- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- AS-448-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00386-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivadybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, " Mano Būstas Baltija"
- Trečiasis asmuo
- “Jūros būstas“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivadybės administracijai, uždarajai akinei bendrovei „Mano būstas Baltija“, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jūros būstas“ dėl įpareigojimo sudaryti naują sutartį, nutraukti veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti su nuomininku (pareiškėju) naują socialinio būsto nuomos sutartį, įtraukiant ir nustatant visų suinteresuotų šalių teises ir pareigas; 2) pripažinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano būstas Baltija“ veiksmus pareiškėjo atžvilgiu neteisėtais ir įpareigoti nutraukti bet kokius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, kol nebus nustatyti sutartiniai santykiai; 3) pripažinti 2017 m. rugpjūčio 5 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 3406-2943 dalį dėl teisių ir pareigų santykiuose su namo administratoriumi negaliojančia. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 3406-2943. Po šios sutarties sudarymo Klaipėdos miesto savivaldybė tapo nuomotoju, o pareiškėjas – nuomininku. UAB „Mano būstas Baltija“ Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. spalio 31 d. pateikė ieškinį dėl 123,43 Eur skolos priteisimo, nors pagal minėtą sutartį jokie sutartiniai santykiai su šiuo administratoriumi nėra numatyti. Pareiškėjo manymu, jo teisėms ir pareigoms nustatyti būtina papildyti socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 3406-2943, apibrėžiant šalių santykius dėl namo administravimo aplinkybių. Taip pat būtina papildyti sutarties 4.1 punktą, nes pareiškėjas neturi galimybių jo įvykdyti. Atsakovas spręsti klausimą gera valia atsisakė, todėl pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi (b. l .11–13) atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimu, nurodė, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra civilinis teisinis sandoris, o nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė tokiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas dėl nuomos sutarties sudarymo ar jos sąlygų keitimo kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatęs, kad teikiamu procesiniu dokumentu pareiškėjas prašo spręsti ginčą, kylantį iš civilinių teisinių santykių, t. y. dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, sprendė, kad tokio ginčo nagrinėjimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl ginčo nagrinėjimo teisme gali kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
III.
Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde (b. l. 17) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir nesuprato skundo esmės. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl nuomos santykių, ginčas yra dėl namo administratoriaus nustatymo bei sąlygų sudaryti sutartį su namo administratoriumi suteikimo. 2017 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartyje nurodytas administratorius UAB „Jūros būstas“ atsisakė su pareiškėju sudaryti komunalinių paslaugų sutartį. UAB „Mano būstas Baltija“, neturėdamas santykių nei su pareiškėju, nei su Klaipėdos miesto savivaldybe, prieš pareiškėją pradėjo civilinį procesą. Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4, 8, 10 punktais, mano, kad jo skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjas ginčą kildina iš civilinių teisinių santykių (nuomos sutarties sudarymo ir jos sąlygų keitimo), todėl toks skundas ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtinas.
Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, be kita ko turi laikytis vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, šiuo atveju numatančios, kad inicijuojamas ginčas būtų priskirtinas atitinkamo teismo kompetencijai. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Nurodytas teismų kompetencijų atskyrimas, be kita ko, yra susijęs ir su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencija detaliai nustatyta ABTĮ 17–22 straipsniuose.
Iš pareiškėjo skundo turinio ir jame suformuluotų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl 2017 m. rugsėjo 5 d. socialinio būsto nuomos sutarties N. 3406-2943, sudarytos tarp pareiškėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės, sąlygų pakeitimo, t. y. prašo pripažinti negaliojančia dalį minėtos sutarties, įpareigoti Klaipėdos savivaldybės administraciją sudaryti su pareiškėju naują socialinio būsto nuomos sutartį bei pripažinti atsakovo UAB „Mano būstas Baltija“ veiksmus pareiškėjo atžvilgiu neteisėtais ir įpareigoti nutraukti bet kokius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, kol nebus nustatyti sutartiniai santykiai.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį byloje K. P. v. Panevėžio savivaldybės administracija; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį byloje R. A. S. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra civilinis teisinis sandoris, o nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Savivaldybė tokiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas dėl nuomos sutarties sudarymo šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjos kolegijos 2015 m. balandžio 13 d. nutartį byloje Nr. T-50/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį byloje Nr. T-62/2015).
Atsižvelgusi į tai bei įvertinusi skunde reiškiamų reikalavimų dėl nuomos sutarties sudarymo teisinę prigimtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tokia byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo skunde keliamo ginčo pobūdį, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.