Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-910/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
2-910/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
UAB „Srauga“
Ieškovas
I. M.
Civilinė byla Nr. 2-910/2009Procesinio sprendimo kategorija: 100., 114.9.6.1.,
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Srauga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties dalies, kuria ieškovė I. M. ir atsakovas UAB „Srauga“ įpareigoti įmokėti užstatą galimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti civilinėje byloje Nr. 2-1548-450/2009 dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. M. 2008-10-10 pateikė ieškinį atsakovui UAB „Srauga“ dėl nuostolių pagal statybos rangos sutartį atlyginimo (b. l. 3-7).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009-05-22 nutartimi byloje paskyrė statybos teismo ekspertizę, sustabdė bylos nagrinėjimą ir įpareigojo šalis iki 2009-06-03 įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą po 1000 Lt užstatą, galimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti (b. l. 149-150). Teismas nurodė, jog abi šalys sutarė, kad nagrinėjant ginčą reikalingos specialios žinios, todėl teismo ekspertizės išlaidas turi apmokėti abi šalys lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2009-05-22 Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria atsakovas įpareigotas įmokėti pusę užstato (1000 Lt), ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovę I. M. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą visą užstato sumą (2000 Lt), reikalingą galimoms ekspertizės išlaidoms apmokėti (b. l. 151). Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl bylos sustabdymo. LR CPK 100 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumos, išmokėtos ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Skundžiamoje nutartyje išspręstas klausimas ir dėl išlaidų ekspertinei įstaigai, todėl ši nutarties dalis taip pat skundžiama atskiruoju skundu.Pagal CPK 90 straipsnio 2 dalį, jeigu prašymus skirti ekspertizę pareiškia abi šalys, tai užstatą sumoka abi šalys lygiomis dalimis, tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas UAB „Srauga“ būtų prašęs teismo skirti statybos ekspertizę, tai darė ieškovė (b. l. 142). Atsakovas tik išreiškė nuomonę dėl ieškovės prašymo ir jam pritarė. Be to, teismas pavedė ekspertams atsakyti į ieškovės suformuluotus klausimus.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo:

Atsakovas UAB „Srauga“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo, kuri yra neskundžiama, piktnaudžiaudamas proceso suteiktomis teisėmis bei vilkindamas procesą. Skunde klaidingai nurodoma, kad šią nutarties dalį galima skųsti remiantis CPK 79 str., 88 str. 1 d. ir 100 str. 1 d. Pažymėtina, kad šiose normose nurodomas nutarčių apskundimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių bei jau išmokėtų sumų ekspertams priteisimo, tuo tarpu atsakovo skundžiama nutarties dalis pagal šias normas negali būti skundžiama.Atsakovas klaidingai nurodo, kad neprašė skirti ekspertizės. Parengiamųjų teismo posėdžių metu teismui pasiūlius šalims apsvarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę, atsakovas sutiko, kad ekspertizė yra reikalinga. Ieškovės 2009-05-19 prašymas buvo tik klausimų ekspertams formuluotės tikslinimas bei prašymas ištaisyti techninę klaidą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.). Apygardos teismas, priimdamas atsakovo atskirąjį skundą ir su bylos medžiaga išsiųsdamas nagrinėti Apeliaciniam teismui, pripažino, kad ši nutarties dalis gali būti skundžiama, o teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atskirojo skundo ribų (CPK 19 str., 88 str., 90 str., 100 str., 320 str.).

Teismo ekspertizės skyrimas yra procesinis veiksmas, už kurio atlikimą dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti šį veiksmą, teismas gali įpareigoti įmokėti užstatą (avansą), skirtą padengti bylinėjimosi išlaidas (CPK 90 str. 1 d.). Tokiu atveju užstato tikslas – užtikrinti apmokėjimą už ekspertų darbą bei įsitikinti, kad šalies ketinimai atlikti ekspertizę yra rimti. Jeigu atlikti ekspertizę prašo abi šalys, tai užstatą sumoka abi šalys lygiomis dalimis (CPK 90 str. 2 d.).

Neturi pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę ir atsakovą sumokėti nustatyto dydžio užstatą, reikalingą teismo ekspertizės išlaidoms padengti.

Teismas, spręsdamas ginčą, kilusį iš sutarties tarp privačių asmenų, nesant viešo intereso, teismo ekspertizę paprastai turėtų skirti tik esant šalies ar šalių prašymams, o ne savo iniciatyva (CPK 12, 13 str.). Tačiau, jeigu išnagrinėti ginčą be specialių žinių neįmanoma, teismas, paklausęs šalių nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, gali išspręsti šį klausimą atsižvelgęs į šalių poziciją bei pasiūlymus. Tokiu atveju, net jei šalys neinicijavo ekspertizės skyrimo, tačiau pasisakė už tai, kad ji būtų atlikta, vadovaujantis dispozityvumo, rungimosi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jos negali perkelti savo bylinėjimosi išlaidų naštos valstybei, todėl užstatą už teismo paskirtą ekspertizę turi sumokėti teismo nutartyje nurodyta šalis ar šalys, kuri (kurios) nors tiesiogiai ir neprašė jos skirti, tačiau sutiko, kad tokia ekspertizė yra būtina, ir jai pritarė (CPK 3 str. 1 d., 6 str., 12 str., 13 str.; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-818/2007).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, nė viena iš šalių savo iniciatyva neprašė skirti teismo ekspertizės. Tačiau teismas, nustatęs, jog, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtinos specialios žinios, teismo posėdyje paklausęs šalių nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, tiek ieškovei, tiek atsakovui sutinkant, kad byloje būtų atlikta teismo ekspertizė, ją paskyrė (b. l. 146, 147). Šalims nesutariant dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo (ieškovė sutiko apmokėti pusę šio procesinio veiksmo išlaidų, o atsakovas tai daryti atsisakė; b. l. 147), apygardos teismas įpareigojo abi bylos šalis sumokėti reikiamo dydžio užstatą lygiomis dalimis.

Atskirajame skunde nurodomas ieškovės prašymas skirti ekspertizę (b. l. 142) buvo pateiktas jau po to, kai teismo posėdyje abi šalys pritarė, jog teismo ekspertizė nagrinėjamu atveju yra būtina, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog šis prašymas duoda pagrindą teigti, kad ekspertizė paskirta vien ieškovės iniciatyva. Beje, ir atsakovas sutiko, jog būtų paskirta teismo ekspertizė bei pateikė teismui rašytinį prašymą, nurodydamas ekspertams užduotinus klausimus (b. l. 140).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, turėdama omeny, jog teismo pasiūlymu abi bylos šalys sutiko, kad būtų atlikta teismo ekspertizė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis dispozityvumo, rungimosi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, principais, turėjo pagrindo reikalauti, kad užstatą už šio procesinio veiksmo atlikimą sumokėtų abi šalys dalimis (CPK 3 str. 1 d., 6 str., 12 str., 13 str.; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-818/2007).

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atsakovo atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą apygardos teismo nutarties dalį (CPK 338 str., 329 str.).

Skundžiama apygardos teismo nutartimi šalims buvo nustatytas terminas sumokėti užstatą, kuris, apskundus šią nutarties dalį, pasibaigė, todėl turi būti nustatytas naujas terminas šiam apygardos teismo nustatytam įpareigojimui įvykdyti, t. y. sumokėti nustatyto dydžio užstatą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį.

Nustatyti ieškovei I. M. ir atsakovui UAB „Srauga“ terminą iki 2009 m. spalio 7 d. sumokėti Vilniaus apygardos teismo paskirtą užstatą ekspertizės išlaidoms apmokėti.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėAudronė JarackaitėMarytė Mitkuvienė