Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant R.Dainelienei, A.Mockaitei, dalyvaujant prokurorams M. J., R. Betingiui, kaltinamajam R. T., jo gynėjui advokatui S.Sandai, nukentėjusiajam S. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 1992-01-10 Jurbarko rajono teismo nuosprendžiu pagal LR BK 90 str. 3 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pritaikius LR BK 46 str. lygtinai su 3 metų bandomuoju laikotarpiu;

2) 1999-05-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. 6 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 4 metams su 1/3 turto konfiskavimu;

3) 2005-10-12 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 63 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 1998-05-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2005-09-08 nutartimi pakeista bausme ir galutinė bausmė nustatyta 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bausmė atlikta, teistumas išnykęs;

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. T. 2011-09-18 apie 18.00 val. viešoje vietoje – prie parduotuvės „Maxima“, esančios Pelesos gt. 35, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei grasinimais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų dėl menkavertės dingsties, dėl to, kad S. K. stebėjo tarp kaltinamojo ir jo žmonos vykstantį konfliktą, aplinkinių žmonių akivaizdoje nukentėjusįjį S. K. išvadino užgauliais žodžiais, bei turėtu su savimi šaunamuoju ginklu grasino pastarąjį nušauti.

Motyvuojamoji dalis

R. T. kaltė padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta jo paties daliniu savo kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo S. K., liudytojų J. K., E. L. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis R. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011-09-18 su žmona susikivirčijo prie parduotuvės. Šone stovėjęs žmogus įkyriai juos stebėjo, dėl ko padarė šiam pastabą. Žmogus kažką atsakė, tačiau neišgirdo atsakymo, todėl ėmė eiti link jo. Žmogus taip pat pradėjo artintis. Išsigando, manė, kad šis nori muštis, todėl įspėjo žmogų, kad su savimi turi dujinį ginklą ir gali paleisti dujų bei išsitraukęs iš kišenės parodė ginklą. Nusitaikęs juo į nukentėjusįjį nebuvo. Nukentėjusysis kažkam ėmė skambinti, atvažiavo policija ir kaltinamąjį sulaikė. Jokių vaikų šalia nukentėjusiojo nematė. Nukentėjusiojo žmona ir vaikai atsirado tik tuomet, kai jį sulaikė policija. Neatsimena, kada tiksliai įsigijo ginklą, jį jam padovanojo patėvis A. K.. Nežino, kokios tai kategorijos ginklas, ar jam reikalingas leidimas. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad liko su vaikais laukti lauke prie parduotuvės, kol žmona nuėjo nusipirkti pieno. Buvo su 5 metukų sūnumi ir 1,5 metų dukra. Pastebėjo besibarančius vyrą ir moterį. Neketino kištis į jų konfliktą, nes vienoje rankoje laikė krepšį, kitoje 1,5 metų dukrą. Išgirdo smūgio garsą. Kai pažvelgė į jų pusę, kaltinamasis paklausė, ko jis čia žiūri, pavartodamas įžeidžiantį žodį „ožy“, ir ėmė agresyviai į jį bėgti. Tuomet paprašė 5 metų sūnaus palaikyti seserį, o pats savo kūnu užstojo vaikus. Kaltinamasis išsitraukė ir užtaisė ginklą, nukreipė jam į galvą kažką sakydamas. Tačiau žodžių, kad ginklas dujinis, nebuvo. S. K. ėmė trauktis nuo vaikų, liepdamas kaltinamajam paslėpti ginklą. Tuo metu iš parduotuvės išėjo ir pamačiusi, kas vyksta, ėmė šaukti žmona. Kaltinamasis pasakė, kad jų laimei čia per daug žmonių ir ketino eiti sau. Jis irgi nusisuko su žmona eiti ir ėmė skambinti policijai. Tai pamatęs kaltinamasis vėl išsitraukė ginklą ir ėmė klausti, kur čia jis ruošiasi skambinti. Matydamas, kad kaltinamasis girtas ir pavojingas, liepė žmonai su vaikais atsiskirti ir eiti kita kryptimi. Netrukus atvažiavo policija, kaltinamasis bandė bėgti, bet buvo sulaikytas. Vaikai įvykio buvo labai išgąsdinti. Su vyresniuoju vaiku pusę metų po įvykio teko vaikščioti pas psichologus.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis S. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, tiksliai nurodydamas vietas, kuriose pastebėjo kaltinamąjį, besibarantį su mergina, kur jam buvo grasinama ginklu, iki kurios vietos kaltinamasis jį sekė (b.l.19-25).

Liudytoja J. K. parodė, kad išėjusi iš parduotuvės, prie kurios jos buvo paliktas laukti vyras su vaikais, pamatė verkiančius vaikus ir nepažįstamą vyriškį, įrėmusi ginklą į jos vyrą. Pamačiusi tai, paklausė kaltinamojo, ką jis čia daro, juk išsigandę verkia vaikai. Kaltinamasis pasakė, džiaugtis, kad čia tiek žmonių ir nusisuko. Ji paėmė vaikus ir su vyru pasuko eiti namo, bet kaltinamasis pamatęs, kad vyras ruošiasi skambinti, ėmė eiti iš paskos. Grasino. Tuomet vyras pasuko dešiniau, o jai su vaikais liepė eiti namo. Po kelių minučių atvažiavo policija, kaltinamąjį suėmė. Šis dar sėsdamas į pareigūnų mašiną grasino jų šeimai, žadėjo juos susirasti. Po įvykio vaikai blogai miegojo, verkė naktimis, teko kreiptis į gydytojus, į psichologą.

Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad gavęs iškvietimą apie vyrą su ginklu, atvažiavo į įvykio vietą. Pagal nurodytus požymius iš karto pamatė vyrą, pribėgo, liepė lėtai ištraukti rankas iš kišenių. Kolega po kaltinamojo striuke iš kairės pusės rado daiktą, panašų į ginklą. Vyras buvo neblaivus, neramus, teko uždėti antrankius.

Liudytoja V. T. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tarp jos ir vyro prie parduotuvės „Maxima“, esančios Pelesos gt., Vilniuje kilo konfliktas. Barėsi pakankamai garsiai. Juos stebėjo rūkantis vyras prie parduotuvės, kuris kažką jiems pasakė. Liudytojos vyras jam liepė nesikišti į jų šeimos konfliktą. Po to jie ėjo vienas prie kito, kažką vienas kitam sakė, bet ji negirdėjo ką. Pati liudytoja nebenorėdama toliau konfliktuoti nuėjo į mašiną pas draugę. Kad vyras būtų išsitraukęs ginklą, nematė. Vaikų prie jų konfliktą stebinčio vyro taip pat nematė.

2012 m. kovo 8 d. iš kaltinamojo buvo paimtas ir apžiūrėtas dujinis pistoletas „Voltran“, kurio dėtuvėje rastas vienas dujinis šovinys. Apžiūrą atlikusi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK tyrėja A. Z. ginklą priskyrė prie D kategorijos šaunamųjų ginklų (b.l. 11-14).

Teismo ekspertas E. V. teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjęs ginklą, parodė, kad ne visi gamintojų dujiniais vadinami pistoletai priskiriami dujinių pistoletų grupei pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus, suformuluotus ekspertų komisijos prie ginklų fondo. Konkretų dujinį ginklą dujinių pistoletų grupei gali priskirti tik ekspertų komisija. Iš pirmo žvilgsnio apžiūrai pateiktas pistoletas neatitinka reikalavimų dujiniam pistoletui, tačiau eksperto nuomone, tai galėtų būti C kategorijos ginklas, kurio įsigijimui nuo 2011 m kovo 1 d. yra reikalingas leidimas.

Kaltinamajam R. T. 2011-09-18 d. 18:28 val. buvo nustatytas 1,42 promilių girtumas (b.l. 53).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

LR BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. T. 2011-09-18 d. apie 18:00 val. prie parduotuvės , t.y viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties, kad S. K. stebėjo tarp kaltinamojo ir jo žmonos vykstantį konfliktą, aplinkinių žmonių akivaizdoje nukentėjusįjį S. K. išvadino užgauliais žodžiais, bei turėtu su savimi šaunamuoju ginklu pastarajam grasino.

Iš nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis jo atžvilgiu vartojo įžeidžiamas frazes su žodžiu „gaidys“. Šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis. Tačiau nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, to kategoriškai patvirtinti negalėjo nukentėjusysis, šią aplinkybę neigė kaltinamasis. Nekyla abejonių, kad kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoti žodžiai yra įžeidūs, būtent taip kaltinamojo žodžius suprato ir nukentėjusysis, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tiek buitinėje kalboje, tiek literatūroje tiesiogine prasme vartojami žodžiai, pavartoti žmogaus atžvilgiu, nors visuotinai vertinami kaip užgaulūs ir žeminantys, nėra laikomi necenzūriniais (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2012). Todėl teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad kaltinamasis R. T. viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, konstatuodamas, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo įžeidžiamus žodžius.

Nors kaltinamasis neigė, kad buvo nukreipęs ginklą į nukentėjusįjį, aiškindamas, kad tik išsitraukė ir parodė turėtą su savimi ginklą nukentėjusiajam, bijodamas, kad šis gali jį užpulti, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Nukentėjusysis S. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kad kaltinamasis turėtą ginklą buvo nukreipęs į jį ir akivaizdžiai juo grasino. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti būtent dėl grasinimo ginklu (b.l. 7). Liudytojos J. K. parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Liudytoja parodė, kad išėjusi iš parduotuvės ji pamatė vyriškį su nukreiptu ginklu į jos vyrą, verkiančius išgąsdintus vaikus ir suvokė, kad jos vyrui yra grasinama ginklu. Iš liudytojos V. T. parodymų matyti, kad ji iš konflikto vietos pasišalino nelaukdama konflikto pabaigos, iš viso nematė momento, kada vyras išsitraukė ginklą, todėl negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės apie grasinimą nukentėjusiajam ginklu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymais.

Kaltinamasis savo veiksmus atliko viešoje vietoje – prie parduotuvės, t.y. intensyviai žmonių lankomoje vietoje. Nusikaltimo padarymo metu aplink buvo pašalinių žmonių. Šios aplinkybės neneigė kaltinamasis, tai patvirtina nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymai, kad kaltinamasis atitraukė ginklą, motyvuodamas, kad aplink yra daug žmonių. Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai trikdo viešąją rimtį ir tvarką, tačiau norėjo taip veikti, t.y. nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Būtinasis LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis yra tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmais viešoji rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta. Kaltinamasis viešoje vietoje įžūliai užgauliojo nukentėjusįjį, grasino jam ginklu, išgąsdino jo šeimos narius. Nukentėjusiojo teigimu, dėl vaikų patirto išgąsčio teko kreiptis į gydytojus, psichologą. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Kaltinamasis R. T. parodė, kad dujinį pistoletą įgijo iš patėvio A. K.. Nustatyta, kad minėtas asmuo mirė 2009-06-14. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad ginklas įgytas galiojant senajai Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai (galiojusiai iki 2011 m. kovo 1 d.), pagal kurią dujiniai pistoletai buvo priskiriami D kategorijos ginklams, kurių įgijimui ir laikymui leidimas reikalingas nebuvo.

Kaltinamojo R. T. veika teismo kvalifikuojama kaip LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis R. T. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad iš esmės jis pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, nors savaip jas interpretuoja, siekdamas sušvelninti savo veiksmų vertinimą, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str.1d. 2p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. T. praeityje teistas 3 kartus, bausmės atliktos, teistumas išnykęs. Turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Augina ir išlaiko 4 vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai. Gailisi dėl savo veiksmų, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo. Teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant baudą.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - nusikalstamos veikos įrankių – dujinio pistoleto ir vieno šovinio - konfiskavimas (LR BK 72 str. 2 d., LR BPK 94 str. 1 d. 1 p.). Pistoletas ir šovinys perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. , ir nuteisti 8 MGL dydžio (1040 Lt) bauda.

Įpareigoti kaltinamąjį sumokėti baudą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p., dujinį pistoletą VOLTRAN , ginklo Nr. 09705, bei vieną 9 mm šovinį, saugomus Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankius ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.