- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-251-211/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02422-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo adv. Vladimiro Buslovičiaus (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal:
LR BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. (veika su V. S. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis) 35 MGL (1318,10 eurų) bauda;LR BK 182 str. 1 d. (veika V. S. ir UAB „4Finance“ turto atžvilgiu) 20 MGL (753,20 eurų) bauda; LR BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. (veika su E. T. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis) 35 MGL (1318,10 eurų) baudą;LR BK 182 str. 1 d. (veika E. T. turto atžvilgiu) 20 MGL (753,20 eurų) bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 50 MGL (1883 eurų) bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., skirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2014-01-13 teismo baudžiamuoju įsakymu, jas visiškai sudedant ir galutinė bausmė A. M. paskirta – 50 MGL (1883 eurų) bauda ir laisvės apribojimas 4 mėnesiams, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Į bausmę įskaityta A. M. pagal 2014-01-13 teismo baudžiamąjį įsakymą įskaityta ir atlikta bausmės dalis.
Iš A. M. priteista 56,78 eurai V. S. naudai, 3330,63 eurai E. T. naudai, 320,74 eurai UAB „4Finance“ naudai – turtinei žalai atlyginti.
A. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, kurie atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, padėjo atlikti kelias finansines operacijas neteisėtai panaudojant vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
2013-10-04, laikotarpyje nuo 15.40 val. iki 17.29 val., kai nenustatytas asmuo, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, neteisėtai įgijęs V. S. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelių duomenis, vartotojo ID kodus ir slaptažodžius, bei, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, susitarė su A. M. šiuos duomenis panaudoti, t.y. prisijungus prie asmens, kurio atžvilgiu vykdomas sukčiavimas, sąskaitos ir pervesti pinigines lėšas į A. M. surastą V. N. sąskaitą. Nenustatytas asmuo, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas telefoną su įdiegta naršyklės programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytus V. S. AB SEB banko elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės duomenis, vartotojo ID ir slaptažodį, t.y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB SEB banko internetinės bankininkystės sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, o būtent 2013-10-04 16.29 val. melagingai V. S. vardu prisiregistravęs UAB „4Finance“ interneto svetainėje SMScredit.lt ir pateikęs paraišką 1000 Lt (289,62 Eur) paskolai gauti, iš V. S. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt į UAB „4Finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, patvirtindamas registraciją bei sutikimą su SMScredit.lt paskolos sutarties sąlygomis. Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2013-10-04 16.59 val. melagingai V. S. vardu prisiregistravęs UAB „4Finance“ interneto svetainėje www.vivus.lt ir pateikęs paraišką 1000 Lt (289,62 Eur) paskolai gauti, iš V. S. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt į UAB „4Finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke patvirtindamas registraciją bei sutikimą su Vivus.lt paskolos sutarties sąlygomis. Po to, 2013-10-04 kreditų bendrovei UAB „4Finance“ į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1000 Lt ir 1000 Lt (viso 2000 Lt (579,24 Eur)), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2013-10-04 per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytus V. S. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės duomenis, vartotojo ID ir slaptažodį, t.y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir iš V. S. priklausančios AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš UAB „4Finance“ gautus kreditus, kurių bendra suma 2000 Lt (579,24 Eur), taip pat asmenines nukentėjusiojo V. S. pinigines lėšas – 1250 Lt (362,02 Eur), į A. M. surastą apie nusikalstamą veiką nežinojusio V. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), viso pervedė 2250 Lt (651,64 Eur), bei tas pats nenustatytas asmuo pervedė 1000 Lt (289,62 Eur) nuteistajam J. M. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to A. M. nurodymu apie nusikalstamą veiką nežinojęs V. N. 2013-10-04 17.04 val. bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Parko g. 23, Vilniuje, išgrynino 2000 Lt (579,24 Eur) ir juos perdavė A. M.. Taip bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule A. M. savo ir kitų asmenų naudai įgijo 2000 Lt (579,24 Eur), priklausančius UAB „4Finance“, bei 1250 Lt (362,02 Eur), priklausančius V. S..
