- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- I-1125-505/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01971-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.4Rašytinis bylų nagrinėjimas
nedalyvaujant pareiškėjui V. D., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde (b. l. 4-5, 11) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. jis drausmines nuobaudas atliko Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) kamerų tipo patalpose. Pareiškėjo teigimu, jam bendraujant telefonu, pataisos namų pareigūnai klausydavosi jo pokalbių, kurie būdavo ir apie sveikatą, ir apie asmenines problemas. Po telefoninių pokalbių pareigūnai tyčiodavosi iš pareiškėjo, žemindavo jį. Dėl tokių pareigūnų veiksmų, pareiškėjas patyrė pažeminimą, išgyveno dvasinius nepatogumus, patyrė emocinį šoką. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 15-17).
Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ne ilgiau nei 15 minučių, niekas šios teisės iš pareiškėjo neatėmė ar kitaip nesuvaržė, tai patvirtina telefoninių pokalbių kortelė. Nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. kovo 27 d. pareiškėjas telefoninių pokalbių galimybe nesinaudojo, tačiau tai neįrodo, kad jo teisė paskambinti telefonu buvo suvaržyta. Pareiškėjo pokalbiai nebuvo nutraukti, jis nėra pateikęs skundų dėl pokalbių nutraukimo, niekas iš pareigūnų pareiškėjo nežemino, neįžeidinėjo, neišskyrė iš kitų nuteistųjų tarpo.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkami įrodyti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžia pateiktos žalos dydį ir kaip jį paskaičiavo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, kurie klausėsi pareiškėjo telefoninių pokalbių.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Alytaus PN neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės).
Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei (šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas, b. l. 4-5), o BVK 75 straipsnio 4 punktas numato, kad „drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: <...> du kartus per mėnesį paskambinti telefonu“. Iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (b. l. 20-21) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. (ginčo laikotarpiu) skambino telefonu 21 kartą. Tokiu būdu buvo užtikrinta pareiškėjo teisė paskambinti telefonu du kartus per mėnesį, įtvirtinta BVK 75 straipsnio 4 dalyje, 102 straipsnyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo (neveikimo) šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė tuo, kad jo pokalbių klausydavosi Alytaus PN pareigūnai. Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde nenurodė teismui konkrečių Alytaus PN pareigūnų pavardžių, kurie būtų klausęsi pareiškėjo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kuomet, pasak pareiškėjo, buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su skundais dėl jo teisių apribojimo konkrečiu atveju, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui Alytaus PN nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu ir buvo pasiklausoma telefoninių pokalbių, t. y. valstybės atstovo neteisėtų veiksmų fakto. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl telefoninių pokalbių klausymo ir jų ribojimo pripažintini abstrakčiais, deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti, nes nepateikus nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nepatvirtina nurodytų teiginių pagrįstumo.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimą, išgyveno dvasinius nepatogumus, patyrė emocinį šoką, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš pateiktų medicinos pažymėjimų matyti, jog pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo gydytas dėl hemarojaus ir virškinimo sutrikimų, dėl nugaros skausmų, dėl nemigos, nervinio streso. Visais atvejais buvo skirti vaistai ir atitinkantis sveikatos sutrikimą gydymas (b. l. 12, 22-23), todėl darytina išvada, jog minėtus sveikatos sutrikimus negalėjo sukelti pareiškėjo teigimu neteisėti Alytaus PN pareigūnų veiksmai.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Esant minėtiems argumentams konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.