- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1587-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10121-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- M. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Tamašausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei R. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 12 062,71 Eur.
2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1858-896/2017 (toliau – sprendimas) nusprendė nutraukti M. A. ir R. A. santuoką, įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure 2004 m. liepos 9 d. dėl M. A. kaltės. Teismas priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise N. K. įregistruotą automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), 11 000 Eur vertės. Teismas taip pat iš ieškovo R. A. priteisė 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 500 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį ir 686,99 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas prievolę bankui Financiering AS pagal 2014 m. gruodžio 5 d. kredito sutartį (toliau – kredito sutartis) paliko solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, tuo tarpu prievoles pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. tarp ieškovo ir K. Ž. sudarytas paskolas pripažino asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-75-230/2018 nutarė Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė pagal 2014 m. gruodžio 5 d. kredito sutartį nėra sumokėjusi nė vienos mokėtinos įmokos. Ieškovas šiai dienai yra visiškai atsiskaitęs su kreditoriumi, tai yra skola pagal kredito sutartį kreditoriui bankui Finansiering AS sumokėta. Kauno apylinkės teismui 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendime konstatavus, kad ieškovo M. A. ir R. A. santuoka nutrūko nuo 2015 m. gegužės mėnesį, tai yra nuo šios dienos šalys nebeveda bendro ūkio, o ieškovas vienas nuo 2015 m. gegužės mokėjo įmokas kreditoriui, atsakovė turi sumokėti ieškovui pusę sumokėtos paskolos. Ieškovas paaiškino, kad iš pateiktų duomenų apie sumokėtas įmokas viena suma neatitinka, t. y. suma 5 685,82 Eur buvo paskaičiuota du kartus, visos kitos sumos atitinka. Paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 15 d. banko rašte nurodyta suma 131 158 NOK yra suma be palūkanų. Nurodė, kad bendra suma su palūkanomis buvo 23 299,12 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad ieškovas, net ir įvykdęs solidarią prievolę, realiai į atsakovę neturi jokios reikalavimo teisės, nes ieškovas atsakovei yra skolingas pinigines lėšas, kurių jau keli metai negrąžina, o įskaičius priepriešines sumas, būtent ieškovas liktų atsakovei skolingas. Atsakovė pažymėjo, kad po teismo sprendimo ieškovui atiteko automobilis, tačiau ieškovas per du su puse metų atsakovei neišmokėjo kompensacijos už šio automobilio priteisimą, neišmokėjo kitų piniginių lėšų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, visą laiką nepertraukiamai naudojosi transporto priemone ir be jokio perspėjimo pateikė ieškinį teismui prašydamas iš atsakovės savo naudai priteisti kreditoriui sumokėtų ½ dalį įmokų. Atsakovė nurodė, kad neneigia, jog kaip bendraskolė turėtų ieškovui atlyginti proporcingai atsakovei tenkančios prievolės dalį, tačiau realiai sumokėtų įmokų dydis yra neįrodytas objektyviais įrodymais, iš pateiktų dokumentų, matyti, jog ieškovas ieškinyje nurodo neteisingą už atsakovę įvykdytos solidarios prievolės dydį (14 905,32 Eur (bendra sumokėta suma 29 810,64 Eur) dėl dviejų dalykų: nes skaičiuoja kreditoriui sumokėtas įmokas už netinkamą laikotarpį ir neteisingai taiko valiutų konversiją (iš kronų į eurus), dėl ko bendra įmokų suma nepagrįstai padidinama. Ieškovas visiškai nepagrįstai, nesąžiningai ir neteisėtai skaičiuoja kreditoriui tariamai už atsakovės solidarios prievolės dalį sumokėtas įmokas nuo 2015 m. gegužės 5 d., t. y. kaip nurodo, nuo faktinio santuokos iširimo. Tačiau tokiam skaičiavimui nėra jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, bendra jungtinė atsakovės ir ieškovo veikla nutrūko ir šalių turtas buvo atskirtas ne 2015 m. gegužės 5 d., kaip nurodoma ieškinyje, o Kauno apygardos teismui 2018 m. sausio 10 d. priėmus nutartį, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimas, kuriuo nutraukta šalių santuoka. Kitokios teisinės pasekmės šalims būtų galėję kilti tik tuo atveju, jeigu Kauno apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų nurodyta, jog šalių santuoka nutrauktina konstatuojant, jog ji iširo 2015 m. gegužės 5 d. Tačiau tai teismo sprendime nėra nurodyta, ir apskritai tokių reikalavimų ieškovas nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą nereiškė. Atsakovės nuomone, aplinkybę, kad dėl valiutų kursų skirtumų išsikreipė reikalavimų dydis, patvirtina tai, kad tiek iš Kauno apylinkės teismo sprendimo nustatytų prejudicinių faktų, tiek iš su ieškiniu pridėtų dokumentų matyti, kad automobilis „Audi A6“ santuokos metu buvo įgytas už 165 000 NOK, kas atitiko 17 798,98 Eur. Pagal vartojimo kredito sutartį ieškovui buvo suteiktas 169 723 NOK kreditas, kas atitiko 18 308,45 Eur kreditą. Kredito sutartyje numatyta, kad palūkanų norma nustatyta 6,10 proc., kredito grąžinimo terminas 84 mėnesiai, per kuriuos mokamos įmokos po 2 488 O. P. kredito sutartį laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. ieškovas kreditoriui turėjo sumokėti 