- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- I-3155-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04923-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Ž. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 16 830 Eur negautų pajamų ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (tomas I, b. l. 123-133).
Pareiškėjas nurodė, kad Žemės ūkio ministerijos 1993-12-09 sprendimu Nr. 17-622-27075 ir Lazdijų rajono valdybos 1994-0504 potvarkiu Nr. 192-V buvo atkurtos nuosavybės teisės B. S. į 25,5 ha bendro ploto, susidedančio iš dviejų sklypų – 22,78 ha žemės ir 2,72 ha miško.
Pagal 1992-04-02 žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktą, žemės eksplikaciją, privalomi darbai nebuvo atlikti – dokumentuose nėra savininko ir kviestinių asmenų parašų, nepastatyti laikini matavimo ženklai, nenurodytos gretimybės, tik nurodyta, kad žemės sklypo plotas 25,5 ha. Aktą surašęs ir pasirašęs V. G. VVŪP institute nedirbo. Apie šį aktą pareiškėjas sužinojo iš Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2006-09-28 rašto Nr. 1510.
Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymoje, Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos pažymoje, Kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius apskaičiavimo, išmokėjimo ir apskaitos pažymoje, Valstybės išperkamos kaimo vietovėje buvusių privatinėje nuosavybėje žemės, miško, vandens telkinių kainos skaičiavimo žiniaraštyje, Žemės reformos įstatymo tvarka nuosavybės teise atstatytos ar pirktos žemės, miško, vandens telkinių kainos skaičiavimo suvestiniuose duomenyse nurodyta, jog B. S. priklauso 0,03 ha ežero.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu NŽT blogai administravo, nevykdė pateikiamų dokumentų teisingumo kontrolės, nors tai priklausė daryti, ir dėl šių dokumentų pareiškėjas buvo įtrauktas į teisminius procesus.
NŽT nekontroliavo atliekamų darbų, nors turėjo visus archyvinius dokumentus ir ŽŪM 1993-12-09 sprendimą Nr. 17-622-27075 bei Lazdijų rajono valdybos 1994-05-04 potvarkį 192-V, todėl neteisingai įregistravo nuosavybę į du sklypus, neatsižvelgdama į nuosavybės atstatymo dokumentus, įregistravo vieną sklypą Nr. 55 (6-1), nepateikė registracijos dokumentų savininkei, nurodydama, jog šio sklypo plotas yra 25,5 ha, o sklypą Nr. 98 (6-1) pavertė valstybine žeme. Apie tai savininkė nebuvo informuota.
B. S. 1995-01-24 dovanojimo sutartimi savo atkurtą nuosavybę padovanojo savo vaikaičiui V. Ž. (pareiškėjui).
Apie padarytą klaidą pareiškėjas sužinojo 2000-03-23, gavęs laikinąjį sklypo planą. Tada kreipėsi į NŽT dėl klaidos ištaisymo.
2003-03-28 atlikus UAB „Hidroprojektas“ kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog sklypo pagal archyvinius dokumentus Nr. 55 (dabartinis Nr. 6-1) plotas 22,75 ha, o sklypo Nr. 98 (dabartinis Nr. 6-2, Nr. 69-3) plotas 2,75 ha. Kadastrinės bylos buvo pateiktos NŽT Lazdijų skyriui. Šių bylų pagrindu Alytaus apskrities viršininko 2004-12-13 įsakymu Nr. 59-2914-Ž nurodyta Kučiūnų kadastro vietovės projekto autoriui A. Š. paženklinti projekto papildyme suformuotus žemės sklypus vietovėje ir parengti nuosavybės teisės atkūrimo bylas.
Praėjus metams, t.y. Alytaus apskrities viršininko 2005-11-25 įsakymu Nr. 59-Ž-3170 nurodyta projekte suformuotus žemės sklypus Nr. 6-2 ir Nr. 6-3, priskirti laisvos valstybinės žemės fondui. Apie šių įsakymų egzistavimą pareiškėjas nežinojo, nebuvo informuotas ir tiek suformuotos bylos, tiek minėti įsakymai buvo sąmoningai nuslėpti ir iki pat 2013-02-26 nebuvo pateikti ir teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jau 2003 m. kovo mėnesį buvo įrodyta žemėtvarkos skyriaus padaryta klaida ir buvo galima ją ištaisyti įregistruojant sklypo Nr. 6-1 plotą 22,75 ha ir miško sklypo Nr. 6-2, 6-3 plotą - 2,75 ha.
Atsiliepimas
NŽT, prieštaraudama savo pateiktiems raštams, 2011-06-27 atsiliepime, 2011-08-08 atsiliepime administracinėje byloje Nr. I-1110-406/2011, 2011-10-18 teismo posėdžio metu, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-06-21 rašte Nr. (1.28)-4-318, tvirtino, jog, siekiant nustatyti padarytą klaidą, ieškovas privalo už atliktus geodezinius matavimus sumokėti pats. Pareiškėjo teigimu, tiek NŽT, tiek Kauno apygardos administracinis teismas UAB „Sweco Hidroprojekto“ kaltės nenustatė ir nepareikalavo atlikti kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjas buvo priverstas pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad sudarė paslaugos sutartį su UAB „Geodezijos centras“ ir už atliktus sklypo Nr. 6-1 geodezijos matavimus sumokėjo 3800 Lt. Atlikus šiuos geodezinius matavimus buvo įrodyta, jog sklypo Nr. 6-1 plotas 22,75 ha. Šią sumą pareiškėjui Kauno apygardos teismas priteisė iš UAB „Sweco hidroprojektas“.
Pareiškėjo vertinimu, NŽT sąmoningai nuslėpė Žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų atlikimo 1998-03-20 sutartį Nr. 83, sudarytą tarp tarnybos ir UAB „Hidroprojektas“. Dėl šios priežasties vyko teisminiai ginčai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2,75 ha sklypas Nr. 6-2, Nr. 6-3 yra brandus miškas. Tokio miško 1 ha medienos rinkos kaina yra ne mažiau kaip 16000 Eur. Jeigu žemėtvarkos tarnyba savo neteisėtu neveikimu ir neteisėtais veiksmais nebūtų padariusi klaidos arba padarytą klaidą būtų ištaisę laiku, nebūtų slėpusi 2003-03-28 atliktų kadastrinių matavimų bylų bei projektavimo darbų sutarties Nr. 83, pareiškėjas, pardavęs medieną, galėjo gauti pelną ir jį investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pagal 2015-06-10 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir UAB „Dzūko miškas ir mediena“ pareiškėjui pardavus dalį medienos gauta 18900 Eur. Atskaičiavus gyventojų pajamų mokestį pareiškėjas gavo 16065 Eur. Pareiškėjas ketino šiuos pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas būtų pirkęs vieno kambario bendrabučio tipo butą Vilniuje ir jį nuomojęs. Toks 18 kv. m. butas su bendrojo naudojimo patalpomis kainuoja ne daugiau kaip 15000 Eur, o tokio buto nuomos kaina – 150 Eur. Jeigu sklypas Nr. 6-2, Nr. 6-3 būtų įregistruotas 2003-03-28, tada kai buvo atlikti kadastriniai matavimai, per 11 metų pareiškėjas būtų gavęs 19800 Eur pajamų arba, atskaičius privalomus mokesčius, 16830 Eur. Šią turtinę žalą pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo. 20000 Eur neturtinę žalą pareiškėjas grindžia dvasiniais sukrėtimais, skriauda, jo asmenybės menkinimu, ilgą laiką gyvenimu didžiulėje įtampoje. Be to, pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina ir iš savo motinos O. Ž. sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų ir senelės, kuri mirė 2003-02-08, pergyvenimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
NŽT atsiliepimu (tomas I, b.l. 143-152) nurodė su skundu nesutinkanti. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nėra ginčo, jog konfliktas kilo dėl UAB „Sweco hidroprojektas“ pareigų neatlikimo. LAT nutartyje konstatavo, jog dėl netinkamo žemės reformos žemėtvarkos projekto atlikimo (pareiškėjui neteisingai suformuotas žemės sklypas) kaltas tik UAB „Sweco Hidroprojektai“. Pažymi, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Kol iš naujo nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, atsakovas neturėjo pagrindo spręsti žemės sklypo ploto trūkumo kompensavimo klausimą. Taigi, atsakovo kaltė nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Be to, NŽT vertinimu pareiškėjo negautos pajamos nagrinėjamu atveju nėra įrodytos, jo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra atmestinas. NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neturi teisės gauti neturtinės žalos dėl močiutės ir mamos patirtų išgyvenimų, o jo motyvai dėl rūpesčių, ginant savo teises, nėra argumentuoti ir pagrįsti, todėl nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu NŽT atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilęs dėl Lietuvos valstybės prievolės atlyginti pareiškėjui dėl NŽT veiksmų ir/ar neveikimo galimai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.
Dėl turtinės žalos priteisimo
16830 Eur dydžio turtinę žalą pareiškėjas grindžia negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs turėdamas galimybę parduoti savo miško medieną, už gautas lėšas nusipirkti nekilnojamąjį turtą, o pastarąjį išnuomoti.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. pareiga įrodyti patirtos žalos dydį – nagrinėjamu atveju negautas pajamas – tenka reikalavimus pateikusiam asmeniui. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo reiškianti asmuo privalo ne tik nurodyti argumentus, patvirtinančius negautų pajamų realumą, bet ir pagrindžiančius jų dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja poziciją, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (LAT 2016-05-12 nutartis Nr. 3K-3-273-219/2016).
Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų nei apie planuotą medienos pardavimą, nei apie realius ir neišvengiamus ketinimus įsigyti nekilnojamojo turto būtent Vilniaus mieste bei realią galimybę gauti konkretaus dydžio pajamas (150 Eur per mėnesį) per konkretų laikotarpį (11 metų). Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų nei apie jam priklausančio miško (medienos) vertės pokyčius per laikotarpį, kol tęsėsi jo teisės pažeidimas (NŽT neteisėti veiksmai, teisminiai ginčai) nei kaip kito nekilnojamojo turto kainos Vilnius mieste per visą tą laikotarpį.
Nesant byloje jokių objektyvių duomenų, kad skunde nurodytas pajamas pareiškėjas realiai ketino gauti iš anksto, kad tokias pajamas galima buvo pagrįstai tikėtis gauti esant normaliai veiklai (NŽT savalaikiai sprendžiant teisinę problemą), kad tokios pajamos buvo neišvengiamos ir kad šių pajamų pareiškėjas negavo būtent dėl NŽT veiksmų, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos fakto.
Nesant nustatytos vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – žalos fakto, teismas dėl kitų sąlygų (neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio) šioje dalyje nepasisako kaip neturinčių esminės reikšmės.
Dėl neturtinės žalos
Kiek tai susiję su neturtine žala, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga, pastebėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (LVAT 2008-04-16 sprendimas Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010-06-23 nutartis Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (LVAT 2007-11-15 nutartis Nr. A17-749/2007).
Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nagrinėjamų aplinkybių kontekste jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-05-16 nutartyje Nr. A-188-492/2018 (tomas III, b.l. 21-28). Minėtame procesiniame dokumente LVAT konstatavo, kad NŽT neteisėti veiksmai nepateisinamai ilgai tinkamai negrąžinant 25,50 ha žemės sklypo, nustatyti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2003-02-27 raštu Nr. 321 (tomas I, b. l. 182) ir 2003-02-27 raštu Nr. 322 (tomas I, b. l. 183), kuriuose minėta institucija neneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog B. S. grąžintas žemės sklypas faktiškai yra mažesnis nei 25,50 ha ploto ir tuo pagrindu prašė UAB „Hidroprojektas“ patikslinti B. S. nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo bylą (papildomai pamatuoti vieną sklypą); NŽT 2005-12-19 raštu Nr. 3B-(9.5)-Ž-1071-153 (tomas II, b. l. 35–37), Alytaus apskrities viršininko administracijai kuriuo pasiūlyta pavesti įmonei, vykdančiai žemės reformos žemėtvarkos darbus Kučiūnų kadastro vietovėje, atlikti pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi nuosavybės teisių atstatymo metu buvo padaryta grubi klaida (nuosavybės teisės atstatytos sugrąžinant tik vieną iš valdytų žemės sklypų); Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006-01-18 raštu Nr. (1.41)-4-28 (tomas I, b. l. 186) ir 2006-02-21 raštu Nr. 4-38-(1.28.) (tomas I, b. l. 187), kuriuo pareiškėjas informuotas, jog buvo kreiptasi į AB „Hidroprojektas“, kad būtų patikslinti pareiškėjui priklausančio sklypo kadastriniai matavimai; ŽŪM 2011-06-23 paklausimu Nr. 3IN-Ž-103/2-903 (tomas I, b. l. 192–193) prašė NŽT informuoti, ar buvo gauta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės (miško) sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla ir priimti sprendimai dėl ploto trūkumo kompensavimo.
Kaip aptariamoje nutartyje nurodė LVAT, tai, kad grąžintas B. S. ir pareiškėjui padovanotas žemės sklypas buvo suformuotas netinkamai, pripažinta ir konkrečiais atsakingų valstybės institucijų (įstaigų) veiksmais: minėtu Alytaus apskrities viršininko 2004-12-13 įsakymu Nr. 59-2914-Ž, kuriuo pareiškėjui iš viso buvo suformuoti 3 žemės (miško) sklypai, kurių bendras plotas – 25,50 ha; NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2012-10-31 sprendimu Nr. 4SK-(14.4.110)-388, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (tomas I, b. l. 136), kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geodezijos centras“ matininko A. B. 2012-07-25 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; minėtais NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2015-04-09 sprendimu Nr. 42SK-425-(14.4.110.) ir 2015-04-09 sprendimu Nr. 42SK-426-(14.4.110.), kuriais buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 6-2 ir Nr. 6-3 bei patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Hidroprojektas“ 2003-03-29 parengtų žemės sklypų Nr. 6-2 ir Nr. 6-3 kadastro duomenų bylas. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, tiek Alytaus apskrities viršininko administracija, tiek NŽT pripažino, kad klausimas dėl faktiškai negrąžintos dalies 25,50 ha žemės ploto pareiškėjui turėjo būti sprendžiamas. Tai šios atsakingos institucijos pripažino nuo 2003-02-27 (Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2003-02-27 raštas Nr. 321 ir 2003-02-27 raštas Nr. 322) iki pat 2015-04-09, kuomet NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2015-04-09 sprendimais Nr. 42SK-425-(14.4.110.) buvo suformuoti žemės (miško) sklypai Nr. 6-2 ir Nr. 6-3 bei patvirtinti šių sklypų kadastro duomenys.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, jog atsakovo neteisėti veiksmai neginčijamai yra konstatuoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-08 nutartyje Nr. A-1-502/2015, kurioje nurodyta, jog ne tik Alytaus apskrities viršininko 2005-11-25 įsakymo Nr. 59-Ž-3170 2.1 punkto dalis dėl žemės sklypų Nr. 6-2 ir 6-3 priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, bet ir pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukeliantis šio įsakymo 1 punktas, nurodantis išbraukti Piliečių, kuriems Kučiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme tikslinami natūriniai ir suformuoti lygiaverčiai žemės ir miško sklypai, sąrašo trečiąją eilutę, t. y. V. Ž. pavardę, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl, siekiant užtikrinti efektyvią pareiškėjo pažeistų teisių teisminę gynybą, abu buvo panaikinti.
Taigi, neteisėti atsakovo veiksmai, šioje byloje neabejotinai yra įrodyti.
Kiek tai susiję su žala, kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui, jis savo teisių pažeidimą ir neturtinę žalą grindė dvasiniais sukrėtimais, skriauda, jo asmenybės menkinimu, ilgą laiką gyvenimu didžiulėje įtampoje. Be to, pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina ir iš savo motinos O. Ž. sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų ir senelės, kuri mirė 2003-02-08, pergyvenimais. Pastarieji pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti neturtinės žalos, kuri yra siejama su ją patiriančiu asmeniu, atlyginimo instituto taikymo prasme.
Jau anksčiau teismo sprendime nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, o neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o gero administravimo principas, taikytinas administracinių santykių sferoje, apima ir teisėtumo reikalavimą, t. y. reikalavimą elgtis taip, kaip reikalauja teisės aktai. Byloje vertinamu atveju delsimas atlikti teisės aktais priskirtas funkcijas ir (arba) netinkamas vykdymas lėmė pareiškėjo, kaip žemės sklypų savininko, teisėtų interesų naudotis savo turtu apsunkinimą. Tai leidžia spręsti, kad šiuo atveju neabejotinai buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kas pagrįstai galėjo sąlygoti pasitikėjimo valstybės institucijomis praradimą. Visa tai leidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.
Pažymėtina, kad CK 6.253 straipsnyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba nuo jos atleidžiama, be kita ko, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai kaip nors būtų prisidėjęs prie aptariamų valstybės institucijos neveikimo ir (ar) netinkamo veikimo, kliudę jai vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas. Taigi nėra pagrindo teigti jog atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl pačių pareiškėjų veiksmų.
Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą įvertino 20000 Eur. Įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui, nors ir ženkliai pavėluotai, tačiau žemės grąžinimo procedūra šiuo metu yra pabaigta, ir nenustačius jokių duomenų apie tai, kad NŽT veiksmai būtų nulėmę negrįžtamo pobūdžio neigiamus padarinius pareiškėjui, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.