- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 1-222-718/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60008-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- Y. A.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ūkvedžio padėjėju, teistas:
1) 2015-05-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2d. laisvės apribojimo bausme 2 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
2) 2016-05-02 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2d. laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuo 23 iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs 2017-01-25,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sužalojo sveikatą savo šeimos nariui, tai yra:
G. K., 2016 m. gruodžio 26 d. apie 7.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sudavė Y. A. kumščiu į veidą, nuo ko pastaroji nugriuvo ant grindų, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, smakro srityje su kraujosruva bei muštine žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji Y. A. yra jo sugyventine, kartu augina bendrą vaiką. 2016-12-25 vakare su giminaičiais šventė Kalėdas pirtyje (duomenys neskelbtini) kaime. Pirtyje Y. pradėjo be jokios priežasties prie jo, kaltinamojo, priekabiauti, provokavo konfliktą, trenkė delnu jam per veidą. Jis, kaltinamasis, liepė nukentėjusiajai palikti jį ramybėje, jos vengė. Tuo metu jis buvo išgėręs alkoholio, Y. taip pat buvo neblaivi. 2016-12-26 apie 7.00 val. jiems grįžus namo J. A. vėl pradėjo ant jo šaukti ir jį mušti delnais. Kartu su jais grįžo ir jo, kaltinamojo, sesuo B. K., kuri taip pat gyvena jų bute (duomenys neskelbtini). B. sugriebė Y. ir nuvedė į savo kambarį, norėjo ją nuraminti. Jis, kaltinamasis, tuo metu sėdėjo virtuvėje. Iš sesers kambario girdėjo riksmus, kažkokį bildesį, suprato, kad vyksta muštynės. Į konfliktą nesikišo, kadangi buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Vėliau iš kambario išėjusi sesuo atvedė Y. ir liepė jam su ja išsiaškinti. Jis, kaltinamasis, laikė apglėbęs sugyventinę, bet ji išsprūdo iš glėbio ir pradėjo jį mušti delnais. Norėdamas, kad Y. jo nemuštų, ją delnu pastūmė. Y. nugriuvo ant grindų prie vaiko vėžimėlio, o jis, kaltinamasis, iš virtuvės išėjo. Nematė, ką tuo metu darė nukentėjusioji, ar ji buvo sąmoninga. Sesuo B. liepė jam paimti vaiką ir nuvežti pas gimines. Aprengęs vaiką taksi automobiliu išvažiavo pas pusseserę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Po to vartojo alkoholinius gėrimus su dėde. Apie 17.00 val. su pusbroliu grįžo namo, tuo metu Y. A. sėdėjo lovoje. Y. su juo, kaltinamuoju, nekalbėjo, jis jai taip pat nieko nesakė. Po 10 min. į namus atvyko policijos pareigūnai, liepė jam apsirengti ir nuvežė į policijos komisariatą. Jis buvo sulaikytas 48 val. Policijos pareigūnai tvirtino, kad jis sugyventinės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Jis tyrėjai aiškino, kad smurto nenaudojo, o tik norėdamas apsiginti, sugyventinę pastūmė. Tyrėja jam pasakė, kad jis smurtauja jau ne pirmą kartą, todėl juo niekas nepatikės. Sakė tyrėjai, kad rašytų, jog jis nepamena įvykio aplinkybių. Tyrėja jo nesiklausė. Kadangi nenorėjo būti sulaikytas, pasirašė parodymuose, kuriuos surašė tyrėja, šių parodymų neperskaitė. Šiuo metu su Y. A. kartu nebegyvena. Po įvykio matė, kad Y. yra sužalota. Klausė jos, ar tai jis, kaltinamasis, ją taip suspardė, į tai Y. atsakė, kad niekas daugiau jos negalėtų taip spardyti. Y. A. tvirtino, kad B. K. negalėjo jos taip sužaloti. Teigia, kad B. K. atvedus sugyventinę Y. A. iš savo kambario, jis matė, kad Y. veidas buvo raudonas, po akimi buvo pamėlynavę, smakras paraudęs. Mano, kad Y. sužalojo jo sesuo muštynių metu. B. K. jam pasakojo, kad norėjo tik nuraminti Y., tačiau ji veidrodžiu trenkė B. K. per galvą. B. K. gindamasi trenkė Y.