- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- 1-727-992/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01132-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2024 m. sausio 8 d., apie 16.13 val., Laisvės pr., Vilniuje, ties pastatu Nr. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio dieną jautė stresą, kadangi pakliuvo į finansinių nusikaltėlių pinkles, sužinojo, kad neatgaus didelių pinigų, todėl per pietus susitikęs su draugu išgėrė 0,5 l butelį brendžio. Nesijautė girtas, išvažiavo namo automobiliu, kuris nuosavybės teise priklauso jo seseriai. Važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prisimena, buvo slidu, jį užblokavo kita mašina, todėl, vengdamas susidūrimo, pasuko į kairę, kadangi buvo ledas, ratas užkabino bordiūrą ir apsuko jo automobilį vietoje. Atvažiavo pareigūnai, avarinė tarnyba, greitoji medicinos pagalba.
Atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, R. B. teigė, kad labai gailisi dėl savo poelgio. Žmonai papasakojo apie situaciją dar tą pačią dieną. Nuo įvykio nebegeria. Sprendimus šeimoje priima bendru susitarimu, nesutarimų nebuvo, susituokę nuo (duomenys neskelbtini) metų, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. B. prašė teismo skirti jį vyro R. B. laiduotoja. Supranta, jog turės R. B. kontroliuoti, prižiūrėti, kad jis nepažeistų įstatymų. Žino, kad R. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, labai blogai vertina tokį sutuoktinio poelgį. Su vyru bendrauja artimai, vyras jos nuomonės klauso. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. B. parodė iš esmės analogiškas kaip ir teisiamajame posėdyje (47 – 49 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad 2024 m. sausio 8 d., apie 16.13 val.. Laisvės pr. 8, Vilniuje, degalinėje „Viada“, automobilis atsitrenkė į atitvarus. Vairuotojui apie (duomenys neskelbtini) metų, galimai apsvaigęs, sužeistas, sąmoningas. Atvykę degalinės „Viada“ teritorijoje rado apgadintą automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia automobilio stovintį akivaizdžiai neblaivų R. B., kuris prisipažino vairavęs automobilį. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus vairuotojo neblaivumą, pirmu pūtimu, 16.17 val., nustatytas 2,16 prom. girtumas, antru pūtimu, 16.33 val. – 2,02 prom. girtumas. R. B. paaiškino, kad važiavo Laisvės pr. link (duomenys neskelbtini), kai kelią jam pakirto gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavęs baltos spalvos automobilis, dėl to jis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į metalinius kelio atitvarus ir kelio ženklą (12 – 14 b. l.). Analogiškai aplinkybės nurodytos 2024 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime (10 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 8 d., 16.13 val., buvo gautas pranešimas, kad degalinėje automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į atitvarus (9 b. l.).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenų matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai automobilio sugadinimai (17 b. l.).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra L. R. (18 b. l.).
VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenys nurodo, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2 D-4D, 2007 m., vertė su PVM – 2 820 eurų (19 b. l.).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenų matyti 2024 m. sausio 8 d. užfiksuoti R. B. nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Nustatyta bendra asmens būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARLD-0761 (patikros sertifikatas Nr. 1985594, galiojo iki 2024 m. balandžio 15 d.) rodmenys patvirtina, kad 2024 m. sausio 8 d., 16.17 val., R. B. nustatytas 2,16 prom. girtumo laipsnis, o 16.33 val. – 2,02 prom. girtumo laipsnis. Su tikrinimo rezultatais R. B. sutiko (23 – 25 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad R. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir liudytoju apklausto policijos pareigūno E. P., kuris, kartu su kolega atvyko į įvykio vietą, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kito policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, BIRT žiūryklės duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo akte R. B. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra asmens būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio kvitų duomenys, patvirtinantys, kad du kartus patikrinus R. B. girtumą, abu kartus jam nustatytas 1,51 prom. girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. B. 2024 m. sausio 8 d., apie 16.13 val., Laisvės pr. Vilniuje, ties pastatu Nr. 8, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, todėl tokia R. B. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai, kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Kaltinamojo žmona R. B. ir kaltinamasis R. B. pateikė teismui prašymus atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį R. B. atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta R. B. nurodė esanti kaltinamojo R. B. sutuoktinė, jie ilgą laiką gyvena santuokoje, palaiko artimus santykius, todėl gali R. B. daryti teigiamą įtaką (100 – 101 b. l.).
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. B. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas (38 b. l.), trejų metų laikotarpiu administracine tvarka baustas dešimt kartų, paskutinį kartą 2023 m. kovo 16 d., paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (30 – 37 b. l.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Spręstina, kad R. B. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą atitinka.
R. B., kuri sutinka būti laiduotoja, savo vyrą apibūdino teigiamai, nurodė, kad R. B. alkoholiu nepiktnaudžiauja, yra tvarkingas, dirbantis žmogus. Teismo posėdyje R. B. nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo, priešingai, buvo kritiškas nusikalstamos veikos padarymui. Teismo vertinimu, paties kaltinamojo kritiškas požiūris į nusikalstamos veikos padarymą, brandus amžius bei pats baudžiamasis procesas jau turėjo įtakos R. B. elgesio korekcijai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju R. B. laiduotoja prašo būti paskirta jo žmona R. B., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad jos santykiai su vyru yra geri, jie gyvena santuokoje, vyras visada klauso jos nuomonės, jie nuolat tariasi dėl gyvenime iškilusių problemų. Be kita ko, teismo posėdžio metu R. B. nurodė kritiškai vertinanti vyro elgesį, kuomet šis automobilį vairavo, būdamas neblaivus. Teismas nustatė, kad R. B. asmenybė charakterizuotina teigiamai, jos vertybinė orientacija pozityvi. R. B. praeityje neteista (102 b. l.), administracine tvarka per pastarųjų vienerių metų laikotarpį du kartus bausta, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjusi (103 b. l.). R. B. yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (104 b. l.). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja R. B. yra verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad žmona gali daryti R. B. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant minimalios trukmės laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad R. B. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, yra brandaus amžiaus, neteistas, tačiau per pastarųjų trejų metų laikotarpį iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka baustas dešimt kartų, iš kurių penki administraciniai nusižengimai yra susiję su transportu ir kelių ūkiu, jam nustatytinas trumpesnis nei vidutinis baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5–ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo (52 – 53 b. l.), kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2024 m. sausio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti kaltinamajam BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės – automobilio – „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo kaltinamasis R. B., vertę.
Teismas nustatė, kad R. B. , būdamas neblaivus, vairavo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilio „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė – valdytoja yra L. R. ( b. l.). Byloje nėra duomenų, kad L. R. būtų žinojusi apie tai, kad R. B. vairavo jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia klausimą dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo R. B. turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertė, kuri atitiktų šio konkretaus turto vertę ir būtų reikalinga priemonė, kad pažeidėją atgrasintų nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje.
Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 prom. alkoholio, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom, neblaivumas, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM Lietuvoje yra 2 820 eurų (19 b. l.), todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 50 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą R. B. (71 – 74 b. l.), vėliau buvo gauti patikslinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą R. B. (75 – 79 b. l.). Paskutiniu patikslintu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymu ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos buvo prašoma priteisti iš kaltinamojo R. B. 218,75 eurų išlaidų už teisinės pagalbos teikimą.
BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, dėl ko, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, R. B. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. 2024 m. sausio 12 d. gynėja advokatė I. Karšul pateikė orderį ginti baudžiamojoje byloje R. B. (65 b. l.), dėl to teismas 2024 m. sausio 12 d. protokoline nutartimi advokatę I. Karšul paskyrė R. B. gynėja (67 – 68 b. l.). Nors teismas nustatė, kad R. B. oficialiai yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, tačiau savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas nepasirinko, gynėja advokatė jam buvo paskirta remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininkų padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. B. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5–ojo policijos komisariato 1–ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. sausio 10 d. nutarimu R. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (50 – 55 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-727-992/2024 viršelio, tikslinga perduoti Valstybės įmonei „Regitra“; CD laikmeną, kurioje pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašai, prisegtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-727-992/2024 viršelio, tikslinga palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. B. išieškoti automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 820 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimties eurų) sumą.
R. B. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. B..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktinius įrodymus – R. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“; kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-727-992/2024 viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.