Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2561-817/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-22
Bylos Nr.
1-2561-817/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21460-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
D. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2561-817/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21460-2021-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,kaltinamajam D. G.,laiduotojai K. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis nepilnamečių vaikų, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2021 m. birželio 30 d., apie 04.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo „C.“ priklausantį automobilį „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad tą vakarą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vyko (duomenys neskelbtini). Pasibaigus (duomenys neskelbtini), jis vartojo alų, išgėrė apie 5 alaus, tikslaus kiekio nepamena. Pradėjo vartoti alkoholį nuo 23-24 val. ir liko ten pasėdėti su kolegomis. Ji tą vakarą patyrė stresą, dukra sirgo, ji buvo ligoninėje, jo pas ją neįleido. Jis tą vakarą bandė išsikviesti taksi, tačiau jam nepavyko. Jis ėjo pėsčiomis ir padarė lemtingą klaidą – pasėmė „C.“ automobilį. Kai jis įsėdo į automobilį, buvo apie 03.30 val. Automobilį, tikriausiai, paėmė (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu važiavo ne vienas. Kartu su juo važiavo mergina, kurią jis pažįsta fragmentiškai. Jie ėjo iš (duomenys neskelbtini) kartu, kažkas išsiskirstė, jie bandė išsikviesti taksi, tačiau abiem nepavyko. Todėl jie atsisėdo į „C.“. Merginos, kai jis vartojo alkoholį, nebuvo. Mergina važiavo kartu su juo. Automobilį pasiėmė savo vardu, „C.“ naudojasi daug metų. Automobilį pasiėmė gal per 15 min. Jis suprato, kad tai yra nesąmonė, suprato, jog jis yra neblaivus. Tuomet buvo policijos reidas. Jie pakėlė lazdelę, jis tvarkingai sustojo. Jis iš karto sutiko tikrintis girtumą. Alkoholizmo problemų neturi. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo neblaivus ir dėl to jam gėda. Savo veiksmus vertina neigiamai. Važinėja viešuoju transportu ir dėl to neturi jokių pretenzijų, nes tai jo paties veiksmų pasekmės. Aiškindamas savo santykius su laiduotoja prašančia būti K. J., nurodė, kad jis yra jos vyresnis brolis. Tėvai daug dirbo, todėl jis augino seserį. Jis yra labai artimas su sese. Sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). Jis bendrauja su sese dažnai, važiuoja pas mamą į (duomenys neskelbtini), krikštija vieni kitų vaikus, vaikai auga kartu. Jo manymu, ji gali jam daryti teigiamą įtaką, kurią ji ir daro, rodydama savo pavyzdį jam. Jis pasakė jai apie šį įvykį po kelių dienų, nes jį tai slėgė. Nežinojo su kuo pasidalinti, todėl nuėjo pas sesę. Jam atrodė, kad viskas pasaulyje sugriuvo. Šiuo metu jis dirba pagal individualią veiklą. Dėl pandemijos teko prašyti pašalpų. Dėl šios situacijos pradėjo ieškotis naujo darbo. Pradėjo dirbti, kas ketvirtą parą dirba (duomenys neskelbtini). Jo atlyginimas oficialus (duomenys neskelbtini) yra 800 Eur į rankas. Vasario mėnesį pirko butą, pasididino erdvę tam, kad dukra turėtų kambarį. Skolinosi pinigų butui iš draugo ir nespėjo dar visų grąžinti. Šiuo metu važinėja su (duomenys neskelbtini) po Lietuvą. Turi du projektus, už kuriuos pinigus gaus tik už 3 mėnesių. Karantinas sustabdė visus darbus. Viską daro, kad pajamos būtų didesnės, jam svarbiausia laiku sumokėti sūnui, jei reikia, jį apipirkti, ir išlaikyti dukrą. Kaltinamasis nurodė, kad sūnui skiria apie 300 Eur per mėnesį. Dukros išlaikymui skiria daugiau. Jis gyvena vienas, dukros mama gyvena atskirai. Jie dukros priežiūra dalinasi. Abu dirba pagal individualias veiklas. Dukrai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Per mėnesį jam užtenka 1 000 Eur kukliam pragyvenimui ir sumokėti sūnui. Administracine tvarka baustas dėl to, kad jo automobilio ratas buvo užvažiavęs ant žolės ir naujieji kaimynai apie tai informavo institucijas. Jei yra kokių nors kitų jam skirtų nuobaudų, tai tik dėl jo žioplumo. Jis tvarkingai laikosi įstatymų. Jis yra pasirengęs atlyginti konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumą, tačiau jo materialinė padėtis yra sunki ir visa apimtimi jis nepajėgus ją atlyginti, kitu atveju jam tektų išvažiuoti iš Lietuvos. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sesės priežiūrai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu laiduotoja K. J. prašė kaltinamąjį D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos priežiūrai. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos vyresnis brolis, su juo sutaria gerai, kartais ji prašo jo pagalbos ir patarimo, kartais ji jam tai duoda. Žino, kad įtaką gali daryti tiek morališkai, tiek kitais būdais. Kartais jo prašo pažiūrėti jos vaikus, prašo jo materialinės pagalbos. Jų santykiai yra artimi, kartu leidžia laiką, važiuoja vienas pas kitą, kalbasi apie darbus, pomėgius. Ji lankosi (duomenys neskelbtini), vertina jo darbus. Jų santykiai yra glaudūs, profesijų skirtingumas juos papildo, ji mato dalykus kitu kampu. Kai D. atėjo pas ją po šio įvykio, ji matė, kaip jis į tai labai jautriai reaguoja. Situacija buvo išaugusi į didelę krizę. Tai ne tas atvejis, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką ir bando išsisukti, tai yra priešinga situacija. Jis suvokia ir pripažįsta tai. Jis žino labai daug apie alkoholio žalą. Ji nori padėti išgyventi tą situaciją, nes kaltė yra jaučiama. Kai D. kalbėjo apie jos pavyzdį, tai, kad ji alkoholio beveik nevartoja, niekada neturėjo su tuo kažkokių problemų, jos nuomone, jos pavyzdys yra tinkamas jam. Ši tema nėra „tabu“ ar nauja, nes jie yra kalbėję apie tai ir anksčiau. D. nėra potencialus geriantis vairuotojas. Jis dažnai kalbėdavo apie kitus, kad padarė nesąmonę, kam vairuoti išgėrus ir pan. Ją kaltinamojo elgesys nuliūdino, tačiau ji nemoralizavo apie tai dėl to, kad neįšauktų neigiamų emocijų. Pats žmogus adekvačiai supranta situaciją, ji yra pasiruošusi visais būdais padėti jam, palaikyti jį. Jis dabar stengiasi nevartoti alkoholio. Pažymėjo, kad ji turi daug patirties (duomenys neskelbtini), jos reputacija yra tvarkinga, turi (duomenys neskelbtini), neteista, administracinių nuobaudų praktiškai neturi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo D. G. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2021 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. G. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2021 m. birželio 29 d., apie 21.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), kartu su kolegomis vartojo alų, jis asmeniškai išgėrė 5 vienetus Calsberg alaus, 0,5 l talpos. Po renginio bandė išsikviesti „Bolt“ pavežėją, tačiau nesėkmingai. Besijausdamas gerai, dar prieš tai išgėręs vandens ir truputį palaukęs, pagalvojo, kad jau gali vairuoti, nes jautėsi gerai, todėl pamanė rezervuoti „C.“ automobilį „VW T-CROSS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 30 d., apie 03.30 val., iš (duomenys neskelbtini) paėmęs automobilį, kartu su drauge (kurios žino tik vardą) I., sėdo ir važiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau juos sustabdė policijos pareigūnai. Važiuodami automobiliu, buvo sustabdyti prie (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pamatęs, kad ant kelio stovi pareigūnas, rodantis jam sustoti dešinėje, tą ir padarė, įjungė posūkį ir sustojo dešinėje. Pareigūnas prisistatė, pateikė alkotesterį, paklausė, ar vartojo alkoholį, jis prisipažino vartojęs, papūtęs į alkotesterį prisimena, jog rodmenys buvo 1,78 promilės, o antru pūtimu, po maždaug 15 min., jeigu gerai prisimena, 1,73 promilės, todėl pareigūnas paprašė jo išlipti ir nurodė, kad jo kelionė čia baigėsi, nurodė, kad reikės palaukti kito ekipažo, kuris jį pristatys į areštinę. Po ko buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Informacijos apie automobilį jam niekas nieko nenurodė, nes automobilis, kiek supranta iš logotipų ant mašinos, priklauso „C.“. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Yra dirbantis, neteistas, nusikalstamą veiką įvykdė pirmą kartą, todėl pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas už jį laiduojant. Šiai dienai negali paskambinti ir nurodyti, kas už jį laiduos, tačiau tą įsipareigoja sužinoti ir pranešti iki 2021 m. liepos 2 d., atvykstant į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, į papildomą apklausą (b. l. 56-59).

2021 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. G. papildomai parodė, kad jis pasilieka prie savo praeitos apklausos duotų parodymų. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Yra dirbantis, neteistas, nusikalstamą veiką įvykdė pirmą kartą, todėl pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas laiduojant. Prašymą dėl laidavimo pateiks teisme. Šiai dienai nori papildyti, kad už jį laiduos jo artimas ilgametis draugas G. S., su kuriuo palaiko glaudžius ryšius, yra ilgamečiai draugai, labai gerai sutaria, šis yra dirbantis, nepriekaištingos reputacijos, gerai žinomas visuomenei dėl savo pasiekimų, todėl tai būtų žmogus, darantis jam gerą įtaką (b. l. 64-66).

2021 m. rugpjūčio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. G. papildomai parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Nori papildomai parodyti, jog kelios dienos prieš įvykstant visiems įvykiams, jis kreipėsi į sesę K. J., t. y. savo sesei papasakojo apie tuos įvykius, kurie įvyko tą dieną (papasakojo apie birželio 29 d. vakarą, kuomet buvo (duomenys neskelbtini) „E.“, ir 2021 m. birželio 30 d., kai vairavo neblaivus), bei apie tai, kad jo šeimoje yra sunki situacija dėl jo dukrai A. G. nustatytos (duomenys neskelbtini), dėl ko, jo dukra buvo paguldyta į ligoninę. Jo dukra turi (duomenys neskelbtini), jai yra reikalinga (duomenys neskelbtini). Paminėjo ir tai, jog dėl jo darbo pobūdžio ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos) jo darbas turi įtakos jo gyvenimui ir jo kokybei, šiuo metu, kai buvo šalyje paskelbtas karantinas, buvo mokamos pašalpų išmokos, ekstremaliai padėčiai dingus, pašalpos nebeišmokamos, o nauji projektai vis dar apriboti, todėl jis yra ganėtinai nukentėjęs ekonomiškai, šie ekonominiai sunkumai skaudžiai palietė visą jo šeimą. Papildomai parodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis yra dirbantis, neteistas, nusikalstamą veiką įvykdė pirmą kartą, todėl pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas už jį laiduojant. Prašymą dėl laidavimo pateiks teisme. Papildomai parodė, kad tuo metu, kol buvo išvykęs į užsienį, bendravo su savo draugu G. S. ir sese K. J., ilgai galvoję, pasitarė, kad teisminio proceso metu prašymą dėl laidavimo ir visus reikiamus dokumentus pateiks teisme, už jį laiduos jo sesė K. J., kuri yra dirbanti, baigusi (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jie su sese apie įvykį kalbėjosi, ji jo veiksmus vertina neigiamai. Jis su sese bendrauja nuo gimimo, jie augo kartu, jis ją pažįsta kaip geriausią draugę. Jų draugystė tęsiasi iki šios dienos. Jų santykiai labai glaudūs ir artimi, domisi vienas kito darbine veikla, kartu leidžia laisvalaikį, vienas kitam padeda prižiūrėti vaikus (jis yra jos dukros krikšto tėtis, o ji jo sūnaus krikšto mama), kartu leidžia laiką, savaitgalius pas mamą (nebuvo dar nė vienos šventės, kurios nepraleistume kartu). Nors jų veiklos yra labai skirtingos, bet domisi vienas kito veikla ir pasiekimais. Dažnai pasiskambina telefonu, pasipasakoja, kaip jiems sekasi, dalinasi viskuo, kas jiems teikia džiaugsmą, tuo pačiu dalinasi ir nesėkmėmis, vienas kitą palaiko. Jo sesė yra tikras pavyzdys jam, kaip reikia atsisakyti žalingų įpročių, nevartoti alkoholio. Žino tiksliai, kad jo sesė yra prieš vairavimą neblaiviam, todėl yra įsitikinęs, kad jo sesė jam darys labai gerą įtaką, padedant draugų, jis ketina dalyvauti savanoriškai renginiuose. Ji sesė vis sakydavo jam, kad ji labai džiaugiasi, jog jis pastaruosius kelerius metus nevartoja alkoholio, jo sesė jį skatino šiuo apsisprendimu, tinkamai motyvuodavo, sakydavo, kad tai yra teisingas kelias. Papasakojus jai apie šį įvykį, apėmė gėda, jaučiasi labai stipriai savimi nusivylęs, vertina savo poelgį neigiamai. Ateityje tai nepasikartos, jam tai buvo skaudžiausia gyvenimo pamoka (b. l. 71-73).

2021 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. parodė, kad 2021 m. birželio 30 d., dirbant pagal priemonių planą Nr. 10-IL-1608 kartu su vyriaus. patruliu D. Š., poste (duomenys neskelbtini) sankryžoje, apie 04.00 val., patikrinimo metu buvo sustabdytas „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „C.“ logotipais pažymėtas automobilis. Patikrinimo metu kolega D. Š. nuėjo, prisistatė, kiek matė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus reikalingus pateikti dokumentus. Patikrinimo metu matė, jog asmeniui buvo paaiškinta, kad yra vykdoma priemonė, kurios metu yra tikrinamas vairuotojų blaivumas. Kolega D. Š. pasakė, kad nusprendė patikrinti vairuotojo blaivumą, nes iš salono sklido stiprus alkoholio kvapas. D. G., pateikęs vairuotojo pažymėjimą, neatsisakė pūsti į alkotesterį. Pokalbio, ką kalbėjo kolega D. Š. ir D. G., ji negirdėjo. Kai vairuotojas atėjo iki jų automobilio, paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), kad vartojo alkoholį ir važiavo iš renginio. Asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, to asmuo neneigė, tačiau, kai buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, asmuo užsiminė, kad nepasirašys, nes nesutinka su tuo, jog jo kalba buvo nerišli ir judesiai tikrai buvo nesutrikę. Tikrinant asmenį, buvo pastebima, jog asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,73 promilės, antru pūtimu 1,75 promilės neblaivumas. Paklausus, iš kur važiavo, asmuo pasakė, jog iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio, kadangi tai buvo „C.“ automobilis, skambino bendruoju pagalbos numeriu, pasakė, kad buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas, todėl administratorė paaiškino, kad užrakins automobilį, kur po to atvažiuos įgaliotas atstovas, kuris pasirūpins automobiliu. Taip pat buvo pranešta nešiojama radijo stotele budėtojui (OVS), jog buvo sustabdytas girtas vairuotojas, vairavęs „C.“ automobilį. Budėtojas nurodė, kad pagal praktiką automobilių „C.“ neuždarinėja (duomenys neskelbtini), todėl nurodė, kad reikia susisiekti su atstovais, jie pasirūpins automobiliu. Dėl vairuotojo D. G. buvo iškviestas papildomas ekipažas (duomenys neskelbtini), kuris pristatė asmenį į OVS (b. l. 27-30).

2021 m. liepos 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad jis yra ilgametis D. G. draugas, jie su juo kartu yra pažįstami nuo 2003 metų. Jų draugystė tęsiasi iki šios dienos. Jie su D. G. kartu dirbo ir po šiai dienai dirba (duomenys neskelbtini), jie yra (duomenys neskelbtini), kai būna laiko, susitinka šeimomis, bendrauja, jie yra labai geri, labai artimi draugai, laiko patikrinti. Jis su juo kartu ir užaugo kaip asmenybės. Jis jam ne kartą yra padėjęs tik iškilus problemoms, šis jį taip pat palaikydavo iškilus jo problemoms. Kadangi turi labai artimus ryšius, kuriuos puoselėja, leidžia kartu laisvalaikius, jis žino, jog jis darys jam gerą įtaką. Jis su juo apie šį įvykį, jog jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kalbėjosi ir dar kalbėsis. Nuo to karto, jis padarė išvadas, gailisi. Toliau taip pat ruošiasi apie tai kalbėti su juo ir daryti jam gerą įtaką, rodyti jam gerą pavyzdį, stengiasi kartu dalyvauti programose – savanorystėse. Liudytojas dalyvauja tokiose prevencinėse programose, kurių metu tenka aplankyti viešąsias įstaigas, mokyklas, dalintis pasakojimais. Taip pat dalyvauja nevyriausybinėje veikloje (koalicijoje) pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pasakojame apie priklausomybių lygų gydymą, veda renginius, dalyvauja aktyvioje visuomenės veikloje, siekiant skatinti, visus susimastyti apie priklausomybių sukeliamas ligas ir jų padarinius, siekia šviesti visuomenę. Liudytojas labai nori ir tiki, kad gali padėti D. G., žino, kad tai pirmas ir paskutinis kartas, kada jis taip neatsakingai pasielgė, džiaugiasi, jog tai nesukėlė didesnių pasekmių. Liudytojas nurodė, kad jis yra nepriekaištingos reputacijos, dėl savo pasiekimų yra gerai žinomas, yra apdovanotas visuomeninėje veikloje (b. l. 33-36).

2021 m. rugpjūčio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. J. parodė, kad ji yra D. G. sesė, su juo bendrauja nuo gimimo. Ji su D. G. kartu augo, pažįsta jį kaip brolį, kaip geriausią draugą. Jų draugystė tęsiasi iki šios dienos. Nors ji ir yra jaunesnė, tačiau jų santykius gali apibūdinti, kaip labai glaudžius ir artimus santykius, domisi vienas kito darbine veikla, kartu leidžia laisvalaikį, vienas kitam padeda prižiūrėti vaikus (ji yra jo dukros krikšto mama, o jis – jos sūnaus krikšto tėtis) bei kartu leidžia laiką, savaitgalius pas mamą (visos šventės visada švenčiamos kartu). D. G. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors jų veiklos yra labai skirtingos, tačiau jie domisi vienas kito veikla ir pasiekimais. Dažnai pasiskambina telefonu, susirašinėja, siunčia vienas kitam dienos įspūdžius. Liudytoja nurodė, kad ji yra baigusi (duomenys neskelbtini), įgijusi (duomenys neskelbtini), dirbusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini), ne kartą buvo labai gerai įvertinta, skatinta už puikiai atliekamą darbą. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat domisi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Yra išlaikiusi (duomenys neskelbtini) ir įrašytą į (duomenys neskelbtini) (atitinku (duomenys neskelbtini) taikomą nepriekaištingos reputacijos reikalavimą) bei planuoja papildomai užsiimti (duomenys neskelbtini). Praeityje iki šios dienos nėra teista ar buvusi įtariama, ar kaltinama nusikalstamų veikų padarymu, yra turėjusi tik 1 smulkų administracinį teisės pažeidimą (automobilio parkavimas neleistinoje vietoje, atvykus su mažamečiu vaiku į (duomenys neskelbtini)) per pastaruosius 5 metus. Kadangi ji su broliu palaiko artimus santykius, dažnai kalbasi įvairiomis temomis, įskaitant ir alkoholio vartojimą. Labai džiaugiasi, kad pastaruosius kelerius metus alkoholio jis nevartojo ir ji skatino šį apsisprendimą. D. G. vairavimas esant neblaiviam jai buvo labai netikėtas, buvo sunku patikėti, kad D. G. taip pasielgė, nes žinojo, kad jis taip pat labai neigiamai vertina tokius veiksmus. Po šio įvykio jis kreipėsi į ją, papasakojo, kad birželio 29 d. vakarą ir kelias dienas prieš tai, kai vairavo neblaivus, patyrė didelį stresą. Birželio 29 d. vakarą buvo pristatytas (duomenys neskelbtini) „E.“, kelios dienos prieš tai jo (duomenys neskelbtini) dukra A. G. dėl (duomenys neskelbtini) buvo paguldyta į ligoninę. Po keletos dienų (liepos 3 d.) jis turėjo 6 savaitėms išskristi į (duomenys neskelbtini). Tą vakarą alkoholio vartoti neplanavo (kaip minėta, kurį laiką visiškai nevartojo alkoholio), į (duomenys neskelbtini), kuri vyko (duomenys neskelbtini), vyko taxi (jo turimas asmeninis senas automobilis jau seniai yra sugedęs ir neremontuojamas dėl lėšų stygiaus). Po (duomenys neskelbtini) kolegos vartojo alkoholį ir D. G. taip pat prisijungė. Negali suprasti ir labai gailisi, kodėl, nepavykus išsikviesti taksi, namo visgi nusprendė grįžti „C.“ automobiliu, nes anksčiau išgėręs nevairuodavo. Mano, kad tą vakarą jį paveikė stresas, ilgai nevartojęs alkoholio nepajuto, kad yra gerokai apgirtęs. Pati alkoholio beveik nevartoja, kitų žalingų įpročių taip pat neturi. Itin neigiamai vertina vairavimą esant neblaiviam, todėl yra įsitikinusi, kad ji gali daryti teigiamą įtaką D. G., kalbėtis apie alkoholio daromą žalą. D. G. yra jautrus žmogus, jis labai išgyvena ir gailisi dėl savo veiksmų, kylančios pasekmės jam yra labai skaudžios, todėl ji yra įsitikinusi, kad tokie veiksmai nepasikartos ir ji yra pasiruošusi prie to visapusiškai prisidėti. Ji yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę, kaip laiduotoja, daryti teigiamą įtaką. Palaiko visuomenės požiūrį į girtus vairuotojus, kad nors jie ir padaro šią klaidą, tiki, jog ateityje tokios klaidos nekartos, o kalbant apie jos brolį, žino jį, kad jis vertina save, savo veiksmus kritiškai, žiūri į tai kaip į nuodėmę, kurios tikrai nekartos daugiau niekuomet gyvenime. Kartu su jo bei jos šeimos draugais padės jam šiuo sunkiu laikotarpiu (b. l. 39-42).

