- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- eI2-5421-566/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02797-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė, Diana Butrimienė, Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- A. G.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Arūno Kaminsko, Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Raimundo Stanislausko skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo A. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas antstolis Raimundas Stanislauskas (toliau - ir Antstolis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 3R-384 (2.13-1.E) dėl A. G. 2021 m. gruodžio 13 d. skundo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-15).
2. Nurodo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi A. G. skundą, Sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Antstolis A. G. asmens duomenis tvarkė (teikė užklausą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) nesant nei vienai 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai teisėto duomenų tvarkymo sąlygai bei nepagrįstai skyrė Antstoliui papeikimą.
3. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau - Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalimi, antstoliui vykdant vykdomuosius dokumentus jo šiai funkcijai atlikti būtini duomenys apie skolininką yra gaunami esant BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte numatytam pagrindui. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija, nepatikrinusi faktinės situacijos išsamiai neištyrusi visų aplinkybių, nepagrįstai nustatė, kad antstolio funkcijoms atlikti duomenys iš VSDFV nebuvo reikalingi, nes vykdomosios bylos yra nepiniginio pobūdžio.
4. Pažymi, kad jis vykdo skolininkės A. G. (toliau - ir Skolininkė) vykdomąsias bylas dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo. Nurodo, kad Skolininkė vengė vykdyti teismo nurodymus vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0070/19/01089, todėl jai buvo paskirta 50 EUR bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Ši bauda buvo skirta esamoje vykdomoje vykdomojoje byloje, nauja vykdomoji byla nebuvo pradėta. Pažymi, kad Skolininkė nėra įvykdžiusi šio piniginio pobūdžio reikalavimo, todėl Antstolis privalėjo imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Todėl iš VSDFV gauti duomenys buvo reikalingi pareiškėjo tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Pareiškėjo nuomone, Antstolis vykdydamas savo funkcijas ir gavęs duomenis iš VSDFV apie Skolininkės pajamas, nepadarė BDAR pažeidimo, nes toks duomenų tvarkymas atitiko Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą, todėl pareiškėjas nelaikytinas padariusiu asmens duomenų tvarkymo pažeidimą ir jam nebuvo pareigos dokumentuoti patikrintų duomenų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 78-86). Nurodo, kad A. G. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl galimai neteisėto jos asmens duomenų tvarkymo, antstoliui Raimundui Stanislauskui 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikus užklausą į VSDFV, užklausiant duomenis nuo 2021 m. liepos 1 d. Nurodo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi A. G. skundą, Sprendimu konstatavo, kad jos asmens duomenis Antstolis tvarkė (teikė užklausą į VSDFV) nesant nei vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai teisėto duomenų tvarkymo sąlygai, todėl padarė išvadą, kad A. G. asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą. Be to, Inspekcija Sprendimu konstatavo, kad Antstolis, laiku nepateikdamas A. G. atsakymo į jos prašymą susipažinti su duomenimis, pažeidė BDAR 12 straipsnio 3 dalį bei BDAR 15 straipsnyje įtvirtintą duomenų subjekto teisę susipažinti su duomenimis. Inspekcija, įvertinusi padarytus pažeidimus, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalimi, pateikė Antstoliui, kaip duomenų valdytojui, nurodymus (patenkinti duomenų subjekto prašymą; nurodytu būdu ir per nustatytą laiką suderinti duomenų tvarkymo operacijas su BDAR nuostatomis) bei už nustatytus pažeidimus, pareiškė Antstoliui papeikimą.
6. Pažymi, kad būtent duomenų valdytojas (pareiškėjas) privalėjo Inspekcijai įrodyti, jog A. G. asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Nurodo, jog Inspekcija, gavusi A. G. skundą, kreipėsi į Antstolį su nurodymu pateikti informaciją, t. y. įrodyti, kad skundžiami veiksmai atitiko su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir yra pagrįsti asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (atskaitomybės principas). Antstolis Inspekcijai pateiktame atsakyme nurodė, kad vykdo vykdomuosius dokumentus, kuriuose skolininkė yra A. G. ir užklausa į VSDFV dėl jos duomenų buvo pateikta vykdant automatinius bendrus užklausimus per Antstolių informacinę sistemą (toliau - AIS) per klaidą. Pažymi, kad Antstolis Inspekcijai neįrodinėjo, jog Skolininkės duomenys buvo tvarkomi esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisėto tvarkymo sąlygai, o priešingai, pripažino, jog užklausa buvo teikta per klaidą. Pažymi, kad Inspekcija, įvertinusi visą skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, jog Antstolis A. G. duomenis tvarkė nesant nė vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisėto duomenų tvarkymo sąlygai.