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. K. parodė, kad 2016-12-26, ryte, apie 7.00 val., būdamas virtuvėje išgirdo, kad sesuo B. ginčijasi ir pykstasi kambaryje su Y. Į virtuvę atėjo Y., kažką pasakė ir pradėjo jį braižyti nagais, sudavė kumščiais į galvą, viso sudavė ne mažiau 10 kartų į galvą. Jam ant kaklo liko žymės. Kai ji pradėjo jį mušti, jis gindamasis sudavė Y. atgal į veidą delnu vieną kartą. Nuo smūgio ji nugriuvo ant grindų. Dėl girtumo neatsimena, kad būtų mušęs ją gulinčią, bet galimai mušė, tik to neatsimena. Tuomet jis iš buto išėjo. Kodėl išėjo, nežino. Vaiką nuvežė pas savo pusseserę, nes Y. buvo neblaivi ir nenorėjo jai vaiko palikti. Pats nuėjo į garažą, kur toliau gėrė alų (1 t., b.l. 82-83, 91).
Apklausiama 2017-03-03 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad 2016-12-26 ryte kartu su sugyventiniu G. K. ir jo seserimi B. K. grįžo iš pirties. Visi buvo neblaivūs. Grįžus namo susiginčijo su B. K., vėliau į konfliktą įsikišo ir kaltinamasis. G. K. sudavė jai, nukentėjusiajai, į veidą, nuo suduoto smūgio ji prarado sąmonę, nukrito ant žemės prie vaiko vėžimėlio. Jos motina iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie ją atgaivino. Apie įvykį mamai pranešė ir paprašė atvažiuoti B. K.. Jai atgavus sąmonę kaltinamojo ir jų vaiko namuose nebebuvo. Po įvykio važiavo į policijos komisariatą, davė parodymus. Po apklausos į butą buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau kaltinamojo namuose nebuvo. Kaltinamajam grįžus namo, apie tai ji pranešė policijai, nes taip liepė tyrėja. Nežino, ar jai gulint ant grindų ir būnant be sąmonės, ją kas nors spardė. Tą patį rytą virtuvėje susimušė ir su B. K.. Mano, kad daugybinius sumušimus ant kūno, rankų ir kojų jai padarė B. K., o kitus sužalojimus, žande, lūpos ir žandikaulio srityse, padarė G. K.. Konflikto metu ji, nukentėjusioji, 2-3 kartus trenkė B. K.. B. K. jai sudavė kelis smūgius kumščiais į kūno sritį, rankas, kojas, į veidą nesudavė. Konfliktas vyko virtuvėje, virtuvėje tuo metu buvo ir kaltinamasis. Kaltinamasis iš pradžių tik stebėjo jų su B. K. konfliktą, sėdėjo ant kėdės, o jai, nukentėjusiajai, sudavus kaltinamojo seseriai į veidą, kaltinamasis atsistojo ir trenkė jai į veidą. Po šio konflikto sužalojimų B. K. veide ji nepastebėjo. Jai, nukentėjusiajai, buvo ištinęs, pamėlynavęs žandikaulis, apatinė vidinė lūpa praskelta, taip pat buvo daugybė mėlynių ant kūno. Atvykusiems medikams apie įvykį nepasakojo, nes jos niekas neklausė. Iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme G. K. prašė jos pakeisti parodymus, žadėjo palikti ją ramybėje, be to pažadėjo sumokėti jai paskirtą baudą, pripažinus ją kalta už melagingų parodymų davimą teisme, todėl pirmojo posėdžio 2017-02-03 metu ji davė melagingus parodymus apie tai, kad G. K. ją tik pastūmė. Kaltinamasis prieš ją fizinį smurtą yra vartojęs ir anksčiau. Šiuo metu su kaltinamuoju nebegyvena. Kaltinamajam atleido, pretenzijų jam neturi. Prašo neskirti kaltinamajam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją apklausą davė parodymus ne visai teisingus, apie muštynes su B. K. neminėjo, nes tuo metu buvo pasimetusi, šoko būsenos, jai skaudėjo visą kūną.
