- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- II-1175-1133/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01372-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Pažeidėjas
- K. N.
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai K. N. (toliau – ir Pareiškėja), jos atstovui advokatui H. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024-07-11 nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-11407-2024,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024-07-11 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_ N-11407-2024 K. N. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, konstatavus, kad ji, 2024-05-08, 17.35 val. vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punktą.
Dėl padaryto administracinio nusižengimo K. N. buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdama su institucijos nutarimu K. N. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti institucijos 2024-07-11 nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodo, kad nutarimas neteisėtas, nes nebuvo padarytas administracinis nusižengimas.
Pažymi, kad dėl tapataus institucijos nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas 2024-07-25 nutarimas, kuriame jos skundas tenkintas ir administracinio nusižengimo teisena jai nutraukta. Todėl prašo vadovautis šiame nutarime pateiktomis išvadomis.
Nurodo, kad jos automobilis stovėjo ne ant šaligatvio, o (duomenys neskelbtini) bažnyčios šventoriaus vidinio kiemo teritorijoje, atskirtoje nuo važiuojamosios kelio dalies pėsčiųjų šaligatvio metaline tvora bei žaląja zona, kurioje auga medžiai ir kiti želdiniai, todėl netrukdė pėsčiųjų eismui.
Nuobaudą paskyręs pareigūnas neatsižvelgė ir neįvertino paaiškinimų, kad K. N. 2024-05-08 transporto priemonę pasistatė (duomenys neskelbtini) bažnyčios šventoriuje (kieme), šios bažnyčios klebono leidimu. Bažnyčios šventoriaus (kiemo) teritorija yra aptverta metaline tvora su rakinamais vartais, kurių raktus turi (duomenys neskelbtini) bažnyčios klebonas. Tai, kad vieta, kurioje stovėjo automobilis, priskirta bažnyčios pastato naudojimui, patvirtina prie skundo pridedamas 2003-05-15 VĮ Registrų centro matininkų parengtas Statinių išdėstymo planas, kurį taip pat pateikė institucijai su savo paaiškinimais, tačiau institucija į tai neatsižvelgė, nors jis patvirtina, kad jos transporto priemonė stovėjo (duomenys neskelbtini) bažnyčiai priskirtoje šventoriaus (kiemo) teritorijoje, kuri naudojama tik bažnyčios religinio kulto reikmėms (religinėms apeigoms) ir nėra skirta pėsčiųjų eismui, nėra kelyje ar jo ribose, jo teritorijoje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja viešajame eisme, nes dalyvauja tik religinėse apeigose (Šv. Mišiose, krikštynose, vestuvėse, laidotuvėse ir kt. religinėse apeigose).
Nebuvo įvertinta ir tai, kad bažnyčios šventoriaus (kiemas) teritorija negali būti laikoma skirta pėsčiųjų eismui, nes 2000 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektui 2000, Nr. 67-2022) 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublika garantuoja bažnyčių, koplyčių, taip pat tiesiogiai su šiomis kulto vietomis susijusių statinių, ir teritorijų ir religinio kulto objektų sakralumo gerbimą ir kompetentingos Katalikų Bažnyčios vadovybės prašymu gina.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundo netenkinti ir institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal KET 150.5 punktą, sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad institucijos nuomone, bažnyčios teritorija atlieka šaligatvio funkciją, nes joje vaikšto žmonės; šis šaligatvis nėra skirtas ir pritaikytas automobilių eismui ir stovėjimui ant pėstiesiems skirtos infrastruktūros. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, taip pat ir KET, kurios taikomos ir privačioje teritorijoje, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu (taisyklę aiškinanti byla nenurodyta).
Nurodo, kad pareiškėjos automobilis pastatytas (duomenys neskelbtini) bažnyčios teritorijoje, kuri grįsta šaligatvio plytelėmis, pagal teritorijos schemą (pateiktą pačios pareiškėjos byloje) plotas akivaizdžiai skirtas pėstiesiems (religinių apeigų metu, kitu metu, lankytojams, turistams ir pan.). Teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas.
