- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2A-1616-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23942-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB ,,Ruscargo”
- Ieškovas
- UAB „CRT Partner“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Ruscargo” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „CRT Partner“ ieškinį atsakovei UAB „Ruscargo“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „CRT Partner“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Ruscargo“, prašydama priteisti iš atsakovės 7 000 Eur skolą, 3 161,17 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
3. Atsakovei pateikus prieštaravimus ir sumokėjus ieškovei 7 000 Eur skolą, ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 7 000 Eur skolos priteisimo ir nurodė, kad ieškinio dalį dėl 3 161,17 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palaiko visa apimtimi.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad pagal 2017 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. CRT-A-0290 (toliau – taip pat ir Sutartis) ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei degalus, automobilinius produktus, automobilių plovyklos paslaugas ir kitas prekes bei paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Pagal Sutarties sąlygas ieškovė išdavė atsakovei personifikuotas mokėjimo priemones – 150 kuro kortelių dyzeliniam kurui įsigyti, ir įsipareigojo tarpininkauti, kad šios kortelės būtų aptarnaujamos degalinėse NVS ir Europos šalyse. Nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas-faktūras. Šios sąskaitos buvo išrašytos Sutarties 3.6.2 punkto pagrindu, suteikiant atsakovei laikiną kreditą, ir turėjo būti apmokėtos per 10 kalendorinių dienų nuo jų išrašymo dienos. Atsakovė atsiskaitė su ieškove pažeisdama šiuos terminus, todėl pagal Sutarties sąlygas turi sumokėti 0,5 proc. palūkanas, kurios pagal ieškovės pateiktą palūkanų skaičiavimą yra 3 161,17 Eur.
5. Atsakovė su ieškovės reikalavimu priteisti palūkanas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, jog atsiskaitymas pagal Sutartį paslaugas vyko ne pagal Sutarties 3.5.1 punkto nuostatas, bet pagal Sutarties 3.6.1 punkto nuostatas, kadangi atsakovei nebuvo suteiktas kredito limitas. Ieškovės išduotomis debetinėmis kuro kortelėmis naudojasi daug atsakovės darbuotojų, todėl atsakovė neturėjo galimybės tinkamai nustatyti, kad buvo išnaudotas paskutinis 2017 m. kovo 13 d. piniginis įnašas į kortelių sąskaitą. Pasibaigus į korteles atsakovės įmokėtai pinigų sumai, ieškovė turėjo užblokuoti šias korteles. Ieškovei to nepadarius, atsakovės darbuotojai, pasinaudodami debetinėmis kortelėmis, kuriose nebuvo pinigų, pylė kurą. Taip atsakovei, pažeidžiant Sutarties sąlygas, buvo suteiktas kredito limitas. Atsakovė grąžino ieškovei kredito limitą, tačiau neturi pareigos mokėti palūkanų už šį kredito limitą, nes, jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą užblokuoti kuro korteles, kredito limitas nebūtų atsiradęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. galutiniu sprendimu priėmė ieškinio dalies dėl 7 000 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 140,77 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 3 180,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 605,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės skola už kurą, įsigytą naudojantis ieškovės išduotomis debetinėmis kortelėmis, susidarė pagal Sutarties 3.6.2 punktą, kuriame nustatyta, kad kortelėse gali atsirasti neigiamas likutis, t. y., pirkėjui suteikiamas laikinas kreditas, jeigu pirkimo metu nebuvo ryšio tarp degalinės terminalo ir centrinio kompiuterio dėl ryšio linijų operatoriaus kaltės ar kitų priežasčių.
9. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, kad skola už kurą susidarė dėl ieškovės kaltės, ieškovei neužblokavus kuro kortelių, kai baigėsi atsakovės į korteles įmokėtos lėšos. Rusijos bendrovė „Avtoresurs“, kuri 2016 m. balandžio 20 d. elektroninio valdymo sistemos administravimo sutarties pagrindu administruoja degalinių, esančių Rusijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, programinius tinklus, kartu su 2017 m. lapkričio 2 d. raštu pateikė kompiuterinės sistemos duomenis, kad visos 150 atsakovei išduotos kuro kortelės buvo blokuotos 2017 m. kovo 14 d., po 17 val., atsakovės vairuotojai, pateikę ieškovės išduotas kuro korteles, buvo aptarnaujami ir po kortelių blokavimo, nes degalinių operatoriai dėl ryšio tarp degalinių kompiuterių ir centrinio kompiuterio sutrikimų negalėjo matyti kortelių blokavimo fakto.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė, 2017 m. kovo 17 d. gavusi iš ieškovės sąskaitas bendrai 59 481,66 Eur sumai, sužinojo, kad ši suma 581,66 Eur viršija atsakovės į kuro kortelių sąskaitą įmokėtą sumą. Atsakovė, kaip apdairi ir rūpestinga verslininkė, turėjo įspėti savo darbuotojus (vairuotojus) nesinaudoti ieškovės išduotomis kuro kortelėmis, atsiskaitant užsienio šalių degalinėse už kurą. Atsakovė, įsigijusi kuro pasinaudodama kuro kortelėmis, kuriose nebuvo pakankamai lėšų, įgijo pareigą padengti atsiradusį neigiamą likutį Sutarties 3.6.2 punkte nustatyta tvarka – per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos.
11. Sutarties 3.8 punkte įtvirtinta, kad, pavėlavus atsiskaityti šioje Sutartyje numatyta tvarka, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 0,5 proc. palūkanas už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė nekvestionavo Sutarties 3.8 punkte nustatyto palūkanų už vėlavimą atsiskaityti dydžio, neįrodinėjo, jog susitarimas dėl tokio dydžio palūkanų prieštarauja įstatymams ar sąžiningumo, protingumo principams. Pasirašydama Sutartį, atsakovė patvirtino, kad yra visiškai susipažinusi su visomis Sutarties sąlygomis ir visiškai jas supranta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė palūkanas už delsimą atsiskaityti pagal 2017 m. kovo 31 d. išrašytas sąskaitas apskaičiavo teisingai, įvertinusi atsakovės atliktus mokėjimus, todėl reikalavimą dėl 3 099,97 Eur kompensuojamųjų palūkanų tenkino. Dėl palūkanų už neigiamo likutį, atsiradusį 2017 m. balandžio mėn., pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė turi pagrindą reikalauti palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 14 d., t. y. už 30 kalendorinių dienų, o ne už 45 kalendorines dienas, kaip nurodyta ieškovės parengtame 2017 m. birželio 14 d. palūkanų skaičiavimo akte, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 61,20 Eur palūkanas už vėlavimą padengti 2017 m. balandžio mėn. debetinėse kortelėse susidariusį neigiamą likutį, pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, priteisiant 40,80 Eur palūkanas. Bendra pirmos instancijos teismo priteistų palūkanų už vėlavimą padengti debetinių kortelių neigiamą likutį, susidariusį 2017 m. kovo – balandžio mėn., suma yra 3 140,77 Eur.
12. Vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo, 7 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 40 Eur neįrodinėtinų skolos išieškojimo išlaidų.
13. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 8 proc. metines procesines palūkanos už priteistą 3 180,77 Eur (3 140,77 Eur + 40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovė UAB ,,Ruscargo“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 3 140,77 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 1 605,28 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje UAB „CRT Partner“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumokėjo 7 000 Eur skolą už faktiškai įsipilto kuro kiekį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė, įsigijusi kuro pasinaudodama ieškovės išduotomis debetinėmis kortelėmis, į kurias nebuvo įmokėjusi pakankamai lėšų, įgijo ir pareigą padengti atsiradusį neigiamą likutį Sutarties 3.6.2 punkte nustatyta tvarka;
