Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-05-12 · Civilinė byla Nr. 2-96-835/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
2-96-835/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03321-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Ieškovas
Č. R.
Atsakovas
T. K.
Trečiasis asmuo
J. K.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-96-835/2015(Proceso Nr. 2-13-3-03321-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 30.10.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 106.; 108.; 113.1.; 116.1. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aistei Bautrimienei, dalyvaujant ieškovui Č. R., jo atstovei advokatei Astai Bilinskienei, atsakovui T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Č. R. ieškinį atsakovui T. K., trečiajam asmeniui J. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo T. K. priešieškinį ieškovui Č. R., trečiajam asmeniui J. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti naudojimosi 2,5500 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2014 m. gegužės 8 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:

1.1 Ieškovui Č. R. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi 0,8283 ha ploto, iš kurio 0,0250 ha kelio servitutas, 0,8033 ha kitos žemės naudmenos, plane pažymėta A/0,8283 ha, raudona spalva, ribos yra tarp taškų 1-2-3-4-14-13-12-10-11-1;

1.2. Trečiajam asmeniui J. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi 0,8293 ha ploto, iš kurio 0,0260 ha kelio servitutas, 0,8033 ha kitos žemės naudmenos, plane pažymėta B/0,8293 ha, geltona spalva, ribos yra tarp taškų 4-5-6-9-10-11-12-13-14-4;

1.3. Atsakovui T. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi 0,8924 ha ploto, iš kurio 0,0890 ha kelio servitutas, 0,8034 ha kitos žemės naudmenos, plane pažymėta C/0,8924 ha, mėlyna spalva, ribos yra tarp taškų 6-7-8-9-6; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas nustatyti naudojimosi 25500 m² ploto žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2014 m. lapkričio 24 d. UAB „Geoera“ parengtą naudojimosi žemės sklypu schemą, paskiriant :

a. Č. R. atskirai naudotis 8032 m² sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu A, iš kurių 6698 m² ariama žemė tarp posūkio taškų 12-13-14-15-16-19-20 ir 1334 m² pieva tarp taškų 2-3-7-8;

b. J. K. naudotis 8032 m² sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu B, iš kurių 6698 m² ariama žemė tarp posūkio taškų 9-11-12-20-21 ir 1334 m² pieva tarp taškų 1-2-8-10;

c. T. K. naudotis 8032 m² sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu C, iš kurių 6698 m² ariama žemė tarp posūkio taškų 6-9-21-22 ir 1334 m² pieva tarp taškų 3-4-5-7; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui, atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso 2,5500 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tik ieškovas rūpinasi žemės priežiūra, kad nebūtų skiriamos administracinės baudos už žemės sklypo nepriežiūrą, šienauja jam priklausančią dalį žemės sklypo, todėl jis parengė žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovas prašo priskirti naudotis jam tą žemės sklypo dalį, kurią jis nuolat prižiūri, tvarko. Trečiajam asmeniui priskirti tą žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su kitais jam priklausančiais žemės sklypais. Atsakovas sklypu nesinaudoja, todėl jam priskirtina likusi žemės sklypo dalis. Trečiasis asmuo su ieškovo parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektu sutiko, tai patvirtino savo parašu plane, atsakovas nesutiko. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra neracionali ir nepatogi, nes sklypas priklauso trims bendraturčiams, o atsakovas individualiam žemės naudojimui formuoja šešias atskiras žemės sklypo dalis, kiekvienam bendraturčiui po dvi atskiras žemės sklypo dalis, todėl neturi būti tenkinama.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu siekia tik savo interesų patenkinimo, nes nesutinka su atsakovo pateikta naudojimosi tvarka ir prašo, kad teismas patvirtintų jo pateiktą planą ir priteistų turėtas išlaidas. Jo pateiktas priešieškinis turėtų būti tenkinamas, nes pagal jį lygiomis dalimis paskirstytas žemės sklypas, visiems bendraturčiams teks pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovui Č. R., atsakovui T. K. ir trečiajam asmeniui J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,5500 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 1/3 dalį (b. l. 8-11). Ginčas tarp šalių kilo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 str. 1 d.). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas pageidaudamas nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką kelis kartus bendraturčiams teikė pasiūlymus, tačiau atsakovas jiems nepritarė. Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2014 m. gegužės 8 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Trečiasis asmuo su šiuo planu sutiko ir jį pasirašė (b. l. 7). Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą UAB „Geoera“ 2014 m. lapkričio 24 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu schemą (b. l. 98).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti teismų praktikoje. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant, įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar šis planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2001, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1050/2003, 2006 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2006, 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-291/2007, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-483/2009, 2010 m. sausio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-13/2010).

Ieškovas teikia tokį naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, kuris atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, ieškovas prašo priskirti jam naudotis tą žemės sklypo dalį, kuria jis faktiškai naudoja, trečiasis asmuo su jam siūloma dalimi sutinka, atsakovas šio žemės sklypo niekada nedirbo ir neprižiūrėjo.

Nesutikimo su ieškiniu motyvuose atsakovas nurodo, kad ieškovo planu jam siūloma sklypo dalis yra žemiausioje vietoje, per ją eina didžiausia servitutinės gatvės dalis, elektros apsaugos linijos, vandens telkinių zona, todėl didelės, jam siūlomos žemės sklypo dalies, jis negalės naudoti ūkininkavimui, nes ši dalis užliejama vandeniu ir blogas dirvožemis. Šiuos savo teiginius pats atsakovas ir paneigia, prašydamas pagal jo pateiktą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, jam priteisti žemės sklypo dalį, esančią būtent toje pačioje vietoje. Atsakovas nurodė, kad jis yra bitininkas ir žemės sklype ūkininkaus, todėl jam reikalinga derlinga žemė, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė ir neįrodė, kad bitininkystei dirvožemio sudėtis turi reikšmės.

Liudytojas R. Š. patvirtino, kad ieškovas prašydavo jo nupjauti žolę toje vietoje, kurią prašo priskirti jam naudotis, pjaudavo nuolat, ne vienerius metus, 2-3 kartus per vasarą, priklausomai nuo to, kaip augdavo žolė. Nurodė, kad žeme rūpinosi tik ieškovas ir niekada nėra matęs, kad žemės sklype kokius nors darbus dirbtų atsakovas. Liudytojas A. N. patvirtino, kad ieškovas nuolat šienauja jam prašomą priskirti žemės sklypo dalį, o atsakovo niekada nėra matęs žemės sklype dirbant kokius nors darbus. Nurodė, kad atsakovui prašoma priskirti žemės sklypo dalis niekada nebuvo užlieta, melioracijos griovys yra tinkamas ir vanduo neišsilieja, žemė yra gera ir tinkama ūkininkauti.

Ieškovo pateikti duomenys, foto nuotraukos, patvirtina, kad atsakovui prašoma priskirti žemės sklypo dalis yra tinkama ūkininkauti, kad gretimame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tos pačios paviršinio dirvožemio sudėties žemė yra naudojama žemės ūkio veiklai, priešingai negu teigia atsakovas, kad tokia žemė yra netinkama ūkininkauti.

Iš ieškovo pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano matyti, kad kelio servituto plotas yra išskaičiuotas ir tarp bendraturčių išdalintas po 1/3 dalį žemės sklypo plotas be servitutinio kelio, kad žemės ūkio naudmenų be servitutunio kelio visiems tektų po lygiai, tokiu būdu atsakovo teisės nėra pažeidžiamos. Nors atsakovo naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane nurodyta, kad sklypo dalyje A6698 m² yra ariama žemė, bet faktiškai ten yra pieva ir tai patvirtina orofotografinio žemėlapio ištrauka. Atsakovas projektuoja ieškovui 2 sklypus, kuriuose abiejuose yra pieva ir kurios tarpusavyje nesusisiekia. Pagal atsakovo projektą žemės sklypas dalinamas net į 6 dalis, tarp dalių, prašomų priskirti ieškovui, nėra patogaus artimesnio privažiavimo, jos tarpusavyje nesusisiekia, sklypo dalis A6698 m² yra siaura ir netaisyklinga lyginant su žemės sklypo dalimis, kurias prašoma priskirti atsakovui ir trečiajam asmeniui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad naudoja žemės sklypą žemės ūkio veiklai ar kad realiai ruošiasi šiame žemės sklype ūkininkauti, priešingai negu ieškovas, kuris nuolat prižiūri žemės sklypo dalį, kurią prašo priskirti jam naudotis.

Ieškovo parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka teismų praktikoje nustatytus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus: teisėtumo kriterijų – tvarkos įgyvendinimas nepažeidžia nei kitų bendraturčių, nei trečiųjų asmenų teisių; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų - prašoma paskirti naudotis realioji žemės sklypo dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų - naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekte bendraturčių turimos dalys bendrojoje nuosavybėje nesumažinamos, siūloma naudojimosi tvarka užtikrina galimybę ir toliau naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą, nesudaro prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų – užtikrinamas įvažiavimas į žemės sklypą; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų – kaip jau buvo minėta, ieškovas prašo priskirti jam naudotis tą žemės sklypo dalį, kurią jis faktiškai naudoja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktas naudojimosi tvarkos projektas atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus ir kitus kriterijus, pagal jį bendraturčių dalys yra paskirstytos teisingai ir nepažeidžia bendraturčių teisių ir interesų, trečiasis asmuo su pateiktu projektu sutiko, atsakovas priešieškinio neįrodė, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas

Ieškinį tenkintus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 93 str.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,71 Eur žyminis mokestis ir 579,24 Eur advokatės teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 4-6). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra teisinis pagrindas prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti visiškai. Taip pat iš atsakovo priteistinos 11,87 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti naudojimosi 2,5500 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2014 m. gegužės 8 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:

1.1 Ieškovui Č. R. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi 0,8283 ha ploto, iš kurio 0,0250 ha kelio servitutas, 0,8033 ha kitos žemės naudmenos, plane pažymėta A/0,8283 ha, raudona spalva, ribos yra tarp taškų 1-2-3-4-14-13-12-10-11-1;

1.2. Trečiajam asmeniui J. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi 0,8293 ha ploto, iš kurio 0,0260 ha kelio servitutas, 0,8033 ha kitos žemės naudmenos, plane pažymėta B/0,8293 ha, geltona spalva, ribos yra tarp taškų 4-5-6-9-10-11-12-13-14-4;

1.3. Atsakovui T. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi 0,8924 ha ploto, iš kurio 0,0890 ha kelio servitutas, 0,8034 ha kitos žemės naudmenos, plane pažymėta C/0,8924 ha, mėlyna spalva, ribos yra tarp taškų 6-7-8-9-6.

Priteisti iš atsakovo T. K. ieškovui Č. R. 620,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. K. valstybei 11,87 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė