi matuoti žemės civilinėje byloje dėl kaimynės skundo. Negali atsakyti, kodėl siųstų dokumentų savo adresu jis negauna. Iš byloje surinktos medžiagos ir liudytojų parodymų, akivaizdu, kad tarp jų yra ne kokie santykiai ir kad liudytojos yra suinteresuoti asmenys, susijusios tarpusavyje, yra seserys. Tiek viena patraukta administracinėn atsakomybėn už ATP pagal jų pranešimus, tiek kitos vyras yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad tą namelį pastatė ji, akivaizdu, kad byla turi būti nutraukta. Prašo bylą nutraukti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė paaiškino, kad išvadą, kad šį pažeidimą padarė R. K., padarė, kai gavo D. J. raštišką paaiškinimą ir paklausimą, kad naudotojas yra R. K., taip pat liudytojo jos sesuo T. Kadangi turėjo dvi liudytojas, galėjo surašyti protokolą. Statinys yra pakankamai senas ir jis yra ant laisvos valstybinės žemės. Namelio pastatymo vieta identifikuota jau nuvykus patikrinti pirmą kartą 2013 m. su atitinkamais kadastrinio matavimo aparatais. Tada buvo keli specialistai. Buvo identifikuota, kad jis stovi ant laisvos valstybinės žemės, šalia yra geležinkelio teritorija, kurioje yra miškas, o namelio teritorija yra ant laisvos žemės, šalia bendro naudojimo kelio. Pirmas patikrinimo aktas buvo surašytas 2013-03-13, o protokolas surašytas 2014-12-12. Protokolas nebuvo anksčiau surašytas, nes neatvyko liudytojai ir nebuvo surinkta pakankamai įrodymų. Tuo metu buvo nustatytas tik faktas, kad malkų namelis stovi ant laisvos valstybinės žemės prie bendro naudojimo kelio. Paaiškino, kad vietoje buvo ne kartą, kvietė ir sodų pirmininką ir šalia esančius kaimynus. Kaimynės T ir J sakė, kad R. K. įsigijęs sodo sklypą perkėlė namelį toliau ant laisvos žemės iš savo sklypo. Protokolo kopija asmeniui buvo išsiųsta, prieš tai du kartus jis buvo kviestas, tačiau neatvyko ir protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant. Protokolas R. K. surašytas pagal ATPK 45 str. 1 d. už tai, kad jis savavališkai užėmė ir naudoja valstybės žemę, po įspėjimo atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinę žemę, pažeidimų nepašalino. Jo pažeidimą patvirtina 2009 ir 2013 m. nuotraukų ištraukos, kurios yra viešoje erdvėje. Nuotraukos yra atspausdintos iš Geoportal.lt puslapio, kuris yra oficialus įstatymu patvirtintas puslapis, darytos iš lėktuvo, fotografuojant atitinkamu metu, atitinkamas vietas. Nuotraukose matosi objektas panašus į namelį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. J. parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis yra jų sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sodo kaimynas. Sklypas yra (duomenys neskelbtini) ir jų sodai ribojasi. Parodė, kad R. K. dabar ten nuolat gyvena. Jis sklypą nusipirko 2006 m., prieš tai ten gyveno tokie senukai. Po to senukai sklypą su tuo namuku pardavė. Atėjo kitas gyventojas, bet po metų sklypą su tuo namuku pardavė. Kartą, kai atvažiavo į sodus, namukas buvo iškeltas už sklypo ribos ant valdiškos žemės. Ten yra valdiškas kelias iki traukinio, o R. K. prie miškelio pradėjo statytis malkinę, yra spynos ir pradėjo nešti ten visokius rakandus. Iš pradžių šis namelis buvo K. sodo sklype. Žmogus, kuris perpirko iš senukų sklypą su namuku, jo nejudino, nes perpardavė tą sklypą. Ji nematė, kas perkėlė namelį, nes jos atvažiuoja tik savaitgalį. Pamatė 2008-2009 m. Sklypo namelis buvo perkeltas į gretimą valstybės žemės sklypą iš K. sklypo. Jis pasistatė didžiulį namą, apsitvėrė tvoromis. Namelis stovi ir šiuo metu. Juo naudojasi K. Ten malkos sudėtos, visokie rakandai jo ten sunešti. Turi nuotraukas, kad malkos nuimtos. Per susirinkimą pirmininkė pasakė „prašau susitvarkyti už sodo sklypo esančias žemes, statinius, kad nebūtų ant valdiškos žemės“. Kiti susitvarkė, o šis kaimynas nereaguoja. Kiti žmonės pranešė anonimu, o paskui kreipėsi ir ji, nes žmonės jos prašė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. T. parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis yra jų sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sodo kaimynas, jų sodų sklypai yra gretimai. Žino, kad jis išsikėlęs namelį į valdišką žemę. Jie pasistatė namelį ir kaimynai pasistatė tokį pat. O kai tą sklypą nusipirko K., kartą parėjusi iš darbo pamatė, kad namelis perkeltas už kelio į valdišką žemę. Buvo susirinkimas, pirmininkė liepė visiem už kelio susitvarkyti, visi susitvarkė, o jis nepaisė reikalavimų. Namelis buvo perkeltas 2009 m., tačiau šis namelis, apie kurį eina kalba, anksčiau stovėjo K. žemės sklype. Šiuo metu prie namelio sudėtos K. malkos. Tuo nameliu naudojasi jis vienas.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012, KAT nutartis Nr. ATP-1339-1785/2014, KAT nutartis Nr. ATP-2-348/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015).

