Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės raginimo įvykdyti sprendimą panaikinimo, suinteresuotiems asmenims antstolei Gretai Žutautei ir L. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. S. kreipėsi į antstolės Gretos Žutautės kontorą skundu, kuriuo prašo panaikinti 2016-11-11 antstolės raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-188-3995 vykdomojoje byloje Nr. 0188/16/00534, kuriuo nurodoma per 10 d. nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 870,29 € skolos, 48,78 € vykdymo išlaidų į antstolės depozitinę sąskaitą. Skundą motyvavo tuo, jog pagal 2006-12-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2926-636/2006 nutraukus jo santuoką su L. S. (S.), pagal patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jis savo sūnui P. S. įsipareigojo mokėti po 200 Lt nuo 2006-12-27 iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, jog tarpusavyje su vaiko motina buvo susitarę, kad pasitaikius galimybei daugiau uždirbti, turėdamas daugiau lėšų, perves vaiko išlaikymui didesnę sumą, o ji tas lėšas kaups vaiko poreikių tenkinimui, tam atvejui, jeigu jis netektų darbo ar dėl kokių kitokių priežasčių nebegalėtų teikti sūnui susitarto išlaikymo dydžio. Vėliau tokių aplinkybių ir buvo atsiradę – kurį laiką buvo bedarbis, o susiradus darbą, uždirbdavo mažesnes pajamas ir galėjo mokėti tik mažesnes mėnesines išlaikymo įmokas, todėl mano, jog anksčiau sūnaus išlaikymui mokėtinos didesnės įmokos turi būti užskaitytos kaip sūnaus išlaikymui teiktos lėšos.

Antstolė Greta Žutautė 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-16-188-5340 atsisakė patenkinti skundą ir bylą persiuntė teismui, motyvuodama tuo, jog 2006 m. gruodžio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo išsprendė klausimą dėl vaiko išlaikymo ir nurodė, jog skolininko S. S. vaiko P. S. išlaikymui turi būti mokamos kas mėnesį periodinės išmokos, todėl vaiko išlaikymas mokėtinas į priekį negalimas. S. S. nuo 2006-12-27 įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 200 Lt (57,92 €) nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės. Išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-2926-636/2006 m. konkrečiai nurodyta, kad S. S. įsipareigoja mokėti periodines išmokas kas mėnesį ir jame nėra nurodyta jokių išimčių, jog skolininkas gali mokėti išlaikymą dalimis kas keletą mėnesių ar pan. Taip pat nei skolininkas pateikdamas skundą nei išieškotoja pateikdama vykdomąjį raštą vykdymui nepateikė jokių dokumentų iš kurių būtų galima spręsti, jog yra pakeista išlaikymo forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vaikui periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinio ir nepertraukiamo pobūdžio. Antstolė pažymėjo, jog įstatymas nedraudžia mokėti didesnį išlaikymą nei priteistas teismo, tačiau šis negali būti mažesnis nei teismo nurodytas dydis. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis išlaikymo dydis gali būti pakeistas ir mokėtinas didesnis, todėl šiuo atveju skolininkas skunde pats nurodydamas, jog esant geresnei finansinei padėčiai buvo sutaręs mokėti didesnį išlaikymą, gaunant didesnes pajamas padidino išlaikymo mokėjimo dydį gera valia, o mokėjimų nurodymuose nurodydavo ir konkretų mėnesį už kurį mokamas išlaikymas. Išlaikymas mokamas būtent vaikui, todėl jis turi būti reguliarus ir išlaikymas į priekį negali būti mokamas, juo labiau nesant tarp šalių tarpusavio susitarimo. Be kita ko, antstolė pabrėžia, jog skolininkas S. S., mokėjęs periodines išmokas savo noru, netaikė indeksavimo instituto, nors tai privalėjo daryti nuo 2008-08-01, todėl mokėtina suma pritaikius indeksaciją yra didesnė nei nurodo skolininkas.

Skundas atmestinas.

Vykdymo procese antstolis yra asmuo, kuris vykdo valstybės jam pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas ir atlieka tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymuose, bei laikosi tų veiksmų atlikimo tvarkos. CPK 634 str. 2 d. numato, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

Iš bylos medžiagos ir teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0188/16/00534 nustatyta, kad 2016 m lapkričio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-2926-636/2006 m. pagal 2006 m. gruodžio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2926-636/2006, kurioje buvo patvirtinta L. S. ir S. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo santuokos nutraukimo momento, t. y. nuo 2006-12-27 įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 200 Lt nepilnamečio sūnaus P. S. gim. 2002 m. liepos 31 d. išlaikymui iki jo pilnametystės. 2016 m. lapkričio 10 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2016 m. lapkričio 11 d. antstolė išsiuntė S. S. raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė, jog skolininkas per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos raginamas sumokėti 870,29 € skolos, 48,78 € vykdymo išlaidų, iš viso 919,07 € į antstolio depozitinę sąskaitą, kitu atveju, bus pradėtas priverstinis vykdymo procesas.

