Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Mamertas MisiūnasAdm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-24-193/2013Proceso Nr. 4-30-3-00156-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4; 45.4.3

2013 m. sausio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo G. K. atstovo M.Z. apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-19 nutarimo panaikinimo, kuriuo G. K. nubaustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nubaustas už tai, kad jis, 2012-06-03, 11.20 val. (duomenys neskelbtini) k. Molėtų r. sav., vairavo automobilį „Hyundai Santa FE“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - lengvo girtumo laipsnio (0,46 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t.y. kai jam už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą 2010-08-26 buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas 30 mėnesių (iki 2013-05-14). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Skundu apeliantas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad G. K. 2012-06-03 vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Nesutinkama tik dėl vairavimo neblaiviame stovyje fakto. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130² straipsnį nutraukti ir G. K. veiksmus perkvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį.

Teigia, kad būtinas išsamus byloje esančių įrodymų ištyrimas ir nuoseklus jų vertinimas atsakant į klausimą ar Apelianto atstovaujamasis transporto priemonę vairavo neblaivus ir ar neblaivumas viršijo įstatymo leidžiamą 0,40 promilių ribą. Mano, kad I-osios instancijos teismo 2012-11-19 nutarimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas bei netinkamai pritaikius įstatymą (ATPK 248, 257, 284 str.), todėl teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Įrodymus teismas vertino atsietai vienus nuo kitų, nevertino esančių prieštaravimų, jų nepašalino ir nemotyvavo savo sprendimų. Spręsdamas G. K. kaltės pagal ATPK 130 str. klausimą, teismas apsiribojo tik dalies byloje surinktų įrodymų išvardijimu ir reikiamai nemotyvavo savo išvadų, juolab, kad Apelianto atstovaujamasis nepripažino savo kaltės. Apelianto nuomone teismas neteisingai įvertinto šias, tyrimui reikšmingas aplinkybes:

- įrodymu pripažino policijos pareigūno E. Karvelio nurodytą aplinkybę, kad pirmas blaivumo nustatymo testas G. K. buvo atliktas neva per atstumą, todėl rodmenys natūraliai ir buvo mažesni nei antro testo. Tai paneigia byloje esantis testavimo garso įrašas. Be to, E. Karveliui iš G. K. paėmus asmens pasą (paėmimo faktą E. Karvelis neigia), G. K. negalėjo savalaikiai kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų neginčijamai patvirtintas jo blaivumas. Todėl E. Karvelio parodymai negali būti laikomi patikimais;

- teismo pozicija, kad medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas bei specialisto išvada nepaneigia nustatyto neblaivumo yra neteisinga. Ekspertas nurodė, jog negali paneigti ar patvirtinti G. K. blaivumo. Todėl ši abejonė turi būti aiškinama G. K. naudai, o I-osios instancijos teismas padarė priešingą išvadą;

- teismas, privalėjęs pašalinti eksperto klaidą, kad asmuo savanoriškai dėl blaivumo nustatyto į gydymo įstaigą turi kreiptis per 1 valandą nuo sustabdymo, o ne nuo nušalinimo nuo vairavimo momento (akte nurodyta „Kadangi medicininė apžiūra padaryta ir kraujas tyrimui paimtas ne laike valandos nuo policijos sustabdymo ir atlikto testo, todėl jų gautomis išvadomis negalima vadovautis <...>"), apylinkės teismas, formaliai perrašė šį eksperto pateiktą teisinį situacijos vertinimą ir pats padarė klaidingą išvadą. Apeliantas nurodo, kad medicininė apžiūra, pradėta bei kraujas tyrimui paimtas praėjus dviems valandoms nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis, turi būti laikoma teisėta, o gauti tyrimo rezultatai patikimais.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundas nagrinėjamas automobilio vairavimo esant vairuotojui neblaiviam aspektu, nes nėra ginčo dėl to, kad G. K. vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta tokia teisė.

Iš bylos duomenų matyti, jog visos bylos teisenos metu, o ir apylinkės teisme G. K. pripažino, kad 2012-06-03 vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti (iki 2013-05-14 jam atimta teisė vairuoti transporto priemones), apeliacinės instancijos teismo posėdyje neneigė, kad iš vakaro – iki 17 valandos buvo vartojęs alkoholį. Tačiau visą laiką neigė, kad 2012-06-03 vairavo neblaivus. Teigė, jog blaivumą tikrinęs policijos pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad prieš pat patikrinimą (prieš 5 minutes) vairuotojas skalavo burną spiritu dėl skaudančio danties, o dvejų girtumo patikrinimo alkotesteriu metu buvo parodyti skirtingi, vienu atveju apeliantui palankūs rodmenys. Tokiu atveju pareigūnas privalėjo keisti patikrinimo tvarką ir būdus (alkotesterį naudoti pažeidėjui išsiskalavus burną, užtikrinti patikrinimą sveikatos priežiūros įstaigoje). Tačiau tai nebuvo atlikta. Nesutikdamas su patikrinimo rezultatu, per dvi valandas po patikrinimo alkotesteriu, G. K. kreipėsi į Anykščių rajono ligoninę.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 nustato, kad neblaivumas (girtumas) tai asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip).

