Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-203-198/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2A-203-198/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
A. J. T.
Atsakovas
UAB „Kavomeda“
Advokatai
Arvydas Penelis, Vidmantas Plėdys

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 203 – 198 / 2011

Ledina Šinkūnienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)14.3.2; 14.3.11; 18.3; 18.4; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant ieškovui A. J. T., jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,atsakovo UAB „Kavomeda“ atstovams A. S., advokatui Vidmantui Plėdžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. T. ir atsakovo UAB „Kavomeda“ apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-736-504/2010 pagal ieškovo A. J. T. ieškinį atsakovui UAB „Kavomeda“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, sutikslinęs reikalavimus (t. 1, b. l. 40-43), prašė priteisti iš atsakovo jo naudai:

- 12 656,24 Lt už išdirbtus viršvalandžius; 6 264,28 Lt kaip kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 5 937,50 Lt kaip išeitinę kompensaciją; 15 000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-10-02; 500 Lt darbo užmokesčio skolą už 2009 m. kovo mėnesį;

- vidutinį darbo užmokestį – po 142,37 Lt už dieną už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki visiško su juo atsiskaitymo;

- turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo ieškovas atsisakė (t. 1, b. l. 160-167).

Nurodė, kad jis nuo 2007-07-03 iki 2009-10-02 dirbo UAB “Kavomeda” gateristo pareigose pagal 2007-07-03 darbo sutartį Nr. 2. Iš darbo atleistas paties prašymu, kadangi nuo 2009 m. kovo mėnesio atsakovas visai nemokėjo darbo užmokesčio. Darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 400 Lt atlyginimą. Buvo nustatyta 8 valandų darbo diena, 5 darbo dienų savaitė. Tačiau, ieškovo manymu, susitarimas dėl 400 Lt atlyginimo prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tokio dydžio atlyginimas buvo oficialiai rodomas kaip išmokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ir atlyginimo mokėjimo žiniaraštį. Oficialiai pagal darbo sutartį turėjo būti rodomas kaip mokamas nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 darbo užmokestis – 700 Lt, o nuo 2008-01-01 iki atleidimo dienos – 800 Lt darbo užmokestis. Atsakovas pažeisdamas įstatymus pagal oficialią darbo sutartį ir oficialų mokėjimo žiniaraštį jam neapskaičiavo ir tuo pačiu nemokėjo tokio dydžio darbo užmokesčio: 1) už laikotarpį nuo 2007-07-03 iki 2008-01-01 kiekvieną mėnesį po 300 Lt, iš viso 1 800 Lt (6 mėn. x 300 Lt); 2) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 kiekvieną mėnesį po 400 Lt, iš viso 6 000 Lt (15 mėn. x 400 Lt). Be to, ieškovas paminėtu laikotarpiu dirbo viršvalandžius: nuo 2007-07-03 iki 2008-01-01 dirbo 126 valandas viršvalandžių, kurie apmokami pusantro karto didesniu įkainiu, negu įprastas darbas (4,19 Lt x 1,5 karto), dėl ko atsakovas jam turi sumokėti 791,28 Lt (126 val. x 6,28 Lt); nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 išdirbo 310 valandų viršvalandžių, kurie apmokami pusantro karto didesniu įkainiu, negu įprastas darbas (4,85 Lt x 1,5 karto), dėl ko atsakovas jam turi sumokėti 2 253,70 Lt (310 val. x 7,27 Lt).

Nurodė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2007-07-03 iki 2008-01-01 turėjo suteikti ieškovui 10 darbo dienų apmokamų atostogų, o jų nesuteikęs – su juo atsiskaityti. Atleidimo dieną atsakovas liko skolingas už paminėtą laikotarpį 398 Lt (39,80 Lt x 10 dienų).

Atsakovas visiškai neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-10-02. Neišmokėtas darbo užmokestis vadovaujantis oficialia darbo sutartimi, atsižvelgiant į LRV nutarimu nustatytą minimalią mėnesinę algą, sudaro 4 800 Lt (800 Lt x 6 mėn.). Per šį laikotarpį jis išdirbo 127 valandas viršvalandžių, kas sudaro 923,29 Lt (127 valandos x 7,27 Lt). Per šį laikotarpį jam turėjo būti suteiktos 35 darbo dienų atostogos. Atsakovas atostogų nesuteikė, neatsiskaitė atleidimo dieną, todėl turi sumokėti 1 612,45 Lt (35 dienos x 46,07 Lt).

Taigi pagal oficialią darbo sutartį ir oficialų darbo užmokesčio mokėjimo žurnalą atsakovas už laikotarpį nuo 2007-07-03 iki 2009-10-02 yra nesumokėjęs:

1) darbo užmokesčio – 12 600 Lt (1800 Lt + 6000 Lt + 4800 Lt);

2) užmokesčio už viršvalandinius darbus – 3 968,27 Lt (791,28 Lt + 2 253,70 Lt + 923,29 Lt);

3) atostoginių (kompensacijos už nepanaudotas atostogas) – 2 010,45 Lt (398 Lt + 1 612,45 Lt).

Iš viso atsakovas yra neišmokėjęs 18 578,72 Lt.

DK 141 str. 2 d. nustato darbdaviui pareigą atleidimo dieną išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, todėl vadovaujantis 141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, t. y. nuo 2009-10-02 po 46,07 Lt už dieną. Taip pat atsakovas atleisdamas iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., DK 140 str. 2 d., turėjo ieškovui sumokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Ši išmoka pagal darbo sutartį sudaro 1 902,56 Lt (951,28 x 2).

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, faktiškai su atsakovu buvo sutarta, kad jam kas mėnesį mokės 2 500 Lt darbo užmokestį. Tokį darbo užmokestį atsakovas mokėjo iki 2009-03-31 imtinai. Atlyginimas buvo mokamas į rankas grynais pinigais, o jis ant darbo užmokesčio žiniaraščio pasirašydavo, kad gauna po 400 Lt. Jų susitarimas su atsakovu dėl mokamos 2 500 Lt sumos į rankas nebuvo pasikeitęs iki pat darbo santykių pabaigos. Todėl ir po 2009 m. kovo mėnesio jis tikėjosi, kad bus išmokamas tokio dydžio darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas už vieną darbo valandą turi mokėti 14,09 Lt darbo užmokestį; vidurkis už darbo dieną sudaro 119,89 Lt; vidurkis už vieną valandą viršvalandžių sudaro 22,48 Lt; vidutinis darbo užmokestis 142,37 Lt (darbo dienos vidurkis + viršvalandžiai). Tokiu būdu atsakovas yra skolingas: 12 656,24 Lt už viršvalandžius (563 val. x 22,48 Lt); 6 264,28 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (63 kalendorinės dienos x 0,7 koef. x 142,37 Lt); 5 937,5 Lt išeitinės kompensacijos (2 968,74 Lt x 2 mėn.); 15 000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-10-02 (2 500 Lt x 6 mėn.). Taip pat atsakovas turi sumokėti 500 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. kovo mėn., nes atsakovas už šį mėnesį yra sumokėjęs tik 2 000 Lt.

Nurodė, kad atsakovas suklastojo jo parašus ant vidaus aktų dėl nemokamų atostogų jam suteikimo. Priešingai, jis neatostogavo, visą laiką dirbo.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Kavomeda“ ieškovui A. J. T.: 12 578 Lt neišmokėto darbo užmokesčio; 1 628,17 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; 1 558,02 Lt išeitinę išmoką; 5 860,97 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-10-02 iki 2010-06-14; 654,42 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį nuo 2010-06-14 imtinai iki visiško su darbuotoju atsiskaitymo; 367,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylą dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo nutraukė. Likusioje dalyje teismas ieškinio netenkino. Be to, priteisė iš atsakovo 479,82 Lt bylinėjimo išlaidų, o iš ieškovo – 10,63 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Įpareigojo šalis sumokėti privalomus mokesčius Valstybei, Valstybinio socialinio draudimo fondui, kitus privalomus mokėti mokesčius.

Nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2007-07-03 sudarė darbo sutartį Nr. 2, kuria susitarė, jog A. J. T. dirbs UAB “Kavomeda” gateristo pareigose. Darbo sutarties šalys susitarė, jog darbo sutartis yra neterminuota, darbdavys darbuotojui mokės 400 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o darbuotojas dirbs 8 darbo valandas per dieną ir 5 darbo dienas per savaitę. 2009-10-02 darbuotojas (ieškovas) pateikė darbdaviui (atsakovui) prašymą atleisti iš užimamų pareigų nuo 2009-10-02, išmokant 15 500 Lt įsiskolinimą, išeitinę kompensaciją bei už dviejų metų nepanaudotas atostogas. Teismas, atsižvelgdamas į DK 187 str. 3 d., sprendė, jog nustatytas 400 Lt mėnesinis darbo užmokesčio dydis neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismo nuomone, DK 298 str. nurodytas 3 metų termino pradžios momentas sietinas ne su teismo sprendimo priėmimo data, tačiau su darbuotojo kreipimosi į teismą data. Kadangi ieškovo ieškinys dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų priteisimo pareikštas 2010-04-07, todėl darbuotojų užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos negali būti priteistos daugiau kaip už 3 metus, t. y. už ankstesnį laikotarpį nei nuo 2007-04-07.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad A. J. T. buvo mokamas 2 500 Lt mėnesinis atlyginimas ir kad toks buvo jo ir darbdavio susitarimas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui buvo mokamas mažesnis negu teisės aktų numatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, todėl jam už laikotarpį nuo 2007-07-03 iki 2008-01-01 priteisė nesumokėtą 300 Lt skirtumą už kiekvieną mėnesį ir už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-09-31 – 400 Lt skirtumą už kiekvieną mėnesį, kas viso sudaro 7 800 Lt.

Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl užmokesčio už viršvalandžius priteisimo, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų apie dirbtus viršvalandžius.

Nustatė, kad byloje yra vienas pasirašytas ieškovo prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo už laikotarpį nuo 2009-04-14 iki 2009-04-30. Kiti jo vardu surašyti prašymai nėra pasirašyti. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas be jokio teisinio pagrindo žymėjo ieškovui nemokamas atostogas už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui turėjo būti mokamas 800 Lt minimalus mėnesinis atlyginimas, priteisė jam 4 400 Lt už 2010 m. gegužės – rugsėjo mėn. laikotarpį, o už 2009 m. balandžio mėnesį priteisė iš atsakovo sumą, proporcingą ieškovo dirbtų dienų skaičiui, t. y. 305 Lt, taip pat už 2009 m. spalio mėnesį iš atsakovo priteisė sumą, proporcingą jo dirbtų dienų skaičiui, t. y. 73 Lt. Iš viso ieškovui už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. priteisė 4 778 Lt.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J. T. per visą darbo laiką nebuvo išleistas kasmetinių atostogų (jis dirbo pas atsakovą 27 mėnesius), laikė, jog jam priklauso 63 kalendorinės dienos atostogų. Kadangi darbdavys UAB “Kavomeda” be pagrindo žymėjo ieškovui nemokamas atostogas už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn., todėl 2009 m. liepos - rugsėjo mėn. ieškovo dirbtą laiką sudaro 65 darbo dienas, o vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro (800 Lt x 3 : 65) 36,92 Lt, ir todėl atitinkamai turi būti išmokėta 1 628,17 Lt (36,92 Lt x 63 x 0,7 (esant penkių darbo dienų savaitei patvirtintas metinio darbo dienų koeficientas 2009 m.)) kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kad ieškovas, jo teigimu, darbo sutartį nutraukė dėl to, kad jam nebuvo mokamas atlyginimas, o šios aplinkybės neginčija ir atsakovas, laikė, jog darbo sutartis tarp darbuotojo A. J. T. ir darbdavio UAB “Kavomeda” faktiškai buvo nutraukta DK 127 str. 2 d. numatytu pagrindu, todėl A. J. T. privalėjo būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ją sudaro: 36,92 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) x 21,1 (metinis vidutinis darbo dienų skaičius 2009 m.) x 2 (mėnesių skaičius) = 1 558,02 Lt.

Iš byloje pateikto kasos išlaidų orderio teismas nustatė, kad UAB “Kavomeda” 2009-10-09 nurodė išduoti A. J. T. 2 584,01 Lt sumą kaip galutinį atsiskaitymą su darbuotoju. Ieškovas 2010-06-14 parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad apie šį orderį iki jo pateikimo prie atsiliepimo nieko nežinojo ir atsisakė šią pinigų sumą priimti, kadangi atsakovas jam skolingas žymiai daugiau. Gavėjo parašo kasos išlaidų orderyje nėra, duomenų, kad šis orderis buvo įteiktas ar bandyta jį įteikti darbuotojui, taip pat nėra. Kadangi DK 141 str. 1 d. numatyta darbdavio prievolė visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, todėl atsakovas, teismo nuomone, pažeidęs šią prievolę ir surašęs kasos išlaidų orderį po savaitės po ieškovo atleidimo, turėjo imtis priemonių atitinkamai sumai ieškovui išmokėti ar bent pranešti apie ketinimus šios sumos išmokėjimui, ko nepadarė. Esant tokioms aplinkybėmis, teismas laikė, kad ieškovo kaltės iki 2010-06-14 dėl to, kad darbdavys su juo laiku neatsiskaitė, nėra. Teismo nuomone, šios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad darbuotojas į teismą dėl savo teisių gynimo nesikreipė nedelsiant. Todėl darbdavys privalo A. J. T. mokėti jo vidutinio darbo užmokestį už uždelsimo laiką, t. y. 36,92 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) x 21,1 (metinis vidutinis darbo dienų skaičius 2009 m. per mėnesį) : 31 (kalendorinių dienų 2009 m. spalio mėnesį skaičius) x 2 (dirbtų kalendorinių dienų 2009 m. spalio mėnesį skaičius) + 36,92 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) x 21,1 (metinis vidutinis darbo dienų skaičius 2009 m per mėnesį) x 2 (2009 m. lapkričio, gruodžio mėn.) + 36,92 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) x 21,2 (metinis vidutinis darbo dienų skaičius 2010 m. per mėnesį) x 5 (2010 m. sausio - gegužės mėn.) + 36,92 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) x 21,2 (metinis vidutinis darbo dienų skaičius 2010 m. per mėnesį) : 30 (kalendorinių dienų 2010 m. birželio mėnesį skaičius) x 13 (kalendorinių dienų iki 2010-06-14 parengiamojo teismo posėdžio skaičius) = 50,26 Lt + 1 558,02 Lt + 3 913,52 Lt + 339,17 Lt = 5 860,97 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, jog ieškovas yra kaltas dėl su juo neatsiskaitymo laikotarpiu nuo 2010-06-14 584,01 Lt suma, kadangi 2010-06-14 atsakovas parengiamajame teismo posėdyje siūlė ieškovui pasiimti deponuotą 2 584,01 Lt sumą, tačiau ieškovas šią sumą priimti atsisakė. Aiškindamas DK 141 str. 3 d. ir remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas konstatavo, jog jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydis sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis, proporcinga neišmokėtoms sumoms. Nustatė, jog darbdavys neišmokėjo darbuotojui 7 800 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo jo priėmimo dienos iki 2009-04-01, 4 778 Lt už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki jo atleidimo dienos, 1 628,17 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 558,02 Lt išeitinės išmokos, t. y. viso 15 764,19 Lt. Atsižvelgiant į tai, darbdavio 2010-06-14 pasiūlyta 2 584,01 Lt suma sudaro 16,39 procentų darbuotojui mokėtinos sumos, nuo 2010-06-14 darbdavys privalo mokėti darbuotojui: 36,92 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) x 21,2 (metinis vidutinis darbo dienų skaičius 2010 m. per mėnesį) x 83,61 proc. (ne dėl darbuotojo kaltės neišmokėtas jam priklausančių sumų procentas) = 654,42 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį iki visiško su darbuotoju atsiskaitymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-16 sprendimą dalyje dėl atmestų ir tik iš dalies patenkintų ieškinio reikalavimų ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo priteisti 12 656,24 Lt už išdirbtus pas atsakovą viršvalandžius, 6 264,28 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 5 937,50 Lt išeitinės kompensacijos, 15 000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-10-02, 500 Lt darbo užmokesčio skolą už 2009 m. kovo mėnesį, vidutinį darbo užmokestį, mokamą kasdieną po 142,37 Lt, skaičiuojamą nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki visiško su juo atsiskaitymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, padarė procesinės teisės normų pažeidimų, neatskleidė bylos esmės, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, o būtent:

1. Teismas nepagrįstai nepriteisė piniginės sumos už viršvalandinį darbą pas atsakovą bei nekonstatavo, kad tarp darbdavio ir ieškovo buvo sulygtas ir mokamas 2 500 Lt dydžio atlyginimas. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo keliamas klausimas ir prašoma remtis Rokiškio rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.1.-26-762/2010 surinktais rašytiniais įrodymais, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 413 str. 1 d. ir 414 str. 3 d. yra surašytas ieškovo darbdaviui A. Š.. Darbdavys buvo nubaustas už tai, kad jo įmonėje vyko nelegalus darbas, be to, aplaidžiai vedama buhalterinė apskaita, t. y. su darbo santykiais susijusių išmokų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą. Tačiau teismas nesirėmė administracinėje byloje surinktais rašytiniais ir kitokios rūšies įrodymais, jų net neapžiūrėjo ir su jais nesusipažino, nors byloje nustatyti faktai ir patvirtintos aplinkybės turi tiesioginę reikšmę nagrinėjamojoje civilinėje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Esant konstatuotoms administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, aplinkybėms ir argumentams, teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovas pateikti neginčijamų įrodymų dėl dirbtų viršvalandžių ir sulygto 2 500 Lt atlyginimo su atsakovu neturėjo ir neturi jokios galimybės, nes susitarimas dėl tikrojo atlyginimo ir darbo viršvalandžių buvo sutartas neįforminus to dokumentais įstatymų nustatyta tvarka. Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl viršvalandžių ir sutarto 2 500 Lt atlygio, teismas neatsižvelgė ir į tokią aplinkybę, kad darbuotojas yra silpnoji darbo teisinių santykių šalis, kurios interesai yra ginami ypatingai atidžiai (CPK 414 str.).

2. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 15 000 Lt jam neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-10-02 bei 500 Lt neišmokėto darbo užmokesčio skolą už 2009 metų kovo mėnesį. Tačiau teismas nepagrįstai šį ieškovo reikalavimą tenkino tik iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 4 778 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovas ne kartą yra nurodęs, kad nemokamose atostogose jis nebuvo, nes visą laiką dirbo. Ieškovas taip pat yra nurodęs, kad atsakovas yra suklastojęs ieškovo parašus ant vidaus aktų dėl nemokamų atostogų jam suteikimo, tačiau teismas tokių ieškovo nurodymų ne tik nevertino, tačiau dėl jų buvimo ar nebuvimo plačiau nėra pasisakęs. A. J. T., neva, rašytuose prašymuose nenurodyta prašomų nemokamų atostogų tikslinė paskirtis, o jau darbdavio 2009-01-12 įsakyme, kuriuo jis buvo išleistas nemokamų atostogų, nurodoma, kad jos suteikiamos, kadangi nėra užsakymų. Teismas nevertino, kad nemokamų atostogų suteikimas nurodytam tikslui iš esmės nėra galimas ir leidžiamas Darbo kodekse reglamentuotų teisės normų aiškinimo aspektu, todėl turėjo būti vertinamas kaip prastovos, kurių apmokėjimas numatytas DK 195 str. Ieškovo manymu, teismas nepagrįstai konstatavo ir tokią aplinkybę, kad ieškovas yra kaltas dėl to, jog atsakovas nėra su juo atsiskaitęs laikotarpiu nuo 2010-06-14. Neaišku, kuo remdamasis teismas nurodė, kad 2010-06-14 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pasiūlė ieškovui pasiimti deponuotą 2 584,01 Lt sumą. Atsakovas nėra pateikęs civilinėje byloje duomenų apie tai, kad nurodyta suma yra atsakovo deponuota ir realiai ieškovui gali būti išmokama. Ieškovui buvo pateiktas kasos išlaidų orderis, kuris negali būti prilyginamas atsiskaitymui su atleidžiamu iš darbo darbuotoju DK 141 str. 2 d. prasme. Kasos išlaidų orderis yra buhalterinis dokumentas, patvirtinantis grynųjų pinigų gavimo faktą. A. J. T. negalėjo pasirašyti už tuos pinigus, kurių realiai nebuvo gavęs, tuo labiau, kad minimame orderyje įrašyta piniginė suma akivaizdžiai neatitiko realiai privalomos išmokėti ieškovui atsiskaitymo su juo piniginės sumos. Nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip ieškovo kaltė dėl atsakovo neatsiskaitymo. Atsakovas turėjo galimybę kitokiais būdais atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu – pervesti pinigus į jo asmeninę sąskaitą banke, paštą ar juos deponuoti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas taip pat neteisingai paskaičiavo DK 141 str. 3 d. numatytą priteistiną vidutinio darbo užmokesčio išmoką už uždelsimo laiką, net ir konstatavus darbuotojo kaltę dėl darbdavio laiku su juo neatsiskaitymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas ieškovui buvo neišmokėjęs darbo užmokesčio ne už vieną mėnesį, o žymiai ilgesnį laiko tarpą. Nors teismas remiasi atsakovo nurodyta 2 584,01 Lt neišmokėta su atleidžiamu darbuotoju suma, tačiau tokia suma įstatymiškai neturi jokios reikšmės, kadangi atskaičius šią sumą dar lieka neišmokėta daugiau nei trijų mėnesių atlyginimų dydžio suma.

3. Teismo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas šalis sumokėti privalomus mokesčius Valstybei, Valstybinio socialinio draudimo fondui, kitus privalomus mokėti mokesčius neatitinka įstatymui keliamų reikalavimų. Teismas, nuspręsdamas įpareigoti šalis sumokėti mokesčius valstybei, nenurodo, kokia teisės norma remiasi.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir:

- nuo 1 800 Lt iki 300 Lt sumažinti priteisto darbo užmokesčio už 2007-07-03 – 2007-12-02 laikotarpį dalį;

- 50 procentų sumažinti priteistą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį;

- panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista: 5 860,97 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-10-02 iki 2010-06-14; 654,42 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-06-14 imtinai iki visiško su darbuotoju atsiskaitymo, nustatant išmokos terminą iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, taikydamas DK 298 str., nepagrįstai 3 metų termino pradžios momentą siejo ne su teismo sprendimo priėmimo data, o su darbuotojo kreipimosi į teismą data, nes tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Priešingai, šiuo atveju DK 28, 298 str. nustatytas naikinamasis terminas turi būti taikomas, todėl priteista 1 800 Lt darbo užmokesčio už 2007-07-03 – 2007-12-02 laikotarpį, t. y. 5 mėnesiai virš 3 metų, suma mažintina iki 300 Lt.

2. Teismo sprendimas nepripažinti darbuotojo kaltės ir priteisti ieškovui 5 860,97 Lt yra nepagrįstas, nes prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl priteista išmoka mažintina 50 procentų. O būtent: a) 2009-11-25 paaiškinime Panevėžio VMI ieškovas pripažįsta, jog pateiktame išmokėjimų žiniaraštyje už 2009 m. vasario – rugsėjo mėn. jam priskaičiuotų 1 894,22 Lt negavo ir žiniaraštyje nepasirašė, kas įrodo, kad darbuotojas žinojo apie priskaičiuotą užmokestį, tačiau sąmoningai pinigų neėmė; b) pinigai darbuotojams išmokami bendrovės kasoje, o kitokio šalių susitarimo ar darbuotojo prašymo pervesti pinigus į jo bankinę sąskaitą nebuvo; c) teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad atsakovas jam siūlė paimti priskaičiuotą galutini atsiskaitymą, tačiau pinigų jis neėmė, nes laikė, jog darbdavys skolingas žymiai daugiau.

3. Teismas nepagrįstai nepripažino faktų, jog ieškovas gauna pensiją, dėl ko darbo sutartyje ir buvo sulygtas 400 Lt darbo užmokestis, jog atsakovo bendrovėje dirba tik 3 darbuotojai, o įmonė 2008-2010 metais dirbo nuostolingai, jog ieškovas teisinės gynybos kreipėsi tik po 5 mėnesių, vilkino teismo procesą. Neįvertinęs tokių aplinkybių, teismas priėmė neadekvatų pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams sprendimą, o nemažindamas išmokų dydžio nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Todėl sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteista 654,42 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį nuo 2010-06-14 iki visiško su darbuotoju atsiskaitymo (o ne iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos), yra neteisėtas, išmokos mažintinos 50 procentų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas Rokiškio apylinkės teismo administracine byla Nr. A2.1-26-762/2010 kaip prejudiciniu faktu, tačiau, pagal CPK 182 str. 2 p. taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra vertinami ieškovo liudytojų parodymai, kurie nepatvirtino 2 500 Lt mėnesinio atlyginimo reguliaraus mokėjimo fakto. Taip pat ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė to, kad įmonėje būtų buvę skiriami viršvalandiniai darbai darbdavio iniciatyva, dėl ko teismas pagrįstai jų užmokesčio ir nepriteisė. Ieškovas buvo leidžiamas neapmokamų atostogų, kas įrodo, jog įmonė tuo laiku nedirbo visiškai (tuo labiau viršvalandžių). Atsakovo teigimu, apeliacinio skundo teiginiai dėl 2 584,01 Lt atsiskaitymo neišmokėjimo prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes 2010-06-14 parengiamajame teismo posėdyje ieškovas patvirtino, jog atsakovas jam siūlė priskaičiuotą 2 584,01 Lt galutinį atsiskaitymą, tačiau pinigų jis neėmė, atsisakė pinigus paimti ir teismo posėdyje. Be to, apelianto prašymas dėl 142,37 Lt kasdien priteisimo prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, o būtent: skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką remiamasi apskaičiuotu vienos darbo dienos užmokesčiu ir skaičiuojamos tik darbo, o ne visos kalendorinės dienos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. J. T. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo UAB „Kavomeda“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. J. T. ir atsakovas UAB “Kavomeda” 2007-07-03 sudarė darbo sutartį Nr. 2, kuria susitarė, jog A. J. T. dirbs UAB “Kavomeda” gateristo pareigose. Darbo sutarties šalys susitarė, jog darbo sutartis yra neterminuota, darbdavys darbuotojui mokės 400 Lt mėnesinį darbo užmokestį, darbuotojas dirbs 8 darbo valandas per dieną ir 5 darbo dienas per savaitę (t 1, b. l. 7-8). Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, kad A. J. T. 2007 m. liepos - 2009 m. spalio mėnesiais buvo skaičiuojamas 400 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas (t. 1, b. l. 72-83, 101-110, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pateiktos medžiagos b. l. 108, 110, 112, 114). 2009-10-02 ieškovas pateikė atsakovui prašymą atleisti iš užimamų pareigų nuo 2009-10-02, išmokant 15 500 Lt įsiskolinimą, išeitinę kompensaciją bei už dviejų metų nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 9).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.).