Liudytoja B. K. parodė, kad 2015-12-25 su giminaičiais surengė Kalėdų vakarą pirtyje. Įpusėjus vakarui, apie 24.00 val., brolio G. K. sugyventinė Y. A. sudavė broliui, šaukė ant jo. G. K. stengėsi nebendrauti su nukentėjusiąja, eidavo prie kitų svečių. Namo grįžo 2016-12-26 ryte. Ji, liudytoja, ruošėsi eiti miegoti, kai išgirdo kaip kaltinamasis su nukentėjusiąja pykstasi. Žinojo, kad brolis yra teistas už smurtavimą, todėl pasikvietė Y. A. pas save į kambarį, norėjo ją nuraminti. Y. A. isteriškai šaukė, nuo lovos griebė stalinį veidrodį ir juo trenkė jai, liudytojai, per galvą. Tada ji, B. K., jai trenkė atgal ir jos susigrūmė. Sudavė nukentėjusiajai smūgius į rankas, kojas, stengėsi suduoti į veidą. Grūmėsi prie radiatoriaus, į jį atsitrenkusi Y. galėjo susižaloti. Jos su nukentėjusiąja J. A. grūmėsi jos 5 kv. metrų kambarėlyje, kurį galima pereiti vienu žingsniu, ties radiatoriumi, todėl jos šonai buvo nubrozdinti. Jos, liudytojos, nagai ilgi, todėl ji negalėjo trankyti kumščiais, trankė delnais, kojomis. Jai, liudytojai, bėgo iš rankos kraujas, nagai buvo nudraskyti. Tada ji Y. išstūmė į virtuvę pas brolį. Brolis Y. A. apkabino, sakė, kad ramintųsi, bet ji išsilaisvino iš glėbio, vėl pradėjo broliui trankyti per veidą delnais. Brolis gindamasis Y. pastūmė, Y. paslydo ir nukrito. Tada ji, liudytoja, liepė vaiką vežti pas pusseserę. Ji nenorėjo, kad Y. A. gyventų šiame bute. Parašė Y. A. mamai per „Facebook“ socialinį tinklapį žinutę, kad ji atvažiuotų ir ją pasiimtų. Atvykusi nukentėjusiosios mama iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. Y. A. sėdėjo prie vaiko vežimėlio be jėgų. Ji, liudytoja, prie jos net nėjo, paliko ją virtuvėje. Brolis taksi automobiliu nuvežė savo vaiką pas pusseserę, o pats buvo pas dėdę. Atvykę medikai Y. apžiūrėjo. Kviesdama medikus nukentėjusiosios mama minėjo, kad jos dukra yra sužalota, jai iš burnos bėga kraujas. Po to Y. kartu su mama išvažiavo. Vakare jai parašė brolis ir paklausė, ar Y. A. yra namie ir pasakė, kad parsiveža pusbrolį, kad jis matytų, kad G. K. nieko Y. A. nedaro. Kai brolis grįžo į namus kartu su pusbroliu, atvažiavo policijos pareigūnai ir brolį išsivežė. Y. A. buvo tuo metu kambaryje. Pareigūnai pasakė, kad yra parašytas pareiškimas. Mano, kad būtent ji, liudytoja, nukentėjusiąją sužalojo. Po įvykio ji, liudytoja, iš karto kreipėsi į policiją dėl sužalojimų, kuriuos jai padarė Y. A., tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Jai ant smilkinio ir kojų buvo padarytos kraujosruvos, perbrėžtas kaklas, ant rankos buvo įkandimo žymė, nagai buvo nudraskyti, bėgo kraujas. Buvo nuvykusi pas med. ekspertą.