Taip pat A. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, kurie atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, padėjo atlikti kelias finansines operacijas neteisėtai panaudojant vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
2013-10-05, laikotarpyje nuo 18.54 val. iki 20.05 val., kai nenustatytas asmuo, atlikinėjęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę, neteisėtai įgijęs E. T. AB SEB banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis –elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelių duomenis, vartotojo ID kodus ir slaptažodžius, bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą susitarė su A. M. šiuos duomenis panaudoti, t.y. prisijungus prie asmens, kurio atžvilgiu vykdomas sukčiavimas, sąskaitos ir pervesti pinigines lėšas į A. M. surastas V. N., E. M. sąskaitas. Nenustatytas asmuo, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas telefoną su įdiegta naršyklės programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytus E. T. AB SEB banko elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės duomenis, vartotojo ID ir slaptažodį, t.y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB SEB banko internetinės bankininkystės sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, o būtent 2013-10-05 19.18 val. iš E. T. sąskaitos 3000 Lt (868,86 Eur) pervedė į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną 19.38 val. į tą pačią sąskaitą pervedė 2000 Lt (579,24 Eur) bei 20.04 val. pervedė 2600 Lt (753,01 Eur). Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu apie nusikalstamą veiką nežinojęs D. B. 2013-10-05 laikotarpyje nuo 19.22 val. iki 20.10 val. bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Ukmergės g. 369, Vilniuje, per keturis kartus (1000 Lt, 2000 Lt, 2000 Lt, 2000 Lt) išgrynino viso 7000 Lt (2027,34 Eur) bei šiuos pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o 2013-10-06 2.14 val. bankomate ATM 1, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, išgrynino 600 Lt (173,77 Eur). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2013-10-05 19.38 val. iš nukentėjusiosios E. T. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į A. M. surastą apie nusikalstamą veiką nežinojusio V. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (579,24 Eur), o 2013-10-05 19.59 val. pervedė į A. M. surastą apie nusikalstamą veiką nežinojusio E. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3900 Lt (1129,51 Eur), kuris A. M. nurodymu 2015-10-05 bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Skydo g. 30, Vilniuje, išgrynino 3900 Lt (1129,51 Eur) bei perdavė A. M., taip bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 13500 Lt (3909,87 Eur), priklausančius E. T..
Apeliacinius skundu nuteistojo A. M. gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą dėl A. M. nutraukti. Nurodo nesutinkantys su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kadangi, gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl A. M. kaltės yra pernelyg kategoriška, nes neparemta įrodymais ir todėl gali būti traktuojama tik kaip prielaida. Teigia, kad byloje neįvardyti asmenys, su kuriais A. M. tariamai bendrininkavo, taip pat neįvardyta, konkrečiai kam jis padėjo padaryti nusikaltimą, numatytą LR BK 215 str. 1 d., ir su kuo, ir kokią dalį objektyvių sukčiavimo veiksmų jis atliko. Dėl šios priežasties, pasak gynėjo, negalima daryti jokios patikimos išvados apie padėjimą neįvardytiems (nenustatytiems) asmenims, kadangi A. M. inkriminuotų nusikaltimų vykdytojai dar nėra nustatyti ir nuteisti. Be to, gynėjo teigimu, šiuo konkrečiu atveju inkriminuotos A. M. nusikalstamos veikos su V. S. ir E. T. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis tiesiog preziumuojamos remiantis byloje nustatytais faktais, kad A. M. D. P. prašymu surado ir šiam perdavė V. N. ir E. M. banko sąskaitas (jų numerius), į kurias vėliau ikiteisminio tyrimo nenustatytas vykdytojas (vykdytojai) pervedė dalį nukentėjusiųjų V. S., E. T., UAB „4Finance“ piniginių lėšų, kurių dalį V. N. ir E. M. išgrynino ir perdavė A. M.. Teigia, kad ši teismo išvadų dalis nepagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais (liudytojų D. P., D. B. parodymais), dėl ko A. M. pareikšti kaltinimai pagal BK 215 str. 1 d. yra nekonkretūs ir grindžiami iš esmės prielaidomis.
Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padaręs išvadą, kad ne A. M., o D. B. neteisėtai užvaldė dalį (t.y. 7 600 Lt (2 201,11€) svetimo, nukentėjusiajai E. T. priklausančio, turto, įgydamas galimybę juo disponuoti, ir tuo pačiu faktiškai atliko dalį objektyvių sukčiavimo veiksmų, nepagristai, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, nemotyvuotai šiuos D. B. atliktus veiksmus inkriminavo A. M.. Taip pat nurodo, kad nepagrįstai ir nemotyvuotai A. M. buvo inkriminuota ir 1 000 Lt (289,62 Eur) suma, kurią „tas pats nenustatytas asmuo“ pervedė nuteistajam J. M. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai iš nukentėjusiojo V. S. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo konkrečiu atveju nepanaudodamas A. M. surastos „apie nusikalstamą veiką nežinojusio V. N. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Skunde gynėjas pažymi ir tai, kad visų tariamų A. M. bendrininkų atžvilgiu – įtariamųjų G. S., D. B., S. Ž., D. P. – ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas LR BPK 212 str. 2 p. numatytų pagrindu – kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Gynėjas taip pat nurodo, kad pagal LR BK 182 str. 1 d. A. M. buvo pareikšti kaltinimai dėl apgaule savo ir kitų asmenų naudai turtinės teisės įgijimo į: 1) UAB ,,4Finance“ priklausančius 2 000 Lt (579,24 Eur) bei V. S. priklausančius 1 250 Lt (362,02 Eur); 2) E. T. priklausančius 13 500 Lt (3 909,87 Eur), tačiau pirmosios instancijos teismas pagal LR BK 182 str. 1 d. savo iniciatyva, neturėdamas tam teisinio pagrindo, nuteisdamas A. M. už svetimo turto – piniginių lėšų, įgijimą, t.y, už: 1) UAB ,,4Finance“ priklausančių 2 000 Lt (579,24 Eur) bei V. S. priklausančių 1 250 Lt (362,02 Eur); 2) E. T. priklausančių 13 500 Lt (3 909,87 Eur), peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nurodo, kad keičiantis teisiniam veikos įvertinimui (kvalifikacijai pagal kitą BK straipsnį, jo dalį), kartu visada konstatuojamas ir kitoks veikos pavojingumo laipsnis, kuris turi tiesioginę reikšmę skiriant bausmę ir turi būti teismo įvertintas individualizuojant bausmę. Dėl nurodytų motyvų, gynėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas,, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., LR BPK 1 str. 1 d., 7 str., 10 str. 2 d., 22 str. 3 d., 44 str. 5, 6, 7 d.d. nuostatas, esančias kaip garantiją užtikrinant asmenų teisę į teisingą, rungimosi principu pagrįstą bylos procesą, teisę į gynybą, teisę būti informuotam apie kaltinimo pobūdį bei pagrindą, taip pat LR BPK 255 str., 256 str. nustatytas kaltinimo pakeitimo teisme sąlygas ir tvarką, bei LR BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p.p. reikalavimus.