14.2. ieškinys yra paremtas Sutarties nuostatomis, kurios šalių susitarimui nėra taikomos. Ieškovė, reikšdama reikalavimus, vadovaujasi Sutarties 3.5.1 punktu ir Sutarties priedo 1.6 punktu. Ieškinyje kalbama apie kreditines korteles, tačiau atsakovei buvo perduotos naudotis debetinės kortelės. Palūkanų skaičiavimą ieškovė grindžia Sutarties 3.8 punktu. Palūkanų skaičiuoklę ieškovė paruošė pagal Sutarties 3.5 punktą, bet neužtikrino techninės kortelių priežiūros ir per klaidą suteikė kreditą. Apie Sutarties 3.6 nuostatas ir laikiną kreditą nei vėlesnėse PVM sąskaitose – faktūrose, nei susidarius skolai ir aiškinantis situaciją su ieškove, nei pačiame ieškinyje nebuvo užsimenama. Apie laikiną kreditą ieškovė pasisakė tik po atsakovės pareikštų prieštaravimų teisminio nagrinėjimo metu;
14.3. byloje pateiktas 2017 m. balandžio 4 d. išrašas iš elektroninio susirašinėjimo patvirtina, jog ieškovė primena atsakovei apie susidariusią 581,66 Eur skolą ir praneša, kad jeigu skola nebus padengta iki 2017 m. balandžio 5 d., atsakovės debetinės kortelės bus užblokuotos. Apie tai, kada kortelės buvo užblokuotos, ieškovė atsakovės neinformavo nei sąskaitų pateikimo metu, nei vėliau. Jokios informacijos apie sąskaitos likutį iš ieškovės nebuvo gauta. Atsakovei nebuvo pranešta, kad pinigai pasibaigė arba, kad likutis yra nepakankamas atsiskaityti už kurą, o kortelės vis tiek buvo aptarnaujamos skirtingu laiku, skirtingose vietose, skirtingose šalyse;
14.4. ieškovės teismui pateiktas Rusijos bendrovės „Avtoresurs“ pranešimas, kad vasario – balandžio mėnesiais buvo ryšio sutrikimų tarp degalinių terminalų ir centrinio kompiuterio yra abstraktus informacinis pranešimas ir negali būti laikomas įrodymu. Įmonės „Avtoresurs“ pateikti duomenys apie kortelių blokavimą yra išrašas iš programos, kuriame nėra nurodoma nei išrašo data, nei programos pavadinimas ir kitos nuorodos į tai, iš kokios duomenų sistemos jis yra gautas, o tai leidžia tvirtinti, kad toks išrašas yra paprasta sudarytų duomenų lentelė, kurios duomenis galima pakeisti bet kuriuo metu. Jokių papildomų duomenų, išrašų iš duomenų bazės apie sistemos sutrikimus ši bendrovė nepateikė, taip pat nenurodė, kada ryšys su degaline buvo atnaujintas;
14.5. atidžiai ir rūpestingai privalo elgtis abi šalys. Debetinių kortelių likučių nekontroliavimas ir suteikimas galimybės laisvai piltis degalus netgi esant neigiamam sąskaitos likučiui, yra vertinama kaip ieškovės rizika teikiant paslaugas. Ieškovei buvo puikiai žinoma, jog sąskaita nėra pildoma ir yra 581,66 Eur įsiskolinimas, bet ji leido naudotis kortelėmis, apie tai neinformavusi atsakovės. Ieškovės duomenimis kortelės buvo užblokuotos jau 2017 m. kovo 14 d., o PVM sąskaita – faktūra pateikta 2017 m. kovo 17 d., taigi, ieškovė taip pat nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, jog centrinis kompiuteris bei užsienio degalinių kolonėlės gavo duomenis, neinformavo atsakovės apie kortelių blokavimą;
14.6. teismas neįvertino aplinkybės, jog PVM sąskaitos-faktūros atsakovei buvo pateiktos vėliau, nei tai numatyta Sutarties priede Nr. 1. Ieškovė neteisingai apskaičiavo uždelstą laiką, kadangi pačiose sąskaitose-faktūrose įrašytas apmokėjimas tą pačią dieną. Be to, sąskaitose-faktūrose už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir vėlesnėse nurodomas apmokėjimo terminas tą pačią dieną, nors jos buvo gautos tik nuo 2017 m. balandžio 7 d.;
14.7. laikinas kreditas yra laikomas tik tokios sumos, apie kurias ieškovė sužinojo vėliau nei 2017 m. kovo 15 d., bet kurios susidarė iki šios datos, nes degalinė laiku neinformavo ieškovės. Ieškovė turėjo teisę išrašyti PVM sąskaitas-faktūras vadovaudamasi Sutarties 3.6.2 punktu tik už pavėluotai gautą informaciją iš degalinių už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 15 d. bei pateikiant sąskaitą-faktūrą tai pabrėžti bei nurodyti 10 dienų apmokėjimo terminą. Šis laikinas kreditas buvo padengtas 2017 m. balandžio 13 d. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovės deklaruojama skola yra dėl laikino kredito.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB ,,CRT Partner“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. atsakovei buvo išduotos debetinės kuro kortelės. Tačiau dėl to, jog 2017 m. vasario – balandžio mėnesiais ieškovės kuro kortelių elektroninio valdymo sistemą administruojanti įmonė (RAB „Avtoresurs“) vykdė sistemos atnaujinimo darbus, taip pat dėl ryšio operatorių kaltės, buvo fiksuojami pakankamai dažni atvejai, kuomet degalinių terminalai negalėjo užmegzti ryšio su centriniu kompiuteriu, dėl ko ieškovės klientai, įskaitant ir atsakovę, galėjo atsiskaityti už kurą debetinėmis kortelėmis, nors jose nebuvo pakankamai lėšų, jos buvo blokuotos ar pan., t. y., jose nustatant neigiamą likutį (klientams suteikiant laikiną kreditą). Su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros 2017-03-31 Serija ES 16 Nr. 5 (2 034,54 Eur), 2017-03-31 Serija RU16 Nr. 2984 (11 268,65 Eur), 2017-04-15 Serija PL16 Nr. 124 (52,17 Eur) ir 2017-04-15 Serija RU16 Nr. 3154 (218,92 Eur) buvo išrašytos Sutarties 3.6.2 punkto pagrindu, atsakovei suteikus laikiną kreditą;
15.2. ieškovės pateiktame 2017 m. lapkričio 2 d. RAB „Avtoresurs“ atsakyme yra patvirtinamas ryšio sutrikimų tarp ieškovės aptarnaujamų degalinių kompiuterių ir centrinio kompiuterio faktas, taip pat, detaliai paaiškinama, kokios yra naudojimosi kuro kortelėmis (įskaitant išduotas atsakovei) galimybės, esant ryšio sutrikimams tarp degalinių ir centrinio kompiuterio atvejams – „tuomet kompiuterinė sistema dirba „offlįne“ režimu – fiksuoja visus kuro pylimo duomenis ir leidžia už kurą atsiskaityti kortelėmis, tačiau neveikia sistemoje galiojančių tam tikrų apribojimų, kuro korteliu blokavimo, leidimų atsiskaityti už specifines kuro rūšis ir kiti funkcionalumai“. Taip pat patvirtinama, jog būtent dėl ryšio sutrikimų tarp degalinių ir centrinio kompiuterio, atsakovei panaudojus turimas debetines kuro korteles, jose neveikė kuro kortelių blokavimo funkcionalumas ir todėl atsirado atitinkami neigiami likučiai (pagal kuro pylimo duomenis). Programai dirbant „offline“ režimu visi kuro pylimo duomenys buvo užfiksuoti, atsakovės vairuotojams išduoti tai patvirtinantys kuro pylimo čekiai, taip pat, kuro pylimo duomenys atitinkamai įtraukti į ieškovės PVM sąskaitas-faktūras. Išraše yra pateikiama visa aktualiausia bylai informacija – atsakovei išduotų kortelių sąrašas, kortelių numeriai, prekiniai ženklai ir tikslus blokavimo laikas. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas RAB ,,Avtoresurs“ atsakymas kaip nepatikimas įrodymas, tačiau pirmos instancijos teisme atsakovė abejonių dėl šio įrodymo nekėlė, todėl atsakovės nauji argumentai negali būti vertinami nagrinėjant apeliacinį skundą;
15.3. Sutarties 3.6.2 punktas nustato, kad ieškovės PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos dėl atsakovei suteikto laikino kredito, yra apmokamos per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Faktiškai ieškovė atsakovei nustatė palankesnį negu Sutartyje numatytas, t. y., 15 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, kas akivaizdžiai matyti iš Palūkanų paskaičiavimo akto. Terminas sąskaitai apmokėti šalių susitarimu yra aiškiai nustatytas Sutarties 3.6.2 punkte ir skaičiuojamas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, o ne nuo jos gavimo dienos. Visas ginčo PVM sąskaitas-faktūras atsakovė gavo nesuėjus 15 dienų atsiskaitymo terminui. Todėl atsakovės argumentai dėl PVM sąskaitų-faktūrų gavimo dienos, jose nurodyto neva klaidingo atsiskaitymo termino bei palūkanų akte nurodyto neva neteisingo uždelsimo atsiskaityti laiko pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti. Atsakovė savo pačios siųstuose elektroniniuose laiškuose pripažino esanti skolinga ieškovei, žadėjo kuo greičiau atsiskaityti, prašė palaukti, šiais savo veiksmais patvirtindama, jog apie pareigą atsiskaityti ir jos vykdymo terminus atsakovei buvo puikiai žinoma. Sutarties 3.8 punktas nustato atsakovės pareigą mokėti palūkanas, jeigu atsakovė pavėluoja atsiskaityti.
15.4. atsakovė, žinodama Sutarties 3.6.2 punkto turinį, taip pat, kokias piniginių lėšų sumas įmokėjo į debetines korteles, žinodama kokį kiekį kuro ir už kokias sumas įsigijo (papildomai neįrodinėtina aplinkybė, jog įprastai, vairuotojams degalinėje po kiekvieno kuro pylimo yra išduodami kuro pylimo kvitai), taip pat iš ieškovės 2017 m. kovo 17 d. sužinojusi, kad jai išduotose kortelėse jau atsirado neigiami likučiai, elgdamasi kaip apdairi ir rūpestinga verslininkė, privalėjo suprasti, kad į debeto korteles įmokėti pinigai yra išnaudoti, ir informuoti savo vairuotojus apie tai, kad nenaudotų ieškovės išduotų kuro kortelių, tačiau atsakovė savo vairuotojų atitinkamai neinformavo ir kortelėmis buvo nuolat naudojamasi iki 2017 m. balandžio mėn. pradžios, todėl darytina išvada, kad atsakovė suprato (turėjo suprasti), kad jai pagal 3.6.2 punktą bus (buvo) suteiktas laikinas kreditas ir kokios yra jo apmokėjimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus, tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
18. Apeliacinis skundas atmetamas.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. CRT-A-0290 (toliau – taip pat Sutartis) ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei degalus, automobilinius produktus, automobilių plovyklos paslaugas ir kitas paslaugas bei prekes, Nepriklausomų valstybių sandraugos ir Europos šalių degalinėse atsiskaitant ieškovės išduotomis kuro kortelėmis (Sutarties 1.1 punktas). Ieškovė išdavė atsakovei 150 debetinių kuro kortelių (toliau – taip pat ir Kortelės). Pagal Sutarties 3.6.1. punktą atsakovė laisvai pasirenka, kokią sumą įmokėti į Kortelę. Išeikvojus įmoką, teisė naudotis Kortele sustabdoma, ir Kortelė automatiškai blokuojama; Kortelė atblokuojama per dvi darbo dienas po pinigų įmokėjimo į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal Sutarties 3.6.2. punktą Kortelėse gali atsirasti neigiamas likutis, t. y., atsakovei suteikiamas laikinas kreditas, jei pirkimo metu nebuvo ryšio tarp degalinės terminalo ir centrinio kompiuterio dėl ryšio linijų operatoriaus kaltės ar kitų priežasčių; praėjusio mėnesio neigiamas likutis turi būti apmokėtas pagal mėnesio pradžioje pateiktą sąskaitą per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Sutarties 3.8. punkte nustatyta, kad atsakovei pavėlavus atsiskaityti šioje Sutartyje nustatyta tvarka, ieškovė turi teisę pareikalauti sumokėti 0,05 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Kaip paaiškino ieškovė, Sutarties 3.2.6. punkte apibrėžti kiekvienais metais pasitaikantys atvejai, kai degalinių terminalai negali užmegzti ryšio su centriniu kompiuteriu, ir yra galimybė atsiskaityti už degalus kortelėmis, neatsižvelgiant į toms kortelėms taikomus ribojimus.
20. Nuo 2017 m. kovo 15 d. atsakovei išduotose Kortelės atsirado bendras neigiamas likutis, t. y., pasinaudojant šiomis Kortelėmis buvo perkami degalai, nors į Korteles įmokėtos sumos jau buvo išnaudotos. Dėl apmokėjimo už taip nupirktus degalus/neigiamo likučio padengimo 2017 m. kovo-balandžio mėn. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras Nr. ES16-5, Nr. RU16-2984, Nr. PL16-124 ir Nr. RU16-3154. Ieškovė į bylą pateikė ieškovės atsiskaitymo už kurą kortelėmis programą valdančios Rusijos įmonės RAB „Avtoresurs“ 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. atsakymus, kuriouse nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. balandžio 29 d., įvairiais intervalais, dėl kompiuterinėje sistemoje vykdytų atnaujinimo darbų, taip pat dėl ryšio operatorių kaltės egzistavo ryšio sutrikimai tarp įmonės RAB „Avtoresurs“ aptarnaujamų degalinių kompiuterių ir centrinio kompiuterio; ryšio nebuvo ir ieškovės atsakovei išrašytose PVM sąskaitose-faktūros Nr. ES16-5, Nr. RU16-2984, Nr. PL16-124 bei Nr. RU16-3154 nurodytu degalų pylimo laiku; nesant ryšio tarp degalinių ir centrinio kompiuterio, kompiuterinė sistema dirba autonominiu režimu – fiksuoja visus degalų pylimo duomenis ir leidžia atsiskaityti už degalus kortelėmis, tačiau neveikia sistemoje galiojančių tam tikrų apribojimų, degalų kortelių blokavimo, leidimų atsiskaityti už konkrečias degalų rūšis ir kiti funkcionalumai. Kartu su 2017 m. lapkričio 2 d. atsakymu pateiktas kompiuterinės programos išrašas patvirtina, kad ieškovė blokavo atsakovei išduotas Korteles 2017 m. kovo 14 d., t. y., nedelsiant, kai buvo išnaudotos į Korteles atsakovės įmokėtos sumos (pagal atsakovės patektus apyvartų nuo 2017.01.01 iki 2017.07.27 duomenis neigiamas 581,66 Eur likutis atsirado pagal 2017 m. kovo 15 d. važtaraščio PL 16 80 duomenis).
21. Taigi, atsakovė, išnaudojusi į Korteles įmokėtas sumas, toliau šiomis Kortelėmis naudojosi (pirko degalus), o dėl degalų pirkimo metu buvusio ryšio sutrikimo tarp degalinių kompiuterių ir centrinio kompiuterio esant galimybei atsiskaityti už pirktus degalus Kortelėmis, kuriose nebebuvo lėšų/kurios buvo blokuotos, Kortelėse susidarė Sutarties 3.6.2. punkte nurodytas neigiamas likutis, kuris pagal šio punkto nuostatas turėjo būti apmokėtas per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos; nustatytu terminu šio likučio neapmokėjus, ieškovė turi teisę reikalauti palūkanų pagal Sutarties 3.8. punktą.
22. Atsakovė, kaip apdairi ir rūpestinga verslininkė, pagal atsakovės apskaitos duomenis, ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ar Sutarties 2.1.5. punkto pagrindu pasiteiravusi informacijos ieškovės, žinojo/turėjo žinoti apie tai, kad į Korteles įmokėtos sumos yra išnaudotos, ir turėjo informuoti savo vairuotojus tokiomis Kortelėmis nesinaudoti. To nepadariusi, atsakovė faktiškai naudojosi ieškovės jai suteiktu kreditu/neigiamu likučiu. Todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad situacija pagal Sutartį, kai atsakovė naudojasi ieškovės suteiktu kreditu ir turi pareigą mokėti Sutarties 3.8. punkte nurodytas palūkanas, galima tuo atveju, kai atsakovei yra suteiktas kreditas pagal Sutarties 3.1. punkto sąlygas.
23. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos ne tais terminais, kaip numatyta Sutarties priede Nr. 1, taip pat, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas apmokėjimo terminas sutampa su sąskaitos išrašymo diena, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų dydžiui, nes palūkanos buvo skaičiuojamos ne nuo Sutarties Nr. 1 nurodytos sąskaitos išrašymo dienos, taip pat ne kaip nurodyta priminimuose apie pradelstą skolą, o pagal su ieškiniu pateiktą 2017 m. birželio 14 d. palūkanų paskaičiavimo aktą, pradedant palūkanas skaičiuoti po 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, t. y., palankesnėmis atsakovei sąlygomis, nei nustatyta Sutarties 3.6.2. punkte.
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.