Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 16 830 Eur negautų pajamų, t. y. turtinės žalos, ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas tvirtino, kad atsakinga valstybės institucija neteisingai įregistravo nuosavybę į 2 sklypus, t. y. neatsižvelgdama į nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, įregistravo sklypą (duomenys neskelbtini), nepateikė registracijos dokumentų savininkei B. S., nurodydama, jog šio sklypo plotas yra 25,5 ha, o dalį žemės ploto pavertė valstybine žeme. Apie tai savininkė nebuvo informuota. B. S. 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi savo atkurtą nuosavybę į sklypus padovanojo savo vaikaičiui V. Ž. (pareiškėjui). Pareiškėjas nurodė, kad apie padarytą klaidą sužinojo 2000 m. kovo 23 d., gavęs laikinąjį sklypo planą. Tuomet kreipėsi į atsakingą valstybės instituciją dėl klaidos ištaisymo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ 2 punkte nurodyta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriui paženklinti projekto papildyme suformuotus žemės sklypus vietovėje ir parengti nuosavybės teisių atkūrimo bylas. Sąraše, pridėtame prie minėto įsakymo, įrašyta – V. Ž. paženklinti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypai (duomenys neskelbtini)). Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3170 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 59-2914-Ž keitimo“ 2.1 punkte nurodyta projekte suformuotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) priskirti laisvos valstybinės žemės fondui. Apie šių įsakymų priėmimą pareiškėjas teigė nežinojęs, nebuvo informuotas. Pareiškėjas nurodė, kad jau 2003 m. kovo mėn. įrodyta padaryta klaida ir buvo galima ją ištaisyti įregistruojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (22,75 ha) ir miško sklypus (duomenys neskelbtini) (2,75 ha).Pareiškėjas nurodė, kad 2,75 ha miško sklypas (duomenys neskelbtini) yra brandaus miško sklypas. Jeigu atsakinga valstybės institucija savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) nebūtų padariusi klaidos, o padarytą klaidą būtų ištaisiusi laiku, jis galėjo gauti pelną ir į jį investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pabrėžė, kad tik pasibaigus teisminiams ginčams 2015 m. gegužės 13 d. buvo įregistruoti miško sklypai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad per 11 metų negavo 16 830 Eur pajamų, kurias būtų galėjęs gauti iš buto nuomos, kurį būtų nusipirkęs už parduoto miško medieną. Todėl buvo patirta turtinė žala, kurią pareiškėjas prašė atlyginti.Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo senelė, sužinojusi, jog jam negrąžintas padovanotas miško sklypas, labai pergyveno. Taip pat tiek pareiškėjas, tiek jo motina labai išgyveno, kad senelė taip ir mirė nesulaukusi, kada bus grąžintas miško sklypas. Dėl to buvo patirta neturtinė žala, kurią pareiškėjas prašė atlyginti.Pareiškėjo nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriais remiantis, ieškinio senaties termino eigos skaičiavimas nutraukiamas, todėl, pareiškėjo manymu, ieškinio senaties termino dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepraleido.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas dėl reikalavimams atlyginti žalą praleisto ieškinio senaties termino. NŽT prašė pareiškėjo skundo reikalavimams atlyginti žalą taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.NŽT nuomone, pareiškėjo argumentai apie negautas pajamas yra tik subjektyvios niekuo nepagrįstos prielaidos. Pareiškėjo negautos pajamos nagrinėjamu atveju nėra įrodytos, todėl nelaikytinos nuostoliu. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, dėl to kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjas neturi teisės gauti neturtinės žalos atlyginimo dėl močiutės ir mamos patirtų išgyvenimų, o jo motyvai dėl rūpesčių, ginant savo teises, nėra pagrįsti.