Skunde gynėjas nurodo manantis, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. galutinę subendrintą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nesilaikė LR BK 64 str. reikalavimų, kurie šiuo atveju taip pat turėjo būti taikomi, ir subendrino bausmes pagal du nuosprendžius vadovaujantis tik LR BK 63 str. nuostatomis. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio mėn. 13 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino A. M. kaltu pagal LR BK 259 str. 2 d. ir nubaudė, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Šią paskirtą bausmę A. M. atliko 2014 m. birželio mėn. 09 d. (t. 3, b.l. 18), todėl, pasak gynėjo, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dieną šioje byloje – 2015 m. sausio mėn. 8 d. A. M. jau neturėjo jokios neatliktos bausmės dalies, įskaitytinos į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę. Dėl šių motyvų, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Taip pat skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nepasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepašalino esminių prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, neįvertino bylos įrodymų visumos nusikalstamų veikų – neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo ir sukčiavimo, kaip nusikalstamų veikų – požymių kontekste. Gynėjas teigia, kad formaliai, neanalizuojant kartu su kitais byloje nustatytais reikšmingais duomenimis, skundžiamame nuosprendyje buvo įvertintos ir aplinkybės, pagal kurias A. M. buvo nepagrįstai inkriminuoti: 1) 7 600 Lt (2 201,11 Eur) suma, pervesta D. B. į jo asmeninę sąskaitą tiesiogiai iš nukentėjusiosios E. T. AB SEB banko sąskaitos, bei 2) 1 000 Lt (289,62 Eur) suma, pervesta nuteistajam J. M. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą tiesiogiai iš nukentėjusiojo V. S. AB SEB banko sąskaitos. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visetą, pirmenybę teikdamas A. M. kaltinantiems įrodymams, nepagristai sureikšmindamas tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertindamas šių įrodymų kitų juos neatitinkančių bylos duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismas nevertino teisinančių ir kaltinančių įrodymų kaip visumos ir taip pažeidė iš LR BPK 20 str. 5 d. kylančius reikalavimus. Gynėjo nuomone, šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. M. pripažinimo kaltu pagal LR BK LR BK 24 str. 6 d. 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl jo kaltumo grindžiamos patikimais, atitinkančiais LR BPK 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistojo A. M. bendrininkavimo , pervedant pinigus į D. B. bankinę sąskaitą, persiunčiant pinigus atliekančiam bausmę J. M. nėra pagrįstas, teismo išvadų tuo klausimu bylos įrodymai nepatvirtina.
Nuteistasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neigė perdavęs D. P. V. N. sąskaitos duomenis, patvirtino perdavęs jam tik V. N. telefono numerį. A. M. taip pat neigė, kad jam buvo perduoti V. N. išgryninti pinigai. Apeliantas taip pat neigė supratęs, kad buvo daromas nusikaltimas, neigė žinojęs, kam yra reikalinga jo surasta ir D. P. perduota E. M. banko sąskaita, neigė žinojęs nusikalstamą į šią sąskaitą pervestų pinigų, kurie vėliau buvo išgryninti ir perduoti jam, kilmę (b.t. 3, b.l. 86-89).
Tokią nuteistojo A. M. versiją nuneigia byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiųjų V. S., E. T. parodymai, liudytojų V. N., E. M. parodymai, duomenys bankiniuose dokumentuose bei kita rašytinė medžiaga. Kolegijos nuomone, šie įrodymai, priešingai nei teigia gynėjas skunde, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. Matyti, kad įrodymai buvo gretinami vieni su kitais ir vertinta jų visetas.
Nors gynėjas skunde tvirtina, kad teismo padaryta išvada dėl nuteistojo A. M. kaltės neparemta įrodymais ir gali būti traktuojama tik kaip prielaida, tačiau kolegijos nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojų V. N., E. M. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys viso bylos nagrinėjimo metu ir paneigė A. M. versiją.