7. Nurodo, kad Antstolis nepateikė duomenų, kad toks pažeidimas buvo dokumentuotas, Inspekcija pripažino, kad buvo pažeista BDAR 33 straipsnio 5 dalis ir antstoliui buvo teiktas nurodymas - užtikrinti, kad įvykus asmens duomenų saugumo pažeidimui, būtų tinkamai įgyvendinamos BDAR 33 - 34 straipsnio nuostatos.
8. Pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui asmens duomenų tvarkymą grindžia BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu bei Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teise gauti jo veiklai reikalingus duomenis apie skolininką iš įvairių registrų. Tačiau skundo Inspekcijoje nagrinėjimo metu minėtų paaiškinimų ir argumentų Inspekcijai neteikė. Todėl Inspekcija skundžiamame sprendime dėl šių argumentų nepasisakė. Inspekcijos vertinimu, Teismas neturėtų vertinti Skunde dėstomų argumentų dėl šio pagrindo taikymo, nes jais Inspekcijai nebuvo grindžiamas A. G. asmens duomenų tvarkymas, priešingu atveju būtų paneigta BDAR įtvirtinta duomenų valdytojo pareiga pagrįsti duomenų tvarkymą būtent priežiūros institucijai.
9. Inspekcija nurodo, kad Antstolių įstatymo 22 straipsnio nuostata nesuteikia antstoliui absoliučios teisės rinkti duomenis, o šio straipsnio 2 dalis draudžia rinkti duomenis, jei jie nėra susiję su antstolių funkcijų vykdymu. Taigi, Antstoliui prieš atliekant užklausą į VSDFV dėl A. G. duomenų, turėjo būti žinoma ir aišku tiek kokiu tikslu, tiek kokiu teisiniu pagrindu teikiama užklausa, tačiau pareiškėjas nepagrindė A. G. duomenų tvarkymo teisėtumo. Nurodo, kad pareiškėjui už nustatytus BDAR nuostatų pažeidimus pritaikyta poveikio priemonė – papeikimas švelniausia poveikio priemonė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji yra neproporcinga padarytiems pažeidimams.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti (e. b. l. 145-151). Nurodo, jog ji kreipėsi Inspekciją su skundu dėl galimai neteisėto jos asmens duomenų tvarkymo. Pažymi, kad pagal BDAR įtvirtintą atskaitomybės principą duomenų valdytojas Antstolis privalėjo Inspekcijai įrodyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų, tačiau pareiškėjas to nepadarė, todėl Inspekcija pagrįstai pripažino, kad A. G. duomenis Antstolis tvarkė (užklausą į VSDFV teikė) nesant nė vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisėto duomenų tvarkymo sąlygai, t. y. neteisėtai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas neturėtų vertinti skunde nurodytų argumentų dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto taikymo, nes tokiais argumentais Inspekcijai nebuvo grindžiamas A. G. asmens duomenų tvarkymas.
11. Pažymi, kad su pareiškėju vyksta teisminis ginčas dėl neteisėtų antstolio veiksmų paskaičiuojant baudos dydį už teismo sprendimo nevykdymą nuo 2019 m. iki dabar. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Inspekcija tinkamai ištyrė ir įvertino skundo medžiagoje surinktą informaciją, vadovaujantis BDAR ir ADTAĮ nuostatomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti Skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0070/19/01089, ir Nr. 0070/20/00648, skolininkės A. G. atžvilgiu dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos vykdymo. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismas pagal Antstolio pareiškimą priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-995/2019, kuria už vykdomojo rašto vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01089 nevykdymą skyrė Skolininkei 50,00 EUR baudą už kiekvieną nevykdymo dieną ir nurodė, kad pareiga apskaičiuoti baudos dydį tenka Antstoliui. Minėta nutartis įsitesėjo 2020 m. vasario 6 d. 2021 m. rugsėjo 29 d. Antstolis gavo du laisvos formos dokumentus (Nr. G-22-70-3640 ir G- 22-70-3641) (toliau - Skolininkės paklausimai), kuriais Skolininkė prašė pateikti informaciją, susijusią su Antstolio pateikta užklausa apie Skolininkę į VSDFV (e .b. l. 16-34).
17. Byloje pateiktas Antstolio 2022 m. birželio 28 d. atsakymas Nr. S-22-70-20668 į skolininkės A. G. 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą, kuriame nurodyta, jog antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo dvi vykdomąsias bylas, pagal 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 (vykdomoji byla Nr. 0070/19/01089) ir 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje e2-1943-435/2019 (vykdomoji byla Nr. 0070/20/00648). Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. užklausa VSDFV buvo suformuota teikiant bendrą sąrašą dėl skolininkų 2019 m. ir 2020 m. vykdomosiose bylose, t. y. ne tik dėl skolininkės A. G.. Užklausos įrašas ir užklausos atsakymas apie konkretų asmenį automatiškai priskiriamas toje vykdomojoje byloje, kurioje asmuo yra skolininkas - šiuo atveju užklausos įrašas ir užklausos atsakymas, kuris yra susijęs su tomis vykdomosios bylomis, kuriose A. G. yra proceso šalis (skolininkė), automatiškai priskirtas prie vykdomųjų bylų Nr. 0070/19/01089 ir 0070/20/00648.