Iš pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir surinktos bylos medžiagos matyti, kad pareigūnams apie galimo pažeidimo padarymą tapo žinoma 2013 m. vasario 18 d., vykdant NŽT prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus direktoriaus pavaduotojo pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-98 ir atlikus R. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimą ir surašius 2013 m. kovo 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-1 (b. l. 23). Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnams faktas, kad užimta valstybinė žemė, paaiškėjo 2013 m. kovo 13 d., dėl to terminas administracinei nuobaudai skirti pagal ATPK 45 str. 1 d. turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2013 m. kovo 13 d. ir pasibaigė 2013 m. rugsėjo 13 d. Tai, kad 2014 m. kovo 28 d., 2014 m. gegužės 6 d. ir 2014 m. spalio 21 d. buvo atlikti pakartotiniai žemės sklypo patikrinimai (b. l. 9-10, 17, 21), kurių metu konstatuota, jog nustatyti pažeidimai nepašalinti, t.y. malkų namelis be pamatų, prikrautas malkų, nepatrauktas, todėl valstybinė laisva žemė naudojama neteisėtai, taip pat tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyrius 2013 m. kovo 6 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.104.)-405 R. K. nustatė terminą iki 2013 m. kovo 12 d. atvykti į savo sodo sklypą suteikti galimai naudingos informacijos (b.l. 5), 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 6SD-(14.6,04.)-1024 nurodė R. K. iki 2014 m. gegužės 2 d. pašalinti namelį su malkomis ir atlaisvinti valstybinę žemę (b.l. 6-7) 2014 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.104.)-1232 prašė 2014 m. gegužės 6 d. 9.00 val. dalyvauti patikrinime (b.l. 8), tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 45 str. 1 d. R. K. nuo 2013 m. kovo 13 d. nebuvo surašyti, o protokolas surašytas tik 2014 m. gruodžio 17 d. (b.l. 3-4) neturi jokios teisinės reikšmės, skaičiuojant nuobaudos skyrimo pagal ATPK 45 str. 1 d. termino pradžią ir pabaigą, nes termino pradžios momentas susijęs tik su pažeidimo paaiškėjimo faktu, kuris užfiksuotas 2013 m. kovo 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-1 (b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys, kad padarytas pažeidimas yra trunkamasis ir nėra baigtas, nes valstybinė žemė iki šiol nėra atlaisvinta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau, jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą - šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (LAT nutartis Nr. 2AT-2-2014, LVAT nutarimai Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012). Kadangi šioje byloje pažeidimas yra trunkamasis ir nebaigtas, nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas būtent nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y., 2013 m. kovo 13 d.

ATPK 35 str. 3 d. yra numatyta galimybė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, ATPK 35 str. 1 d. numatytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė nenurodė aplinkybių ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių faktą, kad terminas administracinei nuobaudai skirti buvo pratęstas, todėl darytina išvada, jog jis nebuvo pratęstas.

ATPK 35 str. numatytas terminas yra naikinamasis ir pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Šios procesinės kliūties - senaties termino suėjimo - panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Minėtų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-727-12). Esat šioms aplinkybėms konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 str. 1 d., 250 str. 7 p.), negalima.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 str. 7 d. pagrindu, pasibaigus ATPK 35 str. 1 d. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 250 str. 7 d., 286, 287 straipsniais,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A.2.-13-359/2015 iškeltą R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.