Matyti, kad liudytojas V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino, kad byloje aptariamu laiku A. M. paprašius, būtent jam perdavė savo sąskaitos numerį, o ir bankomate išgrynintus į jo sąskaitą pervestus pinigus – 2000 Lt perdavė būtent A. M. ( b.t. 1 b.l. 82, b.t. 2 b.l. 138-139, b.t. 3, b.l. 94-96). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantys jo sąskaitos duomenys: AB SEB banko pateikti duomenys apie finansines operacijas, atliktas V. N. mokėjimo kortele, patvirtina, kad 2013-10-04 17.04 val. bankomate Parko gt. 23, Vilniuje, buvo išgryninti 2000 Lt (b.t. 2, b.l. 48-65).
Liudytojas E. M. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad aptariamu laiku savo sūnėno- nuteistojo A. M. prašymu perdavė savo bankinės sąskaitos numerį , tą pačią dieną gavo SMS žinutę, kad pinigai į jo sąskaitą pervestai. Į jo sąskaitą buvo pervesta 3900 Litų, kuriuos jis tą pačią dieną nuėmęs perdavė sūnėnui. Sūnėnas, prašydamas jo bankinės sąskaitos numerio , sakė, kad jo sąskaita yra užblokuota , o jo draugas jam turi pervesti pinigus (t.2 b.l. 121, t. 3 b.l. 96-97). Tokias jo nurodytas aplinkybes patvirtina duomenys apie jo minėtą SMS dėl pinigų pervedimo (t. 2 b.l. 112-117).
Liudytojo D. P. parodymais teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesivadovavo dėl jų nenuoseklumo ir prieštaravimo paties nuteistojo A. M. parodymams, tačiau kolegija, atsižvelgdama į šio liudytojų parodymų prieštaravimus , visgi daro išvadą, kad šis liudytojas iš dalies patvirtino kaltinimo aplinkybes, kad su nuteistuoju A. M. jis susisiekė telefonu iš pataisos namų, kur tuo metu atliko bausmę, ir kad šis jo prašymu jam surado vieną ar kelias bankines sąskaitas (t. 2 b.l. 170-171, t.3 b.l. 91-93).
Vertinant nuteistojo A. M. kaltę, teismas atkreipia dėmesį, kad tiek neteisėtos bankinės operacijos , atliktos į nukentėjusiųjų V. S., E. T. bankines sąskaitas ir iš jų , tiek pinigų pervedimas iš nukentėjusiųjų bankinių sąskaitų į liudytojų V. N., E. M. bankines sąskaitas , pinigų nuėmimo laikas iš šių liudytojų bankinių sąskaitų atitinka pagal laiką : visos bankinės operacijos buvo atliktos tuo pačiu laiku.
Esant byloje surinktiems įrodymams, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino esant įrodyta, kad A. M. surado ir perdavė tyrimo nenustatytam asmeniui liudytojo V. N. sąskaitos numerį ir, kad į šio liudytojo sąskaitas 2013-10-04 , 2013-10-05 atitinkamai buvo pervestos kaltinime nurodytos pinigų sumos, iš kurių V. N. 2013-10-04 17.04 val. bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Parko g. 23, Vilniuje, išgryninęs 2000 Lt (579,24 Eur), juos perdavė nuteistajam A. M., taip pat teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. M. tyrimo nenustatytam asmeniui surado ir perdavė liudytojo E. M. bankinės sąskaitos numerį , į kurią 2013-10-05 buvo pervesta kaltinime nurodyta pinigų suma, kurią liudytojas nuteistojo prašymu 2013 m. spalio 5d. bankomate DNB 194, esančiame Skydo g. 30 Vilniuje, išgrynino ir visus pinigus perdavė nuteistajam A. M..
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra įvardinta, kokią dalį objektyvių veiksmų atliko nuteistasis A. M., tačiau atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje aptartų ir įvertintų įrodymų pagrindu teismas nustatė , kad A. M. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio nenustatyto asmens prašymu surado ir šiam perdavė V. N. ir E. M. banko sąskaitas (jų numerius). Tokiu būdu buvo nustatyta, kad nuteistasis padėjo įvykdyti neteisėtas finansines operacijas, panaudojant nukentėjusiųjų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, teikdamas nusikalstamos veikos darymo priemones, nes vėliau būtent į šias sąskaitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vykdytojas ar vykdytojai neteisėtai pervedė dalį nukentėjusiųjų V. S., E. T. bei UAB „4Finance“ piniginių lėšų. Taip pat buvo nustatyta, kad po šių veiksmų A. M. nurodymu V. N. ir E. M. išgrynino kaltinime nurodytas pinigų sumas, kurias perdavė A. M.. Tokiu būdu nustatyta, kad nuteistasis užvaldė šį svetimą turtą, įgydamas galimybę juo disponuoti, tuo pačiu atlikdamas objektyvius sukčiavimo veiksmus.
