Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant prokurorei Silvai Pociūtei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Š. ir jos gynėjo advokato Edgaro Gaučio bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio (toliau – ir prokuroras) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. gruodžio 7 d. padaryta nusikalstama veika) – 75 MGL, t. y. 3 750 Eur, dydžio bauda;

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. birželio 6 d. padaryta nusikalstama veika) – 75 MGL, t. y. 3 750 Eur, dydžio bauda;

pagal BK 243 straipsnį (2025 m. birželio 6 d. padaryta nusikalstama veika) 20 MGL, t. y. 1 000 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, jas visiškai sudedant, ir L. Š. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL, t. y. 8 500 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, L. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – 113 MGL, t. y. 5 650 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuota L. Š. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

L. Š. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. Š. priklausančiam automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Be to, L. Š. 2025 m. birželio 6 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai 22.14 val. alkoholio kiekio matuokliu jai nustatė 2.10 promilių neblaivumą. Šie L. Š. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat L. Š. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, teismo paskirtą 2025 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2025 m. gegužės 27 d., pagal kurį buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 7 d., tyčia sistemingai ir piktybiškai nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes 2025 m. gegužės 9 d., 7.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko 2025 m. gegužės 19 d., 7.33 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2025 m. birželio 6 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai 22.14 val. alkoholio kiekio matuokliu jai nustatė 2.10 promilių neblaivumą. Šie L. Š. veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. Š. gynėjas advokatas Edgaras Gaučys prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria taikant transporto priemonės konfiskavimą, neišsprendus konfiskuotos transporto priemonės vertės panaikinimo/grąžinimo klausimo, buvo pažeistas BK 72 straipsnis ir teisingumo principas.

3.2. Akcentuojama, kad nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tik toje dalyje, jog nebuvo išspręstas 7 000 Eur dydžio sumos konfiskuotos transporto priemonės vertės grąžinimo klausimas. Gynėjo vertinimu, tai faktiškai sukuria situaciją, jog nuteistoji nepagrįstai nubaudžiama du kartus taikant to paties turto konfiskavimą, taip pažeidžiant BK 72 straipsnį bei peržengiant turto konfiskavimo ribas. Pažymima, kad teismo nuosprendžiu nustatytu laidavimo terminu (laikotarpiu), padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką, teismo priimtas nuosprendis, kuriuo asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustoja galioti ir asmeniui yra priimamas naujas nuosprendis, kuriuo taikoma baudžiamoji atsakomybė tiek už nusikalstamą veiką už kurią jis buvo atleistas, tiek už naujai padarytą veiką, t. y. už visas asmens padarytas veikas. Nuosprendžiui nustojus galioti (netekus galios) išnyksta visos nuosprendžiu asmeniui nustatytos teisės ir pareigos, t. y. išnyksta tiek atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek kiti teismo nustatyti įpareigojimai, tame tarpe ir priimti sprendimai dėl tam tikrų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Teismas skundžiamu nuosprendžiu spręsdamas dėl asmens padarytų visų nusikalstamų veikų ir taikydamas baudžiamąją atsakomybę, turi galutinai išspręsti tiek bausmės skyrimo, tiek visų naujų ir/ar anksčiau skirtų baudžiamojo poveikių priemonių taikymą ir/ar panaikinimą. Teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad teismas priimdamas nuosprendį už visas padarytas asmens nusikalstamas veikas turi priimti sprendimą, kuriuo skiriama viena galutinė bausmė ir jos įgyvendinimui reikalingos baudžiamojo poveikio priemonės už visas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistosios L. Š. ir jos gynėjo – atmestinas

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju nuteistosios gynėjas prašo keisti skundžiamą nuosprendį dalyje, kuria taikytas transporto priemonės konfiskavimas, neišsprendus Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-1196/2025 konfiskuotos dalies, transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos, panaikinimo/grąžinimo klausimo. Prokuroras apeliaciniu skundo prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl: 1) bausmių bendrinimo; 2) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino skaičiavimo pradžios; 3) bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

7. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistajai turto konfiskavimas yra taikytas du kartus, iš pradžių, pirmuoju nuosprendžiu konfiskuojant transporto priemonės vertės dalį, o vėliau, šiam sprendimui netekus galios, konfiskuojant pačią transporto priemonę. Gynėjo teigimu, teismas priimtais nuosprendžiais, du kartus atliko to paties daikto konfiskavimą, konfiskuojant beveik dvigubai daugiau turto nei numato ir leidžia BK 72 straipsnis. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimą, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

8. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

9. Byloje nustatyta, kad L. Š. vairuotas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaudotas padarant 2024 m. gruodžio 7 d. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, 2024 m. gruodžio 7 d. priklausė ne nuteistajai, o trečiajam asmeniui – AB Šiaulių bankas. Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-1196/2025 priimtas pagrįstas sprendimas, išieškoti automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos dalį – 7 000 Eur. Iš AB „Artea bankas“ (buvęs AB Šiaulių bankas) pranešimo matyti, kad L. Š. pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. banke sudarytą lizingo sutartį Nr. DV-203-15194, įvykdė įsipareigojimus ir automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto perdavimo kliento nuosavybėn aktu perduotas klientei (1 t., b. l. 55–56). Tai įvertinus, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir tai, kad be minėtos transporto priemonės panaudojimo L. Š. nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotų nusikalstamų veikų dėl to automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė, laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme.

10. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį, taip veikti linkusius nusikalsti asmenis. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina dviejų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo priemone, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tinkamai konfiskuota turto vertės dalis dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, bei konfiskuotas automobilis dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje padarymo. Pabrėžtina, kad įstatymas tiesiogiai nenumato baudžiamojo poveikio priemonių bendrinimo, todėl atitinkamos priemonės, paskirtos už kiekvieną nusikaltimą, turi būti vykdytinos atskirai, o bendrinant sudedamos visiškai. Priešinga šių nuostatų traktuotė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, leistų asmenims piktnaudžiauti nebaudžiamumu ir kartoti nusikalstamas veikas.

11. Nusikaltimą padaręs asmuo turi prisiimti visas neigiamas pasekmes, kurias numato įstatymai. Šiame kontekste akcentuotina, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, t. y. dalies transporto priemonės vertės, 7 000 Eur dydžio sumos išieškojimo valstybės naudai, panaikinimo ir (ar) išieškotų piniginių lėšų grąžinimo. Priešingai, L. Š. per pakankamai trumpą laiko tarpą padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, vairuodama tą pačią transporto priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius būtų galima vienareikšmiškai teigti, jog L. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalies automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas ir automobilio konfiskavimas už padarytas nusikalstamas veikas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Pasirinkdama nusikalstamą elgesį, L. Š. kartu turi prisiimti ir iš tokio elgesio galimai kilsiančias jos teises varžančias pasekmes. Tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, šiuo atveju nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Nors skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-1196/2025, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant transporto priemonės vertės dalį atitinkančią 7 000 Eur sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas dviejų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo priemone, todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas už kiekvieną nusikalstamą veiką, vykdytinos atskirai. Priešinga nuostatų traktuotė, įgalintų asmens nebaudžiamumo prieš įstatymą jausmą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

12. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog L. Š. pagrįstai paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, tačiau jos skaičiavimo terminas nepagrįstai nustatytas nuo 2024 m. gruodžio 7 d. Teisėjų kolegija su šia prokuroro pozicija sutinka ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kuri ištaisoma šiuo nuosprendžiu.

13. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai L. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2024 m. gruodžio 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 10 d. dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2025 m. birželio 6 d., L. Š. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 100–103).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, Nr. 2K-155-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018, Nr. 2K-357-489/2018, Nr. 2K-363-222/2018, Nr. 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su prokuroro skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, jos terminą turėjo skaičiuoti nuo baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo dėl 2025 m. birželio 6 d. padarytų nusikalstamų veikų, dienos t. y. nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju nuo 2025 m. birželio 10 d.

15. Nors prokuroras skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas turėjo palikti galioti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu L. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 7 d., tačiau apygardos teismas su šia prokuroro pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nepasisakyta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu L. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise 2 (dviejų) metų terminui, (dėl 2024 m. gruodžio 7 d. padarytos nusikalstamos veikos). Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos nuteistajai skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, be kita ko, įvertino ir tai, jog L. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, bei į tai, jog naujas nusikalstamas veikas padarė nepasibaigus laidavimo laikotarpiui. Todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, palikimas galioti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistajai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metų terminui, neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų.

