Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei, kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui M. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1982-08-07 Telšių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis Žemaitės g. 24-403, Telšių m., 2002-04-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2003-08-29 Šiaulių apygardos teismo ir 2003-09-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, pagal LR BK 180 str. 1 d. , 138 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn., kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. pareikštas kaltinamas dėl to, kad jis 2012 m. vasario 4 d., apie 17 val. 30 min., gyvenamojo namo, esančio Žemaitės g. 24, Telšių m., ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, prie įėjimo į butą Nr. 403, tyčia, dėl asmeninių paskatų suduodamas vieną smūgį peiliu J. B. į krūtinę, padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos priekinės sienos kairės pusės žaizdą su pleuros pažeidimu, lydimą pakraujavimo į kairę krūtinplėvės ertmę, kairės krūtinplėvės pažeidimo, dešinės krūtinplėvės pažeidimo, dešinio plaučio apatinės skilties kiauriniu pažeidimu, lydimu ūmaus vidinio kraujavimo į dešinę krūtinplėvės ertmę, dešinės pleuros ir dešinės tarpšonkaulinės arterijos bei dešinio septinto šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimų, besikomplikavusią ūmiu vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę (3000 ml), trečio laipsnio šoku po nukraujavimo, bei paviršines pjautines žaizdeles dešinėje plaštakoje ir dėl kiauryminių krūtinės ląstos sužalojimų, plaučių pažeidimų ir sužalojimų, sukėlusių sunkų šoką, sunkiai sutrikdė J. B. sveikatą.

V. A. apklaustas kaltinamuoju kaltę prisipažino iš dalies ir parodė, kad šio įvykio išvakarėse 2012 m. vasario 4 d., nuėjo pas M. S., išsiaiškinti kodėl jis anksčiau skriaudė jo mamą, pagalve dusino ir reikalavo 50 litų. Susistumdė ir kumščiu jam sudavė kokius 5-6 smūgius M. S. buvo girtas ir jam sudavė tik vieną smūgį. Jis nukrito ant fojė esančios minkštos sofos. Parėjo į savo butą Nr. 403, kuris priklauso jo mamai. Kitą dieną būdamas blaivus prigulė pamiegoti, kai išgirdo beldimą į buto duris, kurias atidaręs pamatė J. B., kurį žinojo kaip agresyvų žmogų ir dar vieną asmenį, kurio iš karto nepažino, vėliau sužinojo, kad tai buvo M. S.. J. B. sušuko „pideri“ ir iš karto pasipylė smūgiai- vienas į krūtinę kumščiu, kitas į galvą, dešinį skruostą, į paakį, virsdamas susidaužė pakaušį. Tada jis virsdamas pačiupo nuo spintelės-baro savadarbį peilį, kuris buvo padėtas miegamajame kambaryje ir gindamasis nuo J. B. inkstinktyviai jam vieną kartą dūrė, galvojo, kad pataikė į pilvą, bet įdūrė į krūtinę. Atrodo, kad J. B. nieko rankoje neturėjo. Tačiau buvo išsigandęs dėl savo gyvybės, nes žinojo, kad J. B. yra piktas žmogus. Iš karto pamatė kraują. J. B. nuo jo atsitraukė ir pasakė: „tai ką, žertva, pripjovei mane“. Matė, kad jį nuvedė vaikinas. Kad tas vaikinas buvo M. S., sužinojo vėliau. Dar ėjo iš paskos pažiūrėti, ar jam nėra blogai. Jo mama šaukė kviesti greitąją pagalbą. Jis tada greitai nusileido į apačią, kad išvengti didesnių konfliktų. Pirmadienį buvo sulaikytas dviem paroms. Jam buvo mėlynas paakys, sudaužta krūtinė. Kreipėsi į ekspertus. Nežino kas toliau būtų buvę, jei nebūtų taip pasielgęs. J. B. kaip ir pagąsdinti norėjo, bet ne taip išėjo. Viskas vyko labai staiga. Jis gynė save ir savo būstą. Jam gaila A. B. kaip žmogaus, jo atsiprašė, su juo susitakiė. Labai gailisi nusikaltęs.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. parodė, kad 2012 m. vasario 4 d., apie 17 val. 30 min., viskas įvyko dėl M. S., kuris jam telefonu papasakojo, kad kaimynas V. A. jį sumušė. Kitą dieną grįžęs iš darbo namo, kartu su M. S. išėjo aiškintis pas kaimynystėje gyvenantį V. A.. M. S. nieko nedarė, stovėjo už durų. Vėliau M. S. pasakė, kad viskas įvyko dėl mamos. Jei iš karto būtų žinojęs teisybę, nebūtų net ėjęs pas V. A.. Blaivas nebūtų ėjęs. Praeitis (sėdėjęs kalėjime), alkoholis viską padarė. Kai tik V. A. atidarė buto duris, išvadindamas necenzūriniais žodžiais iš karto jį puolė. Pats buvo kaltas, kad įsibrovė. V. A. jo atsiprašė, jam atleido, nes jis gynėsi. Nuo civilinio ieškinio atsisakė, nes tai buvo savigyna. Pats kaltas, kad įsilaužė, necenzūriniais žodžiais išvadino. Kai reiškė ieškinį, buvo labai piktas. Ikiteisminio tyrimo metu V. A. norėjo pasodinti, o dabar - ne. Pats V. A. sudavė smūgius, V. A. buvo suklupęs, tada jam sudavė dar į galvą. Viskas vyko labai greitai per 1-2 min., o M. S. stovėjo už durų ir tai matė. V. A. net nesuprato už ką gavo. Pats ( J. B.) buvo išgėręs, sudavė ne vieną ir ne du smūgius jo bute, koridoriuke. Kitų smūgių net neatsimena. K. A. paėmė peilį, nepastebėjo. Kai jį mušė, tuo momentu pajuto smūgį peiliu ir bėgantį kraują. Ar po to dar V. A. sudavė, neatsimena, nes buvo labai girtas. Jei nebūtų buvęs sustabdytas, gal ir toliau būtų mušęs V. A.. Neturi jokių pretenzijų V. A., ieškinio nebereiškia. Kaltinamasis jo atsiprašė. Po dviejų savaičių jau ėjo į darbą. Dirba medkirčiu ir jaučiasi net labai sveikas. Pripažįsta, kad pats elgėsi neteisėtai. Dar jam gulint ligoninėje Antanavičius jo atsiprašė. Jam pretenzijų neturi.

