Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjasLinas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. G. (J. G.), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovui P. R., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 str. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2016-04-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-02-12 apie 20.30 val. Vilniuje, Žadeikos g. 1A, degalinėje Statoil (nuo 2015-12-15 iki 2016-02-22 vykdęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio postinio funkcijas) į jam nuosavybės teise priklausančio automobilio O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką įsipylė 29 l 95 Miles benzino, kurio vertė 30,33 Eur, už kurą atsiskaitė tarnybiniam automobiliui VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta kreditine mokėjimo kortele STATOIL (pagal 2009-10-30 paramos sutartį Nr. 10-ST2-396 su vėlesniais papildymais tarp paramos teikėjo – UAB „Akropolis, LT” ir Paramos gavėjo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Policijos komisariatas), Paramos teikėjas neatlygintinai suteikia Paramos gavėjui paramą padengiant kuro įsigijimo išlaidas, naudojant automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato reikmėms), ir šiais veiksmais įvykdė smulkaus svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu (vertė iki 3 MGL), dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 30,33 Eur turtinį nuostolį, t. y. padarė ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole faktinės aplinkybės nurodytos teisingai, tačiau teigė, jog kuro vogti neketino. Nurodė, kad už savo automobiliui įsipiltą kurą atsiskaitė per klaidą, paprasčiausiai ištraukė kortelę iš piniginės ir ja atsiskaitė. Buvo po darbo, pavargęs, nakties metu silpnai mato, todėl nepamatė, kad tai ne jo asmeninė kortelė. Be to buvo užkalbintas degalinės operatorės. Neprisimena, ar jai padavė kortelę ir ji surinko kodą, ar tai padarė pats. Nurodė, kad turėjau dirbti iki 2016-02-22, vėliau turėjo pereiti dirbti į kitą komisariatą, prieš tai priduoti transportą ir kitas priemones. 2016-02-17 pastebėjo tarnybinę kortelę ir čekį, kurį patikrinęs pastebėjo ir suprato savo klaidą. Todėl 2016-02-17 su tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į degalinę ir įpylė 30 l benzino už savo pinigus. Tą dieną paskambino personalo skyriaus darbuotoja ir pasakė, kad reikia atvažiuoti ir pasiimti atsiskaitymo lapelius. 2016-02-22 reikėjo atiduoti transportą, visas priemones, atsiskaityti. Jisai buvo atsakingas asmuo už transportą, todėl negalėjo jo priduoti esant kuro trūkumui. 2016-02-22 pradėjo dirbti naujame darbe – areštinėje. Po to, iškviestas į vidaus tyrimo tarnybą, paaiškino, kad padarė klaidą, prašė atleisti.

Nurodė, kad kortelė, kuria buvo atsiskaityta už kurą, yra pilkos spalvos, kaip ir jo asmeninė kortelė. Nepamena, ar atsiskaitant tarnybine kortele, reikėjo surinkti kodą, kuris paprastai buvo priklijuotas prie kortelės. Į savo automobilį visada pila kuro už 20–30 Eur. Tarnybiniam automobiliui priskirtą kuro kortelę palikdavo arba budėtojų dalyje, arba automobilyje, šia kortele galėdavo naudotis tie pareigūnai, kurie naudodavosi tarnybiniu transportu. Patvirtino, kad kuro kortelė turėjo būti laikoma tarnybiniame automobilyje, kaip ji atsirado jo piniginėje paaiškinti negalėjo, galimai tą dieną turėjo užpilti kuro. Pripažįsta kaltę, kad mokėjimo kortelė nebuvo automobilyje. Patvirtino, kad mokėjimo kodą suvedė automatiškai, pasižiūrėjęs į numerį. Vėliau užpylė į tarnybinį automobilį kuro už 30 Eur, sumokėjo grynais savo pinigias, taip atlygino padarytą žalą. Tuo metu kartu su juo buvo pareigūnas P. P., tačiau jam nebuvo žinoma apie tokius veiksmus, t. y. jog yra pilamas kuras už savo pinigus. Be to, buvo skambinta ūkvedžiui klausta, ar trūko benzino; buvo atsakyta, kad viskas tvarkoje. Pažymėjo, kad policijoje dirba nuo 1995 m., tarnybiniu pranešimu savo tiesioginio viršininko neinformavo, nes tuo metu viršininkas sirgo, su pavaduotoju neturėjo ryšio, kiti atsakingi pareigūnai buvo užimti, o ir jis pats turėjo daug darbo, buvo nervinė įtampa dėl perėjimo į naują darbą. Tvirtina, kad kuro kiekis, kurį jis užsipylė į savo automobilį buvo nemažas, todėl trūkumas turėjo neabejotinai būti fiksuotas. Mano, kad byloje tikslinga apklausti ūkvedį, kuris patvirtintų faktą, ar trūko kuro. Pabrėžė, kad tikslo vogti kurą neturėjo.