Apeliantas A. J. T. nurodo, jog teismas nepagrįstai nepriteisė piniginės sumos už viršvalandinį darbą pas atsakovą bei nekonstatavo, kad tarp darbdavio ir ieškovo buvo sulygtas ir mokamas 2 500 Lt dydžio atlyginimas, t. y. teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovas pateikti neginčijamų įrodymų dėl dirbtų viršvalandžių ir sulygto 2 500 Lt atlyginimo su atsakovu neturėjo ir neturi jokios galimybės, nes susitarimas dėl tikrojo atlyginimo ir darbo viršvalandžių buvo sutartas neįforminus to dokumentais įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas D. A. paaiškino, jog dirbo nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., yra matęs kaip ieškovui buvo mokamas 2 500 Lt atlyginimas; liudytojas M. B. teismo posėdyje paaiškino, kad yra matęs, kaip A. J. T. davė 2 500 Lt į rankas; liudytojas I. A. teigė, kad nežino, kiek A. J. T. gaudavo atlyginimo (t. 1, b. l. 119-123). Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad tekdavo dirbti viršvalandžius. Tačiau kitų įrodymų apie dirbtus viršvalandžius byloje nėra. Vertindamas ieškovo reikalavimą šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad liudytojai, lyginant su ieškovo darbo laiku, dirbo tik epizodiškai. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodymas, jog teismas nesirėmė Rokiškio rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.1.-26-762/2010 surinktais rašytiniais įrodymais, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, yra nepagrįstas, kadangi tiek nurodomoje administracinėje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų pagrįsti ieškovo teiginiams dėl dirbtų viršvalandžių bei nėra pakankamai duomenų konstatuoti tam, jog ieškovui buvo mokamas 2 500 Lt mėnesinis atlyginimas ir kad toks buvo jo ir darbdavio susitarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikta analizė dėl UAB „Kavomeda“ 2007-2009 m. gamybos reikmėms sunaudotos elektros energijos nepatvirtina ieškovo teiginių dėl dirbtų viršvalandžių (t. 2, b. l. 25-28). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė buvus susitarimą dėl 2 500 Lt mėnesinio atlyginimo mokėjimo, laikytinas nepagrįstu ir jo apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 500 Lt darbo užmokesčio skolą už 2009 m. kovo mėnesį.

Priešingai, nei teigia A. J. T., teismas pagrįstai ieškovui už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. – atleidimo iš darbo dienos – priteisė 4 778 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Teismas vadovavosi byloje pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Nustatė, kad vienas prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo už laikotarpį nuo 2009-04-14 iki 2009-04-30 yra pasirašytas ieškovo (t. 1, b. l. 62), o kiti jo vardu surašyti prašymai (t. 1, b. l. 63, 65, 67) nėra pasirašyti. Tokiu būdu, atsakovas UAB „Kavomeda“ be pagrindo žymėjo ieškovui nemokamas atostogas už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui turėjo būti mokamas 800 Lt minimalus mėnesinis atlyginimas , teismas pagrįstai priteisė ieškovui 4 400 Lt už 2010 m. gegužės – rugsėjo mėn., o už 2009 m. balandžio mėnesį ir už 2009 m. spalio mėnesį – proporcingai ieškovo dirbtų dienų skaičiui, t. y. 305 Lt ir 73 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui iš esmės buvo mokamas mažesnis negu teisės aktų numatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, ką pripažino ir atsakovas, todėl ieškovui už laikotarpį nuo 2007-07-03 iki 2008-01-01 priteisė nesumokėtą 300 Lt skirtumą už kiekvieną mėnesį, o už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-09-31 – 400 Lt skirtumą už kiekvieną mėnesį, kas iš viso sudaro 7800 Lt. Taigi 12 578 Lt suma, kaip neišmokėtas darbo užmokestis, kuri priteista ieškovo A. J. T. naudai, yra pagrįsta ir teisinga.

Dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas teismas, atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys be jokio teisinio pagrindo žymėjo ieškovui nemokamas atostogas už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn., sprendė, jog 2009 m. liepos - rugsėjo mėn. A. J. T. dirbo 65 darbo dienas, už ką jam atitinkamai turi būti išmokėta 1 628,17 Lt (36,92 Lt x 63 x 0,7 (esant penkių darbo dienų savaitei patvirtintas metinio darbo dienų koeficientas 2009 m.)) kompensacija už nepanaudotas atostogas. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 177 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas per visą darbo laiką nebuvo išleistas kasmetinių atostogų. Jis dirbo pas atsakovą 27 mėnesius, todėl jam priklauso 63 kalendorinės dienos atostogų. Esant tokioms aplinkybėms, laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad teismas plačiau nepasisakė dėl to, kad ieškovas ne kartą yra nurodęs, jog nemokamose atostogose jis nebuvo, nes visą laiką dirbo, jog atsakovas yra suklastojęs ieškovo parašus ant vidaus aktų dėl nemokamų atostogų jam suteikimo.