2021 m. birželio 30 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 13-17, 18-19).

2021 m. birželio 30 d. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad D. G. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0004 (patikros sertifikato Nr. 1486493), pirmą kartą – 2021 m. birželio 30 d., apie 04.06 val., buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. birželio 30 d., apie 04.28 val., buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas (b. l. 10, 12).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0004, ir patikros sertifikato Nr. 1486493 duomenys patvirtina, kad D. G. pirmą kartą – 2021 m. birželio 30 d., apie 04.06 val., buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. birželio 30 d., apie 04.28 val., buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas (b. l. 11, 12).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra UAB „C.“ (b. l. 20).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „VW T-Cross“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. birželio mėnesį su PVM buvo 19 440 Eur, be PVM buvo 15 357,60 Eur (b. l. 21).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis D. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo D. G. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0004 (patikros sertifikato Nr. 1486493) duomenys, iš kurių matyti, jog D. G. 2021 m. birželio 30 d., apie 04.06 val., nustatytas 1,73 promilės girtumas (b. l. 10, 11, 12), liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 27-30), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 13-17, 18-19) ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad D. G. 2021 m. birželio 30 d., apie 04.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo „C.“ priklausantį automobilį „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad D. G. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo sesę K. J.. Analogišką prašymą teisiamojo posėdžio metu išreiškė ir laiduotoja prašanti būti K. J..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 103-104), administracine tvarka baustas (b. l. 105-107). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, D. G. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs D. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis D. G. anksčiau neteistas. D. G. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra gana jauno ir darbingo amžiaus, išsituokęs, turintis nepilnamečių vaikų, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis D. G. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sesuo K. J. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyresnis brolis, su juo sutaria gerai, kartais ji prašo jo pagalbos ir patarimo, kartais ji jam tai duoda, žino, kad gali daryti jam įtaką tiek morališkai, tiek kitais būdais. Jų santykiai yra artimi, glaudūs, jie kartu leidžia laiką, važiuoja vienas pas kitą, kalbasi apie darbus, pomėgius. Vertindamas, ar K. J. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra darbingo amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 128), neteista (b. l. 127), nors anksčiau administracine tvarka bausta (b. l. 130), tačiau šių administracinių nusižengimų pobūdis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. Nors D. G. ir K. J. gyvena atskirai, tačiau jie nuolat palaiko ryšį, kartu leidžia laisvą laiką, važiuoja vienas pas kitą, jis pažiūri jos vaikus, dažnai susiskambina, ji lankosi (duomenys neskelbtini), vertina jo darbus. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, K. J. ir darys D. G.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad K. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam D. G. .

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam D. G. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi D. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti D. G. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 2 (dvejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 30 d.

BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis D. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 30 d. (b. l. 76-77, 79) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 19 440 Eur.

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

D. G. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas ir valdytojas buvo ne kaltinamasis, o UAB „C.“ (b. l. 20). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas D. G. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 19 440 Eur (b. l. 21).

Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-67-942/2019).

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į D. G. asmenybę, gyvenimo situaciją, turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, t. y. kad jis turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 132, 133), iš kurių vienas vaikas turi (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, iš kurios 2019 m. gautos pajamos sudarė 9 383,84 Eur, nuo kurių sumokėta 554,71 Eur mokesčių, o 2020 m. gautos pajamos sudarė 15 651,74 Eur, nuo kurių sumokėta 619,05 Eur mokesčių (b. l. 134, 135), kaltinamojo teigimu, turi neįvykdytų turtinių įsipareigojimų, iš kaltinamojo D. G. išieškotina 15 procentų automobilio vertės suma, t. y. 2 916 Eur. Toks sprendimas, teismo vertinimu, šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 76-77, 79).

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 30 d.

Paskirti D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti į valstybės biudžetą iš D. G. dalį konfiskuotino turto (automobilio „VW T-Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančią pinigų sumą – 2 916 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų).

Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti D. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti D. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. J., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė