Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nutarimo, kuriuo J. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį, ir nubaustas 150 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nubaustas už tai, kad jis 2016-02-12 apie 20.30 val. Vilniuje, Žadeikos g. 1A, degalinėje Statoil (nuo 2015-12-15 iki 2016-02-22 vykdęs (duomenys neskelbtini) funkcijas) į jam nuosavybės teise priklausančio automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką įsipylė 29 l 95 Miles benzino, kurio vertė 30,33 Eur, už kurą atsiskaitė tarnybiniam automobiliui VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta kreditine mokėjimo kortele STATOIL (pagal 2009-10-30 paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais papildymais tarp paramos teikėjo – UAB „Akropolis, LT” ir Paramos gavėjo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Policijos komisariatas), Paramos teikėjas neatlygintinai suteikia Paramos gavėjui paramą padengiant kuro įsigijimo išlaidas, naudojant automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato reikmėms), ir šiais veiksmais įvykdė smulkaus svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu (vertė iki 3 MGL), dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 30,33 Eur turtinį nuostolį bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš J. G. priteista 30,33 eurų Vilniaus apskrities VPK naudai patirtų nuostolių atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), jei teisėjas nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju, skundą nagrinėjanti teisėja, įvertinusi bylos aplinkybes ir apelianto skundo turinį, aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga rengti žodinį procesą, nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. G. veiksmuose yra nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, požymiai, nuobauda paskirta laikanti ATPK 30 straipsnyje numatytų taisyklių.

Skundu Apeliantas prašo panaikinti teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme, iš esmės motyvuojant tuo, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo iškviestas ir apklaustas liudytojas P. P., kuris kartu su juo važiavo automobiliu tą dieną, kai jis įpylė kuro į tarnybinį automobilį už savo pinigus. Iš J. G. teisme duotų parodymų matyti, jog minimas liudytojas tuo metu, kai apeliantas pylė kurą, sėdėjo automobilyje, be to, pastarajam nieko nesakė apie tai, kad kurą pylė už savo pinigus. Taip pat paaiškino, jog įpilto kuro kiekio jo kolega neprisimintų, tačiau patvirtintų, jog kartu važiavo. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto minimam liudytojui apie bylai reikšmingas aplinkybes nėra žinoma, skundo nagrinėjančio teismo vertinimu, buvo pagrįstai nuspręsta jo į teismo posėdį nekviesti. Taigi aplinkybės, jog nebuvo iškviesti apelianto prašomi liudytojai, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas, o vien tai, kad nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, taigi, priešingai skundo teiginiams, jis buvo išklausytas, taip pat bylos nagrinėjime dalyvavo ir protokolą surašiusios institucijos atstovas. J. G. duotus parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino visų byloje surinktų duomenų kontekste, taip pat įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes, padarydamas motyvuotą ir pagrįstą išvadą dėl Apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Su tokiu apylinkės teismo nutarimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Apeliantas neginčija paties fakto, jog įsipylęs kuro į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, už jį sumokėjo tarnybiniam automobiliui skirta kreditine mokėjimo kortele, tačiau teigia tai padaręs per neapdairumą, negalvojo, kad paduoda ne savo kortelę, jo veiksmai buvo įtakoti streso, atliekami automatiškai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokia Apelianto pozicija apylinkės teismo buvo pagrįstai laikyta kaip neįtikėtina, todėl atmesta, kadangi ji neatitinka byloje surinktų įrodymų. Iš 2016-02-29 Kelionės lape Nr. 36230510 esančių duomenų matyti, kad 2016-02-11 automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi pareigūnas P. P., kuris tarnybos metu į minėtą automobilį įpylė 50 l kuro, ką patvirtina ir degalinės Statoil kuro įsigijimo čekis (b.l. 8), kuro likutis tarnybos pabaigoje buvo 61,13 l (b.l. 5-6). Taigi visiškai nesuprantama, kam apeliantui reikėjo paimti tarnybiniam automobiliui priskirtą kreditinę kortelę, kai kuro pilti į šią transporto priemonę nebuvo reikalo. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų, pagal nusistovėjusią tvarką, kortelė apskritai būna paliekama budėtojų dalyje arba automobilyje, jos pareigūnai su savimi nesinešioja, kadangi transporto priemone naudojasi ne vienas pareigūnas. Kokiu tikslu šią kortelę administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo visgi paėmė, logiškai paaiškinti negalėjo, kas apylinkės teismui davė pagrindą manyti, kad kortelė buvo paimta tikslu pilti kurą į savo asmeninį automobilį.

Peržiūrėjus filmuotą medžiagą matyti, kad apeliantas, priėjęs prie gerai apšviestos kasos, ištraukia kortelę, perbraukia ja per kortelių skaitytuvą ir greitai, kortelę įdėjęs atgal į piniginę, suveda kodą. Nematyti, kad asmuo būtų žiūrėjęs į ant kortelės parašytą kodą, taip pat nesimato, kad būtų kalbėjęs su pardavėja. Taigi tokie teiginiai, kad jis buvo užkalbintas degalinės operatorės, kad ant kortelės parašytą kodą suvedė automatiškai, laikytini kaip siekimas išvengti atsakomybės, pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Visgi, jei tikėti apelianto parodymais, jeigu jis buvo tikras, kad atsiskaito savo asmenine kortele, logiška, kad turėjo suvesti ir savo kortelės kodą, tačiau jis visgi greitai, iš pirmo karto nesuklysdamas suvedė tarnybiniam automobiliui priskirtos kortelės kodą. Akivaizdu, jog apeliantas suvokė atsiskaitantis būtent tarnybiniam automobiliui priskirta kreditine kortele. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesiėmė jokių priemonių pranešti atitinkamiems asmenims apie, jo teigimu, įvykusį nesusipratimą, apie tai praėjus pakankamai ilgam laikui po įvykio pranešė tik jį iškvietus Policijos komisariato Vidaus tyrimo skyriui (tarnybinis pranešimas dėl paaiškėjusių apelianto veiksmų surašytas tik 2016-03-09). Pažymėtina, jog Apeliantas yra patyręs policijos pareigūnas, jis turėjo suvokti ir adekvačiai įvertinti, į kokią situaciją pakliuvo ir kaip gali būti įvertintas jo poelgis, todėl tokios aplinkybės, kaip viršininko liga, neturėjimas ryšių su viršininko pavaduotoju, kitų pareigūnų užimtumas ar didelis darbo krūvis, negali būti laikomos pateisinančiomis atsakingo ir sąžiningo pareigūno poelgį.

Nors J. G. teigia už savo pinigus trūkstamą kurą į tarnybinį automobilį įpylęs ir prie skundo pateikė tą patvirtinančią kvito kopiją, visgi tokių aplinkybių jokiais patikimais duomenimis patikrinti nėra galimybių. Apeliantas nurodė, jog 2016-02-17, kai jis tarnybiniu automobiliu važiavo pilti kuro už savo asmeninius pinigus, kartu važiavo ir jo kolega, tačiau pastarajam apie susiklosčiusią situaciją jis nebuvo pasakęs, ir jis galėjo patvirtinti tik tą faktą, kad nurodytą dieną jie buvo atvykę į degalinę. Minėto 2016-02-17 kvito, kuriuo teigia į tarnybinį automobilį įpylęs 31,23 l kuro, apeliantas prie ataskaitos nepateikė: 2016-02-29 Kelionės lapo duomenys patvirtina, kad 2016-02-17 registruotas 29 l kuro išdavimas, pateikti trys degalinės Statoil čekiai, iš kurių matyti, kad 2016-02-03 įpilta 58,53 l kuro, 2016-02-11 – 50 l bei 2016-02-12 įpilta 29 l kuro. Be to, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, faktinė tarnybinių automobilių bakuose likusio kuro kontrolė transporto priemonių perdavimo metu nėra atliekama, likučiai apskaičiuojami atsižvelgiant į automobilių spidometrų rodmenis. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto pozicija, kad nebuvo nustatytas kuro trūkumas tarnybiniame automobilyje ir kad šias aplinkybes gali patvirtinti atsakingi darbuotojai, yra nepagrįsta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, grąžinti jį pirmosios instancijos teismui ar nutarimą naikinti J. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

2016-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.