Tų pačių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba.

Taisyklių 2 punkte tikrinimas apibrėžtas kaip policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 3 d. 11 val. 25 min. alkotesteriu LION alcolmeter 500, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. buvo nustatyta – 0,46 promilės alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, kai prieš tai 11 val. 23 min. atliktu bandymu šiuo alkotesteriu G. K. buvo užfiksuotas 0,1 promilės alkoholio koncentracija iškvepiamame ore. Tai patvirtina asmens blaivumo testo duomenys (b.l. 3), įrašai šio alkotesterio panaudojimo žurnale (b.l. 88-90). Nurodytuose dokumentuose pasirašytinai užfiksuota ir G. K. pozicija dėl alkotesterio panaudojimo – jis su alkotesterio parodymais nesutiko. Byloje yra pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas (b.l. 4), kuris patvirtina, kad G. K. neblaivumo (girtumo) patikrinimo metu alkotesteris buvo patikrintas ir juo buvo galima naudotis, taigi pagrindo abejoti alkotesterio parodymų patikimumu nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausius laikmeną su garso įrašais (vokas prie administracinės bylos) , kuriame užfiksuoti policijos pareigūnų ir pažeidėjo bendravimas nustatant neblaivumą bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, duomenų apie tai, kad, siekiant atlikti patikrinimą alkotesteriu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo panaudota neleistina prievarta ar kitos neteisėtos priemonės, neišgirsta. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistas Taisyklių 5 punktas, nustatantis kokiais atvejais policijos pareigūnai privalo pristatyti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Kitas neblaivumo (girtumo) nustatymo būdas yra medicininė apžiūra, kuri taisyklių 2 punkte apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.

Taisyklėse yra nurodyti konkretūs atvejai, kada neblaivumas (girtumas) nustatomas ne tikrinimo būdu, o medicininės apžiūros būdu. Policijos pareigūnai privalo pristatyti asmenį medicininės apžiūros atlikimui, kai transporto priemonės vairuotojas, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, įtariamas esant apsvaigęs arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo (Taisyklių 10 p.). Medicininė apžiūra galima ir paties asmens iniciatyva, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais (Taisyklių 27 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad nesutikdamas su alkotesterio užfiksuotais parodymais, G. K. 2012-06-03 13 val.20 min. kreipėsi į VšĮ Anykščių ligoninę, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti, kur buvo surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas be numerio, 13 val. 30 min. paimtas kraujas, akte konstatuota, kad G. K. yra blaivus (b.l. 28-29), o specialisto išvadoje (b.l. 30) konstatuota, kad G. K. kraujyje paimtame 2012-06-03 13 val. 30 min. etilo alkoholio nerasta. Taigi, medicinine apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti nebuvo nustatyta, kad tikrinimo laikui G. K. buvo neblaivus.

Sutinkamai su teismų praktika tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (LVAT 2008-12-31 nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).

Taisyklių 10 punkte nustatytas procedūrinis terminas, įpareigojantis policijos pareigūnus Taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka operatyviai pristatyti asmenis medicininei apžiūrai neblaivumui (girtumui) nustatyti. Asmenims savo iniciatyva norintiems, kad jiems būtų atlikta medicininė apžiūra, tokio termino nėra nustatyta. Net jei toks terminas ir būtų nustatytas, termino praleidimas savaime nereikštų, jog nebegalima vadovautis atlikta medicinine apžiūra ar gautais kraujo tyrimais. Medicininės apžiūros ar kraujo tyrimų rezultatai turėtų būti tiriami ir vertinami kaip ir visi kiti įrodymai, atsižvelgiant į tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis organizme mažėja ir gali visai išnykti, taip pat į tai, kad asmuo gali siekti dirbtinai sumažinti alkoholio kiekį organizme. Todėl toliau nebepasisakoma dėl apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl vienos valandos procedūrinio termino praleidimo priežasčių.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. kraujas buvo paimtas praėjus 2 val. 5 min. nuo paskutinio patikrinimo alkotesteriu. Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Molėtų rajono apylinkės teismas ėmėsi visų būtinų priemonių neaiškumams ir prieštaravimams pašalinti –paskyrė psichiatrinę ekspertizę, apklausė policijos pareigūną Evaldą Karvelį, liudytoją D. P., apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant papildomai patikrinti apeliacinio skundo argumentus buvo apklaustas policijos pareigūnas G. N. ir kaip jau minėta, išklausytas garso įrašas, kuriame užfiksuoti pokalbiai tarp policijos pareigūnų ir pažeidėjo G. K..