Dėl paskirtų bausmių bendrinimo

16. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už visas tris nusikalstamas veikas L. Š. paskirtas baudos bausmes, jas nepagrįstai visiškai sudėjo. Teisėjų kolegija su šia prokuroro pozicija sutinka ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kuri ištaisoma šiuo nuosprendžiu.

17. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą, be kita ko, taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį. Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas ir, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Todėl nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).???

18. Skundžiamu nuosprendžiu, L. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. gruodžio 7 d. padaryta nusikalstama veika) – 75 MGL, t. y. 3 750 Eur, dydžio bauda; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. birželio 6 d. padaryta nusikalstama veika) – 75 MGL, t. y. 3 750 Eur, dydžio bauda; pagal BK 243 straipsnį (2025 m. birželio 6 d. padaryta nusikalstama veika) 20 MGL, t. y. 1 000 Eur, dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas visiškai sudedant, ir L. Š. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL, t. y. 8 500 Eur, dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, L. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – 113 MGL, t. y. 5 650 Eur, dydžio bauda.

19. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir netinkamai subendrino paskirtas bausmes. Kaip matyti, 2025 m. birželio 6 d. L. Š. padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje (2025 m. birželio 6 d.) sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl turėtų būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatomis t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygtų griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m. birželio 6 d. nusikalstamos veikos), nustatyta subendrinta bausmė (75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą) visiškai sudėtina su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. gruodžio 7 d. nusikalstama veika) ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama nutartis šioje dalyje naikinama, kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl BK 72⁵ straipsnio taikymo

20. Prokuroras apeliaciniu taip pat prašo skirti L. Š. BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokia prokuroro pozicija nesutinka.

21. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamąja poveikio priemonė siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžiu, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad priklausomybė, tai sveikatos sutrikimas, t. y. iš esmės asmens malonumas ir pasitenkinimas, sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas.

23. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

24. Nors prokuroras skunde teigia, jog BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas teigiamai paveiktų nuteistąją, padėtų pasiekti bausmės tikslus, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus, tačiau teisėjų kolegija sutikti su šiais argumentais neturi teisinio pagrindo. Nors nuteistoji nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymių, be kurio nustatymo nusikalstama veika apskritai nebūtų padaryta. Bylos duomenimis nuteistoji L. Š. yra susiformavusi brandi asmenybė, turinti vaiką, kuriuo rūpinasi. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad ji administracine tvarka bausta už tai, kad vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta (du kartus) ir 3 kartus už kitus KET pažeidimus (1 t., b. l. 134–136), tačiau tokie pažeidimai buvo vienkartinio pobūdžio. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistoji anksčiau būtų teista ar bausta administracine tvarka už vairavimą apsvaigus. Be to, bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad nuteistoji būtų priklausoma nuo alkoholio. Nėra duomenų ir apie tai, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo ir priimto skundžiamo nuosprendžio byloje L. Š. atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar administracinių nusižengimų teisenų, susijusių su jos apsvaigimu (neblaivumu). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas nesusijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe. Akcentuotina ir tai, jog L. Š. nuo 2025 m. birželio 28 d. psichoterapeuto/ hipnoterapeuto M. G. M. pagalba užkoduota nuo alkoholinių skysčių gėrimo. Teismas vertina, kad ši aplinkybė rodo, jog nuteistoji deda protingas pastangas taisytis ir keisti gyvenimo būdą. Be to, atitinkamos poveikio priemonės paskyrimas šiuo konkrečiu atveju gali duoti priešingą siekiamam efektui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje nuteistajai, nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, jas visiškai sudedant, ir L. Š. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL, t. y. 8 500 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, L. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – 113 MGL, t. y. 5 650 Eur, dydžio bauda ir priimti naują sprendimą –

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2025 m. birželio 6 d. nusikalstamos veikos), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 75 MGL dydžio baudos bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje (2025 m. birželio 6 d. nusikalstamos veikos) nustatytą subendrintą bausmę (75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą) visiškai sudėti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. gruodžio 7 d. nusikalstama veika) (75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda), ir L. Š. paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 7 d.; ir priimti naują sprendimą –

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 10 d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistosios L. Š. ir jos gynėjo advokato Edgaro Gaučio apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.