Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. G. (M. R. G.) ieškinį atsakovei K. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. balandžio 15 d. pareiškimais, naudodamasis procesine teise keisti ieškinio pagrindą, didinti/mažinti ieškinio reikalavimus ir jų atsisakyti, suformulavo galutinius reikalavimus atsakovei, kuriais prašė priteisti iš atsakovės 7 969,35 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą, 145,38 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. balandžio 15 d. pareiškimu ieškovas taip pat pareiškė atsisakantis reikalavimo iškeldinti atsakovę iš buto.

3. 2019 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė civilinėje byloje Nr. e2-1860-819/2019 sprendimą, kuriuo nutarė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo iškeldinti atsakovę iš buto kartu su visais atsakovės šeimos nariais ir visu atsakovei ir/ar tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti be žalos patalpoms, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, likusioje dalyje ieškovo ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 7 969,35 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą, 145,38 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 195,38 Eur sumą nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4 919,35 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 396,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

17. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad ieškovas, 2018 m. lapkričio 15 d. patikslinęs pradinį ieškinį, priimtą teismo 2018 m. lapkričio 5 d., prašė teismo iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas), kartu su visais atsakovės šeimos nariais ir visu atsakovei ir/ar tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti be žalos patalpoms, priteisti iš atsakovės ieškovui 5 591,67 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą, 145,38 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. balandžio 15 d. pareiškimais, naudodamasis procesine teise keisti ieškinio pagrindą, didinti/mažinti ieškinio reikalavimus ir jų atsisakyti, ieškovas suformulavo galutinius reikalavimus atsakovei, kuriais prašė priteisti iš atsakovės 7 969,35 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą, 145,38 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. balandžio 15 d. pareiškimu ieškovas taip pat pareiškė atsisakantis reikalavimo iškeldinti atsakovę iš buto.

18. 2019 m. liepos 31 d. pirmosios instancijos teismas priėmė šioje byloje sprendimą, kuriuo nutarė priimti ieškovo atsisakymą ieškinio reikalavimo iškeldinti atsakovę iš buto kartu su visais atsakovės šeimos nariais ir visu atsakovei ir/ar tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti be žalos patalpoms, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, likusioje dalyje ieškovo ieškinį tenkino – nutarė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 7 969,35 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą, 145,38 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 195,38 Eur sumą nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4 919,35 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 396,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsakovė 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. liepos 31 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3 200 Eur nuomos mokesčio skolos, likusioje dalyje ieškinį atmesti. Pateiktas apeliacinis skundas CPK nustatyta tvarka buvo pateiktas ieškovui per jo atstovę advokatę atsiliepimui į atsakovės apeliacinį skundą teikti.

20. 2020 m. birželio 23 d. teismas gavo pranešimą iš ieškovo atstovės, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) mirė ir pateikė teismui ieškovo mirties liudijimo nuorašą. Pareiškime ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), kurios pilietis buvo ieškovas, vyksta turto paveldėjimo procesas, kuris iki šiol nėra baigtas, ką liudija ir Nekilnojamojo turto registro duomenys apie buto nuosavybę.

21. 2020 m. liepos 13 d. nutartimi teismas sustabdė šią civilinę bylą iki paaiškės ieškovo teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Nutartis dėl bylos sustabdymo yra įsiteisėjusi.

22. 2021 m. gegužės 18 d. teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo, taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 900 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti atsakovės sumokėtą žyminį mokestį byloje, kuris teismo, įvertinus jame išdėstytą prašymo dalyką, nebuvo spręstas, kadangi sustabdytoje byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (CPK 166 straipsnio 3 dalis).

23. 2022 m. birželio 13 d. atsakovė pateikė teismui pakartotinį prašymą, kuriuo prašė išspręsti atsakovės 2021 m. gegužės 18 d. pateiktą prašymą dėl bylos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovės K. S. prašymo dėl bylos nutraukimo netenkino motyvuodamas tuo, jog civilinė byla yra sustabdyta stadijoje, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės teikti atsiliepimą įgyvendinimo užtikrinimo, todėl, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, kurio pareiga yra parengti bylą procesui apeliacinės instancijos teisme, neturi kompetencijos spręsti dėl šioje byloje pirmosios instancijos teismo jau priimto procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, tame tarpe ateityje galimai paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovo teisių perėmimas neįvyko. Be to, nurodant, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą teismas ne kartą kreipėsi į mirusio ieškovo atstovę advokatę, prašydamas pateikti informaciją, ar yra duomenų apie įvykusį ieškovo teisių perėmimą. Iš jos buvo gauta informacija, kad ieškovo teisių perėmimas yra prasidėjęs, bet dar nepasibaigęs, jis vyksta ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

24. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodė iš esmės prašyme dėl bylos nutraukimo nurodytas aplinkybes, t. y. kad procesinių teisių perėmimas neįvyko ir jis jau nėra galimas, kadangi ieškovas mirė dar (duomenys neskelbtini), taigi ieškovo įpėdiniai turėjo beveik trejus metus kreiptis dėl procesinių teisių perėmimo ir/ar pareikšti susidomėjimą bylos eiga, pateikti prašymą dėl įstojimo į bylą, pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pan., tačiau akivaizdu, kad įpėdiniai neatliko jokių aktyvių veiksmų, tuo tarpu tolimesnis bylos sustabdymas įtakotų atsakovės teisių ir civilinio proceso pažeidimus, kas yra pagrindas nutraukti civilinę bylą. Papildomai pažymėdama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi siekė pakartotinai atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos buvo siekiama atlikti sustabdant bylą, t. y. įpareigojo ieškovą M. R. G. atstovavusią atstovę advokatę Eveliną Bakienę pateikti teismui jos turimus duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie įvykusį/neįvykusį mirusio ieškovo M. R. G. teisių perėmimą.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės K. S. prašymas dėl bylos nutraukimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

12. Pažymėtina, jog remiantis CPK 293 straipsnio 7 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.

13. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs procesinių teisių perėmimo institutą, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių dėl vienų ar kitų aplinkybių, išvardintų CPK 48 straipsnio 1 dalyje, pasitraukia iš bylos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Kad būtų perimtos procesinės teisės, reikalingos dvi sąlygos: ginčijamo ar sprendimu nustatyto materialinio teisinio santykio subjekto pasitraukimas iš bylos ir pasitraukusio subjekto teisių ir pareigų perėjimas kitam asmeniui.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. liepos 31 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3 200 Eur nuomos mokesčio skolos, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

15. 2020 m. birželio 23 d. teismas gavo pranešimą iš ieškovo atstovės, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) mirė ir pateikė teismui ieškovo mirties liudijimo nuorašą.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog šiuo konkrečiu atveju teisių perėmimas būtų negalimas, nėra, todėl spęstina, kad atsakovės prašymas dėl bylos nutraukimo turėjo būti atmestas. Tokiu būdu, laikoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi pagrįstai sustabdė civilinę bylą, kurioje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo dalies panaikinimo yra pateiktas ir priimtas atsakovės K. S. apeliacinis skundas, iki paaiškės mirusio ieškovo M. R. G. (M. R. G.) teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 166 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teismas, 2021 m. gegužės 18 d. gavęs pakartotinį atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo, įvertinus jame išdėstytą prašymo dalyką, jo nesprendė, nes, kaip minėta, sustabdytoje byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.

18. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas diskrecijos teisės pasirinkti, ar stabdyti procesą, jau negali ir privalo laukti, kol išnyks bylos nagrinėjimo sustabdymą sąlygojusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-121-464/2016).

19. Pirmosios instancijos teismas civilinės bylos sustabdymo pagrindu įvardijo CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamą privalomojo bylos sustabdymo atvejį – kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas.

20. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas M. R. G. (M. R. G.) (duomenys neskelbtini) mirė, ko pasekoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki paaiškės mirusio ieškovo M. R. G. (M. R. G.) teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sustabdžius bylos nagrinėjimą ne kartą kreipėsi į mirusio ieškovo atstovę advokatę, prašydamas pateikti informaciją, ar yra duomenų apie įvykusį ieškovo teisių perėmimą, patvirtina byloje esantis 2020 m. gruodžio 15 d. mirusio ieškovo M. R. G. (M. R. G.) atstovės advokatės informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad palikimo priėmimo procedūros dėl didelės paveldimo turto apimties nėra baigtos, dėl (duomenys neskelbtini) taikomų karantino suvaržymų tikimasi, kad procedūros bus baigtos 2021 m. vasarą, taip pat 2021 m. gegužės 18 d. ieškovo atstovės advokatės pateikti papildomi nuasmeninti paveldėjimo dokumentai, kuriuose nurodyta, kad iš kart po ieškovo mirties buvo kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo testamento pagrindu, paveldėtojai – trys vaikai, iš kurių vienas – (duomenys neskelbtini), tačiau dėl didelės tiksliai nežinomos visos turto masės ir sutarimo tarp trijų paveldėtojų, palikimas iš karto nebuvo priimtas, tuo tarpu paveldėtojui tikisi, kad artimiausiu metu paveldėjimo procedūros bus užbaigtos. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad 2022 m. liepos 7 d. ieškovo atstovė advokatė pateikė paaiškinimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2- 1860-819/2019 įpareigojimo pateikti turimus duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie įvykusį/neįvykusį mirusio ieškovo M. R. G. (M. R. G.) teisių perėmimą, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) vis dar vyksta ieškovo turto paveldėjimo procesas, kuris iki šiol nėra baigtas, ir iki šiol nėra žinomas ieškovo teisių šioje civilinėje byloje perėmėjas, t. y. kad 2021 m. gegužės 18 d. teismui elektroniniu paštu buvo pateikta informacija apie paveldėjimo procesą ir šiai dienai situacija nėra pasikeitusi.

21. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutikti su apeliantės pozicija, jog procesinių teisių perėmimas neįvyko ir jis jau nėra galimas, nėra pagrindo, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo ne Lietuvos Respublikos pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta pagal ieškinį buvo ne Lietuvos Respublika, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimo teisiniams santykiams po jo mirties taikytina, tikėtina, (duomenys neskelbtini) teisė, taip pat, atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina paveldėtojų siekį priimti palikimą, leidžia daryti išvadą, kad paveldėjimo procedūros yra užsitęsusios pagrįstai, ir šios procedūros vis dar vyksta. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus, jog ieškovo įpėdiniai turėjo beveik trejus metus kreiptis dėl procesinių teisių perėmimo ir/ar pareikšti susidomėjimą bylos eiga, pateikti prašymą dėl įstojimo į bylą, pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pan., tačiau akivaizdu, kad įpėdiniai neatliko jokių aktyvių veiksmų.

22. Apeliantės teigimu, tolimesnis bylos sustabdymas įtakotų atsakovės teisių ir civilinio proceso pažeidimus, kas yra pagrindas nutraukti civilinę bylą.

23. Kaip jau minėta, CPK 293 straipsnio 7 punkte numatytas pagrindas nutraukti civilinę bylą, nenustatytas, kitų kodekse numatytų atvejų, atsakovė neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys dėl tolimesnio bylos stabdymo pagrįstumo.

24. Bylos sustabdymas ir sustabdytos bylos atnaujinimas sureguliuotas CPK 1623–167 straipsniuose. Pagrindas iškeltos (CPK 137 straipsnio 1 dalis) civilinės bylos nagrinėjimui (eigai) sustabdyti – objektyvios aplinkybės (nepriklausančios nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios), kliudančios teismui išnagrinėti civilinę bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Kadangi bylos nagrinėjimas paprastai stabdomas dėl objektyvių aplinkybių (konkretaus civilinės bylos sustabdymo pagrindo, numatyto CPK 163–164 straipsniuose), kliudančių išnagrinėti bylą iš esmės, todėl ir bylos atnaujinimo pagrindas atsiranda tuomet, kai išnyksta tos aplinkybės, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta (CPK 167 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis), t. y. tam, kad bylos nagrinėjimas (eiga) nebūtų sustabdytas neapibrėžtą laiką, proceso įstatymas numato ir konkrečius bylos sustabdymo terminus (CPK 166 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai). Civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimas, kai nebūtų dar išnykusios aplinkybės, dėl kurių civilinės bylos eiga buvo sustabdyta, reikštų, kad civilinės bylos sustabdymo klausimas galbūt būtų keliamas ir aukštesnės instancijos teismuose, tačiau tokia procesinė situacija prieštarautų civilinio proceso teisės principams (CPK 6, 7 straipsniai) (žr. mutatis mutantis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1084/2014).

25. Taigi, CPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad byla, kuri buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – sustabdoma iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, arba iki bus paskirtas neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens atstovas pagal įstatymą. Tai reiškia, kad būtina civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo sąlyga (CPK 167 straipsnio 1 dalis) yra paaiškėjęs mirusio fizinio asmens (šiuo atveju – ieškovo) teisių perėmėjas, tačiau įstatymo leidėjas nedetalizuoja termino mirusio fizinio asmens teisių perėmimui atsirasti. Tuo tarpu, kaip jau nustatyta ankščiau, ne tik mirusio ieškovo teisių perėmimas neįvyko dėl šios nutarties 20, 21 punktuose nurodytų priežasčių, bet ir byloje esantys ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina, jog teisių perėmimas yra prasidėjęs, tik dar nepasibaigęs, kadangi jis vyksta ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

26. Taigi konstatavus, kad bylos sustabdymo pagrindas neišnyko, t. y. nei ieškovo atstovė advokatė, nei atsakovė priešingų duomenų į bylą nepateikė, sutikti su apeliantė, jog tolimesnis bylos sustabdymas įtakotų atsakovės teisių ir civilinio proceso pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1860-819/2019 palikti nepakeistą.