208 992 Norvegijos kronas (2 488 X 84 mėn.), kas šiai dienai atitinka 19 682,59 Eur. Tuo tarpu pagal paties ieškovo paskaičiavimus, jis tariamai nuo 2015 m. gegužės 5 d. kreditoriui sumokėjo 29 810,64 Eur, kas apskritai neturi jokios logikos. Pagal ieškovo reikalavimų esmę išeitų, kad kredito palūkanos buvo ne 6,10 proc., kaip numatyta sutartyje, o apie 38 proc., ir kad tariamai ieškovas kreditoriui sumokėjo vien 11 502,19 Eur palūkanų, kas visiškai nerealu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui M. A. iš atsakovės R. A. 9 716,32 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 716,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad sprendimu nutraukiant šalių santuoką ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistas N. K. įregistruotas automobilis 11 000 Eur vertės, o atsakovei – 5 500 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, prievolė bankui Financiering AS pagal 2014 m. gruodžio 5 d. kredito sutartį palikta solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog turtas tarp šalių buvo padalintas vienai iš šalių paliekant automobilį asmeninės nuosavybės teise, kitai šaliai – priteisiant kompensaciją, o prievolė bankui palikta solidari, nenustatant šalių vidinių santykių dėl kredito išmokėjimo, ieškovas įvykdęs prievolę bankui, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės ½ dalies sumokėtų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021). Teismas pažymėjo, kad pareigą grąžinti ieškovui dalį sumokėtų įmokų pripažįsta ir pati atsakovė atsiliepime.
6. Teismas nurodė, kad šalių santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas neteko teisės pasinaudoti CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe paankstinti santuokos nutraukimo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas skaičiuoti skolos laikotarpį nuo teismo sprendime konstatuoto faktinio šalių bendro ūkio nevedimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas taikyti CK 3.100 straipsnį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų nagrinėjamu atveju netaikytinas. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad byloje yra kilęs ginčas ne dėl buvusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (t. y. automobilio), bet dėl vienos iš šalių įvykdytos solidariosios prievolės. Todėl, teismo vertinimu, skolos laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 27 d.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje yra pateikęs savo paties ir advokatės duomenis (lenteles) apie sumokėtas įmokas bankui ir taikytiną valiutos kursą. Teismas, įvertinęs 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu ieškovo paaiškinimus dėl skaičiavimuose padarytos klaidos, t. y. ieškovo teigimu, suma 5 685,82 Eur buvo paskaičiuota du kartus, nutarė nevertinti ieškovo ir jo atstovės pateiktų paskaičiavimų (lentelių). Teismas, spręsdamas, kiek ieškovas sumokėjo bankui nuo 2015 m. lapkričio 27 d., rėmėsi 2020 m. spalio 20 d. banko pateiktais duomenis. Teismas sprendė, kad iš viso ieškovas nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo sumokėjo 19 432,64 Eur, todėl iš atsakovės priteisė ½ ieškovo sumokėtų sumų, t. y. 9 716,32 Eur. Teismas nurodė, kad nepasisako dėl atsakovės argumentų dėl išlaikymo įsiskolinimo, dėl ieškovo nesumokėtos kompensacijos pagal teismo sprendimą, nevertina atsakovės pateiktų dokumentų (DOK-124980), nes tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė R. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą, sumažinant priteistą M. A. iš atsakovės R. A. kompensaciją iki 5 500 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog nepasisako dėl atsakovės argumentų dėl išlaikymo įsiskolinimo, dėl ieškovo nesumokėtos kompensacijos pagal teismo sprendimą, nevertina atsakovės pateiktų dokumentų, nes tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Teismas turėjo remtis ir vertinti ne tik ieškovo pateiktus neoficialius duomenis apie kredito grąžinimą bankui, bet vertinti įrodymų visumą ir atsakovės pateiktus įrodymus, kurie turi loginį sąsajumą su ginčo dalyku, gali patvirtinti ieškovo nesąžiningumą tiek santuokos nutraukimo proceso metu, tiek po jų, tiek reiškiant šį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas neteisingai vertino Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1858-896/2017 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi nustatytus faktus ir jų reikšmę šioje byloje, dėl ko teismas neteisingai nustatė, jog skolos už ieškovo įvykdytą solidarią šalių prievolę laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 27 d., bei neteisingai vertino santuokos nutraukimo byloje nustatytus faktus dėl solidarios prievolės dydžio. CK nuostatos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą, įgalina daryti išvadą, kad skolos laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta atsakovės ir ieškovo santuoka, įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 10 d. Svarbu tai, kad santuoka buvo nutraukta tik 2018 m. sausio 10 d., t. y. tik tuomet buvo padalintas santuokoje įgytas turtas bei prievolės. Iki santuokos nutraukimo šalys patyrė išlaidas turtui išlaikyti bei vykdyti prievoles. Todėl teismas galėjo ieškovui priteisti sumokėtas kreditoriui išlaidas tik nuo 2018 m. sausio 10 d., bet ne nuo santuokos nutraukimo bylos užvedimo dienos. Tokiam skaičiavimui nėra jokio teisinio pagrindo.
8.3. Teismo nustatyti faktai ir neaiškios kilmės išrašai neleidžia daryti išvados, jog ieškovas, vykdydamas santuokos nutraukimo byloje solidaria pripažintą prievolę, sumokėjo 19 432,64 Eur sumą kreditoriui Financiering A. B. nebuvo pateikti jokie oficialūs Financiering AS banko duomenys ir ieškovo sąskaitos išrašai, ką teismas iš dalies pripažino. Tačiau vis tiek teismas vadovavosi iš esmės tais pačiais dokumentais, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismo paskaičiuota ieškovo sumokėta suma viršija paimtos kredito sumos dydį su palūkanomis, dėl ko akivaizdu, kad toks skaičiavimas yra visiškai neteisingas. Tokia situacija galėjo susidaryti tik ieškovui nemokant kredito įmokų, arba papildomai įsipareigojant kredito įstaigai, ir tai negali būti pripažįstama atsakovės kaip solidarios skolininkės atsakomybe. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1858-896/2017 nutraukdamas atsakovės ir ieškovo santuoką konstatavo, jog M. A. 2014 m. gruodžio 5 d. su Financiering AS sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas 169 723 Norvegijos kronų (18 308,45 Eur) kreditas 84 mėnesių laikotarpiui, 2016 m. gruodžio 15d. negrąžinta paskolos dalis sudaro 131 158 Norvegijos kronų (14 148, 35 Eur). Kadangi skolos dalis buvo padengta iki santuokos nutraukimo dienos, todėl M. A. galėjo patirti maksimaliai 9 464,74 Eur išlaidų, kas reiškia, kad maksimali priteista suma iš atsakovės galėtų būti 4 732,37 Eur. Tačiau atsakovė sutinka ir su 5 500 Eur suma, t. y. suma, kuri priteista atsakovei už automobilį.
Atsiliepimas
9. A. M. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Byloje buvo pateiktas oficialus kreditoriaus išduotas ir į lietuvių kalbą išverstas kredito sutarties išrašas, kuriame buvo užfiksuota banko išrašytos ir pateiktos sąskaitos bei atlikti mokėjimai pagal šias sąskaitas. Tai yra oficialus kreditoriaus dokumentas, kuris teismui nekėlė jokių abejonių. Nagrinėjant bylą atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji siekė gauti informaciją apie mokamą solidarų kreditą, bet jai buvo neigiamai atsakyta. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad pati atsakovė elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, tai yra, puikiai žinodama dar nuo 2017 metų apie savo solidarią prievolę kreditoriui bankui Financiering AS, nesiėmė jokių veiksmų, kad prievolė būtų tinkamai vykdoma.
9.2. Santuokos nutraukimo byloje teismas aiškiai nurodė, kad prievolė kreditoriui bankui Financiering AS yra solidari buvusių sutuoktinių - apeliantės R. A. ir ieškovo M. A. prievolė. Atsakovė nei santuokos nutraukimo byloje, nei šioje byloje nepateikė jokių duomenų apie šalių buvusius susitarimus dėl prievolės kreditoriui modifikavimo. Teismas teisingai ir teisėtai sumokėtą kredito sumą padalino lygiomis dalimis abiem buvusiems sutuoktiniams. Be to, teismas teisingai nustatė atsakovės skolos atsiradimo datą.
9.3. Visiškai neaišku, kuo remiantis atsakovė sutinka mokėti 5 500 Eur, tai yra, ji nepateikia skaičiavimų, už kokį laikotarpį ir kokias pinigų sumas ji skaičiuoja, kad galutinė pinigų suma gautųsi 5 500 Eur. Nesuvokiamas skaičiavimas dėl 4 732,37 Eur priteisimo. Nei viena, nei kita atsakovės nurodyta kaip priteistina suma, nėra pagrįsta jos atliktais skaičiavimais. Be to, šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, kompensacijų priteisimo klausimas, šie atsakovės argumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas tarp bendraskolių dėl solidarios prievolės vykdymo (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
12. Šalių solidarioji prievolė buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimu, kuriuo teismas nustatė, kad prievolę bankui Financiering AS pagal 2014-12-05 kredito sutartį yra solidari ieškovo M. A. ir atsakovės (apeliantės) R. A. (buvusių sutuoktinių) prievolė. Šalys nepateikė teismui duomenų, kad tarpusavyje pasidalino šią solidarią prievolę kitokiomis proporcijomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendraskolių dalys bendroje prievolėje yra lygios.
13. Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaiškios kilmės išrašais ir pagal juos sprendė, kokias sumas ieškovas yra sumokėjęs bankui grąžindamas paskolą, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais negali sutikti. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovo į bylą pateiktu banko „AS Finaciering“ 2020 m. spalio 30 d. atsakymu ir pridėtu sąskaitos išrašu (DOK 133423, zip.priedų scaned_pdf(2)), iš kurio matyti, kad pagal sutartį Nr. 441110 ieškovui buvo suteikta 169 723 Norvegijos kronų paskola, palūkanos numatytos 37098 kr., delspinigiai 244 kr., sąskaitos faktūros mokestis 5730 kr., priminimo mokestis 692 kr., iš viso 212 795 kr., kurios skaičiuojant apytikriu Norvegijos kronos kursu euro atžvilgiu (9,8 kronos už 1 eurą) sudarytų 21 784 Eur. Teismas detaliai išvardino visas mokėtas įmokas, pradėdamas nuo įmokos Nr.12, kurios mokėjimo terminas buvo iki 2015 m. gruodžio 11 d., faktiškai nurašymas atliktas 2015 m. gruodžio 16 d., taip pat kiekvienos įmokos atžvilgiu pritaikė mokėjimo metu buvusį oficialų Norvegijos kronos kursą euro atžvilgiu. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo laikotarpiu įmokėjo bankui 19 432,64 Eur, tai yra mažiau, negu kad paskolinta suma su palūkanomis ir papildomais mokesčiais. Abejoti pateiktu banko išrašu nėra jokio pagrindo. Iš banko išduoto dokumento nematyti, kad kurie nors mokėjimai būtų nesusiję su suteikta ginčo paskola, ar kad paskola buvo padidinta ar kad buvo priskaičiuotos per didelės palūkanos ar pan., kaip kad teigia apeliantė. Kolegija sprendžia, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
14. Apeliantė teigė, kad skolos, už kurią ji galėtų būti atsakinga, laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta atsakovės ir ieškovo santuoka, įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 10 d. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta ir pažymi, kad jau minėtu Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimu buvo nustatytos šalims prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad šalių santuoka ir bendro ūkio vedimas nutrūko 2015 m. gegužės mėn. Išklausius 2021 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad šios aplinkybės atsakovė iš esmės neginčijo ir šioje byloje, ji patvirtino, kad 2014 metų rugsėjo mėnesį kartu su vaikais grįžo į Lietuvą, ieškovas liko Norvegijoje, nuo to laiko jie pradėjo gyventi atskirai. Pirmosios instancijos teismas įvertino ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes, sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo ir pagrįstai nustatė, kad skolos laikotarpis skaičiuotinas nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 27 d. (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), todėl pirmoji įmoka skaičiuojant skolos dydį ir buvo paimta 2015 m. gruodžio 11 d. įmoka.
15. Apeliantė, jau pateikdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad ieškovas jai yra įsiskolinęs priteistą kompensaciją už automobilį, neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą vaikams, bylinėjimosi išlaidas, iš viso 14 943,53 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimu priteistų sumų išieškojimo apeliantė turi teisę gauti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo procesą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo įsiskolinimas pagal jau įsiteisėjusį teismo sprendimą nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektas, tačiau šioje byloje nustačius tikslų atsakovės prievolės dydį, šalims atsiranda galimybė atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir vykdymo procese (CK 6.130 straipsnis, CK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidarių bendraskolių tarpusavio prievoles (CK 6.9 straipsnis), tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
17. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl turėtos išlaidos (198 Eur) priteistinos iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198 Eur (šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.