18. Pažymėjo, jog užklausos atsakymas, t. y. VSDFV pateikti duomenys į užklausą, detalizuojantys apie asmens gaunamas draudžiamąsias pajamas ir jų šaltinį/šaltinius, elektroninėje erdvėje nėra prieinamas išieškotojui ir/ar kitiems III asmenims, užklausos atsakyme pateikta informacija gali disponuoti tik vykdomuosius dokumentus vykdantis antstolis. Nurodė, kad antstolis Raimundas Stanislauskas gautų duomenų nepanaudojo, jais nesidalino bei neperdavė už Europos Sąjungos ribų. Taip pat pažymėjo, kad Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, taip pat turi pareigą, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019, skolininkei A. G., apskaičiuoti paskirtą baudą, išieškotojo A. B., naudai ir ją išieškoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) ir įstatymą lydinčių teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis priverstinį vykdymą.
19. Taip pat nurodė, kad, antstoliui Raimundui Stanislauskui, vykdančiam nepiniginio pobūdžio išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. 0070/19/01089 ir 0070/20/00648, be pareigos skolininkei A. G., apskaičiuoti paskirtą baudą, išieškotojo A. B., naudai, taip pat priklauso ir antstolio vykdymo išlaidos, kurios vykdomųjų bylų vykdymo eigoje bus apskaičiuotos ir išieškomos vadovaujantis LR CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (e. b. l. 55-58).
20. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01089, 2021 m. sausio 11 d. patikslintu patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-70-878 ir 2022 m. vasario 17 d. patvarkyme dėl skolininkės A. G. baudos apskaičiavimo patikslinimo Nr. S-22-70-4680 nurodė, kad jis, išnagrinėjęs jam papildomai pateiktus dokumentus, perskaičiavo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., viso 116 dienų, už kurias priskaičiuotina bauda (po 50 EUR už kiekvieną nevykdymo dieną) yra 5 800 EUR. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2022 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1884-527/2022 skolininkės A. G. 2021 m. sausio 30 d. ir 2022 m. vasario 21 d. skundus dėl minėto patvarkymo tenkino iš dalies. Antstolio Raimundo Stanislausko vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01089 priimtus 2021 m. sausio 11 d. patikslintą patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-70-878 ir 2022 m. vasario 17 d. patvarkymą dėl baudos apskaičiavimo patikslinimo Nr. S-22-70-4680 pripažino iš dalies neteisėtais ir iš dalies panaikino bei nurodė teisingą skolininkei skirtinos baudos dydį – 900 EUR už 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016, 18 nevykdymo dienų: 2019 m. rugpjūčio 10–23 dienomis ir 24–25 dienomis, rugsėjo 7–8 dienomis.
21. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
22. Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
23. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.
24. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (Reglamento (ES) 2016/679 5 str. 1 d. c p.).Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).
25. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi nesant nė vieno teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.
26. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas, pagal kurį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi. BDAR numato, jog priežiūros institucija turi įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant papeikimo duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos, pareiškimą (58 straipsnio 2 dalies b punktas), nurodymą duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su BDAR nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį (BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020).
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau kiekvienu atveju būtinas situacijos išsamus tyrimas, įvertinant kokie duomenys surinkti, kokie duomenų tvarkymo veiksmai atlikti, jų intensyvumas, koks poreikis vykdymo procese nurodytų duomenų ir jų panaudojimas vykdant antstolio funkcijas, padarytos ar potencialios žalos asmeniui padarymas, be kita ko, įvertinant ir tam tikrų duomenų gavimo atsitiktinumo ar informacinių sistemų funkcionalumo apribojimų faktorių. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje eA-745-261/2021).
28. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimami administraciniai sprendimai turi būti teisėti ir pagrįsti teisiškai reikšmingos faktinės informacijos konkrečiu atveju surinkimu, visapusišku, išsamiu ir objektyviu faktinių aplinkybių išanalizavimu ir išvadų, paremtų surinktais reikšmingais faktiniai duomenimis, padarymu (Viešojo administravimo įstatymo 3, 10 straipsniai). Nagrinėjamu atveju Inspekcija Sprendimu nustatė, kad Antstolis vykdo nepiniginio pobūdžio reikalavimą, todėl nepagrįstai teikė užklausą į VSDFV ir pripažino, kad Antstolis skolininkės A. G. duomenis tvarkė neteisėtai, nesant nei vieno BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų.
29. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ar įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis antstoliui suteikia teisę atliekant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Pažymėtina, jog Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų vykdymu. Minėtos Antstolių įstatymo nuostatos, aiškiai apibrėžia, jog antstolis įstatymų nustatyta tvarka vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi teisę gauti iš įstatyme įvardytų subjektų reikalingus duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
30. Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalis, kurios normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio). Konkrečius vykdymo veiksmus pasirenka antstolis, įvertinęs priimto vykdyti vykdomojo dokumento pobūdį, skolininko turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. CPK 609 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos. CPK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijos 141 punkte nurodyta, kad išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 151 punkte nurodyta, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos.
31. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, jog antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0070/19/01089 ir Nr. 0070/20/00648 skolininkės A. G. atžvilgiu, dėl nustatytos nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-995/2019, už vykdomojo rašto vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01089 nevykdymą skyrė Skolininkei 50,00 EUR baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Pažymėtina, jog šių aplinkybių atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą ir darydama išvadas dėl neteisėto konkrečiu atveju duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą, išsamiai neįvertino konkrečios vykdomosios bylos kontekste. Sutiktina, kad pareiškėjas teikė pernelyg abstrakčią ir apibendrintą informaciją teikdamas paaiškinimus Inspekcijai, tačiau būtent viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga visapusiškai ir išsamiai nustatyti objektyvias ir reikšmingas faktines aplinkybes administraciniams sprendimams priimti. Pažymėtina ir tai, kad Inspekcijai nesurinkus reikšmingų duomenų iš vykdomosios bylos nėra teisinio pagrindo sutikti su skundžiamo Sprendimo išvada, jog antstolis nepagrindė būtinybės ir rinktų duomenų proporcingumo siekiamam vykdymo tikslui. Juo labiau, kad pagal įstatymą ir nuoseklią bendrosios kompetencijos teismų praktiką antstoliui keliamas reikalavimas imtis visų priemonių greitai ir realiai įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
32. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai. Aiškindamas ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602–658/2013). Nagrinėjamu atveju, Inspekcija priimdama Sprendimą nesilaikė šių reikalavimų.
33. Nagrinėjamu atveju Inspekcija priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi iš esmės Skolininkės skunde išdėstytais argumentais ir abstrakčiu Antstolio paaiškinimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Antstolis vykdo ne tik nepiniginio pobūdžio vykdomąją bylą, bet ir dėl baudos (piniginio pobūdžio) išieškojimo. Pastebėtina ir tai, jog bylose, kuriose pagrindinis reikalavimas yra nepiniginio pobūdžio, remiantis teisės aktuose įtvirtintu reguliavimu, yra skaičiuojamos vykdymo išlaidos, kurios turi būti išieškomos iš Skolininkės. Tokiu būdu, vykdomoji byla negali būti laikoma išimtinai nepiniginio pobūdžio. Tačiau, Inspekcija, nagrinėdama skundą, šių aplinkybių taip pat nevertino, papildomų duomenų neišsireikalavo. Pažymėtina ir tai, kad Inspekcija netyrė ir nesiaiškino, ar būtent tokia apimtimi tvarkyti Skolininkei priklausančius duomenis buvo būtina antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui.
34. Darytina išvada, kad atsakovė Sprendimą priėmė neatlikusi išsamaus tyrimo, o Sprendimas pagrįstas tik Skolininkės skunde nurodytais subjektyviais samprotavimais dėl duomenų tvarkymo teisėtumo ir tik atlikus Skolininkės skundo išsamų tyrimą yra galimas išvados darymas apie Skolininkės asmens duomenų tvarkymo (VSDFV duomenų peržiūrėjimo, įrašo su istorija vykdomoje byloje buvimu/nebuvimu, trečiųjų asmenų (vykdomosios bylos išieškotojo ir kt.) susipažinimo/nesusipažinimo su Skolininkės VSDFV duomenimis, šių duomenų vykdomojoje byloje išsaugojimu/neišsaugojimu ir pan.) teisėtumo ir atitikimo BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams ir BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytiems teisėto duomenų tvarkymo kriterijams.
35. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sudarantys pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 3R-384 (2.13-1.E) „Dėl A. G. 2021 m. gruodžio 13 d. skundo“ naikinamas.
36. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
37. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, todėl jis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas sumokėjo 22,50 EUR žyminio mokesčio, ir į bylą pateikė 2022 m. liepos 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. INV-2022-07-05-01, taip pat 2022 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. A022128794, iš kurių matyti, kad pareiškėjas patyrė 3876,16 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas visiškai pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 3898,66 EUR bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo antstolio Raimundo Stanislausko skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 3R-384 (2.13-1.E) dėl A. G. 2021 m. gruodžio 13 d. skundo“.
Priteisti pareiškėjui antstoliui Raimundui Stanislauskui iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 3898,66 EUR (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 66 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.