Pabrėžia, kad nusižengimo padarymo vietoje nėra ženklinimo, kuris žymėtų transporto priemonių stovėjimo vietą, o remiantis teismų praktika, motorines transporto priemones leidžiama statyti toje vietoje ir tokiu būdu, kuri skirta vaikščioti pėstiesiems. Atkreipia dėmesį, kad šalai (duomenys neskelbtini) bažnyčios yra įrengtos viešos (mokamos) automobilių stovėjimo vietos, kuriomis gali naudotis vairuotojai, o (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigas nėra įgaliotas oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų (KET ir SEAKĮ) ir interpretuoti savaip.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šita byla yra antra administracinio nusižengimo byla, kurią institucija pradėjo prieš jo atstovaujamąją. Pirmoje byloje buvo nepilna medžiaga. Jo klientė pridėjo tiek bažnyčios planą su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) nuotraukoje matosi, kaip atrodo įėjimas į bažnyčią ir neaišku, kokiais pagrindais atsiliepime baiminamasi, kad neva žmonėms sukelia pavojų, kai iš kiemo išvažinėja mašina. Pridėjo kitą nuotrauką, Vilniaus dailės akademijos kiemą, matyti, kad automobiliai stovi ant tokių pačių plytelių, ant kurių esą negalima stovėti mašinai ir važinėti, nes kelia pavojų kitiems. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad bažnyčia nuosavybes teise priklauso kurijai. T. y. pastatas oficialiai yra religinės paskirties. Tai yra reikšminga aplinkybė, nes šias aplinkybes visiškai ignoravo institucija nagrinėjant pranešimą apie pažeidimą. Yra galiojanti valstybinė sutartis ir tų teritorijų režimas yra šiek tiek kitoks. Yra pridėti Vilniaus miesto savivaldybės administracinio žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai, t. y. savivaldybės reikalavimai kaip šitą projektą rengti, tai žemės sklypo planas. Šitas dokumentas išduotas 2021-12-15, prieš visas šių metų istorijas. Šiuose reikalavimuose esminė aplinkybė, tai nėra jokių reikalavimų eismo režimui nustatyti, nors šioje byloje teigiama, kad turi būti ženklai ir visa kita. Iš sklypo formavimo matyti, kad pėsčiųjų eismas vyksta palei gatvę, už sklypo, kuris aptvertas tvora, ribų, t. y. matyti, kad bažnyčios teritorija atskirta taip, kaip yra ir dabar. Savivaldybė iš principo nesiaiškina situacijos ir dabar kiekvieno žmogaus kieme jei pamatys plyteles, tai baus už tai, kad stovi ne vietoje, nebent įsigys ženklą, kad gali statyti mašiną savo kieme. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis nestovėjo ant šaligatvio. Lokacijos prasme žvelgiant į teismui pateiktą planą arba prie skundo pridėtą VĮ Registrų centro sudarytą brėžinį, aiškiai matosi, kad šioje lokacijoje prie bažnyčios yra visiškas akligatvis. Jeigu automobilis važiuotų iki pat galo, tai atsiremtų į kito gyvenamojo namo sieną. Ten nėra praėjimo pėstiesiems (b. l. 8). Yra įvažiavimas ir vidinis kiemas, aptvertas metalinė permatoma tvora, bet tai nėra priežastis fiksuoti ką tu darai savo kieme ir kaip tu parkuojiesi savo automobilį. Jokio incidento nebuvo. Toje vietoje stato automobilius ir kiti patarnautojai, ir tie, kurie mirusiojo urną atveža, kurie atvyksta krikštynoms ir panašiai. Tai yra leidžiama klebono, nes tai apeigoms netrukdo. Kitokio nurodymo mano ginamoji nėra gavusi iš klebono, kuris yra bažnyčios paskirtas asmuo. Pagal valstybinę sutartį žinome, kad bažnyčia pati skiria sau atsakingus asmenis. Tai šiuo atveju replikuoja į atsiliepimo teiginius, kad kunigas čia neturi teisės aiškintis, nes jis turi teisę aiškintis. Vatikanas 2000 m. susitarė ir pasirašė tarpvalstybinę sutartį, kad kiekviena šalis tvarkosi autonomiškai. Reiškia koks bebūtų jos paskirtas asmuo, jis yra gerbiamas ir turi tam tikras teises ir pareigas. Šiuo atveju jis turi teises ir pareigas nustatyti, siekiant apsaugoti šitų religinės paskirties statinių sakralumą. Jis turi teisę nustatyti koks tai turi būti režimas. Ir jeigu stovintis šalia automobilis netrukdo tam sakralumui, tai nėra jokių kitų kliūčių tam automobiliui ten stovėti. Pėstieji šito automobilio