Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiųjų suinteresuotų asmenų M. S. ir sodininkų bendrijos „Dobilas“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. S., M. S., V. V., sodininkų bendrijai „Dobilas“ dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. spalio 2 d. gautas V. V. ir M. S. prašymas dėl viešojo intereso gynimo. Prašyme teigiama, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas V. S. kelio sąskaita pasididino sklypo plotą.

Prokuroras teigė, kad jis nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje numatyto vieno mėnesio termino pareiškimui paduoti, kadangi šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. V. V. ir M. S. prašymas Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas 2015 m. spalio 2 d. Buvo kreiptasi į Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių (toliau – ir NŽT Telšių skyrius) dėl dokumentų pateikimo. 2015 m. spalio 22 d. gavus NŽT Telšių skyrius dokumentus, buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) dėl išvados pateikimo. Prokuroro nuomone, termino pradžia pareiškimui paduoti skaičiuotina nuo 2015 m. gruodžio 29 d., kai buvo gauta NŽT išvada, todėl terminas nebuvo praleistas.

II.

Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, teisme ginčija Telšių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalį, kuria buvo patikslinti žemės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro duomenys.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks pareiškėjas. Tai tiesiogiai įtvirtinta ABTĮ 55 straipsnyje. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui taikytinos ABTĮ 28 ir 29 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad apie galimą viešojo intereso pažeidimą sužinojo tik prokuratūroje gavus NŽT 2015 m. gruodžio 18 d. raštą „Dėl išvados pateikimo“ Nr. 1SS-3607-(9.5.), tai yra 2015 m. gruodžio 29 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės keliamas dėl to, kad atliktų kadastrinių matavimų pagrindu ginčijama Įsakymo dalimi patikslinus Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis, į šį sklypą pateko dalis valstybinės žemės iš 5 m pločio kelio juostos, kuri buvo suprojektuota kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmentu. Dėl to, susiaurėjus SB „Dobilas“ teritorijoje esančio kelio pločiui, šios bendrijos nariai negali patekti į savo sodų žemės sklypus su sunkiasvoriu transportu. Pareiškėjo nuomone, ginčijama Įsakymo dalis įtvirtino SB „Dobilas“ esančio kelio susiaurinimą, daliai valstybinės žemės patekus į Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pateikti dokumentai patvirtina, kad prokuratūroje 2015 m. spalio 2 d. gautame V. V. ir M. S. prašyme buvo išsamiai nurodyta visa esminė informacija, susijusi su galimu pažeidimu. Prašyme teigiama, kad atliekant Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir ginčijama Įsakymo dalimi patikslinus šio sklypo kadastrinius duomenis, pasikeitė sklypo ribos, konfigūracija, padidėjo šio sklypo plotas, nes jam papildomai pamatuota dalis valstybinės žemės iš 5 m pločio žemės kelio juostos, suprojektuotos sodo išplanavimo projektu. Nurodytas aplinkybes V. V. ir M. S. patvirtino prašyme išdėstytais duomenimis. Prašyme prokurorui ne tik buvo nurodytos visos esminės aplinkybės dėl sklypo konfigūracijos pasikeitimo, jo ploto padidėjimo po kadastrinių matavimų, kelio susiaurėjimo, bet ir pateikti situacijai įvertinti būtini duomenys bei juos patvirtinančių dokumentų kopijos: kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmentas, V. S. naudoto sodo Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, pagal kurį buvo privatizuotas šis sklypas, bei sklypo privatizavimo dokumentai, ginčijamų kadastrinių matavimų dokumentai: Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo–parodymo aktas, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos, Įsakymas, kurio dalimi buvo patikslinti Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų duomenys. Be to, buvo pateikti V. V. ir M. S. susirašinėjimo su valstybinėmis institucijomis duomenys. Prie prašymo pridėtame 2014 m. balandžio 16 d. NŽT rašte Nr. 1SS-(10.5)-964 yra detaliai aprašyti kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmento duomenys, susiję su Sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame projekte suprojektuotu keliu, o taip pat nustatyta, kad Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija po kadastrinių matavimų atlikimo neatitinka nei sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano, nei Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano, pagal kurį šis sklypas buvo privatizuotas. Taip pat nustatyta, kad Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas po kadastrinių matavimų atlikimo yra padidėjęs, nurodyti tikslūs sklypo ribų, galinčių turėti įtakos sklypo pločio padidėjimui, tai yra šiaurinės ir pietinės ribos, matmenys. Prie V. V. ir M. S. prašymo pridėtame NŽT Telšių skyriaus 2014 m. liepos 18 rašte Nr. 37SD(14.37.104)-2633 yra įvardyti aktualūs Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, aprašyti ir įvardyti šio sklypo plano (schemos), pagal kurį Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas, duomenys, jie palyginti su šio sklypo plano, kuris buvo parengtas, atlikus kadastrinius matavimus, duomenimis. Nurodyta, kokiu plotu Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) padidėjo, aprašyti kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmento detalūs duomenys.

Prokuroras 2015 m. spalio 6 d. raštu Nr. 55-46541 kreipėsi į NŽT Telšių skyriaus vedėją dėl dokumentų pateikimo. Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. spalio 22 d. buvo gauta visa medžiaga, susijusi su Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimu ir jo kadastrinių matavimų atlikimu bei skundžiamos Įsakymo dalies priėmimu. Dalis dokumentų buvo tie patys, kuriuos pateikė V. V. ir M. S. Taip pat NŽT Telšių skyrius prokurorui pateikė 2014 m. gegužės 9 d. NŽT Telšių skyriaus raštą, adresuotą NŽT Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto skyriui. Šiame dokumente yra detaliai aprašyta situacija, kuri susidarė, kai buvo atlikti Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, pateiktas vykdant valstybinę žemės kontrolę 2014 m. gegužės 5 d. surašytas aktas ir jo priedai: nuotraukos, topografinės nuotraukos ištrauka, Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, patvirtinta kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmento kopija, gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys ir t. t. Pateikti duomenys patvirtino, kad lyginant su kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano duomenimis bei atlikus patikrinimą po Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikslinimo, ginčo kelio plotis susiaurėjo.

NŽT adresuotame 2015 m. spalio 26 d. rašte Nr. S5-499909 „Dėl išvados pateikimo“ prokuroras iš esmės patvirtino, kad visos esminės aplinkybės, susijusios su galimu viešo intereso pažeidimu, jam yra žinomos, nes pats atliko gautų duomenų analizę ir rašte NŽT nurodė nustatytas aplinkybes: tai yra nurodė, jog iš NŽT Telšių skyriaus gauto kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmento matyti, kad Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba prie kelio yra vienoje linijoje, Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendros ribos plotis yra 27 m., kad pagal Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (schemą privatizavimui) Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,0992 ha, o Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos palei kelią taip pat yra vienoje linijoje bei kad šių sklypų bendros ribos ilgis yra 31 m. Tuo tarpu matininkui J. R. atlikus Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, atsirado pasikeitimai, tai yra Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas padidėjo iki 0,1048 ha, o Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba palei kelią nebėra vienoje linijoje su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba, be to, Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba pasislenka į kelio pusę. Rašte prokuroras darė išvadą, kad pagal dokumentus, parengtus iki Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ir parengtus po kadastrinių matavimų atlikimo, matyti, jog sklypo riba palei kelią skiriasi ir padidėjo Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas. Tačiau prokuroras minėtame rašte uždavė NŽT klausimą apie tai, ar atlikus kadastrinius matavimus buvo pakeistos Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Prokuroras taip pat klausė, kokiais teritorijų planavimo dokumentais buvo vadovautasi atliekant Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus bei ar atliekant kadastrinius matavimus galėjo būti siaurinamas sodininkų bendrijos generaliniame plane numatytas ir pažymėtas kelias, kuris reikalingas patekti į kitus žemės sklypus. Iš esmės tokius pačius klausimus prokuroras 2015 m. spalio 26 d raštu Nr. 85-49963 suformulavo ir kadastrinius matavimus atlikusiam matininkui J. R.

Teisėjų kolegijos vertinimu, į NŽT užduotą klausimą dėl Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pakitimo iš esmės ir buvo atsakyta paties prokuroro. O duomenys apie sklypo ribų ir konfigūracijos pokyčius jau buvo detaliai aprašyti tiek NŽT, tiek NŽT Telšių skyriaus raštuose, kuriuos prokuroras jau buvo gavęs iš V. V., M. S., NŽT Telšių skyriaus. NŽT pagal jai priskirtą kompetenciją negali atsakyti, kokiais teritorijų planavimo dokumentais vadovavosi matininkas, atlikdamas konkretaus sklypo kadastrinius matavimus. Kokiu teritorijų planavimo dokumentu vadovavosi matininkas, atlikdamas konkretaus sklypo kadastrinius matavimus, prokurorui atsakė pats matininkas, pateikdamas paaiškinimus, kurie prokuratūroje gauti 2015 m. lapkričio 10 d.

Teismas vadovavosi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir pažymėjo, kad pagal savo statusą prokuroras turi turėti pakankami žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo jam pavestas funkcijas, todėl turėjo žinoti ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei, turėdamas išsamius duomenis apie reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas kvalifikuoti. Teismo vertinimu, specialių žinių atsakymams į prokuroro užduotus klausimus nereikėjo, o įvertinus 2015 m. gruodžio 29 d. prokuratūroje gauto NŽT 2015 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 1SS-3607-(9.5) turinį, nustatyta, kad šiame rašte jokia nauja informacija, kuri nebuvo pateikta kituose prokuroro jau surinktuose dokumentuose, nebuvo pateikta.

Atsižvelgdamas į tai, kad į konkrečius klausimus, kurie buvo užduoti NŽT, atsakymus galėjo žinoti pats matininkas J. R., o jo atsakymai prokuratūroje buvo gauti 2015 m. lapkričio 10 d., teismas darė išvadą, kad būtent nuo šio momento turi būti skaičiuojamas ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas pareiškimui paduoti, nes iš esmės prokuroras jau turėjo pakankamai pirminių ir reikšmingų duomenų, patvirtinančių galimą viešojo intereso pažeidimą. Teismas, įvertinęs prokuratūroje iki NŽT rašto „Dėl išvados pateikimo“ gavimo jau turėtą medžiagą, konstatavo, kad kreipimasis į NŽT laikytinas veiksmu, kurio atlikimas nėra esminis, sprendžiant, ar yra pakankamai duomenų, patvirtinančių galimą viešojo intereso pažeidimą. Toks duomenų rinkimas šiuo atveju nesustabdo prasidėjusio vieno mėnesio termino kreipimuisi į teismą skaičiavimo.

Be to, teismo vertinimu, prokuroras nebuvo itin rūpestingas ir atidus, todėl uždelsė kreiptis į teismą dar ir dėl to, jog 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. S5-49909 „Dėl išvados pateikimo“ nustatęs NŽT terminą išvadai pateikti iki 2016 m. lapkričio 26 d. ir šios išvados nustatytu terminu bei atsižvelgiant į protingą laiką jai gauti negavęs, tik daugiau kaip po dviejų savaičių vėl pakartotinai pareikalavo išvados pateikimo. Be to, neatsižvelgė į tai, kad į jo užduotus tapačius konkrečius klausimus matininkas J. R. jau buvo atsakęs prokuratūroje 2015 m. lapkričio 10 d. gautais paaiškinimais, o liko neatsakyta į klausimus, iš esmės susijusius su teisiniu situacijos įvertinimu. Tačiau prokuroras į teismą per vieną mėnesį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. nesikreipė, o 2015 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro prašė pratęsti terminą rinkti medžiagai ir sprendimui priimti iki 2015 m. gruodžio 29 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią situaciją, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju terminas, kai prokuroras turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ginčijama Įsakymo dalis galimai pažeidžia viešąjį interesą, skaičiuotinas nuo matininko J. R. paaiškinimų gavimo dienos, todėl pareiškėjas, kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo 2016 m. sausio 14 d., praleido tokio kreipimosi terminą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, tai yra 2017 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, teisėjų kolegija nurodė pareiškėjui, kad bylos duomenys patvirtina, jog yra praleistas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas, tačiau pareiškėjas apsisprendė neteikti prašymo atnaujinti terminą, nes manė, kad ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio termino nepraleido. Nurodė, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo NŽT išvados gavimo dienos, tai yra nuo 2015 m. gruodžio 29 d., nes įstatymas suteikia prokurorui teisę kreiptis į valstybės institucijas dėl išvados gavimo. Prokuroras nurodė, kad buvo dvi kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano kopijos, kurios skyrėsi, todėl NŽT išvada buvo būtina. Su tokiais prokuroro argumentais teismas nesutiko, kadangi prašydamas NŽT išvados apie šią galimą kliūtį kreiptis į teismą iš viso neminėjo. Prokuroras NŽT pateikė iš NŽT Telšių skyriaus gautą patvirtintą kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmento kopiją ir nekėlė abejonių dėl jo tikrumo bei neuždavė klausimo, ar šis dokumentas atitinka NŽT turimus dokumentus. Teismas sprendė, kad prokuroras nurodytu argumentu rėmėsi dėl to, kad teismo posėdyje M. S. pateikė kolektyvinio sodo išplanavimo projekto generalinio plano fragmento originalą.

Nustačius, kad terminas paduoti pareiškimą dėl skundžiamos Įsakymo dalies panaikinimo praleistas ir neprašoma jo atnaujinti, administracinė byla nutraukta (ABTĮ 103 str. 8 p.).

III.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pažymi, kad termino pradžia pareiškimui paduoti skaičiuotina nuo 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. nuo išvados iš NŽT gavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo pareiškimą ir skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, konstatavo, jog pareiškimas paduotas nepraleidus nustatyto padavimo termino, todėl šiuo atveju antrą kartą buvo spręstas klausimas, ar pareiškimas paduotas nepraleidus nustatyto pareiškimo padavimo termino. Vėliau šis klausimas buvo spręstas dar du kartus. Akcentuoja, kad pareiškėjas turėjo dvi SB „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmento kopijas, kurios skyrėsi – vieną kopiją pateikė V. V. ir M. S. kartu su prašymu, kitą – NŽT Telšių skyrius. Prokuroras nagrinėjamu atveju ėmėsi visų Prokuratūros įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl viešojo intereso pažeidimo. Prokuroras turi teisę iš valstybės institucijų reikalauti pateikti išvadas, o gauta NŽT išvada nagrinėjamu atveju yra ypač reikšminga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas administracinę bylą nutraukė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, kuriame numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas, t. y. viešąjį interesą ginantis subjektas, gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas aptariamas interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsirado anksčiau (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2017 m. liepos 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-818-525/2017 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į teismą su pareiškimu kreipėsi 2016 m. sausio 14 d., prašydamas panaikinti Telšių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1551 „Dėl žemės sklypų registro įrašų patikslinimo“ dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog terminas, kai prokuroras turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ginčijama Įsakymo dalis galimai pažeidžia viešąjį interesą, skaičiuotinas nuo 2015 m. lapkričio 10 d., t. y. matininko J. R. paaiškinimų gavimo dienos, todėl pareiškėjas pareiškimą teismui pateikęs 2016 m. sausio 14 d. praleido ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą pareiškimui paduoti.

Teisėjų kolegija su minėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir pažymi, kad teismas pateikė išsamius motyvus, kodėl terminas pareiškimui paduoti negalėjo būti skaičiuojamas nuo NŽT išvados gavimo 2015 m. gruodžio 29 d., kurių nėra prasmės iš naujo kartoti. Atskiruosiuose skunduose pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys argumentų, kurie paneigtų teismo išdėstytą poziciją, iš esmės nepateikia.

Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pareiškėjui buvo pateiktos dvi kolektyvinio sodo „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmento kopijos, kurios skyrėsi – vieną kopiją pateikė V. V. ir M. S. kartu su prašymu, kitą – NŽT Telšių skyrius. Tačiau minėtus argumentus paneigia NŽT išvadoje išdėstytos aplinkybės, kur teigiama, jog pareiškėjo kartu su 2015 m. spalio 26 d. raštu pateiktoje sodininkų bendrijos „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmento kopijoje esanti informacija yra analogiška NŽT Telšių skyriaus elektroniniu paštu pateiktam sodininkų bendrijos „Dobilas“ išplanavimo projekto generalinio plano fragmentui. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad NŽT išvados buvo prašoma ne dėl to, kad pareiškėjas išsiaiškintų apie šią galimą kliūtį kreiptis į teismą, o iš esmės dėl kitų klausimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog duomenys apie sklypo ribų ir konfigūracijos pokyčius buvo pakankamai detaliai aprašyti tiek NŽT, tiek NŽT Telšių skyriaus raštuose, gautuose iš V. V., M. S. ir NŽT Telšių skyriaus, todėl ir iki kreipimosi į NŽT prašant pateikti išvadą, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, kuriais remiantis galėjo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Įvertinusi tai, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta teikti prašymą dėl termino atnaujinimo (ABTĮ 30 str. 1 d.), tačiau pareiškėjas tą daryti atsisakė, manydamas, jog terminas nėra praleistas, įvertinusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškimo padavimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo spręsti jo atnaujinimo klausimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą. Todėl atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiųjų suinteresuotų asmenų M. S. ir sodininkų bendrijos „Dobilas“ atskiruosius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.