Teismo posėdžiuose apklausti policijos pareigūnai Evaldas Karvelis ir G. N. patvirtino, kad 2012 m. birželio 3 d. jie sustabdė G. K. vairuojamą automobilį, nes įtarė, kad automobilis gali būti techniškai netvarkingas, G. K. paaiškino, kad jam atimta teisė vairuoti, pajutus iš vairuotojo burnos sklindantį alkoholio kvapą, buvo patikrintas vairuotojo blaivumas per du kartus - pirmą kartą pučiant per atstumą, kitą kartą į vamzdelį. G. N. paaiškino, kad jis dalyvavo ir matė, kaip neblaivumas G. K. buvo tikrinamas neblaivumas pažeidėjui pučiant į antgalį per du kartus, alkotesteriui parodžius 0,46 promiles, jis užpildė asmens blaivumo testo šaknelę ir padarė atitinkamus įrašus alkotesterio panaudojimo žurnale, o E.Karvelis užpildė žurnale esančią grafą, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas bandymas. Iš išklausyto garso įrašo seka, kad policijos pareigūnai G. K. pareiškė, kad iš jo jaučiamas alkoholio kvapas, užfiksuoti garsai ir pokalbis, kad automobilio viduje atliktas patikrinimas alkotesteriu buvo atliekamas per du kartus, pirmu kartu G. K. nepakankamai stipriai pūtus orą, garso įraše nėra girdimi G. K. paaiškinimai apie spiritinio kompreso dantims naudojimą prieš sustabdymą, jis tik į klausimą „ką gėrei?“, atsakė „degtinę“, tačiau jo atsakymas trumpas ir neaiškus. Iš alkotesterio Lion alcolmeter 500 naudojimo instrukcijos (toliau instrukcijos) (b.l.61-78) matyti, kad šiuo alkotesteriu galima atlikti „pasyvų“ testą be antgalio (3.4 p.), kuris parodo tik apytikslę alkoholio koncentraciją ir jeigu pasyvus testas aptinka alkoholį, būtina atlikti normalų blaivumo testą su vienkartiniu antgaliu. Kaip seka iš policijos pareigūnų paaiškinimų bei įrašų žurnale, tokia tvarka patikrinimas ir buvo atliktas. Nors G. K. tvirtina du kartus pūtęs į tą patį antgalį, tačiau šie jo paaiškinimai negali būti aiškinami jo naudai - iš garso įrašo akivaizdu, kad užfiksuoto tikrinimo, kai jam buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas, metu mėginys buvo kartojamas-tęsiamas dėl to, kad G. K. nepakankamai stipriai pūtė į alkotesterį. Tokį atvejį numato instrukcijos 3.6 punktas ir jame nurodyta, kad nepavykusio mėginio atveju nereikia pakeisti antgalio, jeigu pučia tas pats asmuo, toje pačioje vietoje, toje pačioje vienas po kito einančių testų sekoje. Iš šių bylos duomenų galima spręsti, kad policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl alkotesterio parodymų, todėl net ir esant G. K. prašymui, policijos pareigūnai neprivalėjo dar kartą pakartotinai patikrinti alkotesteriu, ar pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, be to, jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga policijos pareigūnams leisti asmeniui būti pakartotinai patikrintam alkotesteriu. Pats G. K. ant pirminio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.60) savo ranka paaiškino, kad naudojo alkoholį iš vakaro, šiame protokole jokių nuorodų apie spiritinių kompresų naudojimą prieš patikrinimą nėra. Tokie pat paaiškinimai - kad iš vakaro dviese išgėrė 0,75 litro degtinės užfiksuoti ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje surašytame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (b.l.28-29) bei kraujo paėmimo akte (b.l. 109). Taigi, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnai, atlikdami G. K. neblaivumo patikrinimą nei galiojančių norminių aktų, nei alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų nepažeidė.