nepasiekia ir negali pasiekti, nes joks pėsčiųjų susisiekimas, kelias ten neina. Įėjimas į bažnyčią yra vienintelis. Visa teritorija yra hermetiška, t. y. arba bažnyčia skiria kitų aplinkybių pastatų sienos arba didelė geležinė tvora pro kurio strypus nei vienas čia esantis nepralystumėme. Šiuo atveju pėsčiųjų eismas nevyksta ir nėra pagrindo nuogąstauti institucijai, kad gali būti keliamas pavojus pėstiesiems, tokiu būdu stovint automobiliui. Atkreipia dėmesį, kad argumentai teikiami atsiliepime apie automobilio judėjimą. O inkriminuojamas pažeidimas — automobilio stovėjimas. Tai yra visiškai skirtingi veiksmai. Teritorija yra priskirta bažnyčiai ir jo ginamoji neturėjo jokių abejonių, kad ten gali parkuotis, kaip ir kiti (duomenys neskelbtini). Jo ginamoji (duomenys neskelbtini), tai paliudys klebonas. (duomenys neskelbtini) yra savanorystė. Tai yra neatlygintina veikla. Mažiausiai ką gali padaryti klebonas, tai leisti tokiems asmenims šalia bažnyčios pasistatyti automobilį, nes šioje miesto vietoje, visiems žinoma aplinkybė, kad tokiu metu yra pakankamai užimta ir rasti laisvą vietą prisiparkuoti yra sunku. Tad normalu, kad klebonas tokiu būdu organizuoja savo (duomenys neskelbtini) atvykimą ir užtikrina jų buvimą liturginėse apeigose. Jo ginamosios automobilis, kuris stovėjo už tvoros, netrukdė jokiam pėsčiųjų eismui, nekėlė jokio pavojaus. Nagrinėjamu atveju yra aiškiai perteklinis, išplėstas ir neteisėtas kelių eismo taisyklių taikymas. Kitas labai svarbus dalykas, dėl ženklinimo. Čia pasisakoma referuojant į teismų praktiką, nurodyta atsiliepime, kuri su šia byla neturi nieko bendro. Ten yra nagrinėtos visiškai kitos aplinkybės. Šioje byloje pirminiai šaltiniai yra įstatymai ir teisės aktai. Tai prašo nurodyti, kur yra draudimas šioje vietoje, savo priskirtame kieme, parkuotis automobilį? Kur tai yra nustatyta? Gal yra koks ženklas, kuris draudžia? Šioje vietoje ne subjektas turi rūpintis, kad apsikabinėti save ženklais, bet institucija, jeigu ji mano, kad toks ženklas turi būti pastatytas, turi inicijuoti tokio ženklo pastatymą. O kaip klebonui patekti į pastatą arba atvežti į religinius patarnavimus gyvą ar mirusį, vargiai ar galime nurodinėti. Visi kiti pareiškimai, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčios vieta yra viešoji erdvė skirta ne tik bažnytinėms apeigoms - irgi teiginys kūrybinis, kuris gimsta rašant atsiliepimą. Bažnyčios teritorija nėra viešoji erdvė, tarpvalstybinė sutartis su bažnyčia sako, kad yra sakralumo reikalavimas pastatams ir teritorijoms šalia jų. Nuo kada savivaldybė gali aiškinti tarpvalstybinę sutartį? Net jei vieta būtų kultūros paveldas, tai ar negalima su automobiliu privažiuoti prie tos vietos? Čia yra rašomi absurdai, kur nereikėtų sau leisti rašyti. Bet jeigu parašyta, tai drįsta komentuoti, nes čia skandalas. Turi teisę lankyti visi norintys, nusprendžia savivaldybė. Tai dar kartą grįžtant prie tarpvalstybinės sutarties, jeigu mes pradėsime nurodinėti bažnyčiai kas pas ją gali įeiti, kas negali įeiti, tai mes toli pažengę būsime. Įspūdis susirado, kad tie atsiliepimai yra visų kitų bylų kratiniai. Kažką prirašo, kažką pakeičia ir pateikia teismui ir paskui turime gaišti laiką. Teritorija yra saugi, pritaikyta tiek pėstiesiems tiek automobilio įvažiavimui ir išvažiavimui, jeigu tai suderinta su bažnyčios atsakingu asmeniu. Palaiko skundą. Savivaldybė daro Vilniuje be galo daug gerų darbų ir nenori pyktis, bet šioje vietoje, skaitant atsiliepimą užgniaužia apmaudas ir užsidega pilietiškumas, noras padėti, spręsti šitą situaciją dėl kurios K. yra visiškai nekalta. Nėra objektyviosios sudėties, nėra subjektyviosios sudėties. K. neturėjo intencijų pažeisti įstatymus arba būti suklaidinta ir panašiai. Tai yra nusistovėjusi taisyklė, praktika, kad šalia bažnyčios statyti automobilį galima kunigo leidimu. Administracinio nusižengimo procedūra pradėta nepagrįstai, nepagrįstai priimtas nutarimas K. nubausti 50 eurų nuobauda. Palaikome skundo reikalavimus.