Pareiškėjas skundžia antstolės raginimą ir nurodo, jog raginimas yra nepagrįstas, nes jis išieškotojai nėra nieko skolingas. Teigia, jog tarpusavyje su vaiko motina buvo sutarę, kad turėdamas daugiau lėšų, perves vaiko išlaikymui didesnę sumą, o ji tas lėšas kaups vaiko poreikių tenkinimui tam atvejui, jeigu jis dėl kokių nors priežasčių negalėtų teikti sūnui sutarto išlaikymo, t. y. po 200 Lt nuo 2006-12-27 iki vaiko pilnametystės. Todėl anksčiau išlaikymui mokėtinos didesnės lėšos turėtų būti užskaitytos kaip sūnaus išlaikymui teiktų lėšų permoka. Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2007-01-01 iki 2013-08-31 (2013-08-22 pakeistas išlaikymo dydis ir vykdoma nauja vykdomoji byla pas antstolį S. Degimą) turėjo sumokėti 16 000,00 Lt (4633,92 €), tačiau faktiškai sumokėjo 18 960,00 Lt (5491,20 €), t. y. sumokėjo 2960 Lt (857,28 €) daugiau nei turėjo.

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Kaip matyti iš šios imperatyvios teisės normos, dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti abipusiu susitarimu, tačiau išlaikymo forma ir dydis taip pat gali būti nustatytas ir savarankišku teismo sprendimu, tuomet teismas įvertinęs byloje esančias aplinkybes nustato priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog abiem atvejais teismo sprendimas, tiek patvirtinus šalių gera valia pasirašyta susitarimą, tiek ir teismui savarankiškai nustatant išlaikymo prievolę, turi būti vykdomas ir turi vienodą teisinę galią.

Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jis tarpusavyje su vaiko motina buvo susitaręs, kad pasitaikius galimybei daugiau uždirbti, turint daugiau lėšų, perves vaiko išlaikymui didesnę sumą, o ji tas lėšas kaups vaiko poreikių tenkinimui tam atvejui, jeigu jis netektų darbo ar dėl kokių kitokių priežasčių nebegalėtų teikti sūnui susitarto išlaikymo dydžio, tačiau teismo vertinimu šie teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pareiškėjas prie skundo nepridėjo jokių leistinų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šiuos teiginius. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta, jog ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, vien tik faktas, jog pareiškėjas pirmaisiais priteisto išlaikymo metais, mokėjo didesnes įmokas sūnaus išlaikymui, neįrodo, kad tarp šalių buvo sudarytas panašaus pobūdžio susitarimas. Tokio susitarimo galimybę iš esmės paneigia ir išieškotojos veiksmai pateikiant prašymą antstolei priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2926-636/2006, dėl 870,29 € skolos, kadangi padavusi prašymą antstolei išieškoti skolą, išieškotoja akivaizdžiai nesutinka, kad buvo susitarta dėl galimybės mokėti išlaikymą kitokia forma nei nurodyta teismo sprendime. Be kita ko, pažymėtina, jog 2006 m. gruodžio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo patvirtintoje L. S. ir S. S. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, jog S. S., nuo santuokos nutraukimo momento, t. y. nuo 2006-12-27 įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 200 Lt (57,92 €) ir jokių išimčių, šioje sutartyje, kad S. S. galės mokėti išlaikymą dalimis ar kitokia forma nėra įtvirtinta. Kaip minėta, skolininkui nėra draudžiama vaiko poreikių tenkinimui mokėti papildomas lėšas arba teikti papildomą išlaikymą kita forma, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos periodiškai mokėti teismo sprendimu priteistas sumas, kurios būtinos kasdienių vaiko poreikių tenkinimui. Todėl teismo vertinimu, išlaikymą vaikui S. S. privalėjo teikti periodiškai mokamomis piniginėmis lėšomis, o siekdamas pakeisti priteisto išlaikymo formą skolininkas turėjo kreiptis į teismą, kadangi tik teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 str.).

Teismas, taip pat pažymi, jog skunde skolininkas apskaičiuodamas priteistą mokėtiną išlaikymo sumą laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2013-08-31 neįtraukė į šią sumą indeksavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nors teismo sprendimu priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą nebuvo numatytas indeksavimas, tačiau Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimo tvarka reglamentuota Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto nutarimo indeksavimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas sūnui būtų mokėjęs indeksuotą išlaikymą, nors savo noru mokančiam asmeniui išlaikymą privalu jas indeksuoti savarankiškai. Todėl skolininkui nevykdant šios pareigos, spręstina, kad antstolė apskaičiuodama išlaikymo skolą pagrįstai pritaikė indeksacijos institutą.

Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas neteisėtų antstolės Gretos Žutautės veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo S. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510-513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.