Liudytoja R. G., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresnioji tyrėja, parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamas G. K.. Iki jos nukentėjusiąją apklausė A. S.. Ji, liudytoja, papildomai apklausė nukentėjusiąją, taip pat liudytoją, įtariamąjį ir užbaigė bylą baudžiamuoju įsakymu. Įtariamasis ir nukentėjusioji parodymus davė laisva valia, jokios įtakos jiems nedarė. G. K. nepripažino sudavęs nukentėjusiajai kaltinime nurodytus smūgius. Apklausiama Y. A. parodė, kad pamena tik pirmus du smūgius, po to ji nukrito ir neteko sąmonės. Į apklausą nukentėjusioji atvyko stipriai sumuštu veidu su didelėmis kraujosruvomis. Per pirmąją apklausą nukentėjusioji nesakė, kad mušėsi ir su B. K.. Apklausiama liudytoja B. K. nurodė, kad jos kambaryje susimušė su nukentėjusiąja, todėl Y. A. buvo iškviesta papildomai apklausai. Apklausos metu B. K. kūne sužalojimų ji nematė, buvo tik nuplėšti jos nagai. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis jai sudavė du smūgius, o jai nugriuvus prie vėžimėlio pajuto dar kelis smūgius. Kadangi smūgiai buvo stiprūs, manė, kad smūgius jai sudavė sugyventinis. Ir B. K. per apklausą nurodė mačiusi kaip pirmą smūgį sudavė Y. A. G. K..
Liudytoja A. S., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja, parodė, kad atliko nukentėjusiosios Y. A. apklausą. Y. A. apklausoje minėjo, kad buvo po Kalėdų vakarėlio pirtyje. Sakė, kad iš ryto ji nebuvo visiškai blaivi, nurodė, kad yra adekvati ir gali duoti parodymus. Y. A. nurodė, kad tarp jos ir jos sugyventinio, vaiko tėvo G. K., kilo konfliktas. Ji nurodė, kad po vieno iš jai suduoto kaltinamojo smūgio ji prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. Kas vyko toliau, ji neatsimena. Tik iš viso skaudančio kūno ji manė, kad ją mušė ir gulinčią. Nukentėjusiąją atgaivino greitosios medicinos pagalbos medikai. Medikus iškvietė jos mama, o mamą iškvietė G. K. sesuo B. K., kuri tuo metu buvo namuose ir galėjo girdėti konfliktą. Apie tai, kad konfliktas vyko tarp jos pačios su B. K., nukentėjusioji nieko nesakė. Paklausus, ar B. K. atvykus duos parodymus, Y. A. nurodė, kad ji greičiau gins savo brolį G. K.. Nukentėjusioji buvo nufotografuota, užfiksuoti jos sužeidimai. Policijos pareigūnai į įvykio vietą nevažiavo. Y. A. pati atvyko į policijos įstaigą. Y. A. buvo smarkiai sumušta – veidas buvo ištinęs, ant kaklo buvo apdraskymai, nagų žymės, apatinė lūpa iš vidaus buvo kiaurai prakirsta. Y. A. buvo labai susijaudinusi, drebėjo, verkė. Ji, liudytoja, apklausos protokolą surašė iš nukentėjusiosios žodžių.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Y. A. parodė, kad kartu su G. K. kartu gyvena apie 4 metus, jam ir jo seserims priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute gyvena kartu su G. seserimi B. K., kuri matė įvykį. 2016-12-26 apie 7.00 val. jai ir G. grįžus iš pirties, kilo konfliktas. Abu grįžo girti. Nepamena, kad būtų jį provokavusi žodžiais ar veiksmais. Atsimena, kad buvo virtuvėje, ginčijosi ir pajuto pirmą smūgį kumščiu į veido sritį, nuo kurio nukrito ant žemės ir užsidengė galvą rankomis. Tada pajuto daugybę smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, į galvą, veidą, rankas. Tiksliai negali pasakyti po kurio smūgio neteko sąmonės. Kiek laiko buvo be sąmonės, negali pasakyti, ją atgaivino greitosios pagalbos medikai. Kaip vėliau sužinojo, medikus