Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. (buvęs A.) S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo metu esantis Kauno tardymo izoliatoriuje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Kauno apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3. Kauno apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

4. Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir bausmė, paskirta pagal BK 286 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, bei subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta 2010 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d., taip pat į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2010 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 59-50 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, nustatant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2021 m. sausio 11 d., neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021 m. sausio 11 d., per 1 mėnesį pradėti dirbti ir tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje iki 2021 m. sausio 11 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 10 valandų viešųjų darbų. 2020 rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi J. S. panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, pasiunčiant jį atlikti 3 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendį, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2020 m. gegužės 4 d. apie 19.00 val. parke, esančiame šalia daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, neva dėl to, kad M. V. jį apkalbėdamas įžeidė, savo naudai iš M. V. reikalavo 3000 Eur, bei nurodė, kad M. V. privalo šiuos pinigus per 1 valandą įmesti į jo (J. S.) butui priklausančią pašto dėžutę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Kaune, priešingu atveju, jei nebus sumokėta reikalaujama suma, nurodė, kad bus panaudotas fizinis smurtas prieš M. V. ar jo artimuosius, taip pat sunaikintas ar sugadintas M. V. priklausantis turtas, ko pasėkoje, dalį neteisėtai reikalaujamų pinigų – 2400 Eur 2020 m. gegužės 4 d. apie 20.20 val. M. V., pagal J. S. anksčiau duotą nurodymą, įdėjo į pašto dėžutę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią daugiabučio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Po to, J. S., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. gegužės 15 d. 15.06 val. naudodamasis mobilaus ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val. naudodamasis mobilaus ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į M. V. naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio SIM kortelių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsiuntė dvi SMS žinutes, kuriose neturėdamas teisėto pagrindo atvirai reikalavo iš M. V. 2400 Eur sumos, nurodydamas, kad artimiausiu metu ši suma turi būti įmesta į pašto dėžutę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, laiptinės durų spynos kodas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad 1200 Eur turi būti perduoti iki 2020 m. gegužės 16 d. 20.00 val. kiti 1200 Eur – iki kitos svaitės trečiadienio, t. y. 2020 m. gegužės 20 d., grasindamas, kad jei reikalavimas nebus įvykdytas, bus sunaikintos M. V. priklausančios transporto priemonės, bus fiziškai sužalotas M. V., o žmona ir vaikas bus apipilti rūgštimi.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Aplinkybę, kad 2020 m. gegužės 4 d. susitikimo metu kaltinamasis iš nukentėjusiojo reikalavo būtent 2400 Eur, o taip pat grasinimo faktą patvirtina ir vėlesnis jų susirašinėjimas. Į M. V. abonentui „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 14 d. 11.16 val. išsiųstą žinutę tekstu „Davai atvesk man ta zmogu ir tegul jis ta pati ka sake tau pasako prie mano akiu“. 12.24 val. abonentas „(duomenys neskelbtini)“ atsakė žinute „pakartosim procedūra nes nelabai matau supranti ką darai“ (2020 m. birželio 11 d. objektų apžiūros protokolas; 1 t., b. l. 47). Tuo tarpu tai, kokia ta procedūra, yra konkretizuojama kaltinamojo vėliau nukentėjusiajam atsiųstose SMS žinutėse. Tai žinutė, 2020 m. gegužės 15 d. 15.06 val. atsiųsta į M. V. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) „Klausyk ciuda tu proto turi ka vakar rasinejai prisisneki ir jieskai siknoje skiliu. Kam tas auto slepi jos niekur nesaugios. nejuokink.ir kam tas auto liest kai yra brangesniu dalyku sema.karocia tau asile nedaejo kad sedet tyliai sugalvojai parasinet .tai turek beda dabar laiptines kodas 3549 buto 10 viska tiek pat ir taip pat padarai iki 20h jai ne pas mentus begsi dar skaudziau bus.ir tau ir semai nori seima parizikuot prasau.o man vistiek nieko neirodysi sakyt galima daug bet viska reik irodyt.sutvarkai tu temu nelieti daugiau ir laisvas.pats kaltas ner ko rasinet.nesutvarkai skaudes labai visiems.neatrasyk nes sito nr jau nera.“ (1 t., b. l. 48), o taip pat žinutė, kuri 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val. atsiųsta į M. V. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas „Kkausyk tu gaidzio galva tu cia taisykliu nenustatinek tau paskutine nuolaida sendiena iki astuoniu imeti 1200 ir iki trecedienin astuoniu 1200.paskutini karta tau rasau. Nes potn tiek zmona tiek vaika rugstim nupils prisiekiu tau.ir ten auto nesaugios kur pastatiai. nezaisk daune neturi tai skolinkis. O po to laisvas kai reiks auto perasyt pats tave rasiu man daugiau nerasinek. Pasirink kas geriau ar zmona ir vaikas invalidai ar keli prarasti eurai. Perspeju daugiau tau nerasysiu“ (1 t., b. l. 51).

Aplinkybę, kad kaltinamojo reikalauta pinigų suma iš tiesų buvo įdėta į J. S. butui priklausančią pašto dėžutę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Kaune, patvirtina jau minėtas kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2020 m. gegužės 3–4 d. susirašinėjimas per „Signal“ programėlę. Kaip užfiksuota 2020 m. birželio 11 d. apžiūros protokole, 2020 m. gegužės 4 d. 20.21 val., t. y. praėjus kiek daugiau nei valandai po susitikimo, M. V. abonentui „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčia žinutę tekstu „Eik pasiimk sokolada“. Abonentas „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 4 d. 20.22 val. išsiunčia žinute „Nemegstu ju bet aciu kad pasiuliai“ (1 t., b. l. 33–34). Matyti, kad kaltinamajam nekilo jokių klausimų, apie kokį „šokoladą“ kalbama. Aplinkybę, kad nukentėjusysis galėjo namuose turėti 2400 Eur sumą patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad namuose buvo laikomi jo verslo pinigai, kad jų šeima buvo atsidėjusi daugiau kaip 1000 Eur kelionei, kuri buvo atšaukta (4 t., b. l. 136–142), bet ir liudytojais apklaustų G. J. bei D. V. parodymai apie tai, kad už iš nukentėjusiojo įsigytus automobilius (1 t., b. l. 71–72) su nukentėjusiuoju atsiskaitydavo kas mėnesį grynais pinigais mokamomis įmokomis. Be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad yra ne kartą skolinęsis iš nukentėjusiojo, kad ir šiuo metu jam (nukentėjusiajam) yra skolingas 600 Eur, kad jokių paskolos raštelių nepasirašinėdavo, kad nukentėjusysis jam yra pasiūlęs bet kada kreiptis, jei reikės pasiskolinti – šie kaltinamojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam buvo žinoma, jog nukentėjusysis visuomet turi grynųjų pinigų.

Be to, aplinkybę, kad kaltinamojo reikalauta pinigų suma iš tiesų buvo įdėta į J. S. butui priklausančią pašto dėžutę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Kaune, patvirtina ir tai, kad nukentėjusiajam buvo žinomas kaltinamojo gyvenamosios vietos laiptinės kodas, buto, kuriame gyvena kaltinamasis, pašto dėžutės numeris, kai tuo tarpu kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino, kad nukentėjusysis niekada nėra buvęs jo bute. 2020 m. birželio 3 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuota, kad stovint prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, laiptinės durų, kurios rakinamos kodine spyna, surinkus kodą Nr. (duomenys neskelbtini) pasigirsta garsinis signalas ir laiptinės durys atsidaro. Pro duris patenkama į laiptinės vidų. Užlipus laiptais į antrą aukštą matomos prie sienos pritvirtintos pašto dėžutės. Viena iš pašto dėžučių pažymėta Nr. 10 (1 t., b. l. 61–62). Nors kaltinamasis atkreipė dėmesį į tai, kad prieš pradedant eksperimentą nebuvo patikrinta, ar durys uždarytos, tačiau, kaip matyti iš eksperimento atlikimo protokolo turinio, jame pažymėta ne tik kad durys atsidaro, bet ir tai, jog prieš tai pasigirsta garsinis signalas.

Nors kaltinamasis duodamas parodymus neigė aplinkybę, kad jis naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobilaus ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad iš šių numerių į M. V. naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio SIM kortelių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsiuntė dvi SMS žinutes (2020 m. gegužės 15 d. 15.06 val. ir 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val.) atvirai reikalaudamas pinigų ir grasindamas prieš nukentėjusįjį bei jo šeimą panaudoti fizinį smurtą, sugadinti nukentėjusiojo turtą, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją, kurią paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Visų pirma, šie kaltinamojo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi kaltinamasis kategoriškai teigdamas, jog minėtais numeriais niekada nesinaudojo, negalėjo prisiminti numerių, kuriais naudojosi. Visų antra, atlikus mobilaus ryšio telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę bei sulyginus su J. S., kuriam buvo taikoma intensyvi priežiūra, mobilaus elektroninio stebėjimo įtaiso duomenimis nustatyta, kad jo buvimo vieta atitinkamais laikotarpiais sutampa su minėtų mobilaus ryšio abonentų prisijungimo vietomis (1 t., b. l. 147–149). Tai, kad kaltinamasis atitinkamu metu buvo būtent vietose, kur iš mobilaus ryšio telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos žinutės nukentėjusiajam, nustatyta remiantis objektyviais bylos duomenimis, gautais vykdant A. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros kontrolę, analizuojant mobilaus ryšio telefonų išklotines (1 t., b. l. 132–135; 147–149). Nors kaltinamasis teigė, kad pareigūnai žinodami jo buvimo vietą, patys galėjo išsiųsti nurodytas žinutes ir kad visas susirašinėjimas galimai vyko tarp pareigūnų bei nukentėjusiojo, tačiau teismas tokią kaltinamojo versiją atmeta, kadangi byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareigūnai turėjo suinteresuotumą nepagrįstai patraukti J. S. baudžiamojon atsakomybėn už nukentėjusiojo turto prievartavimą. Taip pat nenustatyta, kad tokį suinteresuotumą turėjo nukentėjusieji – priešingai, jie augino metų neturintį kūdikį, savo pirmagimį (4 t., b. l. 137), o ikiteisminio tyrimo pradėjimas reiškė, kad šiuo jaunai šeimai ypatingai svarbiu gyvenimo etapu dalį laiko ir jėgų reikės skirti bendravimui su pareigūnais, vykimui į ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismą. Nors liudytoju byloje apklaustas V. A. parodė, kad J. šioje byloje yra apkalbėtas, tačiau teismas šiais parodymais nesivadovauja, kadangi liudytojas negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis remdamasis taip teigia. Pats liudytojas pripažino, kad tai yra tik jo nuomonė, kurią susidarė iš nugirsto nukentėjusiojo ir liudytojo D. V. pokalbio, apie kurį taip pat nieko negalėjo pasakyti, t. y. negalėjo įvardinti, nei kada, nei dėl kokios kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos tas pokalbis vyko.

Išvadą, kad kaltinime nurodytas žinutes iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė būtent kaltinamasis, teismo nuomone, leidžia daryti ir viso byloje esančio kaltinamojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimo analizė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo su kaltinamuoju, kuris nukentėjusiojo telefone įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimas per „Signal“ programėlę nutrūksta prieš nukentėjusiajam pradedant gauti žinutes iš minėtų mobilaus ryšio telefono numerių. Susirašinėjimas nutrūksta 2020 m. gegužės 14 d. 12:24 abonentui „(duomenys neskelbtini)“ parašius nukentėjusiajam žinutę „pakartosim procedūra nes nelabai matau supranti ką darai“ ir po nukentėjusiojo tą pačią dieną 12:32 išsiųstos žinutės „Kam cia tu pykciu reikia, as noriu draugiskai gyvent“ bei po 12:33 išsiųstos žinutės „Sakei kad jei sumokėsiu tau tuos pinigus kad nelysi prie manes“, į ką abonentas „(duomenys neskelbtini)“ atrašo „Tu gyrtas arba numerius maisai as jokiu pinigu nezinau“ (1 t., b. l. 47). Būtent po to, kai nukentėjusiojo žinutėje buvo užsiminta apie pinigus, toliau susirašinėjimą kaltinamasis tęsė bandydamas nuslėpti savo tapatybę ir naudodamasis išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentais. Teismui nekyla abejonių, kad jeigu kaltinamasis iš tiesų nebūtų rašęs žinučių iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jo bendravimas su nukentėjusiuoju toliau būtų vykęs jiems įprastu būdu per „Signal“ programėlę. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju bendravimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jiems įprastu būdu per „Signal“ programėlę netikėtai nutrūksta, nesant tam jokio objektyvaus paaiškinimo, tačiau atsiunčiamos žinutės iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios iš esmės yra 2020 m. gegužės 14 d. pokalbio per „Signal“ programėlę logiška tąsa. Be to, pats kaltinamasis ir gynėjas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad nuo 2020 m. gegužės 14 d. vykusiame kaltinamojo ir nukentėjusiojo susirašinėjime matyti, jog nukentėjusysis į žinutes atsako ne iš karto, galimai pasitaręs su pareigūnais – akivaizdu, kad jeigu visą susirašinėjimą kaltinamojo vardu būtų vykdę pareigūnai, nukentėjusiajam nebūtų buvę jokio poreikio tartis su jais rašant atsakymus į žinutes.

Teismas nesutinka su kaltinamojo ir jo gynėjo nuostata, kad nukentėjusiojo nuo 2020 m. gegužės 14 d. rašytos žinutės gali būti vertinamos kaip provokacija daryti nusikalstamą veiką – iš draugu laikomo žmogaus gautas siūlymas susitikti, išspręsti tarpusavio nutarimus nusikalstamų ketinimų neturinčiam asmeniui nebūtų sukėlęs jokių asociacijų su turto prievartavimu. Dėl kaltinamojo argumentų, kad jis negalėjo tokių žinučių rašyti būdamas paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos ir žinodamas, kad yra nuolat stebimas pareigūnų, pasakytina, jog tai, kad kaltinamasis lygtinio paleidimo laikotarpiu turėjo dėti maksimalias pastangas, kad nepadaryti jokių teisės pažeidimų, savaime nereiškia, kad jis negalėjo padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Be to, matyti, kad kaltinamasis dėjo pastangas siekdamas užmaskuoti savo neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis davė parodymus apie tai, kad užlaužė ranką nukentėjusiajam, nors atsakomybę pagal BK 140 straipsnį užtraukia net ir fizinio skausmo sukėlimas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad žinojimas, jog yra lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, neatgrasė kaltinamojo nuo neteisėto elgesio.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad būtent kaltinamasis rašė žinutę, kuri 2020 m. gegužės 15 d., 15.06 val. atsiųsta į M. V. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) „Klausyk ciuda tu proto turi ka vakar rasinejai prisisneki ir jieskai siknoje skiliu. Kam tas auto slepi jos niekur nesaugios. nejuokink.ir kam tas auto liest kai yra brangesniu dalyku sema.karocia tau asile nedaejo kad sedet tyliai sugalvojai parasinet .tai turek beda dabar laiptines kodas (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) viska tiek pat ir taip pat padarai iki 20h jai ne pas mentus begsi dar skaudziau bus.ir tau ir semai nori seima parizikuot prasau.o man vistiek nieko neirodysi sakyt galima daug bet viska reik irodyt.sutvarkai tu temu nelieti daugiau ir laisvas.pats kaltas ner ko rasinet.nesutvarkai skaudes labai visiems.neatrasyk nes sito nr jau nera.“, o taip pat žinutę, kuri 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val. atsiųsta į M. V. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) „Kkausyk tu gaidzio galva tu cia taisykliu nenustatinek tau paskutine nuolaida sendiena iki astuoniu imeti 1200 ir iki trecedienin astuoniu 1200.paskutini karta tau rasau. Nes potn tiek zmona tiek vaika rugstim nupils prisiekiu tau.ir ten auto nesaugios kur pastatiai. nezaisk daune neturi tai skolinkis. O po to laisvas kai reiks auto perasyt pats tave rasiu man daugiau nerasinek. Pasirink kas geriau ar zmona ir vaikas invalidai ar keli prarasti eurai. Perspeju daugiau tau nerasysiu“. Iš šių žinučių turinio matyti, kad kaltinamasis neturėdamas teisėto pagrindo iš nukentėjusiojo atvirai reikalavo perduoti pinigus (2400 Eur) grasindamas nukentėjusiajam ir jo šeimai, grasindamas, kad nukentėjusiojo žmona ir vaikas bus apipilti rūgštimi, kad nukentėjusiojo automobiliai, net ir perstatyti į kitą vietą yra nesaugūs. Iš nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji kaltinamojo grasinimų labai išsigando, nes kaltinamasis žinojo ne tik kur gyvena jų šeima, bet ir kur gyvena jos brolis, jos artimieji taip pat išsigando, norėjo ją su vaiku išsivežti, visi sureagavo labai rimtai. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad apie 2020 m. gegužės 4 d. susitikimą bei apie tos dienos pinigų perdavimą ji sužinojo pradėjusi klausinėti vyro, kas darosi, nes matė, kad jis negali užmigti naktimis, visas kaip nesavas, patvirtina, kad ir nukentėjusysis neabejojo kaltinamojo grasinimų realumu.

