Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Z., G. Z., L. C. pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybės įstaiga „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įstaiga (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl pareiškėjų pareiškime suformuluoto prašymo neprieštarauja.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo; šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti įstatymų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje – nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po tėvo A. Z. mirties (CPK 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnis, 576–582 straipsniai).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

6. Iš byloje esančių gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiškėjai yra mirusiojo ir D. Z. vaikai.

7. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad pareiškėjų tėvas mirė (duomenys neskelbtini).

8. VĮ „Registrų centras“ duomenis, pareiškėjų tėvai santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu mirusysis iki mirties gyvenamąją vietą deklaravęs buvo adresu (duomenys neskelbtini).

9. Trakų r. 1-ojo notaro biuro notarės S. J. 2023 m. rugsėjo 8 d. išduotoje pažymoje nurodyta, kad po mirusiojo mirties paveldėjimo byla į turtą nebuvo užvesta.

10. VĮ „Registrų centro“ duomenimis mirusiajam priklausė 191/1313 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl termino priimti palikimo (ne)atnaujinimo

11. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimas turi būti atliekamas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

12. Nustatyta, jog A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog A. Z. palikimas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turėjo būti priimtas arba atsisakytas priimti iki (duomenys neskelbtini) (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Tad darytina išvada, jog pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti 13 metų.

13. Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

14. Pareiškėjai nurodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad tėvo mirties dieną pareiškėja L. C. dar buvo nepilnametė, tuo tarpu pareiškėjai D. Z. ir G. Z. iš esmės dėl teisinio išprusimo stokos, kadangi buvo jauni, ką tik pabaigę mokyklą. Mama nepilnametės dukters L. C. vardu nesikreipė, o sūnūms jau buvusiems pilnamečiams nepatarė.

15. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: 1) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; 2) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; 3) įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; 4) vertinant pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

16. Teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 16 punkte pateikta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad: 1) pareiškėjai yra įpėdiniai, kurie turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų – o konkrečiai: L. C. tėvo mirties dieną buvo 10-ies metų; pareiškėjos mama į notarą dukters vardu nesikreipė; pareiškėjas D. Z. tėvo mirties dieną buvo 19-okos metų, G. Z. 18-okos metų, tad neturėjo pakanakamų teisinių žinių; 2) pirma, byloje esantys duomenys patvirtina tėvo mirties dieną buvusių pareiškėjų amžių bei tai, jog pareiškėjų mama nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo; dėl aplinkybės dėl teisinių žinių neturėjimo ginčo nėra; antra, teismo vertinimu, šios aplinkybės pateisina termino praleidimą, kadangi nepilnametis vaikas pats savo teisių apginti negalėjo, o mama vaiko interesų paveldėti tėvo turtą neapgynė bei jau pilnamečiams vaikams nepaaiškino galimybės kreiptis į notarą, tuo tarpu asmeniui ką tik sulaukusiam pilnametystės bei neturinčiam teisinių žinių sunku išmanyti teisės aktus; trečia, byloje prieštaravimų dėl termino atnaujinimo nėra, suinteresuotas asmuo sutinka; 3) teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šalys dar 2023 m. rugpjūčio mėnesį sužinojusios apie tėvo turtą iškart kreipėsi į notarą, terminas palikimui praleistas nežymiai, pareiškėjai tokiu būdu iškart ėmesi veiksmų įgyvendinti savo teises į tėvo palikimą. Iš šių nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjai būtent dėl jauno amžiaus, teisinių žinių stokos bei tuo metu mamos neveikimo, o būtent – netinkamo atstovavimo nepilanmetės dukters atžvilgiu, bei nesuteikiant reikiamos informacijos jau pilnamečiams vaikams, praleido įstatyme nustatytą 3-ijų mėnesių terminą palikimui priimti; 4) teismo vertinimu, pareiškėjų atžvilgiu negali būti konstatuotas joks aplaidumas, priešingai – pareiškėjai sužinoję, kad tėtis turėjo turto ir jis iki šios dienos yra nepriimtas iškart ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo tvarkytis palikimo priėmimo klausimą.

17. Tad teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties nagrinėjamu klausimu išdėstytus motyvus, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą tėvo A. Z. palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 ir 14 punktais, 443 straipsniu ir 576–582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjų D. Z., G. Z., L. C., pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti pareiškėjams D. Z., G. Z., L. C. praleistą terminą jų tėvo A. Z. palikimui priimti.

Atnaujinto 3 (trijų) mėnesių termino priimti palikimą pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.