Nors nuteistasis A. M. bylos nagrinėjimo metu neigė ir subjektyviąją jam inkriminuotos veikos pusę, tačiau kolegijos nuomone, jo versija pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei paties nuteistojo veiksmus. Tai, kad nuteistajam A. M. buvo žinoma apie daromus nusikaltimus, patvirtina ir liudytojų V. N. bei E. M. parodymai bei jų pagrindu teismo nustatytas nuteistojo A. M. elgesys.
Bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. M., prašydamas minėtų liudytojų sąskaitų numerių, tvirtino, kad pinigai turėjo būti pervesti jam pačiam, tačiau apklausiamas teisme patvirtino bendravęs su D. P. telefonu, kuris nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir, kad įkalintam asmeniui turi būti skubiai pervesta didelė, daugiau nei 4000 Lt pinigų suma, dėl ko reikia ne vienos SEB banko sąskaitos. Tvirtino, kad pinigai turėjo būti pervesti D. P. (b.t. 3, b.l. 86-89).
Liudytojai patvirtino ir tai, kad kai pinigai buvo išgryninti, A. M. leido dalį pasilikti. Liudytojas V. N. nurodė, kad A. M. leido jam pasilikti iš pervestų pinigų 250 Lt (b.t. 3, b.l. 94-96), o liudytojas E. M. patvirtino, kad A. M. jam davė 50-100 Lt (b.t. 3, b.l. 96-98). Be to, liudytojas V. N. nurodė ir tai, kad po to, kai buvo užblokuota sąskaita, nuteistasis A. M. pasakė jam nieko nesiaiškinti, neiti į banką, kelias dienas palaukti, buvo susijaudinęs (b.t. 3, b.l. 94-96). Kolegijos nuomone, šios liudytojų parodymuose užfiksuotos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina tikrąją apelianto valią, slepiant informaciją, įtikinti V. N. ir E. M. apsispręsti nurodyti savo sąskaitos numerius. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. M. nustatytus veiksmus konstatavo įvykdžius esant tiesioginei jo tyčiai, t.y. žinant ir suprantant daromų veiksmų nusikalstamą pobūdį, suprantant apie galimas nusikalstamas pasekmes ir jų siekiant (Lietuvos Respublikos BK 15 str.2 d. 1p.).
Kolegijos nuomone, apeliantas pagrįstai savo skunde nurodė , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nustatė byloje nuteistojo A. M. bendrininkavimo požymius.
Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta , kad nuteistasis A. M. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, padarė , veikdamas bendrininkų grupėje, tuo pačiu nurodydamas , kad jis veikė kaip padėjėjas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., bendrininkų grupė yra tada , kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti nusikalstamą veiką ir ją daro , jei yra bent du vykdytojai . Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad nuteistasis A. M. buvo vykdytojų (ar vykdytojo) padėjėjas , negalėjo jo veiksmų įvardinti kaip bendrininkų grupės vykdytojo veiksmus .
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 24 str. 2d. , jis kaip nusikalstamos veikos darymo padėjėjas, vertinamas kaip veikos bendrininkas, tačiau jo bendrininkavimas negali būti prilyginamas kaip bendrininkų grupės bendrininkavimas. Šiuo nagrinėjamu atveju skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, netinkamai teismui įvertinus bendrininkavimo formą.
Apeliaciniame skunde yra keliama abejonė, ar nuteistasis A. M. gali būti nusikalstamos veikos padėjėju, jei nėra nustatyti tokios veikos vykdytojai.
Byloje nustatyta, kad tiek nukentėjusiam V. S., tiek nukentėjusiajai E. T. skambino asmuo, naudojęs tą patį abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), abiem nukentėjusiesiems skambinęs vyras pateikė panašaus pobūdžio melagingą informaciją, abiem atvejais nustatyta, kad skambinimo metu abonentas buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 46-61, 167).
Nuteistojo A. M. parodymais jis liudytojų V. N. ir E. M. sąskaitų numerius perdavęs laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ir to prašiusiam D. P. . Dalis pinigų iš nukentėjusių V. S. ir E. T. sąskaitų buvo pervesta į liudytojų V. N. , E. M. bankines sąskaitas, iš kurių minėti asmenys, išgryninę pinigus, perdavė nuteistajam A. M. (b.t. 1, b.l. 27-29, 32-34).
Šie nustatyti duomenys pagrįstai teismui leido spręsti apie tarpusavyje besisiejančias byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, jas realizavusius bendrininkus bei tai, kad asmenys veikė kartu, esant jų bendram susitarimui ir bendrai tyčiai. Atkreipiamas dėmesys, kad nenustatytų asmenų (ar asmens), su kuriais (ar kurių) kaip jų bendrininkas veikė nuteistasis A. M., atžvilgiu prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą, minėti asmenys realiai buvo, liko nenustatytos tik pastarųjų asmenybės, tačiau tyrimas vyksta. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu , kad nuteistajam A. M. inkriminuojamą veiką darė ir vykdytojas (ar vykdytojai) , o tai, jog nėra konkrečiai įvardinti asmenys, nėra kliūtis konstatuoti šioje byloje nuteistojo A. M. bendrininkavimą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 2 d. nurodyta prasme.
Vienok teismas, padaręs teisingas išvadas, kad nuteistasis A. M. , padėdamas nenustatytiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką, tokiais veiksmais su jais bendrininkavo, neargumentavo , kuo nuteistasis A. M. yra susijęs su D. B. ir J. M., į kurių bankines sąskaitas nenustatyti asmenys (ar asmuo ) pervedė nukentėjusiųjų pinigus ir kokie įrodymai patvirtina jo bendrininkavimą su šiais asmenimis .
Kaip matyti iš liudytoju apklausto D. B. parodymų , jis su nuteistuoju A. M. nėra pažįstamas , bankinės sąskaitos numerį davė jį paskambinusiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui, vardu V. , po to į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai , kuriuos jis išgryninęs perdavė V. nurodytam asmeniui, tai nebuvo nuteistasis A. M. (t. 2 b.l. 70-71, tr. 3 b.l. 105-107).
Laisvės atėmimo bausmę atliekantis liudytojas J. M., kuriam buvo pervesti pinigai iš nukentėjusiojo V. S. bankinės sąskaitos , parodymus duoti atsisakė (t. 1 b.l. 86-90).
Aptarti duomenys nepatvirtina jokių nuteistojo A. M. sąsajų su minėtais asmenimis ( D. B. ir J. M.), todėl kolegija mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusikalstamą veiką nustatančioje nuosprendžio dalyje konstatavo , kad dėl nuteistojo A. M. bendrų veiksmų su tyrimo nenustatytais asmenimis , iš nukentėjusiųjų bankinių sąskaitų pinigai buvo pervesti į liudytojų D. B. bankinę sąskaitą ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam J. M. į pataisos namus. Kaip matyti iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų , iš kaltinimo formuluotės , bankines operacijas iš nukentėjusiųjų bankinių sąskaitų atliko tyrimo nenustatyti asmenys , atliekantys bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose , duomenų, kad nuteistasis A. M. būtų turėjęs nukentėjusiųjų bankinių sąskaitų numerius, turėjęs informaciją, įgalinančią jį dirbti su minėtomis bankinėmis sąskaitomis, byloje nėra . Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis A. M. būtų bendrininkavęs su nenustatytais asmenimis dėl neteisėtos paskolos sutarties sudarymo su UAB „4Finance“ ir tokios paskolos pervedimo į nukentėjusiojo V. S. bankinę sąskaitą.
Dėl šių motyvų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis A. M. negali atsakyti už nusikalstamus veiksmus, apie kuriuos jam nebuvo žinoma ir kurių jo tyčia neapėmė, nes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas , kurias apėmė jų tyčia. Bylos įrodymai patvirtina tik dalį nuteistajam A. M. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, t.y. jais yra nustatyta, kad A. M. nusikalstamais veiksmais buvo susijęs su asmenimis (ar asmeniu) , turėjusiais prieigą prie nukentėjusiųjų V. S. ir E. T. bankinių sąskaitų , savo nusikalstamais veiksmais jis tiems asmenims (ar asmeniui) padėjo realizuoti sukčiavimo veiksmus, suteikdamas jiems informaciją apie liudytojų V. N. ir E. M. turimas bankines sąskaitas, į kurias šie asmenys pervedė pinigus iš nukentėjusiųjų bankinių sąskaitų , o šiuos pervestus pinigus nuteistasis A. M. per kitus asmenis išgrynino.
Esant tokioms aplinkybėms , nuteistajam, paliekant tą pačią jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikaciją, inkriminuojamų nusikalstamų veikų apimtis siaurintina : iš skundžiamo nuosprendžio nusikalstamą veiką nustatančios dalies šalintinos nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, susijusios su pinigų pervedimu D. B. ir J. M. , su paskolos paėmimu iš su UAB „4Finance“ ir tokios paskolos pervedimu į nukentėjusiojo V. S. bankinę sąskaitą, taip pat šalintina jam inkriminuota Aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BPK 256 str.), kolegijai nustačius :
A. M. , bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis, kurie atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, padėjo atlikti finansinę operaciją neteisėtai panaudojant vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
2013-10-04, laikotarpyje nuo 15.40 val. iki 17.29 val., kai nenustatytas asmuo, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, neteisėtai įgijęs V. S. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelių duomenis, vartotojo ID kodus ir slaptažodžius, bei, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, susitarė su A. M. šiuos duomenis panaudoti, t.y. prisijungus prie asmens, kurio atžvilgiu vykdomas sukčiavimas, sąskaitos ir pervesti pinigines lėšas į A. M. surastą V. N. sąskaitą. Nenustatytas asmuo, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prisijungė prie AB SEB banko internetinės bankininkystės sistemos ir neteisėtai atliko finansinę operaciją : jis 2013-10-04 per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytus V. S. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės duomenis, vartotojo ID ir slaptažodį, t.y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir iš V. S. priklausančios AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į A. M. surastą apie nusikalstamą veiką nežinojusio V. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), viso pervedė 2250 Lt (651,64 Eur). Po to A. M. nurodymu apie nusikalstamą veiką nežinojęs V. N. 2013-10-04 17.04 val. bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Parko g. 23, Vilniuje, išgrynino 2000 Lt (579,24 Eur) ir juos perdavė A. M.. Taip bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule A. M. savo ir kitų asmenų naudai įgijo 2000 Lt (579,24 Eur).
