Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjoms advokatei Gintarei Girdzijauskienei, advokato padėjėjai Neringai Šalčiuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J. gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)s“ tolimųjų reisų vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (ten pat deklaruota gyvenamoji vieta), anksčiau teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 286 str., 290 str.,

E. P. gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (ten pat deklaruota gyvenamoji vieta), teistas 2015-10-08 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 151¹ str. 2 d. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 30 valandų visuomenės labui, 2015-10-08 įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą Kauno APT savivaldybių probacijos skyriuje, bausmę atlikęs 2016-03-03, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 286 str.,290 str;

R. A. gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis Danijoje statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (ten pat deklaruota gyvenamoji vieta), teistas 2015-11-09 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs 2016-04-12, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 286 str., BK 290 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J., E. P. ir R. A. 2015-06-01 apie 00 val. 30 min. būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, važiuodami viešajame transporte - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame taksi automobilyje VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamame D. G., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) gatvę Jonavoje, rodydami aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir bendrais veiksmais tyčia išvadino nukentėjusįjį D. G. necenzūriniais jį įžeidžiančiais žodžiais ir tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš taksi vairuotoją nukentėjusįjį D. G. – P. J. metė į nukentėjusįjį D. G. cigarečių pakelį ir pataikė nukentėjusiajam D. G. į dešinę veido pusę ties ausimi, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą. Po to P. J., R. A. ir E. P. vadino nukentėjusįjį D. G. jį įžeidžiančiais žodžiais: „Pideras, kurva, lopas, gaidys, dirba čia duchiškus darbus“. E. P. sėdėdamas taksi automobilio galinėje sėdynėje už vairuotojo, kojų keliais atsirėmė į vairuotojo sėdynę ir sugriebęs saugos diržą, kuriuo buvo prisisegęs taksi vairuotojas nukentėjusysis D. G., smarkiai patraukė į save ir nuo tokio patraukimo, nukentėjusiajam D. G. buvo suvaržyti judesiai ir jam pradėjo trūkti oro, tokiu būdu E. P. sukėlė nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą krūtinės srityje. Po to R. A. sėdėjusiajam taksi automobilio priekinėje keleivio sėdynėje paklausus taksi vairuotojo D. G. ar reikės sumokėti už taksi paslaugas, o nukentėjusiajam D. G. atsakius, kad visi moka už taksi paslaugas, E. P. sudavė kumščiu ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajam D. G. į pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą, jis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam D. G. į pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą, R. A. sudavė vieną kartą delnu nukentėjusiajam D. G. į dešinę veido pusę, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą. Po to nukentėjusiajam D. G. staigiai sustojus prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje ir išlipus iš automobilio, R. A. išpylė ant taksi automobilio galinių sėdynių turimą limonadą, tokiais bendrais su E. P. ir R. A. veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d.

P. J., E. P. ir R. A. 2015-06-01 apie 00 val. 35 min. būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, lauke prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje, pasipriešino valstybės tarnautojams - vengdami sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką, ėmė bėgti, į reikalavimus sustoti nereagavo, sulaikant visi bendrai tyčia bandė suduoti smūgius tiek rankomis, tiek kojomis Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyresniajam patruliui T. M. ir Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyriausiajam patruliui J. K. į įvairias kūno vietas, tačiau nukentėjusieji smūgių išvengė. R. A. sulaikymo metu bandydamas ištrūkti tyčia koja spyrė Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyresniajam patruliui T. M. į dešinę ranką plaštakos srityje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam T. M. fizinį skausmą. E. P. sulaikymo metu bandydamas ištrūkti tyčia koja spyrė Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyriausiajam patruliui J. K. į dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. K. dešinės plaštakos minkštųjų audinių sumušimą, ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. K. sveikatą bei tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. K. į dešinį skruostą, tuo sukėlė nukentėjusiam J. K. fizinį skausmą. Tokiu būdu jie bendrais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyresniajam patruliui T. M. ir Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyriausiajam patruliui J. K. bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Teisiamųjų R. A., P. J., E. P. kaltę pagrindžia ir kiti surinkti įrodymai byloje:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir pripažįstamas įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010, 2K-445/2013, 2K-7-404/2014, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

Teismas taip pat konstatuoja, kad R. A., P. J. ir E. P. jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinamieji veiką pradėjo taksi automobilyje, o vėliau R. A. ją tęsė išlipęs iš automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taksi automobilis stovėjo pakankamai judrioje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie Maxima parduotuvės ir daugiabučių namų kvartale, o ir pats taksi automobilis yra iš esmės viešo pobūdžio paslaugos teikimo priemonė, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad automobilis nelaikytinas vieša vieta. Nors įvykis buvo nakties metu ir įvykį mačiusių liudytojų nėra, tačiau teismų praktikoje vieša vieta suprantama kaip tokia vieta, kur ne tik yra liudytojų, bet ir turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys, nepriklausomai ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, nes nagrinėjamu atveju nusikaltimo vietoje bet kada galėjo atsirasti kitų asmenų (kasacinė nutartis Nr.2K-670/2002, Nr.2K-796/2008 ir kt.). Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms taksi automobilis iš esmės atitinka viešos vietos sąvoką BK 284 straipsnio 1 dalies prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje veika padaryta automobilyje paprastai pripažįstama kaip padaryta viešoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įvykis prasidėjo taksi automobilyje, kuris teismų praktikoje pripažįstamas kaip vieša vieta, persikėlė ir baigėsi miesto teritorijoje, gyvenamųjų namų kvartale nakties metu ir dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis buvo priverstas palikti savo darbo vietą – taksi automobilį bei kviestis policijos pagalbą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad dėl bendrų kaltinamųjų R. A., P. J. ir E. P. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai.

Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji R. A., P. J. ir E. P. atliko viešoje vietoje – viešajame transporte ir baigė mieste – gatvėje. Nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad kaltinamųjų elgesiui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio, konfliktas išsivystė iš santykių tarp viešo pobūdžio paslaugos teikėjo ir kliento. Be to, jau pirmiau aptarus, kad veika padaryta viešoje vietoje, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamųjų veikimo būdas buvo viešas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikė nesukonkretindami, kokį poveikį visuomenei turės jų veiksmai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Taigi vertinant kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus pažymėtina, kad šiuo atveju necenzūrinių ir įžeidžiančių žodžių bei fizinio smurto naudojimas taksi vairuotojo D. G. atžvilgiu be aiškios ir pateisinamos priežasties, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės.

R. A., P. J. ir E. P. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo D. G. parodymais, parodymų atpažinti asmenis protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, garso įrašo iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pokalbių suvestine ir kitais bylos duomenimis. Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos pada­ry­mo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio pras­me fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skaus­mą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/­2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teis­mo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasi­reikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių su­da­vimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir dau­žymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pa­vyz­džiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu tabu­re­te, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasi­ni­mais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose by­lo­se Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/­2015).

Pagrindo abejoti pareigūnų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimą padariusius asmenis, parodymais, nėra teisinio pagrindo. Pabrėžtina ir tai, kad teismas policijos pareigūnų bei nukentėjusiojo D. G. suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtinančių aplinkybių nenustatė. Be to, jokių objektyvių duomenų dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo nenurodė ir patys kaltinamieji. Teismo vertinimu, pareigūnai viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Tuo tarpu ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014). Kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kitų, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nusikaltimo bei administracinio teisės pažeidimo atribojimo, fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015). Šioje byloje tyčinio fizinio smurto panaudojimo prieš pareigūnus J. K. ir T. M. faktas buvo įrodytas aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, įrodymai gauti teisėtu būdu, todėl darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes R. A., P. J. ir E. P. veiksmai vertinant jų padarymo būdą tinkamai kvalifikuoti pagal BK 286 str., kaip viršijantys administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, situacijos teisinis vertinimas neprieštarauja kasacinei praktikai tokio pobūdžio bylose, kuriose pasipriešinimas policijos pareigūnui panaudojant fizinį smurtą vertinamas, kaip atitinkantis BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str.

2016-04-01 įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimui nusikalstama veika, numatyta BK 290 str. „ Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas” neteko galios (2015 06 25 įstatymu Nr. XII-1888 (nuo 2016 04 01), buvo dekriminalizuota; veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis, ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo veiką padariusiems asmenims (BK 3 str. 2 d.), todėl kaltinamieji R. A., P. J., E. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str. išteisintini kaip nepadarę nusikalstamos veikos( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmių skyrimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs (t. 2. b.l. 37), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b.l. 35-36); Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, priežiūroje neįrašytas (2 t., b.l. 30). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam P. J. skirti BK 284 str. 1 d., 286 str. sankcijose numatytas bausmes – viešuosius darbus, kurių dydis nustatytinas atsižvelgiant į kaltinamojo P. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadijas, taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei padarytą žalą, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamasis anksčiau teistas (t. 2. b.l. 89-90), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b.l. 87-88); Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, priežiūroje neįrašytas (2 t., b.l. 83-84). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam E. P. skirti BK 284 str. 1 d., 286 str. sankcijose numatytas bausmes – viešuosius darbus, kurių dydis nustatytinas atsižvelgiant į kaltinamojo E. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadijas, taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei padarytą žalą, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamasis anksčiau teistas (t. 1. b.l. 106-107), turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b.l. 102-105); Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, priežiūroje neįrašytas (1 t., b.l. 97-99). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam R. A. skirti BK 284 str. 1 d., 286 str. sankcijose numatytas bausmes – viešuosius darbus, kurių dydis nustatytinas atsižvelgiant į kaltinamojo R. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadijas, taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei padarytą žalą, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.).

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. K. pareiškė 900,00 Eur (1 t., b.l. 74), T. M. - 700,00 Eur (1t., b.l. 81) civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kt. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam J. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis T. M. patyrė fizinį skausmą. Abu pareigūnai tęsė tarnybą. Nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamųjų veiksmai jų atžvilgiu buvo įžeidžiantys, jie jautėsi blogai dėl jų atžvilgiu išsakytų grasinimų, be to J. K. teko kreiptis į medikus dėl padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusieji dėl tyčinių kaltinamųjų R. A., P. J. ir E. P. veiksmų neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 p. nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą; lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Kaip matyti, Vidaus tarnybos statutas nenumato kompensavimo mechanizmo esant nežymiam sveikatos sutrikdymui bei patyrus fizinį skausmą, todėl vertinant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, jog lengvo sveikatos sutrikdymo atveju valstybė numatė nuo 1 iki 12 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją nukentėjusiesiems dėl pareigų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. ir T. M. patyrė lengvesnius sužalojimus, nei įstatymo sureguliuota ir numatyta kompensavimo tvarka, todėl pareigūnų patirtą žalą privalo atlyginti kalti asmenys. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad už sunkesnį nei nukentėjusiesiems padarytą sužalojimą įstatymas numato nuo 1 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir tai, kad pareigūnai tarnybą tęsė, laikytina, kad nukentėjusiųjų J. K. ir T. M. prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų R. A., P. J. ir E. P. J. K. - 100 Eur ir T. M. - 80 Eur neturtinės žalos.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 40,02 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 46-51, 83-88). Teismas pažymi, jog CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Nukentėjusiesiems D. G. ir J. K. medicininės paslaugos buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamųjų neteisėtais tyčiniais veiksmais, gydymo išlaidas apmokėjo Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti turi R. A., P. J. ir E. P.. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, įrodyti kaltinamųjų kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamųjų neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.) ir solidariai iš kaltinamųjų R. A., P. J. ir E. P. civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 40,02 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., ir nuteisti skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, į mėnesį išdirbant po 20 valandų; pripažinti kaltu pagal BK 286 str. ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, į mėnesį išdirbant po 20 valandų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą galutinę bausmę paskirti P. J. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, į mėnesį išdirbant po 20 valandų.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. J. palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to - panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę P. J. įskaityti nuo 2015-06-01 00.55 val. iki 2015-06-02 15.55 val. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

E. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, į mėnesį išdirbant po 30 valandų; pripažinti kaltu pagal BK 286 str. ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, į mėnesį išdirbant po 30 valandų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą galutinę bausmę paskirti E. P. 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, į mėnesį išdirbant po 30 valandų.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę E. P. įskaityti nuo 2015-06-01 00.55 val. iki 2015-06-02 15.00 val. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje E. P. palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

R. A. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, į mėnesį išdirbant po 30 valandų; pripažinti kaltu pagal BK 286 str. ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, į mėnesį išdirbant po 30 valandų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. A. subendrintą galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, į mėnesį išdirbant po 30 valandų.

Į bausmės atlikimo laiką R. A. įskaityti nuo 2015-06-01 00.55 val. iki 2015-06-02 16.00 val. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje R. A. palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

P. J., E. P. ir R. A. pagal BK 290 str. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. K. ir T. M., civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, priteisti solidariai iš R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) P. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) J. K., gim.(duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) P. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, į.k.188783839, a.s. Nr. LT08 7300 0100 7637 9652, naudai solidariai priteisti 40,02 (keturiasdešimt eurų 02 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.