Teismo vertinimu, tiek pirmasis, tiek antrasis nusikalstamos veikos epizodai yra siejami vieningos kaltinamojo tyčios, todėl visa veika vertintina kaip tęstinė. Iš kaltinamojo bei nukentėjusiojo susirašinėjimo matyti, kad pats kaltinamasis savo vėlesnį pinigų reikalavimą vertino kaip pirmo epizodo kartojimą nukentėjusiajam nepasidarius išvadų ir toliau elgiantis taip, kaip nepriimtina kaltinamajam. Be to, nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jis į policiją nutarė kreiptis suvokdamas, kad kaltinamasis net ir gavęs reikalautus 2400 Eur nesustos, rodo, jog ir nukentėjusysis iš kaltinamojo elgesio suprato, kad 2020 m. gegužės 4 d. turto prievartavimas nebuvo vienkartinis atvejis ir kad tą dieną prasidėjęs jis tęsis ir toliau.

Teisiamojo posėdžio metu ištirti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. S. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kaltinamasis pripažintinas kaltu ir baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). BK 60 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininkas tą veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims. Pripažįstant šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę vadovaujamasi tomis pačiomis BK 60 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Iš BK 181 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad savanaudiškos paskatos yra nurodytos kaip šio nusikaltimo sudėtis požymis, be to, savanaudiškos paskatos išreiškia šio nusikaltimo esmę. Dėl nurodytų motyvų savanaudiškos paskatos nepripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl bausmės skyrimo

BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis J. S. padarė vieną tyčinį baigtą turtinio pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (2 t., b. l. 128), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 130). Kaltinamasis yra teistas, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu (2 t., b. l. 93–103), ne kartą baustas už administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 89–92).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės rūšis. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos trukmę, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su įsiteisėjusiu 2012 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu J. S. paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – su 3 metais 8 mėnesiais 20 dienų laisvės atėmimo. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2012 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant – prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kuri yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis jau turi pareigą vykdyti 2012 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktą dalį.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis M. V. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 18), kuriuo teismo prašo priteisti jam iš kaltinamojo J. S. 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji E. V. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 86), kuriuo teismo prašo priteisti jai iš kaltinamojo J. S. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 4 d. susitikimo metu kaltinamasis neturėdamas jokio teisėto pagrindo reikalavo sumokėti 3000 Eur, teigdamas, kad 600 Eur, kuriuos jam (nukentėjusiajam) yra skolingas, išbrauks ir nurodydamas sumokėti likusius 2400 Eur, pinigus paliekant kaltinamojo nurodytoje pašto dėžutėje. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais buvo nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis M. V. dalį neteisėtai reikalaujamų pinigų – 2400 Eur, 2020 m. gegužės 4 d. apie 20.20 val. pagal J. S. duotą nurodymą, įdėjo į pašto dėžutę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią daugiabučio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atitinkamai, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo 2400 Eur – šioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Likusioje dalyje nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas, kadangi kausimas dėl 600 Eur skolos priteisimo, turėtų būti sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka – nurodytas įsiskolinimas su nusikalstama veika nesusijęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Dėl patirtos neturtinės žalos civiliniai ieškovai paaiškino, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė didelį išgąstį, nerimą, baimę dėl kūdikio saugumo, baimę dėl to, kad gali netekti savo turto. Civilinė ieškovė E. V. paaiškino, kad po 2020 m. gegužės 4 d. susitikimo su kaltinamuoju jos vyras buvo kaip nesavas, negalėjo užmigti naktimis – akivaizdu, kad civilinis ieškovas patyrė įtampą tiek išgyvendamas patį turto prievartavimo faktą, tiek bandydamas neišsiduoti žmonai, kada grasinama jų šeimai. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdytas įprastas jaunos šeimos gyvenimas. Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstama veika civiliniams ieškovams buvo padaryta neturtinės žalos.

Tačiau spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad civiliniai ieškovai turėjo policijos palaikymą ir paramą, dėl ko turėjo jaustis saugesni, be to, civilinė ieškovė E. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog nei jai, nei vyrui dėl įvykio neprireikė kreiptis į medikus, o kuomet vyras apie įvykį pranešė policijai, jautėsi ramiau.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, M. V. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – civiliniam ieškovui M. V. priteistina iš kaltinamojo J. S. 400 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). E. V. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas iš dalies – civiliniam ieškovui M. V. priteistina iš kaltinamojo J. S. 300 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent nurodytos sumos geriausiai atspindi civilinių ieškovų dėl nusikaltimo patirtus dvasinius išgyvenimus, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų.

Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi tenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą panaikintas nuteistajam J. S. 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią 3 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį pagal 2012 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, bausmę atliekant pataisos namuose. 2020 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis palikta galioti. Atitinkamai, yra pagrindas vykdyti 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir pasiųsti kaltinamąjį atlikti laisvės atėmimo bausmę. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla jau išnagrinėta, tolimesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas kaltinamajam netikslingas ir ši kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 139 straipsnio 2 dalis).

2020 m. birželio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. S. pinigams – 60 Eur (2 t., b. l. 22–24) paliktinas galioti iki nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių patenkinimo.

Kompaktinė plokštelė „Titanum“ su vaizdo įrašu prie 2020 m. birželio 3 d. eksperimento atlikimo protokolo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su įsiteisėjusiu 2012 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu J. S. paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi bausmes iš dalies sudedant ir prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti kaltinamajam J. S. galutinę subendrintą bausmę 4 (ketverius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti J. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo M. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. V. iš kaltinamojo J. S. 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios E. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti E. V. iš kaltinamojo J. S. 300 Eur (tris šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

2020 m. birželio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. S. pinigams – 60 Eur (2 t., b. l. 22–24) palikti galioti iki nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių patenkinimo.

Kompaktinę plokštelę „Titanum“ su vaizdo įrašu prie 2020 m. birželio 3 d. eksperimento atlikimo protokolo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.