Pareiškėja K. N. teismo posėdžio metu palaikė savo atstovo argumentus, papildomai nurodė, kad iš esmės kiemelis niekam nenaudojamas. Ten nėra lankytinų objektų. Yra bažnyčios siena. Nėra įėjimo į bažnyčią. Visi jie įeina per vieną tą patį pagrindinį įėjimą. Tariamai padaryto nusižengimo laikas yra 17:35 val., o 17:30 val. kaip tik prasideda lenkiškos mišios. Ji dirba prie PC „P.“, baigia darbą 17 val. ir po darbo nuvažiavo į bažnyčią patarnauti, groti. Pasistatė automobilį ir nuėjo į mišias.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo, žino apie Vilniaus apygardos teismo 2024-09-24 nutartį, kuria atmestas institucijos skundas, savo pozicijos nekeičia. Nurodė, kad institucijos pozicija yra išdėstyta atsiliepime. Institucija gina ir kitų žmonių interesus. Yra žmonių, kuriems kitaip atrodo. Privačioje teritorijoje galioja kelių eismo taisyklių 150.5 punktas, šis punktas reglamentuoja, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu, taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismo stovėjimui neskirtose vietose. Jeigu manoma, kad tai nėra šaligatvis, bet jų nuomone akivaizdu, kad šita dalis yra skirta vaikščioti pėstiesiems ir akivaizdžiai transporto priemonių eismui neskirta teritorija. Palaiko savo poziciją ir prašo palikti nutarimą nepakeistą.
Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) parapijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėja K. savanoriauja jų parapijoje, yra (duomenys neskelbtini). Jam pavesta tvarkyti ir kilnojamąjį ir nekilnojamąjį parapijos turtą, t. y. bažnyčią ir viską kas susiję su bažnyčia, ir šventorių. Bažnyčios šventorius ir tvora yra įvardijama kaip vientisas nekilnojamas turtas, t. y. bažnyčios pastatas ir visa teritorija aplink. Patekti į bažnyčią ir šventorių žmonės gali tik su mano leidimu. Šventorius skirtas religinėms apeigoms arba žmonėms, kurie patarnauja. Šventorius, tai teritorija šalia bažnyčios, kuri yra aptverta. Ten vyksta religinės apeigos arba parapijos šventės. Taip pat naudoja šventorių parapijos reikmėms, t. y. stato automobilius. Automobilius gali statyti jis, zakristijonas, su juo dirbantis kunigas ir visi, kurie savanoriauja bažnyčioje. Taip pat leidžia pastatyti automobilius neįgaliesiems, tik artimieji turi su juo suderinti, nes turi žinoti, kad asmuo tikrai neįgalus. Jeigu vyksta krikštynos, santuoka ir suderinus su juo, taip pat leidžia statyti automobilius. Jeigu vyksta laidotuvės, tai žmonės atvažiavę su urna irgi gali pastatyti automobilį tam, kad su urna neiti per gatvę. Tiesiog šventorius tarnauja parapijos reikmėms ir žmonėms. Apeiti aplink bažnyčią fiziškai neįmanoma, nes yra uždaras kiemas. Visas šventorius yra aklinai uždarytas. Praeiti niekur negali, Tam tikrą dienos laiką pagrindiniai dideli vartai būna atidaryti žmonėms. Fiziškai patekti į teritoriją kur stovi automobilis, tai gali. Bet praeiti kažkur – negali. Net gidai pirmiausia suderina su juo, kad ateis grupė ir nori pasivaikščioti po šventorių. Vieta, kurioje stovi automobiliai, yra kita pusė. Kitas dalykas, jų bažnyčia yra parapijinė, nėra piligrimų lankoma