iškvietė jos mama, o mamą iškvietė G. sesuo. Medikai ją apžiūrėjo, į ligoninę nevežė. Atgavusi sąmonę jautė skausmą veido kairėje pusėje, smakre, gerklėje, sunku buvo ryti seiles, ant veido ir rankų buvo mėlynės. Jai atgavus sąmonę G. namuose nebebuvo, kartu su savimi jis pasiėmė ir vaiką, kuris įvykio metu buvo namuose. Po įvykio G. vaiką nuvedė pas savo pusseserę ir ten jį paliko. Vaiką kartu su mama pasiėmė iš G. pusseserės apie 13.00 val. ir visi kartu atvyko į policiją. G. smurtauja ne pirmą kartą (1 t., b.l. 20-21). Papildomai apklausiama Y. A. parodė, kad 2016-12-26, apie 7.00 val., ryte kartu su G. K. ir jo sese B. K. grįžo iš pirties. Pirtyje visą naktį gėrė alkoholinius gėrimus. Ji tik vakare grįžo apie 22.00 val., kad užmigdyti savo vaiką, kurį per naktį liko namuose prižiūrėti G. mama. Dar būnant pirtyje konfliktavo su G., bet pirtyje tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. Kai ryte grįžo namo tarp jos ir B. kilo konfliktas. Abi buvo neblaivios. Konfliktas kilo dėl to, kad B. sakė, kad ji su vaiku tame bute negyvens ir tiesiog žodis po žodžio susibarė. To konflikto metu, kuris vyko virtuvėje, ji B. sudavė delnu per veidą, o ji sudavė atgal. Ji B. sudavė apie du smūgius, o ji irgi sudavė apie du smūgius į veidą. Pamatęs, kad jos mušasi, G. jai kumščiu sudavė į veidą ir ji nuo to smūgio nugriuvo ant grindų. Ji nukrito prie virtuvėje stovėjusio tuščio vaiko vėžimėlio. Nukritusi ji pradėjo šaukti ir tuo metu jai, gulinčiai ant nugaros, G. spyrė koja į kairės pusės žandikaulį vieną kartą ir ji prarado sąmonę. Pirmos apklausos metu nurodė, kad buvo suduota daugiau smūgių, bet juos nurodė pagal tai, ką jai skaudėjo. Pati atsimena tik tuos du smūgius- pirmą į veidą, antrą į žandikaulį, po pastarojo ji prarado sąmonę. Sąmonę atgavo tik kai atvyko medikai. Kas ją mušė gulinčią, kuomet buvo netekusi sąmonės, nežino, nes atsimena tik tuos du smūgius, o kas vyko toliau jau nesuprato, nes buvo netekusi sąmonės. Mano, kad mušė G., nes visą kūną skaudėjo, mano, kad tai ne nuo moters jėga suduotų smūgių. Ji neatsimena, kad G. K. būtų nubraižiusi kaklą, kur jis susižalojo kaklą nežino (1 t., b.l. 26-27).
Iš 2016-12-27 specialisto išvados Nr. G 2231/2016(03) nustatyta, kad Y. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, smakro srityje su kraujosruva bei muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje, kairio krūtinkaulio projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto išoriniame, vidiniame paviršiuose, dešinės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, dešinio dilbio vidiniame užpakaliniame paviršiuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairėje alkūninėje duobėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje klubinėje srityje, šalia kryžkaulio iš dešinės, kairės šlaunies, kairės blauzdos srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Išskiriama 13 trauminio poveikio priemonių (1 t., b.l. 33-34).
Iš VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis” pateiktos kvietimo kortelės matyti, kad greitosios medicinos pagalbos medikai buvo kviesti 2016-12-26, 11.10 val., adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 49-51).
Iš alkotesterio Alcotest 6810 parodymų kvito matyti, kad G. K. 2016-12-26, 19.37 val., nustatytas 2,07 prom. girtumas (1 t., b.l. 73).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).