Institucijos atstovas P. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bylos medžiaga pakankamai aiški, bet to yra filmuota medžiaga. Joje užfiksuota, kad J. G. įsipila degalų į savo automobilį, prie kasos panaudoja tarnybiniam transportui skirtą kortelę, drąsiai nemąstydamas ir neabejodamas suveda kodą, o apie galimai padarytą klaidą vadovybė nebuvo informuota. Tai, kad jis vėliau degalus grąžino, niekaip įrodyti negali. Nurodė, kad automobiliai skiriami komisariatams, kuro normos apskaičiuojamos automatiškai, nustatant automobilio sunaudojamą degalų normą; informacija apie bake esantį kuro likutį automatiškai apskaičiavimui neperduodama, faktinis kuro automobilių likutis perdavimo metu nėra tikrinamas. Todėl jokie asmenys negali suteikti jokios reikšmingos informacijos apie automobilio bake buvusį kuro likučio kiekį, tokių asmenų apklausa teisme nėra tikslinga. Prašo, J. G. paskirti ATPK 50 str. numatytą baudą, taip pat įpareigoti atlyginti Policijos komisariatui padarytą žala.

ATPK 50 str. numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Baudžiamojo kodekso178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 86 iki 260 Eur arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.

Byloje nėra ginčo dėl tų 2016-04-15 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, kad J. G. 2016-02-12 apie 20.30 val. degalinėje Statoil, esančioje Žadeikos g. 1A, Vilniuje į jam nuosavybės teise priklausančio automobilio O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką įsipylė 29 litrus 95 Miles benzino, kurio vertė 30,33 Eur, o už kurą atsiskaitė tarnybiniam automobiliui VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta kreditine mokėjimo kortele. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – paties J. G. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, vaizdo įrašas, foto nuotrauka, mokėjimo už kurą kvitas (b. l. 8, 12, 13, 48).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas pažymi, kad J. G. teisminio nagrinėjimo metu išdėstyta gynybinė pozicija iš esmės yra grindžiama jo nurodytų ir atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių (tarnybiniam automobiliui priskirtos atsiskaitymų kortelės atsitiktinis turėjimas; nepastebėjimas, jog atsikaitoma būtent šia kortele; atsiskaitymo už kuro kvito atsitiktinis radimas; vadovams nepranešimas apie įvykį dėl darbo jų ir paties J. G. užimtumo) seka, taip pat jo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Policijos komisariatui padarytos žalos atlyginimas; kuro likučio trūkumo nenustatymas), kurios nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais ir, teismo vertinimu, negali būti įrodytos jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, ar tiriant papildomai surinktus įrodymus. Teismo nuomone, kuri grindžiama visapusišku byloje esančių įrodymu ištyrimu, J. G. pateikta nagrinėjamo pažeidimo padarymo versija yra neįtikėtina, todėl atmestina.

Iš vaizdo įrašo „kasa.avi“ matyti, kad J. G., atsiskaitydamas tarnybiniam automobiliui priskirta kreditine kortele, pats surenka saugos kodą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad J. G., aiškiai suvokė, jog už kurą mokama ne asmenine, o tarnybiniams automobiliams priskirta mokėjimo kortele. Atsiskaitymas už kurą buvo vykdomas degalinės patalpose, esant geram apšvietimui, kortelės saugos kodas surinktas pirmu bandymu, todėl minėtos teismo išvados nepaneigia tos J. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad jis nakties metu prastai mato, po darbo dienos buvo pavargęs.

Todėl, teismo vertinimu, J. G. už kurą atsiskaitė tarnybiniam automobiliui priskirta kredito kortele sąmoningai, o ne dėl suklydimo. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjamas pažeidimas buvo fiksuotas 20.30 val., t. y. vėlai vakare, ne darbo metu. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, o taip pat patvirtino ir J. G., kad tarnybiniam automobiliui priskirta mokėjimo kortelė turi būti paliekama šiame automobilyje.

J. G. teismo posėdžio metu nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl tarnybiniam automobiliui priskirta mokėjimo kortelė nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo atveju buvo pas jį. Parodymai, kad jis tarnybiniam automobiliui priklausančią atsiskaitymo kortelę dažnai pasiima, nes gyvena šalia darbovietės ir reikalui esant gali greitai atvežti, vertintini kaip siekis pateisinti patį pažeidimą, sudaryti regimybę, kad buvo sąžiningai suklysta. Be to, J. G. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių apie šį įvykį, t. y. neteisėtą atsiskaitymą už kurą, pranešti savo vadovams. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės taipogi patvirtina išvadą dėl pažeidimo padarymo tyčia.

Policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad faktinė automobilių bakuose esančio likutinio kuro kontrolė transporto priemonių perdavimo metu nėra atliekama, kelionės lapuose įrašai daromi apskaičiuojant bei taikant kiekvienai transporto priemonei nustatytas kuro normas, atsižvelgiant į automobilio spidometro parodymus išvykimo bei atvykimo metu.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad byloje esantys 2016 m. vasario mėn. kelionės lapai (b. l. 5–7) nagrinėjamo pažeidimo atveju nėra informatyvūs, nes juose nurodyti duomenys apie kuro likučius yra ne faktiniai, o gauti apskaičiavimo būdu. Kaip nurodė J. G., jisai Policijos komisariate dirba nuo 1995 m., neabejotina, kad ši kuro normų apskaitos tvarka, o taip pat specifika, jam yra gerai žinoma. Todėl, J. G. teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad jo teiginius dėl žalos atlyginimo netiesiogiai patvirtina 2016 m. vasario mėn. kelionės lapai, o tai, jog perduotame tarnybiniame automobilyje kuro likučio trūkumas nebuvo nustatytas ir šias aplinkybes galėtų paliudyti kiti atsakingi darbuotojai, nėra pagrįsta.

Taigi, Policijos komisariatui padarytos žalos atlyginimo faktas nėra įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad J. G. už į savo nuosavą automobilį įsipiltą kurą susimokėjęs tarnybiniam automobiliui priskirta mokėjimo kreditine kortele tai padarė tyčia ir šiais veiksmai įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą pasisavinimo būdu. Nagrinėjamo pažeidimo atveju pasisavinto svetimo turto vertė neviršija 3 MGL, todėl J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ATPK 50 str. numatytas administracinis teisės pažeidimas už kurio padarymą jam taikytina administracinė atsakomybė.

Byloje esančiais įrodymais J. G. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad J. G. už padarytą pažeidimą skirtina ATPK 50 str. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kuri yra artima vidutinei, t. y. 150 Eur bauda.

Policijos komisariato 2016-04-12 pranešime (b. l. 36) nurodo, kad J. G. padarė 30,33 Eur žalos. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė įpareigoti J. G. atlyginti padarytus nuostolius. Atsižvelgus į tai, bei vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d., J. G. įpareigotinas atlyginti Policijos komisariatui administraciniu teisės pažeidimu padarytą 30,33 Eur žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 37 str. 1 d., 50 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutaria:

Pripažinti J. G. (J. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą.

Priteisti iš J. G. ((duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK (įmonės kodas 191688326) naudai 30,33 Eur (trisdešimt tris eurus 33 ct) patirtų nuostolių atlyginimą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba N. B. banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16056991702. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.