L. V. B. parodė, kad 2012 m. vasario 4 d., apie 17 val. 30 min., vyras būdamas išgėręs, kartu su M. S. išėjo iš namų aiškintis santykių pas V. A., kodėl pastarasis sumušė M. S.. Maždaug po 3-4 minučių parbėgo M. S. ir pasakė, jog V. A. perdūrė J. B.. Vyras greitai grįžo perdurtas, kruvinas. Iškvietė greitąją pagalbą.

L. M. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Nukentėjusysis J. B. yra jo sesers vyras. Įvykio aplinkybes nelabai prisimena, nes buvo girtas. Pas jį atėjo V. A. ir jie susibarė bei susimušė. Kitą dieną kartu su J. B. nuėjo pas V. A. išsiaiškinti dėl ko jį sumušė. V. A. atidarė duris, o jį kažkas tai pašaukė ir į vidų jis nėjo, ėjo tik Jonas. Kas vyko V. A. bute, nematė. Nematė ir to ar Antanavičius turėjo ką rankose. Girdėjosi bumbsėjimai, suprato, kad V. A. bute vyksta muštynės. Viskas vyko labai greitai. Suprato, kad Bielskis su Antanavičiumi susistumdė, po ko pamatė, kad J. B. išėjo susiėmęs už paširdžių, jam labai smarkiai bėgo kraujas. Jo paklausė kas atsitiko, J. B. atsakė: padūrė“. N. B. buvo iškviesta greitoji pagalba.

Iš 2012-02-22 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G87/12(07) matyti, kad J. B. durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos priekinės sienos kairės pusės žaizda su pleuros pažeidimu, lydima pakraujavimo į kairę krūtinplėvės ertmę, kairės krūtinplėvės pažeidimo, dešinės krūtinplėvės pažeidimo, dešinio plaučio apatinės skilties kiauriniu pažeidimu, lydimu ūmaus vidinio kraujavimo į dešinę krūtinplėvės ertmę, dešinės pleuros ir dešinės tarpšonkaulinės arterijos bei dešinio septinto šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimų, besikomplikavusi ūmiu vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę (3000 ml), trečio laipsnio šoku po nukraujavimo, paviršinės pjautinės žaizdelės dešinėje plaštakoje padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis ar jo savybes turintis daiktas ar įrankis, galimai vieno pagrindinio smūgio į krūtinės ląstos priekinės sienos kairę pusę metu ir šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 20-21).

Iš 2012-02-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog gyvenamojo namo, esančio Žemaitės g. 24, Telšių m., ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, prie įėjimo į butą Nr. 403, ant grindų rastos dvi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Buto Nr. 403 virtuvėje, ant elektrinės viryklės kaitlentės rastas peilis, ant kurio ašmenų matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, o ant medinės spintelės rastas rudos spalvos odinis peilio įdėklas. Buto koridoriuje ant dešinės sienos užfiksuotos dvi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilis, peilio įdėklas ir trys vokai su dėmių, panašių į kraują, nuoplovomis paimti iš įvykio vietos ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b.l. 5-8).

Nusikaltimas akivaizdus ir visiškai įrodytas nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniu įrodymu - peiliu ir peilio dėklu. Specialisto išvada. Pats V. A. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad nusikaltimą padarė dėl būtinosios ginties, nes jį užpuolė J. B., sudavė smūgius. Situacija pasikeitė, kai J. B. teismo metu pakeitė parodymus. Jis nurodė, kad pas V. A. į butą atėjo girtas. V. A. atidarius duris J. B. pradėjo smūgiuoti ir galėjo V. A. suduoti 3-5 smūgius, kol pajuto smūgį į krūtinę. Nuo civilinio ieškinio nukentėjusysis atsisakė, pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Atsižvelgiant į tai, kad J. B. iš esmės pakeitė parodymus, kurie atitinka V. A. parodymus, veika turi būti perkvalifikuota. Be to yra ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad kaltinamajam irgi buvo padaryti sužalojimai veido srityje. Todėl galima sakyti, kad buvo taip, kaip pasakojo J. B.. V. A. gynėsi nuo jam gresiančio pavojaus, griebė po ranka buvusį peilį, sudavė juo J. B.. V. A. veiksmai peržengė būtinosios ginties ribas. Gynyba peiliu buvo neadekvati. Tačiau veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas peržengiant būtinosios ginties ribas. Veika padaryta tyčia. V. A. turėjo įvertinti tai, kad tokia gynyba jis galėjo sunkiai sutrikdyti sveikatą ir nužudyti J. B..

Pagal baudžiamąją teisę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-497/2007, Nr. 2K-7-428/2010). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. A. gynėsi ne nuo įsibrovimo į butą, o nuo J. B.. Jokio įsibrovimo nebuvo, V. A. pats atidarė duris ir iš J. B. veiksmų suprato, kad šis atėjo aiškintis santykių. Įsibrovimo į butą nebuvo. Neperžengė ir dėl didelio sąmyšio ar kitų faktorių. V. A. nebuvo didelio afekto būsenoje ir dėl to peržengė būtinosios ginties ribas. Gynyba buvo neadekvati. Smūgiai negalėjo V. A. padaryti didelės žalos. Nes iš bylos medžiagos, paties V. A. parodymų matyti, kad J. B. rankose nelaikė jokio daikto, kuris būtų galėjęs įtakoti V. A. vaizduotę dėl jam gręsiančios realios didelės grėsmės.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė 3714,07 litų civilinį ieškinį dėl V. A. gydymo išlaidų. Ieškinys tenkintinas. Byloje aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį J. B. ir šis buvo gydomas ligoninėje ( b. l. 24-25), gydymui išleista 3714,07 litų. Už gydymą sumokėjo Valstybinė ligonių kasa, todėl kaltinamasis turi atlyginti šias gydymo išlaidas. Žalos atlyginimo terminas išdėstytinas ilgesniam laikui atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. buvo pareiškęs 12 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismo posėdyje nuo jo atsisakė, nurodydamas, kad su kaltinamuoju susitaikė ir pretenzijų jam neturi (b.l. 16-17).

Skiriant bausmę kaltinamajam, būtina atsižvelgti į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei į LR BK 61 str. numatytas aplinkybes. V. A. padarė nusikalstamą veiką, įstatymo priskiriamą prie sunkių dėl J. B. sveikatos sutrikdymo. Lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė ta, kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.. laikomas neteistu. K. V. A. baustas administracine tvarka (b.l. 114-117), į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b.l. 112), UAB „Dovirma“ administracija V. A. charakterizuoja teigiamai (b. l. 123). Individualizuojant bausmę, būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė. Nukentėjusysis kaltininkui nebereiškia jokių pretenzijų, o teismo prašo skirti kuo švelnesnę bausmę ir tai nesusijusią su laisvės atėmimu, nes teigia esąs tik pats kaltas. V. A. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato labai griežtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą iki 10 metų. Kadangi padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, V. A. negalima taikyti LR BK 75 str. nuostatų ir atidėti bausmės vykdymo. V. A. veiksmai peržengė būtinosios ginties ribas. Gynyba peiliu buvo neadekvati. Todėl veika kvalifikuota pagal BK 135 str., perkvalifikuotina pagal LR BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d., kaip sunkus sveikatos sutrikdymas peržengiant būtinosios ginties ribas. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, V. A. skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė minimaliam terminui. V. A. terminuoto laisvės atėmimo bausmę paskirtina atlikti pataisos namuose, nes jis padarė tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą.

Vadovaujantis LR BK 66 str. kaltinamajam V. A. į bausmės laiką įskaitytinas LR BPK 140 str. tvarka Telšių apskrities VPK skirtas laikinas sulaikymas nuo 2012-02-07 iki 2012-02-09 (b. l. 58-59, 71-72).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas turi išspręsti daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (BPK 94 str.). Peilis, peilio įdėklas bei 3 vnt. vokų su dėmių, panašių į kraują, nuoplovomis (saugomi Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos, Telšių apskrities VPK 2012-02-13 ir 2012-03-23 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas (b. l. 73-75; 80).

Teismas vadovaudamasis BPK 254 str.5 d., 297 str.,305 str. 4 d.,307 str.1 d., 3 d.,5 d.,7 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-02-07 iki 2012-02-09.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. palikti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą.

Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM civilinį ieškinį - 3714,07 Lt dėl J. B. gydymo išlaidų tenkinti ir priteisti iš kaltininko Vaido A. V. ligonių kasai prie LR SAM, 3714,07 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus keturiolika litų, 07 cnt), kuriuos jis turi pervesti į valstybinės liginių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000. Per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo po nuosprendžio įsiteisėjimo ir nukreipimo vykdyti bausmę dienos.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Peilį, Peilio įdėklą, 3 vnt. vokų su dėmių, panašių į kraują, nuoplovomis (saugomus Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.