Apklausiamas teisme kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino, patvirtino įvykio dieną konfliktavęs su sugyventine Y. A., tačiau neigė prieš ją smurtavęs. Kaltinamasis paaiškino, kad 2016-12-26 paryčiais su sugyventine ir seserimi B. K., kuri tuo metu gyveno kartu su juo ir Y., grįžo iš pirties, kur šventė Kalėdas. Būdamos B. kambaryje Y. ir B. susimušė, po to sugyventinė užsipuolė jį, kaltinamąjį, mušė jį delnais. Jis, kaltinamasis, Y. tik pastūmė ir ji nukrito. Sugyventinės nemušė, jos nespardė, iš karto išėjo iš namų. Teigia, kad Y. sužalojo jo sesuo B. Kaltinamasis teigia, kad įvykio metu jam buvo padaryti tam tikri sužalojimai, tačiau į jokią gydymo įstaigą jis nesikreipė, nepateikė jokių tai patvirtinančių medicinos dokumentų. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais kaltinamojo argumentais ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu, pasiūlius bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, G. K. kaltę pripažino, pripažino sudavęs vieną smūgi sugyventinei į veidą. Nors teisminio nagrinėjimo metu G. K. teigia, kad Y. A. tik pastūmė, tačiau šis argumentas paneigtas nukentėjusiosios Y. A. parodymais, liudytojų R. G. ir A. S. parodymais, liudytojos B. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, nukentėjusiosios sužalojimais, užfiksuotais fotonuotraukose. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios Y. A. parodymai dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo visiškai tikslūs: pirmą kartą apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno Y. A. nurodė, kad kaltinamasis konflikto metu kumščiu smogė jai į veido sritį, o jai pargriuvus ant grindų, daug kartų spyrė į įvairias kūno vietas, galvą, veidą, rankas. Papildomai apklausiama Y. A. parodė, kad iš pradžių susiginčijo su kaltinamojo seserimi B. K., susimušė su ja, sudavė viena kitai smūgius į įvairias kūno vietas, o kaltinamasis, pamatęs jų muštynes, kumščiu trenkė jai į veidą, dėl ko ji nukrito. Teismo nuomone, nukentėjusioji, pirminiuose parodymuose nenurodė visų tyrimui reikšmingų aplinkybių dėl savo būsenos įvykio metu, šoko, patirtų traumų, ką patvirtino ir nukentėjusiąją apklaususi ikiteisminio tyrimo pareigūnė A. S.. Nukentėjusioji antros apklausos metu bei nagrinėjant bylą teisme iš esmės nurodė tikslesnes įvykio aplinkybes. Apklausiama teisme Y. A. parodė, kad kaltinamasis G. K. jai sudavė vieną smūgį į veidą, nuo suduoto smūgio ji prarado sąmonę, nukrito ant žemės prie vaiko vėžimėlio. Prieš tai buvo susigrūmusi su kaltinamojo seserimi B. K., muštynių metu B. jai sudavė kelis smūgius kumščiais į kūno sritį, rankas, kojas. Nurodė, kad į veidą jai B. nesudavė, todėl mano, kad daugybinius sumušimus ant kūno, rankų ir kojų jai padarė būtent B. K., o kitus sužalojimus, žande, lūpos ir žandikaulio srityse, padarė G. K.. Nukentėjusioji nurodė, kad iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme G. K. prašė jos pakeisti parodymus, todėl pirmojo posėdžio metu ji nurodė, kad kaltinamasis prieš ją nesmurtavo, tačiau kitame, 2017-03-03 teismo posėdyje, supratusi, kad gali būti už melagingus parodymus nubausta, nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Be to, šie nukentėjusiosios parodymai nėra vieninteliai ir lemiami kaltinamojo G. K. kaltę patvirtinantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja kaltinamojo sesuo B. K. patvirtino, kad įvykio dieną jos su nukentėjusiąja susimušė, Y. ištiko isterijos priepuolis ir ji puolė kaltinamąjį, o kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai į veidą. G. K. pripažinus kaltu teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskyrus jam arešto bausmę, tiek kaltinamasis, tiek kaltinamojo sesuo parodymus pakeitė, pateikė naują įvykio versiją, teigdami, kad G. K. prieš nukentėjusiąją nesmurtavo. Teismo vertinimu, B. K., kuri yra suinteresuota palankia B. K. bylos baigtimi, teisiamojo posėdžio metu duoti prieštaringi parodymai negali būti pripažinti neginčijamais įrodymais, paneigiančiais G. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas juos vertina rezervuotai. Teismo nuomone, duodama parodymus netrukus po įvykio ir neturėjusi galimybės suderinti įvykio versijos su kaltinamuoju, B. K. davė tikrąsias įvykio aplinkybes atitinkančius parodymus. Liudytoja B. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos su nukentėjusiąja J. A. grūmėsi 5 kv. metrų kambarėlyje, kurį galima pereiti vienu žingsniu, grumtynės vyko ties radiatoriumi, todėl jos, J. A., šonai buvo nubrozdinti. Be to, liudytoja B. K. parodė, kad jos nagai yra ilgi, todėl ji negalėjo trankyti kumščiais, trankė nukentėjusiąją delnais, kojomis. Darytina išvada, kad nuo tokio grūmimosi su B. K. negalėjo nukentėjusiosios kūne atsirasti muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvos akies vokuose, smakro srityje. Akivaizdu, kad šiuos sužalojimus veide jai padarė kaltinamasis. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos medžiagos Nr. M-1-02-01155-16 nustatyta, kad B. K. 2016-12-26 policijos įstaigai pateikė pareiškimą apie tai, kad 2016-12-26 apie 9.00 val., bute (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos brolio G. K. sugyventinės Y. kilo konfliktas, kurio metu Y. jai trenkė staliniu veidrodėliu. Prasidėjo grumtynės, ji bandė išmesti J. iš buto, nes ji neregistruota. Grumtynės tęsėsi iki virtuvės, ji ( J.) užkliuvo už vežimo ir nukrito. Konflikto metu ji, B. K., buvo stipriai sužalota, nulaužti priauginti nagai ( t.1, b.l. 184). Apžiūrėjus pareiškėją B. K., jai nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaklo kairėje, virš dešinio antakio, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų išoriniame kampe, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje bei kairio kelio sąnario išoriniame paviršiuje, paviršinės plėštinės žaizdelės dešinės plaštakos III bei IV pirštų galuose (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-12-28 specialisto išvada Nr. G 2234/2016(03)) ( t.1, b.l. 189-190). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-01-04 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Y. A. pagal BK 140 str. 1 d., kadangi šios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka ( t.1, b.l. 191-192).
G. K. kaltinamas tuo, kad 2016 m. gruodžio 26 d., apie 7.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė Y. A. kumščiu į veidą, nuo ko pastaroji nugriuvo ant grindų, bei jai gulinčiai spyrė į žandikaulį, bei spyrė gulinčiai dar ne mažiau kaip vienuolika kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, smakro srityje su kraujosruva bei muštine žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje, kairio krūtinkaulio projekcijoje, poodines kraujosruvas dešinio žasto išoriniame, vidiniame paviršiuose, dešinės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, dešinio dilbio vidiniame užpakaliniame paviršiuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairėje alkūninėje duobėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje klubinėje srityje, šalia kryžkaulio iš dešinės, kairės šlaunies, kairės blauzdos srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje ekspertas išskyrė apie trylika trauminių poveikio vietų (1 t., b.l. 33-34). Tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką specialisto (eksperto) išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1A-384-396/2015). Šiuo atveju, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad būtent kaltinamasis G. K. padarė Y. A. visus šiuos eksperto nustatytus sužalojimus. Išnagrinėjus byloje surinktų įrodymų visumą, nustatyta, kad įvykio dieną, tai yra 2016-12-26, nukentėjusioji Y. A. fizinį kontaktą turėjo ne tik su kaltinamuoju G. K., bet ir su kaltinamojo seserimi B. K..
Byloje objektyviai įrodyta, kad kaltinamasis G. K. tyčia, kilusio tarpusavio konflikto metu, sudavė sugyventinei Y. A. smūgį kumščiu į veidą, dėl ko ji nukrito ant grindų ir jai buvo konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, smakro srityje bei muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad nukentėjusiosios veidas buvo stipriai sužalotas, teisiamojo posėdžio metu parodė liudytojos R. G. ir A. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaususios Y. A., nukentėjusiosios veido sužalojimai užfiksuoti ir CD diske esančiose fotonuotraukose.
Iš G. K. pareikšto kaltinimo šalinami kaip neįrodyti kiti nukentėjusiosios kūne nustatyti sužalojimai, t.y. odos nubrozdinimas kaklo kairėje, kairio krūtinkaulio projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto išoriniame, vidiniame paviršiuose, dešinės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje, dešinio dilbio vidiniame užpakaliniame paviršiuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairėje alkūninėje duobėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje klubinėje srityje, šalia kryžkaulio iš dešinės, kairės šlaunies, kairės blauzdos srityse, taip pat šalintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog G. K. gulinčiai Y. A. spyrė į žandikaulį bei spyrė dar ne mažiau kaip vienuolika kartų į įvairias kūno vietas.
Nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai veide vertinami kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, todėl kaltinamojo G. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes sužalojimas buvo padarytas savo šeimos nariui, t.y., sugyventinei.
Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgį sugyventinei Y. A. jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš šeimos narį ir taip žaloja jo sveikatą ir norėjo taip veikti.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti. Savo girtumo neneigė ir pats kaltinamasis, be to šią aplinkybę įrodo ir byloje esantys alkotesterio parodymai.
Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad G. K. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, anksčiau net du kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, neatlikęs paskirtos bausmės, jis yra recidyvistas. G. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini), nors nukentėjusiosios neatsiprašė, tačiau nukentėjusioji jam atleidžia, prašo griežtai nebausti. Kaltinamasis baustas administracine tvarka. Skiriant bausmę kaltinamajam atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiosios elgesį įvykio metu, į jos girtumą. Šios aplinkybės nepašalina G. K. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis už tokią pat nusikalstamą veiką teisiamas trečią kartą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo neblaivi ( šią aplinkybę patvirtino pati nukentėjusioji), daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis arešto bausmę, kuri turėtų būti pakankama priemonė jam padaryti išvadas dėl nusikalstamų veikų darymo ateityje. Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, arešto bausmė nustatoma atlikti poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2016-12-26, 19.15 val., iki 2016-12-28, 13.25 val. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (1 t., b.l. 97, 102).
G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai su garso įrašu ir fotonuotraukomis, esantys byloje vokuose ( t.1, b.l. 155 ir prie 1 tomo bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-03-02 pažyma Nr. NTP-7-2533 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurioje prašoma iš kaltinamojo priteisti valstybės naudai 69,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai Y. A. pirmosios instancijos teisme advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą (1 t., b.l. 170). Kaip matyti iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos nukentėjusiąją Y. A. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas A.Kvaščevičius. Nukentėjusiosios atstovavimo teisme išlaidas sudaro 69,48 Eur dydžio advokato užmokestis. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Kadangi nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos atsirado ryšium su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, jos priteistinos iš kaltinamojo G. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307, 308 str., teismas
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 42 (keturiasdešimt dviejų ) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-26, 19.15 val., iki 2016-12-28, 13.25 val. (2 paros), kas sudaro dvi arešto paras.
Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktinius diskus su garso įrašu ir fotonuotraukomis, esančius vokuose, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Iš kaltinamojo G. K. priteisti 69,48 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiosios Y. A. atstovavimo teismo procese, kurias asmuo privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teismui pateiktą medžiagą Nr. M-1-02-01155-16, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.