Taip pat A. M. , bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis, kurie atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, padėjo atlikti kelias finansines operacijas neteisėtai panaudojant vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
2013-10-05, laikotarpyje nuo 18.54 val. iki 20.05 val., kai nenustatytas asmuo, atlikinėjęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę, neteisėtai įgijęs E. T. AB SEB banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis –elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelių duomenis, vartotojo ID kodus ir slaptažodžius, bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą susitarė su A. M. šiuos duomenis panaudoti, t.y. prisijungus prie asmens, kurio atžvilgiu vykdomas sukčiavimas, sąskaitos ir pervesti pinigines lėšas į A. M. surastas V. N., E. M. sąskaitas. Nenustatytas asmuo, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas telefoną su įdiegta naršyklės programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytus E. T. AB SEB banko elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės duomenis, vartotojo ID ir slaptažodį, t.y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB SEB banko internetinės bankininkystės sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, o būtent 2013-10-05 19.38 val. iš nukentėjusiosios E. T. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į A. M. surastą apie nusikalstamą veiką nežinojusio V. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (579,24 Eur), o 2013-10-05 19.59 val. pervedė į A. M. surastą apie nusikalstamą veiką nežinojusio E. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3900 Lt (1129,51 Eur), kuris A. M. nurodymu 2015-10-05 bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Skydo g. 30, Vilniuje, išgrynino 3900 Lt (1129,51 Eur) bei perdavė A. M., taip bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 1708,75 Eur, priklausančius E. T..
Dėl aukščiau išsakytų motyvų apeliacinė instancija siaurina nuteistojo A. M. nusikalstamų veiksmų apimtį, tačiau toks kaltinimo veiksmų apimties mažinimas nėra vada keisti nuosprendį dėl neteisingos bausmės paskyrimo. Kolegijos nuomone, šiam nuteistajam apylinkės teismas neskyrė griežtų bausmių, jam paskirtos bausmės ( baudos) savo rūšimi, dydžiu yra arti minimalios tokios bausmės, skiriamos už minėtas nusikalstamas veikas, ribos, todėl dar labiau švelninti jam paskirtas baudas, sumažinant jų dydį, teisinio pagrindo nėra (Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str.).
Apeliantas šioje baudžiamojoje byloje tiesiogiai neskundžia iš nuteistojo A. M. priteistų civilinių ieškinių dydžio , tačiau kolegijai pakeitus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų apimtį, keistinas ir priteistų civilinių ieškinių dydis. Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta, kad tyrimo nenustatytų asmenų veiksmais į nukentėjusiojo V. S. bankinę sąskaitą, kurioje buvo jo asmeniniai pinigai 1250 Litų , buvo pervesta iš bendrovės „4Finance“ neteisėtai paimta 2000 Litų paskola. Iš šių pinigų dalis-2250 Litų (651,54 Eurai ) buvo pervesti į nuteistojo A, M. nurodytą liudytojo V. N. bankinę sąskaitą, iš kurios 2000 Litų nuėmęs V. N. perdavė nuteistajam A. M.. Apylinkės teismas , skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs , jog nuteistasis A. M. bendrininkavo su nenustatytais asmenimis , neteisėtai nukentėjusiojo V. S. vardu paimdamas paskolą iš aukščiau nurodytos bendrovės, iš jo priteisė bendrovei 320,74 Eurus turtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš aukščiau pateikto nuteistojo veiksmų vertinimo , jis, perimdamas iš liudytojo V. N. išgrynintus pinigus , nežinojo, kad tai bendrovės „4 Finance“ pinigai , tačiau žinojo, kad tai svetimas, jam nepriklausantis turtas, todėl dėl šių motyvų sprendimas dėl žalos atlyginimo priteisimo minėtai bendrovei paliktinas.
Kaip yra žinoma iš aukščiau pateikto įrodymų vertinimo , nuteistasis A. M. nebuvo susijęs su pinigų iš nukentėjusiosios E. T. pervedimu liudytojams D. B. ir J. M. , todėl jis nėra atsakingas toje dalyje ir dėl žalos, padarytos tokiais pervedimais, padarymo. Skundžiamu teismo sprendimu iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajai E. T. buvo priteista 3330,63Eurai, nors bylos įrodymais yra nustatyta , kad nuteistojo A. M. kaltais veiksmais šiai nukentėjusiajai buvo padaryta žala 1129, 51Eur. ( pinigai, kuriuos išgrynino ir nuteistajam perdavė liudytojas E. M.). Esant tokioms aplinkybėms , iš nuteistojo A. M. priteista pinigų suma nukentėjusiajai E. T. turtinės žalos atlyginimui mažintina iki 1129, 51 Eurų , toje dalyje keistinas nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Skunde taip pat teigiama, kad teismas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, nuteisdamas A. M. pagal LR BK 182 str. 1 d. už svetimo turto – piniginių lėšų įgijimą, nors kaltinimai apeliantui buvo pareikšti dėl apgaule savo ir kitų asmenų naudai turtinės teisės įgijimo, taip pažeisdamas apelianto teisę į gynybą, teisę būti informuotam apie kaltinimo pobūdį bei pagrindą.
LR BK 182 str. 1 d. apima kelias alternatyvias nusikalstamas veikas, padarytas apgaule – svetimo turto įgijimą, turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą bei turtinės prievolės panaikinimą.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota, o vėliau ir teismo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų – apgaule savo ir kitų naudai įgijus svetimą turtą bei turtinę teisę į turtą, o ne vien dėl turtinės teisės įgijimo, kaip kad teigia apeliantas.
Teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6d. ir 182 str. 1d., jį nuteisė už vieną iš alternatyvių, jam inkriminuotų, veiksmų padarymą, t. y. už svetimo turto įgijimą , tokį savo sprendimą grįsdamas faktinėmis aplinkybėmis , kurios patvirtino , kad A. M. jam inkriminuotas pinigų sumas kaip svetimą turtą įgijo, tuos pinigus jam perdavus V. N. ir E. M. po jų išgryninimo.
Teismas, inkriminuodamas nuteistajam A. M., jog jis apgaule įgijo svetimą turtą, neinkriminuodamas turtinės teisės įgijimo , susiaurino jam iškeltą kaltinimą. Kaltinimo apimties mažinimas skundžiamame nuosprendyje nebuvo aptartas , bet tai nereiškia, kad buvo pažeistos kaltinimo pakeitimo teisme sąlygos ir tvarka.
Pagal LR BPK 255 str. 1 d. nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš šios teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Įstatymo draudžiama teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji ar pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui (kasacinės bylos Nr. 2K-7-13/2007, 2K-383/2004, 2K-521/2008).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota, o vėliau ir teismo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų – apgaule savo ir kitų naudai įgijus svetimą turtą bei turtinę teisę į turtą.
LR BPK 255 str. 2 d. numatyta galimybė teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, tačiau nei šiame, nei kituose BPK straipsniuose nenumatyta galimybės bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas.
Šiuo atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, įrodymų tyrimas buvo atliktas bendrąja tvarka, tokiu būdu proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie kaltinimų pobūdį bei pagrindą, niekam nebuvo suvaržytos teisės į gynybą bei į teisingą, rungimosi principu pagrįstą bylos procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., LR BPK 1 str. 1 d., 7 str., 10 str. 2 d., 22 str. 3 d., 44 str. 5, 6, 7 d.d.). Juo labiau, kad ir skunde gynėjas nenurodė, kaip objektyviai buvo apsunkinta nuteistojo A. M. teisė į gynybą.
Skunde buvo teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. galutinę subendrintą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau, kolegijos nuomone, šie skundo argumentai nepagrįsti. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių bendrinimo apeliantui yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka įstatymo reikalavimus.
Skundžiamu nuosprendžiu, išspręsdamas bausmių, paskirtų atskirais teismo sprendimais, subendrinimo klausimą, pagrįstai apylinkės teismas, vadovaudamasis LR BK 63 str. 9 d., 65 str. 2 d., subendrino nuteistajam A. M. paskirtą 50 MGL (1883 eurų) bausmę su paskirta 2014-01-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaip nustatyta byloje, nuteistasis A. M. veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2013-10-04/2013-10-05, tai yra anksčiau, nei buvo priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-13 baudžiamasis įsakymas. Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė jam skiriama pagal BK 63 str. 9 d. taisykles (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). Pagal bausmės skyrimo taisykles, nuteistajam A. M. pagrįstai į galutinės subendrintos bausmės laiką buvo įskaičiuota ir atlikta bausmė pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-10-976/2016).
Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė.
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3p. 2d. 2p., 328 str. 1d. 1p., 3p., 4p., nusprendė : :
nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8d. nuosprendį pakeisti :
Iš nuosprendžio dalies, nustatančios nuteistojo A. M. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pašalinti aplinkybes, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje , kad jis bendrininkavo dėl V. S. vardu neteisėtai paimtos paskolos iš UAB „4Finance“ paėmimo ir su tuo susijusių finansinių operacijų atlikimo, kad jis bendrininkavo dėl pinigų pervedimo į D. B. bankinę sąskaitą , dėl pinigų pervedimo į J. M. sąskaitą pataisos namuose ir su tuo susijusių finansinių operacijų atlikimo .
Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies sprendime dėl A. M. nuteisimo pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl veikos V. S. atžvilgiu , teiginį „ ir UAB „4Finance“ turto atžvilgiu“.
Iš A. M. priteistą E. T. turtinę žalą sumažinti iki 1129, 51 Eurų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja po jo paskelbimo dienos.