Molėtų rajono apylinkės teismas administracinėje byloje buvo paskyręs psichiatrinę ekspertizę, tačiau skundžiamame nutarime jos duomenų praktiškai nevertino, tik nurodė, kad teismo psichiatrijos ekspertas, atlikdamas teismo paskirtą ekspertizę nesirėmė Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto ir specialisto išvadomis. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad galiojantis ATPK eksperto išvados, specialisto paaiškinimų (ATPK 256 straipsnio 2 dalis) vertinimo taisyklių nenumato. Tad įrodymai, surinkti šiomis priemonėmis, turėtų būti įvertinami pagal bendrąsias taisykles. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad eksperto išvada, specialisto paaiškinimai paprastai grindžiami specialiomis žiniomis, teismas, nesutikdamas su eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, savo nesutikimo motyvavimui turėtų skirti ypatingą dėmesį. Iš skundžiamos teismo nutarties nematyti, kad teismas nesutiko su byloje esančia eksperto išvada, tačiau kita vertus nevertino ir nepasisakė dėl visų ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ir jų nevertino kitų įrodymų kontekste. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tai yra nutarties trūkumas, tačiau jis ištaisytinas apeliacinėje instancijoje.

Taigi, pirmos instancijos teisme atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose (b.l.105-106) nurodyta, - kadangi medicininė apžiūra ir kraujas tyrimui paimtas ne laike valandos nuo policijos sustabdymo ir atlikto testo, todėl jų gautomis išvadomis negalima remtis, paneigiant ar patvirtinant G. K. neblaivumą. Be to, policijos atlikti du paeiliui testai rodė gan skirtingus duomenis (0,10 -0,46 promilių). Atsižvelgiant į tai, ekspertas negali nustatyti kokioje būklėje G. K. 2012-06-03 11.20 val. vairavo automobilį ir ar jo neblaivumas viršijo leistiną normą. Iš tokių išvadų seka, kad pateiktų duomenų pagrindu ekspertas negalėjo duoti išvadų nei dėl G. K. atliktų medicininių tyrimų pagrįstumo, nei dėl jo blaivumo (neblaivumo) būklės patikrinimo alkotesteriu. Tačiau ekspertizės akte pasisakyta vienu klausimu, kuris yra labai svarbus, vertinant įrodymus dėl alkotesteriu nustatytos G. K. būklės. G. K. teisme tvirtina, kad prieš penkias minutes iki tikrinant jį alkotesteriu jis buvo panaudojęs spiritinį kompresą danties skausmui numalšinti, nors tiek policijos pareigūnams tikrinusiems jį alkotesteriu, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo nurodęs, kad alkoholio nevartojo, vartojo jį tik iš vakaro, t.y. jis tvirtina, kad alkotesterio parodymus įtakojo jo panaudotas spiritinis kompresas. Šiuo klausimu ekspertas pasisakė vienareikšmiai, jog pagal atliktus testus seka, kad dėti spiritiniai kompresai negalėjo turėti įtakos alkotesterių rodmeniui, nes pirmas testas rodė 0,10, o antras 0,46 promiles. Spiritinio kompreso naudojimo fakto nepatvirtina ne tik eksperto išvada, bet ir garso įrašo duomenys, paties G. K. pateikti išrašai iš apsilankymo pas odontologą (b.l.91-92), iš kurių matyti, kad po apsilankymo pas odontologą 2006-12-22 jis sekantį kartą apsilankė 2012-07-05 nurodydamas, kad skauda dantį jau apie mėnesį laiko ir šiame išraše nėra jokių paskyrimų vertinamo įvykio dienai naudoti kokius nors spiritinius kompresus. Taigi, alkotesterių rodmenis įtakojo ne G. K. nurodomi spiritiniai kompresai, o kitos aplinkybės t.y. paties pažeidėjo policijos darbuotojams ir medikams nurodytas alkoholio vartojimo faktas iš vakaro.

Apelianto argumentai, kad G. K. blaivumą jo patikrinimo alkotesteriu metu patvirtina vėliau atlikti medicininiai tyrimai (aktas ir specialisto išvada) atmetami. Eksperto išvados motyvuojančioje dalyje nurodyta, jog byloje esančiame akte duota išvada, kad G. K. yra blaivus nėra pakankamai pagrįsta, praėjus nuo policijos sustabdymo 2 valandoms vairuotojas jau buvo prablaivėjęs ir 13.30 val. paimtame iš jo kraujyje alkoholio galėjo ir nebūti - tai patvirtina specialisto išvada.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju apelianto blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais, taip pat nenustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Bylos medžiaga neginčijamai ir patikimai nustatyta, kad vienoje iš biologinių G. K. organizmo terpių – iškvėptame ore - alkoholio koncentracija automobilio vairavimo metu 2012-06-03 11 val. 25 min. viršijo O,4 promiles, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 30² straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė:

Palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.