vieta. K. N. parkuoja savo automobilį tada, kai savanoriauja mišiose. Nėra taip, kad automobilį stato bet kada. Nėra taip, kad bet kuris bažnyčios savanoris bet kada atvažiuoja pasistatyti automobilį. Visada suderina. Jeigu vyksta šventės pas mus, tai iš karto praneša, kad vyksta apeigos arba šventės ir tada automobilis nėra statomas, kad netrukdytų žmonėms. K. N. automobilį stato jau 6 metai. Panašių incidentų, kad žmonės skųstųsi – nėra buvę. Pas juos visi savanoriai labai drausmingi, tiek K. N., tiek visi kiti. Teritoriją kokią gavo, tokią tvarko, tvarko iš savo lėšų, iš savo lėšų tvarkome grindinį ir medžius prižiūrime, teritoriją. Kiek kartų yra skambinęs į savivaldybę ir prašęs pagalbos, tai jam pasakydavo, kad tai jo teritorija ir, kad pats tvarkytų. Kai uždaro vartus, tai uždeda grandinę. Teritorija vientisa, fiziškai galima ir važiuoti ir vaikščioti. Yra parašyta lentelė, kad praėjimo nėra, pašaliniams vaikščioti negalima. Žmonės užeina į bažnyčią, o ne į šventorių. Dėl šio incidento iki šio posėdžio savivaldybė nebuvo atvykusi ir su ja kontakto nebuvo.
Liudytojas T. S. paaiškino, kad jis yra daug pranešimų apie galimai padarytus nusižengimus išsiuntęs Vilniaus miesto savivaldybei ar policijai. Šiuo atveju automobilis stovėjo vidiniame kieme ir jam ten nėra panašu į stovėjimo aikštelę. Stovėjo ant šaligatvio kampe. Ten bažnyčios vidinis kiemas. Bažnyčios vidiniame kieme nesilanko, dažnai praeina pro šalį. Jam atrodo, kas ten yra skirta vaikščioti pėstiesiems, o ne važinėti automobiliams. Automobilį fotografavo stovėdamas ant šaligatvio. Neprisimena ar buvo vartai atidaryti, jei būtų buvę atidaryti, būtų užėjęs į vidų. Fotografuodamas stovėjo ant šaligatvio, kurį nuo tos žalios zonos, kurią nufotografavo, skiria tvora. Pro tvorą nepraeisi ir poreikio jam ten eiti nėra. Teritorija nepraeinama, nes toje pusėje yra siena apie 10-15 m. Jam nepatinka, kad automobiliai statomi bele kaip ir bele kur. Jis neina policijos pareigų, tiesiog yra pilietiškas. O ar tai pažeidimas, tiria institucijos, patvirtina arba paneigia. Yra išsiuntęs tūkstančius pranešimų, atvykti savivaldybė it policija kvietė gal po porą kartų. Mano, kad savivaldybė dėl šio pranešimo jo nekvietė atvykti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, išklausęs pareiškėjos ir jos atstovo, institucijos atstovės, liudytojų paaiškinimus, ištyręs bylos rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėja K. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį patraukta nepagrįstai, skundžiamas nutarimas priimtas skubotai, neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Šioje byloje, išnagrinėjus skundą, nėra nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti; 2) sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti. Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nustatyta, kad K. N. minėtais veiksmais pažeidė KET 150.5 papunkčio reikalavimus.
Pagal KET 150.5 punktą, sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Nagrinėjamu atveju K. N. inkriminuotas sustojimas ir stovėjimas ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams.
Šaligatvio sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje, kurioje nustatyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
Siekiant įvertinti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, svarbu nustatyti ar K. N. savo veiksmais padarė jai inkriminuotą KET pažeidimą ir nesilaikė numatyto reguliavimo.
Skundžiamame institucijos nutarime nurodyta, kad pareiškėjos automobilis stovėjo ant šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini), o institucijos atsiliepime, atsižvelgiant į skundo argumentus ir pateiktus pareiškėjos paaiškinimus, sutinkama, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) bažnyčios aptvertoje teritorijoje ir ši vieta įvardijama kaip infrastruktūra, skirta pėstiesiems. Institucija neprieštaravo, kad teritorija naudojama (duomenys neskelbtini) bažnyčios, tačiau pabrėžė, kad nusižengimo padarymo vietoje nėra ženklinimo, kuris žymėtų transporto priemonių stovėjimo vietą, o motorines transporto priemones leidžiama statyti toje vietoje ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai; kad privačiose teritorijose taip pat reikia laikytis KET, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu, siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams. Tačiau kokią grėsmę stovintis automobilis kelia pėstiesiems, atstovė teisme nepaaiškino.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad institucijos atstovai, atliekant tyrimą, nebuvo nuvykę į galimai padaryto administracinio nusižengimo vietą, iš fotonuotraukų, pridėtų prie pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, automobilio stovėjimo vieta nėra aiški, todėl teismo posėdžio metu apžiūrėta automobilio stovėjimo vieta, naudojantis internetinio žiniatakio Google žemėlapiu maps.lt, padaryta ekrano nuotrauka ir pareiškėjos paaiškinimais, kuriuos vėliau patvirtino ir liudytojas T. S., automobilio stovėjimo vieta pažymėta rankiniu būdu (b. l. 59).
Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad pareiškėjos automobilis buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) bažnyčios teritorijos - šventoriaus dalyje, kuri yra bažnyčios šoninėje pusėje. Taip pat, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad bažnyčia nuosavybes teise priklauso kurijai (vyskupijos valdžios institucija), pastatas religinės paskirties. Neginčijama ir aplinkybė, kad teritorija, kurioje stovėjo pareiškėjos automobilis, perduota naudotis (duomenys neskelbtini) bažnyčiai ir, kad ši teritorija – šventorius yra aptverta tvora; šventorius, kur nėra vejos, grįstas įvairiomis plytelėmis; kad automobilis pastatytas bažnyčios šoninėje pusėje, šventoriuje, aptvertoje teritorijoje. Šaligatvis, einantis ties (duomenys neskelbtini) gatve, yra už aptvertos teritorijos - šventoriaus. Šaligatvį nuo bažnyčios šventoriaus skiria ne tik tvora, bet ir žalioji zona, apsodinta medžiais. Už bažnyčios esančioje šventoriaus dalyje nėra nei įėjimo/išėjimo vartų, toje vietoje nėra jokio praėjimo.
Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis įvažiavo į bažnyčios šventorių pro pagrindinius bažnyčios vartus, esančius (duomenys neskelbtini) g., kur, pagal šaligatvio išdėstymą prieš bažnyčios teritoriją (įvažiavimo dalyje padarytas nuolydis, šaligatvio borteliai sudėti ties grindiniu), akivaizdžiai matyti, jog yra padarytas įvažiavimas į bažnyčios šventorių (b. l. 60).
Taigi, visų pirma nėra pagrindo išvadai, kad automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio, kaip tai nurodoma skundžiamame nutarime, nes pareiškėja automobilį pastatė tvora aptvertoje (duomenys neskelbtini) bažnyčios naudojamoje bažnyčios reikmėms teritorijoje – šventoriuje, kuris negali būti laikomas šaligatviu, kadangi neatitinka SEAKĮ įtvirtintos šaligatvio sąvokos – nėra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies. Be to, net ir tuo atveju, jeigu bažnyčios teritorijoje nėra pastatyto automobilio, bažnyčios lankytojams praeiti ir išeiti iš bažnyčios teritorijos toje vietoje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nėra galimybės, nes teritorija yra aptverta tvora, nėra jokių vartų (vieninteliai vartai iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), o plytelėmis grįsta kiemo dalis užsibaigia prie pastato sienos. O vien tai, kad šventorius yra išklotas plytelėmis, savaime nereiškia, jog tai yra šaligatvis SEAKĮ prasme. Tai konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-07-25 nutarime, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024-05-23 nutarimas, priimtas dėl tapačių aplinkybių. Apylinkės teismo išvadas patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2024-09-24 nutartyje Nr. AN2-296-1035/2024, atmesdamas institucijos skundą.
Kaip minėta, institucija atsiliepime automobilio stovėjimo vietą jau įvardija kaip infrastruktūrą skirtą pėstiesiems, kartu nurodydama, jog vairuotoja pastatė automobilį tiesiog transporto priemonių eismui neskirtoje (t. y. neleistinoje) vietoje, ten kur gali vaikščioti žmonės. Šie institucijos teiginiai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, tai prieštarauja institucijos nutarime konstatuotoms administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėms, o būtent, kad automobilis buvo paliktas stovėti ant šaligatvio. Antra, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas institucijos argumentas (tik institucijos atstovės nuomone), kad bažnyčia savo teritorijoje turėtų pastatyti kelio ženklus, žyminčius automobilių stovėjimo vietas. Bažnyčios teritorija nėra didelė, ji, kur nėra vejos, išklota plytelėmis, kaip minėta pirmiau, iš vietos, kurioje stovėjo automobilis, negalima (negižus atgal prie bažnyčios vartų) išeiti (vienoje pusėje tvora, kitoje aukšto pastato siena) arba praeiti, teritorija naudojama bažnyčios reikmėms, religinėms apeigoms, kurių metu, remiantis liudytojo (klebono) G. Č. paaiškinimais, klebono leidimu gali įvažiuoti transporto priemonės ir stovėti apeigų metu (laidotuvių, krikštynų ir pan.). Kad transporto priemonės gali važiuoti į bažnyčios teritoriją, rodo ir savivaldybės įrengtas šaligatvis (įvažiavimo dalyje padarytas nuolydis, šaligatvio borteliai sudėti ties grindiniu) priešais bažnyčią (b. l. 60), kurį kirtus įvažiuojama ant tokios pačios plytelėmis išklotos dangos. Jokių kelio ženklų, draudžiančių naudotis suformuotu įvažiavimu į bažnyčios teritoriją (šventorių), nėra pastatyta. Taigi, institucijos argumentas, kad negalima važiuoti su transporto priemonėmis į bažnyčios teritoriją, joje sustoti ir stovėti yra visiškai nepagrįstas.
Nors bažnyčios šventorius gali būti laikomas viešąja vieta, nes į ją gali patekti pašaliniai asmenys, kai vartai dienos metu būna atidaryti, tačiau tai nepaneigia, kad teritorija priskirta naudoti bažnyčiai ir, kad naudojimosi bažnyčios šventoriumi tvarką, nagrinėjamu kur ir kas gali pastatyti automobilius, kokiam terminui, turi teisę nustatyti Bažnyčios atstovai, nagrinėjamu atveju - klebonas. Iš liudytojo G. Č. ((duomenys neskelbtini)) parodymų matyti, kad šventoriumi (transporto priemonių judėjimo prasme) naudojasi išimtinai tik bažnyčios atstovai, personalas ir paties klebono leidimu bei sutikimu tam tikri lankytojai ar patarnaujantys asmenys, kol teikia ar naudojasi paslaugomis, toks leidimas suteiktas ir K. N., kai ji atvyksta savanoriauti bažnyčioje. Taigi, pareiškėja automobilį pastatė turėdama klebono, kuris yra parapijos, taip pat ir jos bažnyčios, administratorius ir valdytojas, leidimą.
Visuma aptartų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad K. N. savo veiksmais nepažeidė KET 150.5 punkto reikalavimų, nes vieta, kurioje užfiksuotas stovintis K. N. automobilis nėra laikytinas šaligatviu. Be to, ši teritorija nėra priskirtina KET 150.5 punkte nurodytoms kt. teritorijoms – veja, sporto, vaikų žaidimo aikštelė, kuriose negali būti statomi automobiliai. K. N. automobilį bažnyčios šventoriuje pastatė turėdama jos valdytojo – klebono leidimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 11 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-621-2023 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos K. N. skundą tenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024-07-11 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_ N-11407-2024 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną K. N. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.