- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 1-3152-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26318-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.57 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad rugpjūčio 2 d. su draugais išgėrė, tą dieną nedirbo. Jo automobilis stovėjo kieme. Kažkas jo paprašė, kad perstatytų automobilį, nes kažkas negalėjo išvažiuoti. Perstatydamas automobilį užkabino kitą automobilį, to automobilio savininkas iškvietė policiją ir jam buvo nustatytas girtumas. Niekur nenorėjo išvažiuoti, norėjo tik perstatyti automobilį. Labai gailisi, kad taip padarė. Tą dieną trise išgėrė butelį degtinės. Vairavo automobilį „Toyota RAV4“, kuris priklauso jam. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo motinos arba sugyventinės atsakomybei. Gyvena su mama, kai grįžo iš areštinės jai papasakojo apie įvykį, ji barėsi. L. U. yra jo draugė, pas ją dažnai būna, beveik kiekvieną dieną kalbasi telefonu.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja V. M. paaiškino, kad dėl to, kas nutiko rugpjūčio 2 d. yra šokiruota ir negali iki šiol atsigauti. Sūnus pastoviai dirba, niekada darbo nepraleido, niekada nevėlavo, niekada neišgėrinėjo. Jų geri santykiai, sveikai ir teisingai gyvena. Labai blogai vertina vairavimą išgėrus. Jai pačiai dažnai reikalingas transportas, kad nuvežtų, kai man blogai. Garantuoja, kad sūnus, jis padarė išvadas. Ji kontroliuos V. M., eis pas jį į darbą, paprašys jo vadovų, kad būtų kontroliuojamas.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja L. U. paaiškino, kad prašo atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. M. yra jos draugas, kartu yra jau 8 metai, bet bendro ūkio neveda. Su V. M. bendrauja kiekvieną dieną, duoda jam patarimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. 19.57 val. gautas pranešimas, jog automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus kliudė automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.54 val. patruliuodami tarnybiniu automobiliu kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus kliudė automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. K., kuris paaiškino kad laukė vaiko (duomenys neskelbtini), kai staiga į jo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga įvažiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dar atsitrenkęs stumtelėjo pranešėjo automobilį į priekį. „Toyota“ automobilio vairuotojas po eismo įvykio bandė pasišalinti iš įvykio vietos, ir automobilį pastatė už 50 metrų. Priėjus prie automobilio „Toyota“ vairuotojo, sėdėjo akivaizdžiai neblaivus pilietis. Pilietis dar bandė susitarti, kad nebūtų kviečiamas policijos ekipažas, tačiau nieko nelaukęs pranešėjas iškvietė policijos pareigūnus. Tada pranešėjas nurodė jiems vyrą, kuris vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo V. M. kuris teigė, kad alkoholį vartojo prieš tris valandas, gėrė degtinę. Nuo V. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl įtardami, kad jis vairavo automobilį neblaivus, jie nusprendė patikrinti jos girtumą. Patikrinus V. M. blaivumą naudojant alkotesterį pirmu pūtimu nustatytas 1,67 prom. Praėjus daugiau nei 15 minučių, apie 20.55 val. nustatytas 1,58 prom. (b. l. 18-19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. M. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 16.00 val., savo garaže adresu (duomenys neskelbtini) buvo su draugu Č., jie išgėrė 0,5 litro degtinės. Kai Č. išėjo, jis taip pat susiruošė namo, gyvena (duomenys neskelbtini). Jo automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie garažo, jis nusprendė automobilį perstatyti, negali pasakyti, kodėl perstatinėjo. Atsisėdo už vairo, užvedus automobilį pajudėjo atbulai, po to pavažiavo į priekį, kada galėjo kliudyti šalia stovinčią mašiną jis nežino, nes nepajautė. Perstačius toliau automobili ir jam išlipus iš mašinos, nepažįstamas vyras šūktelėjo, kad kliudė jo automobilį. Jis priėjo prie jo automobilio ir apgadinimų nelabai matė, gal buvo nežymus įbrėžimas. Tada jam pasiūlė 300 Eur, bet jis nesutiko ir pareikalavo 3000 Eur. Kai jis pasakė, kad tiek nemokės, asmuo iškvietė policiją (b. l. 99).
Neblaivumo nustatymo akte V. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 24).
Alkotesterio duomenimis V. M. tikrinimo metu 20.36 val. nustatytas 1,67 prom. girtumas, 20.55 val. nustatytas 1,58 prom. girtumas (b. l. 25-26).
Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M. (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, kaltinamojo V. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. parodė, kad rugpjūčio 2 d. su draugais išgėrė, tą dieną nedirbo. Jo automobilis stovėjo kieme. Kažkas jo paprašė, kad perstatytų automobilį, nes kažkas negalėjo išvažiuoti. Perstatydamas automobilį užkabino kitą automobilį, to automobilio savininkas iškvietė policiją ir jam buvo nustatytas girtumas. Niekur nenorėjo išvažiuoti, norėjo tik perstatyti automobilį. Labai gailisi, kad taip padarė. Tą dieną trise išgėrė butelį degtinės. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 99). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. S. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.57 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis V. M. ir laiduotojai V. M., L. U. prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. M. arba L. U. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Antra, nusikalstamą veiką V. M. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Trečia, kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, nebaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Byloje nustatyta viena V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. M. savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog V. M. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Šiuo atveju atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo motina V. M. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, pensininkė. V. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl to, kas nutiko rugpjūčio 2 d. yra šokiruota ir negali iki šiol atsigauti. Sūnus pastoviai dirba, niekada darbo nepraleido, niekada nevėlavo, niekada neišgėrinėjo. Jų geri santykiai, sveikai ir teisingai gyvena. Labai blogai vertina vairavimą išgėrus. Ji kontroliuos V. M., eis pas jį į darbą, paprašys jo vadovų, kad būtų kontroliuojamas. Iš nurodytų aplinkybių bei atitinkamos V. M. prašymo (b. l. 145-146) galima spręsti, kad V. M. su kaltinamuoju sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie gyvena kartu, V. M. yra kaltinamojo motina, todėl galima tikėtis, kad ateityje ji kaltinamojo elgesiui galės daryti teigiamą įtaką.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja V. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes gyvena kartu ir yra jo motina (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir laiduotoją, nustatytinas minimalus vienerių metų laidavimo terminas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgus į tai, kad V. M. pripažinta tinkama laiduotoja, teismas nepasisako dėl kito prašomo pripažinti laiduotoja asmens – L. U., nes tai nėra tikslinga.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. V. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones.
Teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,58 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nežymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, nevairavo automobilio gatvėje, o perstatinėjo automobilį, todėl jo veikos pavojingumas iš esmės yra mažesnis negu tipinėse šios kategorijos bylose. Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.
Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju V. M. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.
Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, bet ne už šiurkščius nusižengimus, anksčiau neteistas, automobilį vairavo ne kelyje, o siekdamas jį perstatyti, taip pat į automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę (5030 Eur), taip pat į aplinkybę, kad kaltinamasis rūpinasi garbaus amžiaus motina, kurią reikalinga vežioti į medicinos įstaigas, spręstina, kad automobilio konfiskavimas nebūtų proporcinga poveikio priemonė, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-873/2021). Manytina, jog su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai turės V. M. pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas (neadekvatus) jo padarytai veikai bei asmenybei ir yra perteklinis.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.
V. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.