Vadovaujantis DK 140 str. 2 d., darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Kadangi tarp ginčo šalių darbo sutartis faktiškai buvo nutraukta DK 127 str. 2 d. numatytu pagrindu, todėl A. J. T. privalėjo būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kas šiuo atveju sudaro 1 558,02 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma paskaičiuota pagrįstai, atsižvelgiant į byloje nustatytas ir konstatuotas faktines aplinkybes.

Iš byloje pateikto kasos išlaidų orderio (t. 1, b. l. 29) matyti, kad UAB “Kavomeda” 2009-10-09 nurodė išduoti A. J. T. 2 584,01 Lt sumą kaip galutinį atsiskaitymą su darbuotoju. Apelianto teigimu, neaišku, kuo remdamasis teismas nurodė, kad 2010-06-14 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pasiūlė ieškovui pasiimti deponuotą 2 584,01 Lt sumą. Tačiau, kaip matyti, 2010-06-14 parengiamajame teismo posėdyje ieškovas pats patvirtino, jog atsakovas jam siūlė priskaičiuotą 2 584,01 Lt galutinį atsiskaitymą, tačiau pinigų jis neėmė, atsisakė pinigus paimti ir parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 111-112). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo kaltės iki 2010-06-14 dėl to, kad darbdavys su juo laiku neatsiskaitė, nėra. Todėl UAB „Kavomeda“ privalo A. J. T. mokėti už šį laikotarpį jo vidutinio darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kas už laikotarpį nuo ieškovo atleidimo dienos iki 2010-06-14 viso sudaro 5 860,97 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2010-06-14 pasiūlė 2 584,01 Lt sumą, nuo kurios ieškovas atsisakė, teismas priteisė 654,42 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį iki visiško su darbuotoju atsiskaitymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pateikė detalų paskaičiavimą, su kuriuo teisėjų kolegija sutinka, todėl dėl jo atskirai nebepasisako.

UAB „Kavomeda“ atstovai apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu tik dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką. Mano, kad yra pagrindas jį mažinti 50 procentų ( t.2, b.l.29-36). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2009-10-02 iki 2010-06-14 – 5860,97 Lt ir nuo 2010-06-14 kas mėnesį po 654,42 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio iki visiško su darbuotoju atsiskaitymo reikštų proporcingumo bei darbo teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad ieškovas nesiekė, jog nagrinėjama byla būtų išnagrinėta per trumpiausią laiką, t. y. dėl ieškovo kaltės buvo atidėti net septyni teismo posėdžiai, atsižvelgia į tai, kad atsakovo įmonė 2008-2010 metais dirbo nuostolingai. Atsakovo nuomone, nemažinant priteistų piniginių sumų, įmonė gali tapti nemoki, bankrutuoti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, yra pagrindas 50 procentų mažinti iš atsakovo UAB „Kavomeda“ ieškovui priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Todėl šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo ieškovui 2 930,49 Lt vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-02 iki 2010-06-14 ir 327,21 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kas mėnesį nuo 2010-06-14 iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju.

Nepagrįstai atsakovas teigia, jog teismas, priteisdamas ieškovui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas 3 metų termino pradžios momentą siejo ne su teismo sprendimo priėmimo data, o su darbuotojo kreipimosi į teismą data. Priešingai, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus (DK 298 str.) Todėl apskaičiuodamas priteistinas sumas nuo darbuotojo kreipimosi į teismą dienos (2010-04-07) DK 298 str. nuostatų pirmos instancijos teismas nepažeidė.

Apelianto A. J. T. skundo motyvas, kad teismas, nuspręsdamas įpareigoti šalis sumokėti mokesčius valstybei, nenurodo, kokia teisės norma remiasi, yra formalaus pobūdžio, nesudarantis teisinio pagrindo šioje dalyje naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovas UAB „Kavomeda“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Išlaidas grindžia pateiktu pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 565305 (t. 2, b. l. 24). Šios išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtinto maksimalaus dydžio. Atmetus A. J. T. apeliacinį skundą ir iš dalies tenkinus atsakovo skundą, 1 000 Lt suma už advokato pagalbą priteisiama iš jo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. .). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 17), priteistinos iš apelianto A. J. T. CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką pakeisti ir išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo UAB „Kavomeda“ (į. k. 173735824) 2 930,49 Lt (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt litų ir 49 centus) vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-10-02 iki 2010-06-14, 327,21 Lt (tris šimtus dvidešimt septynis litus ir 21 centą) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį nuo 2010-06-14 iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų UAB „Kavomeda“, į. k. 173735824, naudai ir 4,00 Lt ( keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė