Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. prašymą peržiūrėti jo atžvilgiu 2021 m. spalio 4 d. priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2340-408/2021 ir sušvelninti paskirtą bausmę ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. rugsėjo 12 d. gautas nuteistojo K. K. (toliau – ir nuteistasis) prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir sušvelninti bausmę ar kitokiu būdu palengvinti teisinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimai. K. K. prašo peržiūrėti 2021 m. spalio 4 d. nuosprendį, kurį priėmė Kauno apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. Taigi baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai numato galimybę pakeisti nuosprendį vykdymo procese tik jei vykdymo metu įsigalioja asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas.

2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios (toliau – Įstatymas), pakeisti, be kita ko, BK 178, 182, 180 straipsniai, taip pat BK 190 straipsnis, apibrėžiantis sąvokų dėl turto vertės išaiškinimus. Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Nuteistasis prašo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Subendrinus bausmes, K. K. buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaip matyti iš šio nuosprendžio rezoliucinės dalies, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu K. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. K. K. 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Šiuo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta 8 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta 14 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu K. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 30 parų arešto bausmę.

Įstatymu BK 214, 215, 198¹, 140, 129, 259 straipsnių nuostatos nuo 2023 m. birželio 1 d. nesikeitė, todėl spręsti bausmės švelninimo klausimą dėl K. K. padarytų ir pagal pirmiau nurodytus BK straipsnius kvalifikuotų veikų ar kitokiu būdu švelninti jo teisinę padėtį, nėra pagrindo. Kaip matyti iš nurodytų nuosprendžių, K. K., be kita ko, buvo nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 182, 178, 180 straipsnių nuostatos buvo keičiamos. Taip pat, kaip nurodyta pirmiau, keitėsi ir BK 190 straipsnis dėl turto vertės išaiškinimo.

Keičiant BK 182 straipsnį, šio straipsnio 1 dalis išliko nepasikeitusi. Tiek straipsnio redakcijoje nuo 2007 m. liepos 21 d., tiek ir nuo 2023 m. birželio 1 d., baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nepasikeitė ir sankcija: už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad nepasikeitė nei BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija, nei už šį nusikaltimą galimos skirti bausmės, švelninti už šį nusikaltimą K. K. skirtas bausmes ar kitaip lengvinti jo padėtį nėra teisinio pagrindo.

Už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą K. K. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu. Jis buvo nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio mėnesį apgaule įgijo svetimą nedidelės vertės (250 Eur) turtą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalis numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 MGL) dydžio sumos. Pagal Įstatymu įtvirtintus BK 190 straipsnio pakeitimus, nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydį, bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Taigi tiek pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 190 straipsnio nuostatas, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d., nuteistojo pagrobto turto vertė (250 Eur) laikoma nedidele ir nusikalstama veika kvalifikuojama, kaip baudžiamasis nusižengimas. Nors pagal šiuo metu galiojantį BK 182 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą yra įtvirtinta šio straipsnio 4 dalyje, o veikos padarymo metu baudžiamąją atsakomybę nustatė BK 182 straipsnio 3 dalis, sankcija už baudžiamojo nusižengimo (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą) išliko nepakitusi: baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Esant šioms aplinkybėms, kai nepasikeitė nei baudžiamojo nusižengimo – nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – sudėties požymiai, nei už šios veikos padarymą galimos skirti bausmės, vien tik atsakomybės už šios veikos padarymą perkėlimas iš 3 dalies į 4 dalį, nuteistojo padėties niekaip nelengvina. Todėl perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 3 dalies į BK 182 straipsnio 4 dalį ir spręsti bausmės švelninimo klausimą nėra teisinio pagrindo.

K. K. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteistas 2011 m. gegužės 24 d., 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiais. Nors Įstatymu BK 178 straipsnio nuostatos buvo keičiamos, vis tik šio straipsnio 1 dalis, numatanti baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą nesant veiką kvalifikuojančių požymių, išliko nepakitusi nuo 2007 m. liepos 21 d. Nepasikaitė nei BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis – baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą, nei už šį nusikaltimą galimos skirti bausmės – baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 178 straipsnio pakeitimai, kai nebuvo keista šio straipsnio 1 dalis, nuteistajam nėra aktualūs.

Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą K. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 180 straipsnio 2 dalį, numačiusią baudžiamąją atsakomybę tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (nuosprendyje nustatyta, kad K. K., turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo su savimi turėtą turtą <...>, šautuvo vamzdžiu ne mažiau 10 kartų smogė į įvairias kūno vietas <...>). Nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamoji atsakomybė už apiplėšimą įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą taip pat numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, nebeliko veikos požymio – peilio, o specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas pakeistas į kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti. Taip pat straipsnio sudėtis papildyta nauju požymiu – apiplėšė pagrobdamas didelės vertės turtą. Vis tik šie BK 180 straipsnio 2 dalies dispozicijos pakeitimai nuteistajam nėra aktualūs (K. K. nuteistas už plėšimą panaudojus žmogų žalojantį (galintį sužaloti) daiktą, jo pagrobto turto vertė nelaikytina didele – 675 Lt), o Įstatymu nepakeitus už šį nusikaltimą galimos skirti bausmės (nenustačius alternatyvių bausmių ar trumpesnio laisvės atėmimo bausmės termino, kuris pagal nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą yra iki 7 metų), perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir švelninti bausmę ar kitokiu būdų lengvinti jo padėtį, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartų duomenų visumą, daroma išvada, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nuteistajam nėra aktualūs, kadangi už jo padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas nurodytais nuosprendžiais, bausmės nesušvelnėjo, Įstatymu įtvirtinti pakeitimai jo teisinės padėties nelengvina. Todėl nuteistojo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo K. K. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.